atlyginimai

Užimtumo tarnyba skelbia ateities užimtumo Lietuvoje prognozes ir 2018 metų darbo tendencijų apžvalgą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokių darbuotojų pernai trūko labiausiai, kas uždirbo daugiausiai ir kokių specialistų darbdaviams reikės šiemet. Praėjusiais metais užimtumas šalyje pasiekė 72,1 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, o rasti darbą siekė 253,7 tūkst. bedarbių.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje buvo pakeistas daro užmokesčio skaičiavimas, taip pat minimali mėnesinė alga ir minimalus valandinis darbo užmokestis. Pagal šiuos rodiklius bent jau formaliai aplenkėme ne vieną kaimynę. Nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga mūsų šalyje yra 555 Eur, Pagal šį dydį Lietuva jau aplenkė Estiją (540 Eur) ir dar 8 Europos Sąjungos valstybes, kuriose minimumas nustatomas atskiru teisės aktu, o ne darbuotojų ir darbdavių derybose.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad biudžetininkų atlyginimai kitąmet augs iš valstybės turimų papildomų resursų gerinant mokesčių administravimą ir didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, o ne pasiimant šias lėšas iš kitų biudžeto eilučių. „Iš surenkamų mokesčių ir valstybės veiklos efektyvinimo. (...) Nematome jokios prasmės nuo ko nors (asignavimus) braukti“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

Ugniagesiams gelbėtojams keliami atlyginimai – labai gerai įvertintiems alga turėtų padidėti apie 78 eurais į rankas. Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (VPGT) šiais metais papildomai darbo užmokesčiui buvo skirta 3,5 mln. eurų. Pareigūnų veiklos vertinimai baigėsi. Labai gerai įvertintiems ugniagesiams gelbėtojams didesnis darbo užmokestis bus išmokėtas už gegužės mėnesį.

Už darbą parduotuvėse atsilyginama vis dosniau. Tokia išvada peršasi matant atlyginimų pokyčius per pastaruosius metus penkiuose didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Kartais net penktadalį siekiantį algų didėjimą prekybos srityje tvirtina fiksuojantys ir personalo atrankos specialistai. Kaip rodo „Sodros“ skelbiami kasmėnesiniai įmonių duomenys, per praėjusius metus darbuotojų algos gana ženkliai kilo visuose pagrindiniuose Lietuvoje veikiančiose mažmeninės prekybos tinkluose.

Ignalinos atominė elektrinė: neveikia jau seniai, bet darbo užteks dar dešimtmečiams

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina. 921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas.

Vyrai vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau nei toje pačioje pozicijoje dirbančios moterys. O tokį skirtumą nemaža dalimi lemia ir sąmoningi pačių moterų pasirinkimai.  Tarptautinio darbo užmokesčio portalo „Paylab“ duomenimis, dažniausiai vyrai uždirba daugiau, nes vaikų susilaukusios moterys linkusios vėlesniam laikui atidėti savo profesinės veiklos siekius.

Profesinės sąjungos reikalauja skubiai ir stipriai pakelti medikų, mokytojų, kultūros darbuotojų algas. Kad jos didėtų nuolat, algas siūlo susieti su vidutiniu atlyginimu šalyje. Po medikų ir mokytojų protestų vyriausybė mėgina ieškoti kompromisų, tačiau daugumą profsąjungų reikalavimų vertina kaip perdėtus ir biudžetui nepakeliamus. Sostinės Vilkpėdės ligoninėje senolius gydo ir prižiūri apie 100 dirbančių medikų.

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žvaigždės gali pasigirti sunkiai suskaičiuojamais metiniais atlygiais. Vis tik, žurnalui „Forbes“ tai pavyko padaryti, o krepšininkų milijonai šiemet pribloškė ne vieną gerbėją. Pirmasis ir daugiausiai NBA uždirbantis krepšininkas yra Los Andželo „Lakers“ lyderis LeBronas Jamesas. Per metus jis susižėria įspūdingus 88,7 mln. JAV dolerių. Tiesa, uždarbis iš krepšinio klubo sudaro 35,7 mln.

Leonelis Messi, Cristiano Ronaldo, Neymaras, Alexis Sanchezas ir Robertas Lewandowskis. Šie futbolininkai – brangiausiai apmokami visų penkių didžiausių Europos futbolo lygų žaidėjai. Prancūzų leidinys „L'Equipe“ suskaičiavo žaidėjų ir treneriu atlyginimus, o skaičiai šokiravo ne vieną gerbėją. Geriausiai apmokamas pasaulio futbolininkas, Leonelis Messi, Barselonoje per mėnesį uždirba 8,3 mln. eurų.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Nuo Naujųjų metų pakilo valstybės vadovų, Seimo narių ir miestų merų algos. Dėl naujosios mokesčių reformos kai kurių politikų atlyginimai „ant popieriaus“ padidėjo net keletu tūkstančių. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek nuo šių metų uždirba aukščiausias pareigas valstybėje užimantys pareigūnai.

Praėjusiame sezone Milano „Olimpia“ klubą papildęs Mindaugas Kuzminskas yra vienas daugiausiai uždirbančių šios komandos žaidėjų. „Basket Europe“ žurnalo duomenimis, lietuviui Italijos čempionai už 2018-2019 metų sezoną viso sumokės 1,2 mln. eurų. Nors šiemet M. Kuzminskas pernelyg neblizga aikštelėje, tokią pelningą sutartį jam pavyko sudaryti praėjusiame sezone, kai žiema jis atvyko į Italiją iš Niujorko „Knicks“. Lietuvio sutartis su italų ekipa galioja iki 2019 metų vasaros.

Praėjo lygiai metai po to, kai daugiau nei tūkstantis žmonių į mitingą Vilniuje susirinko palaikyti jaunųjų medikų, prašančių didesnių algų ir socialinių garantijų. Bet net ir po metų rezidentų atlyginimas jiems vis dar kelia juoką ir jie vis dar pripažįsta galvojantys apie emigraciją. Tiesa, nuo sausio 1 d. jaunųjų medikų apmokėjimas keičiasi iš esmės.

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti lygiai prieš 20 metų TV3 žinių sukurtą 1998 metų svarbiausių įvykių apžvalgą.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Sauliaus Skvernelio teigimu, laiku priimtas biudžetas padidins visų dirbančiųjų pajamas nepriklausomai nuo jų profesijos tiek viešajam, tiek privačiuose sektoriuose, rašoma premjero pranešime. „Bet kokia teisėta pilietinio protesto forma yra sveikintina. Ne tik girdime, bet ir darome viską, kad visos visuomenės grupės jaustų didėjančias pajamas, už darbą būtų sąžiningai atlyginama, valstybėje neliktų užmirštų žmonių.

Kelis metus Norvegijoje gyvenęs ir patrauklų atlyginimą gaudavęs Mantas nusprendė viską mesti ir grįžti į Lietuvą. Šiandien vaikinas dirba padavėju viename populiariausių restoranų Vilniaus centre ir džiaugiasi galėdamas būti arčiau namų. Klojo trinkeles Norvegijoje pradėjo dirbti dėka brolio: „Jis ten jau septynerius metus, jis darbe atsirado laisva vieta, todėl iškart pasiūlė man prisijungti.

Lietuvoje dirbantiems ukrainiečiams už tokį patį darbą toje pačioje įmonėje darbdaviai negalės mokėti mažesnį minimalų atlyginimą nei vietos gyventojams. Tai numatyta Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitarime dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje, kurį penktadienį Kijeve pasirašys užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seimas antradienį priėmė įstatymo pataisas, kurios leis nuo kitų metų sausio padidinti atlyginimus apylinkių teismų teisėjams. Parlamentarai padidino apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientą nuo 14,2 iki 16,2. Jis tapo vienetu mažesnis nei apygardų teismų teisėjų.

Lietuvos statistikos departamentas pirmadienį paskelbė atlyginimų pokyčius šių metų trečią ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, t.y prieš mokesčius, padidėjo visose apskrityse, bet daugiausia Panevėžio apskrityje. Tiesa, didėjančiomis algomis galėjo džiaugtis ne visų sričių darbuotojai. Net trečdalyje veiklų algos atlyginimai prieš mokesčius sumažėjo.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Milijoninės sutartys ir sunkiai suvokiami skaičiai tapo sporto pasaulio kasdienybe. Kasmet atletų atlyginimus skaičiuojantys „Sport Intelligence” pirmadienį paskelbė šių metų rezultatus ir atskleidė 10 klubų, kurių sportininkai gauna didžiausius atlygius. Sąraše atsidūrė 4 futbolo ir 6 krepšinio (visi iš NBA) klubai. Didžiausią atlyginimą – vidutiniškai po 10,4 mln. svarų sterlingų per metus – kiekvienam savo žaidėjui išmoka „Barcelona” klubas.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą dešimtadalius šiemet daugiausia lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau tam turėjo įtakos ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesio algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų,sako Lietuvos banko analitikas Tomas Šiaudvytis. LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas teigia, jog mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus.

Nuo 4 iki 5 su puse tūkstančių eurų per mėnesį. Tokių algų prieš mokesčius spalį galėjo tikėtis pačius didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėjusių įmonių darbuotojai, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Dosniausių įmonių dešimtuko viršūnėje spalį užfiksuotas didžiausias elektros rinkos dalyvis Baltijos šalyse „Inter Rao Lietuva“, kurioje vidutinė alga siekė 5561 eurą.

Plušant statybose galima uždirbti ir 3 000 eurų per mėnesį, teigia tv3.lt studijoje viešėjęs bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Anot jo, vidutinė mėnesinė statybininkų alga Lietuvoje svyruoja tarp 1 000 ir 1 500 eurų į rankas. „Šiandien statybose klausimo apie darbininkų kainas nėra, klausimas yra tik kas gali darbus atlikti. Statybos darbų kainos kyla taip dinamiškai, kad tokio kainų kilimo per 25 metus versle nepamenu“, – tikino A. Avulis.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites pateikti pasiūlymus, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. „Sutarėme, kad per dvi savaites visos šalys pateiksime siūlymus esamiems teisės aktams, kaip galėtume tobulinti esamą sistemą“, – žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuviai verslo imasi vis ryžtingiau, tačiau tuo pat metu naujų įmonių gyvybingumas sumažėjo, teigia eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“. „Jei įmonė nenurodo savo veiklos, 75 proc. tikimybė, kad po metų ji nebeveiks. Tačiau mes manome, kad rodiklis yra geras, nes jis rodo gyventojų ryžtą pabandyti, surizikuoti ir pradėti savo verslą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.

Įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus, per pusmetį šiek tiek sumažėjo, o dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ateityje ši tendencija turėtų stiprėti, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys. „Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones.

Nešini kėdėmis žymūs Lietuvos aktoriai žygiuoja prie Seimo, išdėlioja kėdes į krūvą, pasikabina savo švarkus ir palieka į teatro sceną panašią erdvę tuščią. Lietuvos kūrėjai šiandien sako nusiteikę ne vaidinti ar linksminti žmones, o parodyti, kad valdančiųjų daromi sprendimai gniuždo jų profesiją. „Buvo pasakyta, kad prioritetas bus šiais metais kultūra, su šita vyriausybe.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad įvedus etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį ir apžvelgus pirmojo mėnesio rezultatus paaiškėjo, kad pinigų trūko toms mokykloms, kuriose suformuota per daug klasių komplektų, arba tose, kuriose didžioji dalis mokytojų turi aukštą kvalifikacinę kategoriją ir didelį darbo stažą.

Darželių auklėtojų algos – mažiausios iš švietimo srities darbuotojų, šeštadalis savivaldybių neužtikrina pakankamai vietų darželiuose, grupės perpildytos, teigia Valstybės kontrolė. Ikimokyklinio ugdymo auditą atlikę auditoriai kritikuoja dabartinę sistemą pabrėždami, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas lemia geresnius vaikų pasiekimus vėlesniais etapais, tačiau kai kurios savivaldybės neužtikrina pakankamai vietų darželiuse, juose pedagogų atlyginimai trečdaliu mažesni, nei mokyklose.

Kultūros ir meno darbuotojai reiškia nepasitenkinimą dėl pernelyg lėtai kylančių atlyginimų ir kitą savaitę Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų, rengia piketą. Pasak Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkės Vidos Garunkštytės, piketas rengiamas, nes Kultūros ministerija neatsižvelgė į reikalavimus kelti sektoriaus darbuotojų atlyginimus po 150 eurų jau kitąmet, ministerija įsipareigojo juos padidinti vidutiniškai po 21 eurą, tam skirdama 3,5 mln. eurų.

Italų dienraštis „La Gazzetta dello Sport" suskaičiavo visų „Serie A“ komandų ir žaidėjų atlyginimus. Sąrašo viršūnėje, natūralu, atsidūrė 7 sezonus iš eilės čempionais tapę Turino „Juventus“, tačiau skaičiai šiemet kaip niekad neįprasti – vienas šios komandos futbolininkas per metus uždirba daugiau, nei visa antroje turnyrinės lentelės vietoje įsitaisiusi komanda. Naujausiais duomenimis, Turino „Juventus“ 2018-2019 metų sezone savo žaidėjams išmokės 219 mln. eurų.

Pedagogų atstovai sako, jog Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai gražūs tik skaidrėse. Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimo tvarką, atlyginimai sumažėjo, o darbo padaugėjo. Apie tai prakalbus ministerijos atstovams, šie tikina, jog taip būti negali. Neva įsivėlė klaida. Chaoso nebepakeliantys mokytojai palieka darbo vietas. Kai kuriose mokyklose jau dabar trūksta pedagogų.   Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 1 d. šalyje buvo registruota 12,6 tūkst.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Atlyginimai Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse, tačiau išliko mažesni nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuva - vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių yra mažesnis negu 1000 eurų. Baltijos šalių nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje padidėjo 10,5 proc., Latvijoje - 8,4 proc.

Nors daugiausia darbuotojų turinčiose įmonėse vidutinis atlyginimas retai tepasiekia 2000 eurų, mažose įmonėse atlyginimai šokteli net iki 10 tūkst. eurų. Tokių įmonių liepos mėnesį buvo dvi. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Kaip ir įprastai į dešimtuką patenka įmonės, mokėjusios virš 5 tūkst. eurų. Dažniausiai tokios įmonės pasižymi mažu darbuotojų skaičiumi, o atlyginimų vidurkio šoktelėjimus lemia išmokėtos premijos ar išeitinės.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Trijų šimtų penkiasdešimties didžiausių JAV įmonių generaliniai direktoriai 2017 metais uždirbo vidutiniškai 312 kartų daugiau negu jų darbuotojai, parodė Ekonominės politikos instituto atliktas tyrimas. Šis atotrūkis vis didėja, nes vadovų darbo užmokestis kasmet sparčiai didėja, tuo tarpu eilinių amerikiečių atlyginimai beveik nekyla, pažymima Vašingtone įsikūrusios nekomercinės organizacijos tyrimo ataskaitoje.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas siūlo kelti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus algos. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais siektų 174 eurus. Pagal šį bazinį dydį skaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Vyriausybė siūlo kitąmet biudžetininkams taikyti 170,79 euro pareiginės algos bazinį dydį.

Šiandien Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikiate dauguma jūsų. Kadangi šventė šiemet įsitaisė viduryje savaitės, galbūt leidžiate ją lėtai namuose. Kas turite vaikų – moksleivių, galbūt šiandien nuspręsite apipirkti juos naujiesiems mokslo metams. Vyksite į prekybos centrą – ten viskas vienoje vietoje. Gal kartu papietausite, o gal pirksite maisto prekių ir namie gaminsite pietus ar vakarienę.

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc.

Nuo š.m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos paštas didina atlyginimus mažiausiai uždirbantiems bendrovės darbuotojams, rašoma pranešime spaudai. Iš viso atlyginimas bus padidintas 4362 bendrovės darbuotojams. Darbo užmokesčio kėlimas bendrovei papildomai kainuos apie 1,8 mln. Eur per metus. Informuojama, kad ši iniciatyva priimta atsižvelgiant į bendrovės Kolektyvinėje sutartyje įtvirtintą Atlygio politiką.

Per dvejus metus uždirbančiųjų per 900 Eur dalis išaugo daugiau nei dešimtadaliu, užmokesčio augimo tikimasi ir ateityje. Gyventojai daugiau taupo, o labiausiai juos neramina brangstantys maisto produktai ir komunalinės paslaugos, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. „Apklausa atspindi naujausias darbo rinkos tendencijas – žmonės uždirba daugiau, atitinkamai geriau vertina ir savo finansinę padėtį. Dar vienas svarbus aspektas – toliau didėja savo pajamas ir išlaidas planuojančiųjų skaičius.

Ekonomikos augimo tempas spartėja, o nedarbas kai kuriose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse smuko į rekordiškai žemą lygį, tačiau darbo užmokesčio srityje ir toliau stebimas sąstingis, pažymima metinėje EBPO ataskaitoje. Jeigu valstybės nesugebės pakeisti šios tendencijos, bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės pasitikėjimui, o nelygybė darbo rinkoje didės, įspėja EBPO ekspertai.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.