atlyginimai

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Paskutiniame šių metų plenariniame posėdyje Seimas nustatė darbo užmokesčio koeficientus merams ir vicemeras. Jeigu to nebūtų spėta padaryti, sausį būtų kilę problemų savivaldybių vadovams mokėti atlyginimus, nes Konstitucinis Teismas dabartinę merų ir vicemerų algų skaičiavimo tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Šis teismo sprendimas įsigalios sausio 2 dieną, o jam įsigaliojus, Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas nustoja veikti.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Kultūros darbuotojų algų didinimui Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete siūlo papildomai numatyti 6,4 mln. eurų. Kaip teigia Kultūros ministerija, be jau spalį pirminiame projekte numatytų papildomų 7,7 mln. eurų skyrus šią sumą patobulintame biudžeto projekte, nuo sausio 1-osios ministerijai pavaldžių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 10 procentų. Taip pat papildomai, lyginant su pirminiu biudžeto projektu, 1,12 mln.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus neatskaičius mokesčių. Tokias ir didesnes pajamas uždirba kas trečias dirbantysis. Vis dėlto pajamų dydis ir jų augimo tempas regionuose skiriasi, rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pranešė ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotose derybose dėl kitų metų biudžeto pozicijos nekeisianti bei besiruošianti streikui. „Liepos mėnesį derėjomės su ŠMSM, pasirašėme abi puses tenkinantį kompromisinį susitarimą. Tačiau ministerija nesugeba užtikrinti sutarties vykdymo, todėl inicijuoja naujas derybas.

Viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Šios šalies institucijos nustatė, kad įmonė netinkamai apskaitė vairuotojų darbo laiką, galėjo nemokėti jiems sutarto atlyginimo, pažeisti kitas taisykles. Įmonė neneigia padarytų klaidų, bet žada pasitaisyti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti. Tačiau ministras kartu prašo kantrybės.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Praėjusį mėnesį dešimt įmonių savo darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris viršijo 10 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Dešimtuke galima rasti ne tik informacinių technologijų ar medicinos įmonių, bet ir žemės ūkio bendrovę. Pagal išmokėto darbo užmokesčio vidurkį rugsėjį pirmavo „Microsoft Lietuva“. Savo darbuotojams bendrovė mokėjo vidutinę 18,6 tūkst. eurų algą neatskaičius mokesčių.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Rugpjūčio mėnesį vos penki darbdaviai mokėjo algas, kurių vidurkis buvo penkiaženklis. Pagal šį rodiklį pirmoje vietoje atsidūrė mažai girdėta „Šiaulių komercija“, kurioje vidutiniškai išmokėta 18,4 tūkst. eurų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Interneto paieška neranda jokios šios įmonės svetainės. Tačiau sprendžiant iš registrų duomenų, ji įstaiga dar 1992 m. ir šiuo metu turėtų verstis nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu.

Labai gali būti, kad anksčiau negu pinigų prašantys mokytojai gerokai didesnių algų sulauks… premjeras ir ministrai. Ir kilti jos turėtų ne tiek ir mažai – maždaug po 300 eurų „į rankas“. Gerinti ministrų gyvenimą siūlo patys valdantieji valstiečiai, esą Vyriausybės nariai dabar savotiškai nuskriausti, nes jiems algų koeficientai nedidinti jau penkerius metus.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Nuo kitų metų pradžios turėtų keistis visų valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Pagal ją bus ne tik naujai skaičiuojamos pareiginės algos pastovioji ir kintamoji dalis, bet ir premijos, paskatinimai. Valdininkams bus galima gauti premiją, pvz., ir dėl Žolinės ar Visų šventųjų šventės ar bet kurio jubiliejaus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Kalbos dėl mokytojų valandinio atlyginimo yra uždanga nuo realių problemų, teigia konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Mes galime pakelti valandinį atlyginimą 5, 15 procentų, tačiau jeigu 75 proc. Lietuvos mokytojai neturi viso etato... Jeigu nesugebam padaryt, kad žmonės turėtų pilną etatą, tai tu kelk tą valandinį, kiek tik nori – reali alga jiems didės labai minimaliai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.

Jonas Valančiūnas yra daugiausiai uždirbantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjas – artėjantį sezoną centro alga sieks 16 mln. JAV dolerių. Pagal šį rodiklį JV patenka tarp penkiolikos geriausiai apmokamų pasaulio čempionato Kinijoje žaidėjų. O kiek uždirba likę rinktinės nariai? Patikimi tv3.lt šaltiniai padėjo sudėlioti visos rinktinės žaidėjų ir trenerio Dainiaus Adomaičio atlyginimus ir pažvelgti, kiek „verta“ nacionalinė komanda.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį 161,4 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, antrąjį ketvirtį sudarė 88,2 proc., o išmokėtas (neto) – 89,3 proc. vyrų algos.

Praėjusį mėnesį dešimtyje Lietuvos bendrovių mokėtų algų vidurkis beveik siekė 16 tūkst. eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis liepą fiksuotas verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „M.M.M. Projektai“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 41 tūkst. eurų alga, neatskaičius mokesčių. Bendrovėje dirba 9 apdrausti darbuotojai.

Su pernai pabaigoje streikavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovu Andrium Navicku pirmadienį susitikęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia sieksiantis, kad valandinis mokytojų įkainis kasmet didėtų iki 10 procentų.

Nuo rugsėjo 1 d. visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal kitokį etatinio darbo užmokesčio modelį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešimu spaudai. Ką svarbiausia žinoti? „Etatinis mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Vyriausybė pritaria sprendimui nuo kitų metų trimis eurais iki 176 eurų padidinti pareiginės algos bazinį dydį – nuo jo priklauso valstybės tarnautojų atlyginimas. Trečiadienį tam pritarė Ministrų kabinetas, galutinį žodį dar turės tarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, pareiginės algos didinimas palies visus valstybės tarnautojus, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus, valstybės pareigūnus, teisėjus, karius ir politikus.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Birželio mėnesį aštuonių iš dešimties didžiausias algas šalyje mokėjusių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirbo per 10 tūkst. eurų. Dešimtuko viršūnėje – pasaulinių Kinijos ir Japonijos įmonių atstovybės Lietuvoje. „Sodros“ duomenimis, birželio mėnesį didžiausias darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) mokėtas bendrovėje „Huawei Technologies Vilnius“. Jos darbuotojai vidutiniškai uždirbo po daugiau nei 18 tūkst. eurų.

Jei jūsų alga kurį laiką nesikeitė, o kainos ir kitų atlyginimai kilo, tai reiškia, kad realiai jūs uždirbate mažiau. Siekiant pakeisti šią situaciją prieš dvejus metus Darbo kodekse buvo numatytas atlyginimų indeksavimas – tai yra didinimas arba mažinimas nustatyta tvarka. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip veikia ši naujovė. „Su naujuoju Darbo kodeksu – didesnės algos“, – taip prieš dvejus metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naują dokumentą.

Didžiausias šalies darbdavys, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad savo darbuotojams papildomai išmokės 6,3 mln. eurų premijų. Kaip teigiama bendrovės pranešime, iš viso premijų fondas šiemet esą padidintas dviem trečdaliais. Bendrovės atstovai patikino, kad skatinamuosius priedus gali gauti visi „Maxima“ parduotuvių ir maisto gamybos padalinio darbuotojai, kurie pasiekia užbrėžtus tikslus arba rodiklius.

Praėjusį mėnesį penkiose Lietuvos bendrovėse mokėtų algų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai kur kas prastesnis rodiklis nei balandį, kai šį dydį viršijo 25 įmonės. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis gegužę fiksuotas informacinių technologijų bendrovėje „Samsung Electronics Baltics“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 13,3 tūkst. eurų alga neatskaičius mokesčių.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį patvirtino, kad Europos Lyčių lygybės institute (EIGE) įdarbintiems laikiniems darbuotojams nepagrįstai buvo mokamas mažesnis atlyginimas. Teismas konstatavo, kad įdarbinimo agentūra „Manpower Lit“ darbinusi laikinus darbuotojus EIGE nepagrįstai jiems mokėjo mažesnius atlyginimus, nei nuolatiniams, ir paliko pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą.

Darbdavių ir tolimųjų reisų vairuotojų atstovams nesutariant dėl atlyginimų koeficientų didinimo, darbuotojų profesinės sąjungos antradienį nusprendė trauktis iš derybų dėl kolektyvinės sutarties. „Mes oficialiai šiandien pasitraukėme iš kolektyvinių derybų su nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, nes jie nesutiko su mūsų teikiamais pasiūlymais. (...) Šiandien buvo pateiktas jų pasiūlymas, koeficientas – 1,4 (minimalaus mėnesio atlyginimo – BNS) ir 60 proc.

Jonas Mačiulis savo sezoną šiemet baigė neįprastai anksti – dar prieš kelis mėnesius lietuvis patyrė skaudžią rankos traumą. Vis tik, jo atstovaujama Atėnų AEK dar tęsia kovas Graikijoje, tačiau vienas komandos narių, amerikietis Jordanas Theodore'as, atskleidė skaudoką finansinę realybę. J. Theodore'as savo tviteryje pasidalino jautria žinute, kuria kreipėsi į savo gerbėjus bei visą krepšinio bendruomenę. Krepšininkas atvirauja – komandos valdžia jau kuris laikas nemoka atlyginimų.

Tūkstančiai atleistų darbuotojų, gerokai sumažintos algos, pensijos ir kitos išmokos, įmonių ir bankų bankrotai. Tokius ekonominės krizės padarinius prieš dešimt metų regėjo Lietuva ir daugelis kitų pasaulio šalių. Dabar vis dažniau įspėjama apie naujos krizės požymius ir jie Lietuvos neaplenks.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1262,7 euro. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,4 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 802,7 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį 156,3 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, pirmąjį ketvirtį sudarė 88,3 proc., o išmokėtas (neto) – 89,4 proc. vyrų algos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Socialiniame tinkle „Facebook“ daugybės reakcijų sulaukė įrašas apie tai, kad žinoma kosmetikos įmonė darbuotojams nemoka atlyginimų. Nauja bendrovės vadovė teigia, kad dalis darbuotojų vogė pinigus iš kasų ir vėluodavo į darbą. Tačiau įmonė jau pateko į valstybės įstaigų akiratį. Bendrovė „Baltic store“ kosmetika prekiauja internetu, be to, Vilniaus prekybos centre „Ozas“ Vilniuje turi „Make Up Store“ parduotuvę.

Susidomėjimas Europos Parlamento rinkimais Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra kur kas mažesnis nei kitų rūšių rinkimais. Tačiau jų laimėtojams darbas Briuselyje garantuoja gyvenimą, kurio pavydėtų daugelis. Paprastas Seimo narys Lietuvoje uždirba kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų į rankas, prezidento alga – apie 5,7 tūkst. euro.

Nuo birželio 1 d. Lietuvos paštas didins darbo užmokesčio apie 4 tūkst. mažiausiai uždirbančių darbuotojų. Tai bendrovei papildomai kainuos apie 2,4 mln. eurų per metus, teigiama pranešime žiniasklaidai. Šią sumą padalijus iš 12 mėnesių ir 4 tūkst. darbuotojų išeitų, kad „popierinis“ atlyginimas kiekvienam paštininkui didės apie 50 eurų.

Šiemet Lietuvoje naujų automobilių pardavimas didėjo sparčiausiai visoje Europoje. Dviženkliu skaičiumi didėjo ir naudotų mašinų prekyba. Kodėl mašinų pradėjome pirkti daug daugiau ir kodėl taip skiriasi perkamiausi modeliai? „Regitros“ duomenimis, šių metų sausį – balandį Lietuvoje registruota 58 tūkst. naudotų ir 14,6 tūkst. naujų lengvųjų automobilių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naudotų mašinų parduota 15 proc., o naujų – net 53 proc. daugiau.

  Trečiadienį, Tarptautinę darbo dieną, Vilniuje į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo susirinko 200–300 šimtų žmonių reikalauti lygių teisių ir oraus atlyginimo už darbą.