baltijos jūra

Kviečiame dalyvauti 9-ajame Baltijos jūros mokslo kongrese - BSSC 2013 „Naujieji Baltijos jūros mokslų horizontai“, kuris vyks Klaipėdos universitete rugpjūčio 26-30 dienomis. Kongresą organizuoja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedra, asociacija „Baltijos slėnis“. Kongresą priimanti institucija – Klaipėdos universitetas.

Rugpjūčio 19 d. iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą išplaukė 12 karinių laivų, dalyvaujančių tarptautinėje minų paieškos ir nukenksminimo operacijoje „Atvira dvasia 2013“ (angl. “Open Spirit 2013“). Darbą išminavimo rajone taip pat pradėjo keturios narų-išminuotojų komandos. Išminavimo operacijoje dalyvaus per 500 karių iš 10 valstybių.

Šventojoje ketvirtadienį įvyko tragiška nelaimė. Jūros bangos pasiglemžė 39 metų Igorio S. gyvybę, rašo lrytas.lt. Vilniečių šeima tik atvažiavusi į kurortą, išsikrovė savo daiktus nakvynės vietoje ir nudūmė į paplūdimį. Nors buvo iškelta raudona vėliava, draudžianti maudytis dėl per didelio bangavimo, vyras su žmona nepaisė draudimo ir vaikus palikę su močiute, nuėjo maudytis. Jūroje pora nesuvokė, kaip juos jūra nunešė gilyn. Vyras su žmona pradėjo skęsti.

Prie Baltijos jūros įsikūrusi Gdynė pagal Lenkijos gyventojų apklausas vertinama kaip miestas, kuriame patogiausia gyventi. Kasmet į ją užsuka vis daugiau įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, turistų. O norint pritraukti dar didesnius jų srautus, šiuo metu rekonstruojamas karinis oro uostas, pritaikytas civilėms reikmėms.  Gdynė artėja link savo pirmojo šimtmečio, kurį švęs po dešimties metų.

Palangoje vasara prasideda itin kūrybingai – linksmai ir garsiai paskelbusi apie kurortinio sezono pradžią, Lietuvos kultūros sostinėje išlaiko tempą ir palangiškius bei svečius džiugina kultūrinių pramogų gausa.

Sylt – nedidelis žemės lopinėlis Šiaurės jūroje, šiauriausia Vokietijos sala. Iki 1392 metų tai buvo pusiasalis, bet audros nuplovė siaurą žemės juostą, jungiančią Sylt ir žemyną – Sylt tapo sala. 1927 metais vokiečiai supylė pylimą ir 38 km ilgio Sylt sala vėl tapo sujungta su žemynine Vokietijos dalimi, be to, per pylimą buvo nutiestas geležinkelis. Sylt sala – brangiausias Vokietijos kurortas, smėlėtų kopų peizažu, plačiais balto smėlio paplūdimiais primenantis Neringą.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neįprastai šaltas kovas – dovana gyvenantiems Estijos salose. Estija atidariusi per Baltijos jūrą vedančius ledo kelius, jie gyventojams leidžia automobiliais greičiau ir pigiau pasiekti žemyninę dalį. Vairuotojai paprastai skundžiasi ledu ant kelio, bet šiems estams kelias ir yra ledas.

Apsnigtos ir apledėjusios gatvės – tai įprastas vaizdas daugelyje Europos šalių. Estijoje temperatūrai gerokai nukritus žemiau nulio, tvirtas ledas, kuriuo galima važiuoti, Baltijos jūros paviršiuje laikosi net 50 dienų šaltuoju metų laiku. Tai unikalu visoje Europoje. „Opel Ampera“ kasdienio važinėjimo galimybės su žurnalistų komanda Estijoje, buvo išbandytos ant užšalusios jūros. Elektromobilis įveikė šimtus kilometrų taip įrodydamas savo patikimumą važiuoti šaltuoju metų laiku.

Vienintelis Lietuvoje ant Baltijos jūros kranto rengiamas tarptautinis muzikos festivalis „Karkle 2013 Live Music Beach“ pavasarį pasitinka šiltomis ir giedromis nuotaikomis. Kartu su tirpstančiu sniegu ir pirmaisiais saulės spinduliais, festivalio organizatoriai skelbia ir pirmąsias grupes bei atlikėjus, kurie šiemet kaitins festivalininkų kraują net tris dienas vyksiančiame renginyje.

Pradėjo veikti naujas portalas, skirtas vienam iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų - ES Baltijos jūros regiono strategijai. Interneto svetainėje baltijosjurosregionas.lt lietuvių ir anglų kalbomis galima susipažinti su strategijos įgyvendinimo aktualijomis ir ieškoti partnerių naujiems tarptautiniams projektams vykdyti. Ši strategija yra pirmoji, skirta išskirtinai vienam Europos Sąjungos makroregionui.

Baltijos jūrą tyrinėjantys mokslininkai įspėja, kad nekontroliuojama žmogaus veikla jūrai tampa vis pavojingesnė. Tai negi mūsų nuostabiųjų paplūdimių gali nebelikti?

Antrojo pasaulinio karo metu dingęs sovietų povandeninis laivas buvo rastas Baltijos jūroje, praėjus 71 metams po to, kai nuskendo, informuoja „Reuters“. Švedijos ginkluotosios pajėgos teigia, kad povandeninis laivas, kuris, kaip manoma, dingo sargybos metu 1941 m. pabaigoje, buvo rastas Švedijos ekonominėje zonoje, į pietus nuo Olando salos Baltijos jūroje, zonoje, kurią vokiečių daliniai užminavo karo metu.

Švedijos jūrų laivybos valdyba aptiko Baltijos jūros dugne į pietus nuo Gotlando salos ten likusių po Antrojo pasaulinio karo šaudmenų, laivų griaučių ir konteinerių su cheminiu ginklu. Specialistai atidžiai apžiūrėjo 1 700 kvadratinių kilometrų ploto dugno ruožą ir ištyrė 39 tūkstančius objektų, iš kurių 10 tūkstančių yra paskandinti šaudmenys, galbūt su ipritu. Dabar analizuojama, kokį pavojų kelia šie radiniai, praneša ITAR-TASS.

Rudeninės vėtros – negailestingos Palangos paplūdimiams. Jūros bangų skalaujami krantai nyksta, o vietomis susidarė net poros metrų skardis. Palangos paplūdimys, dar vasarą vietomis siekęs iki 70 metrų pločio, dabar nuo tilto link Ražės upelio žiočių – gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė dviejų metrų skardis. Jūra atidengė ir vamzdį, kuriuo kažkada jūros vanduo buvo pumpuojamas į Jūratės baseiną.

Palangos verslininkai sako, kad norintieji didžiąsias metų šventes sutikti kurorte domėtis nakvyne pradėjo gerokai anksčiau nei paprastai – jau užsakyta apie pusė vietų viešbučiuose. Neringoje kol kas užsakymų nedaug, jie esą pasipila nuo gruodžio vidurio. Jau penktadienį Palanga nušvis šventinėmis šviesomis ir spalvomis – žadama, kad šiemet kurortas bus papuoštas naujomis, ypač gražiomis dekoracijomis. Didžiosioms metų šventėms rengiasi ir kurorto verslininkai.

Jungtinė Baltijos jūros mokslinių tyrimų programa BONUS paskelbė konkursą moksliniams tyrimams, skirtiems gyvybingos Baltijos jūros ekosistemos valdymui atlikti ir įgyvendinti inovatyvių technologinių sprendimų projektus. Ketverių metų mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti numatyta skirti 31 mln. eurų, inovacijoms ir naujiems technologiniams sprendimams – 7 mln. eurų.

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų, kasmet čia sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Bet apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje: iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša kasmet suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų.

Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų ir kasmet joje sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies. Bet įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė, negu Šiaurės jūroje ar Atlanto vandenyne, o  mūsų jūros dugne tebetūnančių tūkstančiai iprito bombų apvalkalas baigia sudilti.

Dėl prastų orų gausesnių pirkėjų Palangos gintaro meistrai sako sulaukę tik rugpjūtį. Vieni jų skundžiasi prastu uždarbiu, kiti prisipažįsta – iš gauto pelno pragyvensią iki kitos vasaros. Dabar J. Basanavičiaus gatvėje dažniau sutiksi krypuojančias antis nei į paplūdimį skubančius poilsiautojus. Ir prekiautojų gintaru liko vos vienas kitas. Tautodailininkai sako, kad prekyba šią vasarą buvo pagyvėjusi tik rugpjūtį. Tuomet per dieną pasisekdavo uždirbti po kelis šimtus litų.

Baltijoje kasmet sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies, bet jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, iš laukų, miestų valymo įrenginių, pramonės įmonių upės į jūrą suneša daugiau kaip 0,5 mln. tonų azoto, fosforo ir kitų teršalų, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių.

Jūros dugne tebetūno tūkstančiai iprito bombų, kurių apvalkalas baigia sudilti, „svetimšaliai“ jūros gyvūnai naikina vietinius, o gydytojai primygtinai rekomenduoja nevalgyti Baltijos menkių kepenėlių. Apsupta šalių, kuriose išvystyta ekonomika ir žemės ūkis, Baltijos jūra, ją tiriančių mokslininkų teigimu, viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Ji kenčia nuo cheminių ir sintetinių medžiagų, naftos produktų, kurie į jūros vandenį patenka iš laivų, uostų, terminalų.

Paslaptingas apvalus objektas, praėjusią vasarą aptiktas ant Baltijos jūros dugno ir iš išorės priminęs Hano Solo laivą iš „Žvaigždžių karų“ kino filmo, iki šiol nedavė ramybės fantastikos mėgėjams. Rimtų mokslinių ekspedicijų prie objekto kol kas nebuvo, todėl nėra ir jokių reikšmingų faktų. Tai fantazijoms suteikė išties neprastą platformą.

Lietuvos pajūris – ideali vieta. Ne tik atostogoms, bet ir pasimatymams ar vienos nakties nuotykiams.  Vyrai čia atvažiuoja medžioti moterų, o pastarosios šiai medžioklei ruošiasi. Garsi ir turtinga prezidentienė Kristina Brazauskienė – nuolatinis pagyvenusių viengungių taikinys ir ypač geidžiamas laimikis. „Man atrodo, kad su manim visi labai pagarbiai elgiasi, atpažįsta. Nesiskundžiu dėmesiu, nes jis taktiškas, korektiškas“, – šio trečiadienio vakarą 20.45 val.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Rusijoje netgi graži poilsio diena gali pavirsti gąsdinančiu, stresą sukėlusiu nuotykiu. Nors veiksmo vietoje šį kartą niekas nenukentėjo, kariuomenės tankų kolona yra paskutinis vaizdas, kurį tikiesi pamatyti paplūdimyje. Taip pat šiek tiek gąsdina ir tai, kad anot klipą YouTube.com vaizdo archyvo patalpinusio vartotojo veiksmas vyko praėjusią savaitę Baltijos jūros pakrantėje Kaliningrado regione.

Klaipėdoje prasidėjo kasmetė Jūros šventė, kasmet į uostamiestį pritraukianti daug svečių. Šiemet jų tikimasi itin gausaus būrio, nes kartu minima ir 760 metų miesto sukaktis. Kartu su Jūros švente beveik savaitę truksiantis renginių maratonas žada naujovių ir staigmenų, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Jubiliejinis rytas miestelėnus pasitiko kiek pakeitęs uostamiesčio veidą.

Paslaptingas radinys Baltijos jūroje užminė tikrą mįslę. Jūreiviai iš Kylio porto Vokietijoje prie pat dokų, kur dirba, aptiko keistą ir kraupų objektą. Turite pripažinti, kad objektas išties atrodo pakankamai keistai. Baltas, keistų formų darinys labiau panašus į fantastiniuose filmuose matytus monstrus. Internete jau netrukus pasirodė daugybė spėjimų, kas gi tai galėtų būti. Dar nematytas vandens gyvis? Ateivių kūno dalys? Atsakymas gali būti ir gerokai paprastesnis.

Išsimaudžiusią jūroje klaipėdietę užklupo sveikatos negalavimai. Gydytoja įtarė medūzas. Tačiau specialistai spėja, kad bėdų galėjo pridaryti ir nešvari jūra. Įtarė medūzos įgėlimą Nuo įprastų maudynių klaipėdietės Leonoros Ubartienės neatbaidė nei apniukęs dangus, nei nešvarus vanduo – 85 metų moteris beveik kasdien vasarą maudosi jūroje. Tąkart L.Ubartienė maudynėms pasirinko moterų paplūdimį tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės. Vėjas nebuvo malonus, tad maudėsi netoli kranto.

Žemaitukų mylėtojas Vaidotas Digaitis, dalyvavęs garsiajame raitelių žygyje iki Juodosios jūros, užsispyrė žirgais apkeliauti Baltijos jūrą. Tik šįkart – vienas. Nors šiuo metu per Švediją jojantis žemaitis savo maršrutą jau įpusėjo, dar nežino, kada grįš namo, mat Šiaurėje joti gerokai sudėtingiau nei Europoje. „Dabar mano tikslas – eiti iki poliarinio rato, pasiekus jį keliauti į Suomiją ir patraukti į Sankt Peterburgą. Būtent dabar, manau, prasideda sunkumai“, – telefonu sakė keliautojas.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Beveik įpusėjo vasaros atostogų sezonas. Daugelis tautiečių atostogoms renkasi Lietuvos pajūrį, nors turizmo agentūrų atstovai sako, kad nemažai poilsiautojų nusprendė atsipūsti kitose šalyse – esą daugiau nei pusė kelionių į užsienį buvo išgraibstytos dar gegužės pradžioje. Populiarūs tradiciniai maršrutai Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę 500 gyventojų iš didžiųjų Lietuvos miestų atsakė, kur ketina atostogauti šią vasarą. 21,6 proc.

Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto. Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

Nuo praėjusių metų birželio, kai Baltijos jūros dugne, maždaug 90 metrų gylyje buvo aptiktas keistas 19 metrų skersmens disko pavidalo, kaip manoma, metalinis objektas su kelių šimtų metrų ilgio uodega išsakyta įvairiausių vertinimų. Tačiau atsakymo į klausimą, kas tai yra iš tiesų, kol kas nepateikė niekas. Tiesa, šiomis dienomis švedų bendrovės „Ocean Explorer“ komanda ketina imtis detalių „Baltijos jūros dugno NSO“ tyrimų.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Štralzunde oficialiai pradėjo Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą, praneša agentūra AFP. Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į daug metų besitęsiantį glaudų 11 organizacijai priklausančių šalių bendradarbiavimą ir pastangas stiprinti konkurencingumą regione, taip kuriant naujas darbo vietas. Darbiniuose posėdžiuose šalių atstovai aptaria demografines permainas ir energetinį saugumą.

Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus. Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene. Klientų jau laukiama – Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui? – Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu.

Lietuviai kartais išdidžiai savo šalį pavadina jūrine valstybe, tiesa, jūros turime kur kas mažiau nei kiti mūsų kaimynai – 99 kilometrus. Aktualus ir kitas jūrinių valstybių gyventojams „jūrinis“ klausimas: kiek lietuvių nėra matę Baltijos jūros? Pesimistai sako, kad Baltijos bangų mūšos nė karto gyvenime negirdėjo apie trečdalis šalies gyventojų, o kaip yra iš tikrųjų? Lietuviams reikia saulės ir paplūdimio Kas iš tiesų traukia lietuvius prie jūros? Žvejyba, poilsis ar tiesiog galimybė išt...

Vienas Rusijos valdininkų Karaliaučiaus srities administracijoje savo kolegoms pasiūlė supirkti visas su naciais susijusias senienas ir jas paskandinti Baltijos jūroje. Tokį pasiūlymą Rusijos gamtos apsaugos tarnybos Karaliaučiaus valdybos vadovas Jurijus Cybinas pateikė srities vyriausybės pasitarime. Valdininkas teigė, kad jis pats Karaliaučiaus senienų parduotuvėse įsitikino, kad daiktų su nacių simboliais yra daug ir kad jie paklausūs.

Kaimyninės Latvijos teritorija nuolat mažėja dėl kranto erozijos. Jūra kasmet pasiglemžia metrus kranto. Profesorius, ne vienerius metus tiriantis šį reiškinį Latvijoje, ragina atkreipti dėmesį į pakrančių gyventojus, kuriems jūra grasina labiausiai, praneša LTV Naujienų tarnyba. Latvijos universiteto profesorius Janis Lapinskis kasmet nueina daugiau nei 400 kilometrų Latvijos pakrante ir tikrina, koks atstumas nuo jūros iki pažymėtų medžių.

Šventosios plėtros tarybos posėdyje nutarta didelio uosto statybą atidėti. Tačiau mažieji laiveliai kitą vasarą galės naudotis be trukdžių. Iki šiol planuota, kad Šventojoje turi atsirasti didelis – iki 9 metrų gylio – įplaukos uostas. Jame galėtų stovėti ir Būtingės terminalą aptarnaujantys laivai. Skaičiuojama, kad tokio uosto statyba kainuotų apie 250 milijonų litų. LTV „Panorama“ praneša, kad dabar tokius planus nutarta atidėti neribotam laikui.

Lietuvoje NATO oro policijos misiją atliekantiems Danijos naikintuvams pirmadienį teko du kartus kilti į orą. Jie lydėjo Rusijos karinius lėktuvus, skridusius tarp pagrindinės Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Lėktuvai praskrido virš neutralių Baltijos jūros vandenų. Tai jau ne pirmas toks atvejis pastaruoju metu.

Statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovai teigia jau pradėję naujų kelto linijų, kurios sujungs Klaipėdą su Baltijos jūros šalimis, paieškas. Tai esą tapo įmanoma, paaiškėjus konkretiems terminams, kada duris atvers naujasis terminalas, praneša LTV „Šiandien“. Naujojo keleivių ir krovinių terminalo šalia naujosios Smiltynės perkėlos prieplauka pradėta statyti šių metų vasarį. Vienu metu prie jos galės švartuotis du laivai. Trečiajam – vieta numatyta prie terminalo krantinės.

Antradienį virš Baltijos jūros praskrido grupė Rusijos bombonešių. Pastebėjus šiuos veiksmus neutralioje oro erdvėje, buvo liepta pakilti ir NATO naikintuvams. (papildyta 11:03 val.) Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Balsas.lt“  informavo, kad pastarasis Rusijos karinių orlaivių skrydis ne išskirtinis. Reakcija į jį taip pat įprasta. „Rusijos kariniai orlaiviai nuolat skrenda virš neutralių vandenų Baltijos jūroje. Į tokius atvejus reaguoja NATO oro policijos naikintuvai.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

„Kai atviroje jūroje gilesniuose vandens sluoksniuose ima trūkti deguonies, jos traukiasi į ten esančias seklumas", – svarbiausią ichtiologų ekspedicijos įžvalgą įvardija Vilniaus universiteto Gamtos tyrimų centro Jūros ekologijos laboratorijos vadovas Linas Ložys. Trijose projekto teritorijose – Klaipėdos, Klaipėdos–Venspilio ir Sambijos seklumose gylis yra maždaug 30–40 metrų, o tuo metu aplinkinėse akvatorijose jis siekia 70–80 metrų.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame pasitarime parlamentinių frakcijų bei komitetų atstovams pristatytas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metais projektas. Programos parlamentinio matmens projektą rengęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo programa nustato visos ES politinę darbotvarkę 18 mėnesių.

Didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, kurį yra sudariusi Helsinkio komisija (HELCOM), iš Lietuvos pramonės įmonių šiuo metu yra likusi tik viena – akcinė bendrovė „Lifosa“. Kadangi ši bendrovė vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai, tikėtina, kad ir ji atitiks Helsinkio komisijos nustatytus reikalavimus. 1992 metais, kai buvo sudarytas pagrindinių Baltijos teršėjų sąrašas, tarp į jį įtrauktų 162 vadinamųjų „karštųjų taškų“ buvo 16 Lietuvos objektų.