baltijos jūra

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti.

Pasaulio gamtos fondas (WWF) įvertino devynių Baltijos jūros šalių pastangas siekiant pagerinti Baltijos jūros būklę. Rezultatai parodė, kad daugiausia sprendžiant aplinkosaugines jūros problemas nuveikė Vokietija ir Švedija, Lietuva dar turi kur pasitempti, teigiama Lietuvos gamtos fondo pranešime.

Banglentės jau išvaškuotos, tinklas paplūdimio aikštelėje iškeltas, filmai naktiniam kinui parinkti ir nuo DJ Mamania plokštelių dulkės nupūstos – banglenčių stovykla „Surf Camp 2011“ pasiruošusi palydėti vasarą su trenksmu ir purslais. Šį savaitgalį Monciškėse jau ketvirtus metus iš eilės rinksis vandens sporto ir paplūdimio pramogų entuziastai, teigiama pranešime spaudai.

Nemaža dalis lietuvių atostogas linkę leisti prie Baltijos jūros. Mes skaičiavome, kuria transporto priemone pigiausia nukakti iš Vilniaus iki Palangos: automobiliu, autobusu, o gal traukiniu? Tarkime, į kelionę prie jūros išsiruošė statistinė šeima: du suaugusieji ir du vaikai. Vienam jaunajam keliauninkui dveji, kitam – vienuolika metų. Tokį vaikų amžių parinkome todėl, kad keliaujant  tarpmiestiniu transportu vaikams iki 10 metų dažnai nereikia pirkti bilietų.

„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius.

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės, todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Siaubūnai uraganai Štormų sezonas suaktyvina žiniasklaidos dėmesį Palangos paplūdimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, priemones ir jų efektyvumą.

Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? „Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame – po mokyklą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo medžiagų liekanų gyvūnuose, jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje ir žuvyse stebėseną. Ši stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1998 m., jos tikslas – įvertinti medžiagų liekanų kiekius gyvūninės kilmės produktuose, siekiant užtikrinti maisto saugą. Dėl įvairių veiksnių vandens telkinių bioįvairovė mažėja, žvejybos verslas nyksta.

Pietų Ukrainos Chersono mieste sekmadienį prasidės automobilių ralis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis. Lietuvos garbės konsulo Viktoro Popovo inicijuotas ir Lietuvos ambasados remiamas automobilių ralis „Nuo Juodosios iki Baltijos jūros“ tęsis 23 dienas. Ralio tikslas – priminti bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir paskatinti istorinį turizmą Lietuvoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Lietuvių organizuotas ekologinis žygis įrodė – moderniu automobiliu galima keliauti ne tik toli ir greitai, bet ir labai taupiai. 1,4 l darbinio tūrio dyzeliniu varikliu varomo automobilio „Hyundai ix20" ekipažas be sustojimų apvažiavo Baltijos jūros šalis per 67 val. 21 min., šimtui kilometrų kelio sunaudodamas vos 4,3 litro dyzelino.

Klaipėda jau ruošiasi po trijų savaičių vyksiančiai Jūros šventei. Šiemet svečius ji kvies šūkiu „Atrask savo lobį“. Jūros šventės puošybą kuriantis dailininkas Anatolijus Klemencovas Klaipėdos senamiestį ketina išdekoruoti senoviniais žemėlapiais,o renginių vietas paversti salomis ir rifais. Užduotis papuošti miestą esą buvusi gana sunki, tačiau idėją sukurti padėjo šventės šūkis „Atrask savo lobį“. Pasak dailininko, tai nebūtinai pinigai.

Turbūt daugeliui teko girdėti, kad antrajam pasauliniam karui artėjant į pabaigą, Baltijos jūros dugne buvo nuskandinta nemažai cheminių ginklų. Galima tikėti arba netikėti įvairiais šaltiniais, galima sutikti arba nesutikti, kad ekologai, skelbiantys, jog mūsų jūroje dabar teliūškuoja bent keli tūkstančiai tonų iprito, pernelyg gąsdina visuomenę, bet faktas lieka faktu: danų žvejai iki šiol tinklais iš jūros ištraukia aviacijos bombų bei statinių ar net cisternų su ipritu.

Šeštadienį, birželio 25 d., 19. 00 val. Neringoje vyksiančio tarptautinio festivalio „Tek saulužė ant maračių“ metu visuomenei bus pristatytas rekonstruotas Saulės laikrodis, kurį papildė trys dekoratyvinės skulptūros – „Žiemos saulėgrįža“, „Pavasario lygiadienis“, „Rudens lygiadienis“. Lankytojai norintys sužinoti tikslų vietos laiką bei pasigrožėti vaizdu nuo Parnidžio kopos išvys ir daugiau naujovių. Skaičiuoti laiką padės ant horizontalių paviršių iškaltos datos ir runos.

Šeštadienį Baltijos jūroje dingo iš jachtos iškritęs kapitonas, pranešė lrytas.lt. 10.10 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) gavo pranešimą, kad jūroje Klaipėdos uosto prieigose iš jachtos „Marios“ iškrito jachtos kapitonas. Jis nesugebėjo išsilaikyti už jam paduoto gelbėjimo lyno. Vyras išsinėrė iš gelbėjimosi liemenės. Nevaldomą jachtą, kurioje buvo 9 keleiviai, vėjas nešė link molo.

Į Klaipėdos ligoninę atvežtas peiliu laive sužalotas vyras. Į ligoninę šeštadienio naktį, 0.45 val., iš Klaipėdos, Baltijos jūros, žvejybinio laivo pristatytas vyras buvo su durtine žaizdą pilve, neblaivus. 1964 m. gimę R. G. paaiškino, kad birželio 10 d., apie 18 val., Baltijos jūroje, laive, peiliu jį sužalojo laivo mechanikas. Policija nustatinėja įvykio aplinkybes.

Baltijos regiono valstybės kartu rengiasi spręsti globalios klimato kaitos problemas. Prie to raginami prisidėti energetikai, ūkininkai, vairuotojai ir visi gyventojai. Įgyvendinant „Baltic climat“ projektą regiono šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kitose – pasirinkta tam tikra teritorija, kurioje sprendžiamos klimato kaitos mažinimo problemos transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų srityse.

Birželio 13-ąją Lietuvoje prasidėsiančiose ir dvi savaites vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Gintarinė viltis 2011“ dalyvaus apie 2200 karių iš devynių valstybių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Rusijos Federacijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą šalies Nacionalinės šventės – Rusijos dienos – proga. „Džiaugiuosi, kad šiemet minėdami Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių užmezgimo dvidešimtmetį turime išplėtotus ir įvairiapusius politinius, ekonominius, kultūrinius ir visuomeninius ryšius.

Šį savaitgalį Palanga pirma paskelbs poilsio sezono pradžią, gegužės pabaigoje poilsiautojus pakvies ir Neringa. Verslininkai tikisi, kad šiemet žmonės plačiau atvers pinigines nei per dvejus pastaruosius krizės metus. Teikianti eji apgyvendinimo paslaugas šiemet žada tokias pačias kainas kaip ir pernai. Pajūrio kurortų valdžia giriasi, kad poilsiautojus pasiti ks atnaujintomis gatvėmis, įvairiais lankyti nais objektais.

Švedijos žvejai praneša apie dramatišką žuvų skaičiaus sumažėjimą Hano įlankoje, Baltijos vandenyse rytinėje Pietų Švedijos pusėje. Specialistai kol kas nežino tokio reiškinio priežasčių. „Per porą praėjusių metų kažkas atsitiko Hano įlankos rajone. Jūros pakrantėse smarkiai sumažėjo žuvų, o ant sugautųjų vis dažniau aptinkama žaizdų", – Švedijos naujienų agentūra TT cituoja Skonės provincijos pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje vietinės administracijos atstovą  Johaną Wagnstromą.

Tiriant, kaip ant Baltijos jūros kranto Smiltynėje galėjo atsirasti apie 14 tonų nugaišusių brėtlingių, specialistų akys krypsta į Lietuvos ekonominėje zonoje praėjusią savaitę žvejojusius du Vokietijos laivus. Ši versija tapo itin reali, kai buvo patikrinti du šias žuvis gaudę Lietuvos laivai. Specialistų teigimu, neaptikta jokių įrodymų, kad tai galėjo padaryti jie. Tuo labiau kad viename iš mūsiškių laivų tuo metu buvo Žuvininkystės tarnybos darbuotojas.

Vakar visą dieną Baltijos jūros ant kranto Smiltynėje išmestas tonas negyvos žuvies rinko ne tik pusšimtis darbo biržos kiemsargiais įdarbintų uostamiesčio bedarbių, bet ir garbingo amžiaus klaipėdiečiai. Pastarieji tikino nugaišusius brėtlingius panaudosiantys ne maistui, o pomidorams tręšti. Maždaug 14 tonų trečiadienį ir ketvirtadienį jūros išplautų negyvų brėtlingių vakar atsidūrė Rietavo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ utilizavimo įmonėje.

Japoniją nusiaubusi katastrofa nepaliko nė vieno abejingo. Tragedijos mastai milžiniški ir niekas nedrįsta prognozuoti, kuo visa tai baigsis. Japonijos situacijos poveikį Lietuvai ateinantį pirmadienį aiškinsis Lietuvos televizijos „Gamtos patruliai“. Lietuvos specialistai ragina žmones liautis panikavus dėl iš Japonijos atsklindančių radiacijos debesų. Verčiau patariama susimąstyti – ar galime dar kažką padaryti, kad bent kiek sustabdytume klimato šilimą.

Vos spėjo „Bentley“ pasigirti ant Baltijos jūros ledo pasiektu rekordu, vos spėjo Ženevos parodoje parodyti specialiai šiai progai sukurtą specialią savo automobilio versiją. Dabar tai jau istorija, nes ant ledo dangos užfiksuotas jau naujas greičio rekordas. Naują rekordą pasiekė „Nokian“ bandytojas Jane Laitinen. Ant Botnijos įlankos ledo jo vairuojamas „Audi RS6“ skriejo 331,610 km/h greičiu. Tai beveik 1 km/h greičiau nei „Bentley“ rekordas.

Dėl rekordiškai žemos temperatūros Baltijos jūrą sukaustė didžiausias per pastarąjį ketvirtį amžiaus ledo šarvas. Tai penktadienį pranešė Švedijos meteorologijos biuras (SMHI). Ledas dengia 250 tūkstančių kvadratinių kilometrų jūros. Pastarąjį kartą panašūs rezultatai buvo užfiksuoti 1986–1987 metais, kai ledo plotas sudarė 400 tūkstančių kvadratinių kilometrų. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis šis rodiklis gali pasiekti naują rekordinį lygį.

Šeštadienį Estijoje transportui atveriamas 26 kilometrų per užšalusią Baltijos jūrą besidriekiantis ledo kelias.Jis sujungs žemyninėje šalies dalyje esantį Rohukulos uostą ir Hyjumos salą, praneša naujienų agentūra AFP. „Ledo kelias atidaromas tai s metais, kai žiema būna gana šalta ir jūros ledas būna pakankamai storas, kad išlaikytų automobilius“, – teigė Estijos kelių administracijos atstovas Raido Randmaa.

Šeštadienį Estijoje transportui atveriamas 26 kilometrų per užšalusią Baltijos jūrą besidriekiantis ledo kelias.Jis sujungs žemyninėje šalies dalyje esantį Rohukulos uostą ir Hyjumos salą, praneša naujienų agentūra AFP. „Ledo kelias atidaromas tais metais, kai žiema būna pakankamai šalta ir jūros ledas būna pakankamai storas, kad išlaikytų automobilius“, – teigė Estijos kelių administracijos atstovas Raido Randmaa.

Užfiksuotas naujas automobilių greičio rekordas ant ledo dangos. Ant užšalusios Baltijos jūros ledo keturis kartus pasaulio čempionas suomis Juha Kankkunen skriejo 330,695 km/h greičiu. Tokiu greičiu ant jūros ledo garsus lenktynininkas skriejo vairuodamas kabrioletą „Bentley Continental GTC Supersports“. Tai 6 litrų darbo tūrio V12 tipo varikliu ir visų ratų pavara ginkluotas automobilis. Ankstesnis tokio tipo rekordas irgi priklauso šiam lenktynininkui.

Prie Palangos krantų siūloma kurti povandeninio kultūros paveldo muziejų– visuomenei prieinamą skanseną po vandeniu. Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus pateikė idėją Kultūros ministerijai perkelti tris keturis vertingiausius radinius– medinių laivų liekanas į neseniai prie Palangos krantų maždaug 15 metrų gylyje atrasto povandeninio kanjono vietą.

Liko pora savaičių iki Naujųjų, o jūs vis dar mąstote, kur juos sutikti? Štai keli pasiūlymai, kaip šią šventę netradiciškai praleisti Lietuvoje. Naujųjų metų šventės laukimas gali tapti ir galvos skausmu, jei niekaip nesugalvojate, kur ir kaip ją praleisti. Pasiūlymų lyg ir užtenka – dauguma viešbučių, klubų ir restoranų ruošia teminius vakarėlius, renginiai vyks ir prie didžiųjų miestų eglučių. Vis populiarėja ir naujametinės kelionės į užsienį, tačiau šiuo metu beveik visos jos išpirktos.

Baltijos jūroje žvejojančius Lietuvos žvejus pasiekė gera žinia – Europos Komisija kitąmet planuoja didinti menkių sugavimo kvotas. Tai leistų žvejams tikėtis ir didesnio uždarbio. Tačiau mažinami kitų žuvų sugavimai kai kuriuos žvejus vers gerokai paplušėti, kad išsilaikytų rinkoje, praneša LTV „Panorama“. Klaipėdos žvejų uostelis beveik tuščias – po savaitės pertraukos daugelis laivų išplaukė į jūrą, kiti skubiai ruošiasi. Tai ne vienintelė gera žinia šiomis dienomis pasiekusi žvejus.

Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje kasmet įvyksta keli šimtai nedidelių naftos išsiliejimų. Kaip jų išvengti, Palangoje svarsto įvairių šalių mokslininkai ir specialistai. Maždaug prieš 30t metų Klaipėdos uoste sudužo tanklaivis „Globe Asimi“. Per avariją išsiliejo apie 20 tūkst. tonų mazuto. Kita didelė avarija įvyko prieš 9 metus. Tuomet Būtingės terminale trūkus povandeninei transportavimo žarnai, į jūrą išsiliejo beveik 60 tūkst. tonų naftos.

Baltijos jūra nėra labai audringa ir atrodytų, kad ja plaukioti nepavojinga, vis dėlto jos dugne guli ne vienas laivas. „Akistata“ pabandė paieškoti įdomesnių faktų apie laivų skendimus ir sužinojo tai, kas dar nėra plačiai žinoma ir viešinama. Pasirodo, kad kaip tik Baltijoje įvyko didžiausia per visą jūrininkystės istoriją katastrofa.

Suomijos deputatas po 200 metų nusprendė atsikratyti „istorinio imperializmo atgyvenos" - jis pasiūlė parlamentui pervadinti Baltijos jūrą ir šiam procesui skirti pusę milijono eurų (1,725 mln. litų). Ginčai dėl pavadinimo užvirė dėl to, kad Suomijoje Baltijos jūra vadinama Rytų, nors skalauja šalies pietinius ir vakarinius krantus. Esmė ta, kad Suomija ilgą laiką buvo Švedijos dalis, tad ir pavadinimas kilo nuo švediškojo.

Budėjimus paplūdimiuose baigiantys gelbėtojai džiaugiasi, kad šią ypač karštą vasarą tragiškų įvykių beveik pavyko išvengti – nuskendo tik vienas žmogus. Į šaltas, jau vos 14 laipsnių šilumos tesiekiančias Baltijos bangas panirti išdrįsta vos vienas kitas žmogus, todėl trečiadienis bus paskutinė diena, kai Klaipėdos ir Palangos gelbėtojai dar budės paplūdimiuose.

Per artimiausius 20 metų Baltijos jūrai gresia nekontroliuojamas krovininės laivybos apimčių didėjimas ir itin veržli vėjo energetikos plėtra. Tai gali paversti šios jūros regioną savotiškais „laukiniais Vakarais“, naujausioje ataskaitoje perspėjo Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF). Dokumente su Baltija besiribojančių šalių vyriausybės raginamos sutelkti pastangas ir apsaugoti itin jautrias Baltijos ekosistemas nuo kylančio pavojaus.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba informuoja: rugpjūtis – pavojingiausias metas poilsiautojams. Patirtis rodo, kad paskutinį vasaros mėnesį jūroje ištinka daugiausiai nelaimių, bangos pasiglemžia itin daug poilsiautojų gyvybių. „Rugpjūtis gelbėtojams – įtemptas metas. Vanduo įšyla, todėl daug žmonių patraukia poilsiauti į pajūrį.

Ketvirtadienį Klaipėdoje baigėsi tarptautinės pratybos „Baltic Bikini 2010“. Savaitę trukusiuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 70 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių. Pratybų metu orlaivių įgulos mokėsi, kaip išsigelbėti iš orlaivio po avarinio nusileidimo ant vandens, buvo tikrinamas karių sugebėjimas naudotis turimomis gelbėjimosi priemonėmis.

Pirmadienį Klaipėdoje prasidėjo tarptautinės pratybos „Baltic Bikini 2010“. Savaitę vyksiančiuose mokymuose dalyvauja daugiau kaip 70 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų karių. Pratybų metu orlaivių įgulos mokysis, kaip išsigelbėti iš orlaivio po avarinio nusileidimo ant vandens, bus tikrinamas personalo sugebėjimas naudotis turimomis gelbėjimosi priemonėmis.

Dėl Europoje tvyrančių karščių Baltijos jūroje susiformavo Vokietijos dydžio žydinčių melsvadumblių ir žaliųjų dumblių, potencialiai pavojingų žmonėms ir jūros gyvūnijai, plotas.

Populiarus Vokietijos tinklalapis „VOX Now“ parengė dvidešimt minučių trunkantį turistinį reportažą apie Lietuvą. Apie tai mus informavo „Balsas.lt“ portalo skaitytoja Lina, kuriai nuoširdžiai dėkojame. Reportažas buvo pavadintas „Lietuva – intriguojantis kraštas prie Baltijos jūros“. Jo metu žurnalistės lankėsi Lietuvos pajūryje, kuris, kaip teigta, gerokai pranoko jų lūkesčius.

Reaguodami į žiniasklaidoje pasklidusią informaciją apie radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir su šia priežastimi susijusius pavojus gyventojams ir jų sveikatai, Radiacinės saugos centro specialistai pažymi, kad informacija pateikta tendencingai, daugelis faktų yra komentuojami neteisingai. Internete išplito aplinkosaugos aktyvistų parengtas straipsnis apie tai, jog Baltijos jūra pati radioaktyviausia pasaulyje.

Vakar vakare, leidžiantis saulei, šeši ruoniukai paliko Lietuvos jūrų muziejų ir ties Meškaduobe nėrė į Baltiją. Juos smalsiai stebėjo vakaro vėsa besimėgaujantis negausus poilsiautojų būrys. Tokią akciją, kurios tikslas – atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, muziejus rengia jau penkiolika metų. Per tą laiką į jūrą paleisti net 33 ruoniai.

„Tokio dydžio ekologinė katastrofa, kaip Meksikos įlankoje, gal mums dabar ir nėra visai reali, bet mažesnio masto tikrai įmanoma, tuo labiau, kad visai šalia Lietuvos vandenų, Kaliningrado srityje, yra naftos platforma“, – apie grėsmes Baltijos jūrai kalba Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktorius ir Jūreivystės instituto docentas Vytautas Dubra.

Nuo pirmadienio iki penktadienio Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilės mokymai.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų ES. Siekdamos pataisyti padėtį, aštuonios ES šalys – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – vykdo Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS. Trečiadienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino sprendimą skirti jos tęsimui 50 mln. eurų iš ES biudžeto. Dar tiek pat lėšų turės skirti pačios šalys.

Baidarėmis per Baltiją plaukiantys žygio "Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą" dalyviai Paulius Paulionis, Marius Norvaišas ir Domantas Laukevičius šiuo metu yra pusiaukelėje iki Gotlando salos. Dėl nenumatytų oro sąlygų pailgėjus plaukimo laikui išseko irkluotojų maisto atsargos. Dėl to trijulė buvo priversta trumpam įlipti į ją per jūrą lydinčią jachtą "Lietuva". Trumpo poilsio laikas buvo panaudotas įrangos remontui, vėliau vyrai tęsė žygį nuo tos pačios vietos, iš kurios įlipo į jachtą.

Trys klaipėdiečiai šeštadienio rytą pradėjo žygį baidarėmis per Baltijos jūrą. Apie 300 kilometrų iki Švedijos krantų jie tikisi įveikti per keturias paras. Vyrai sako įvertinę pernykščio plaukimo pamokas, todėl viliasi, kad šis bandymas bus sėkmingas. Sinoptikai žada, kad orai turėtų būti palankūs, praneša Lietuvos radijas.