atlyginimai

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Jau ilgą laiką diskutuojama apie tai, kad gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai, mažės Europos Sąjungos (ES) suteikiama parama. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo paradoksą, kaip gi apskaičiuojama teiktina parama. Pagal skaičiavimus išeis, kad Latvija ir Graikija gaus daugiau nei Lietuva.

Lietuvoje pragyvenimo lygis sparčiai artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Tokią tiesmukišką išvadą galima padaryti pažvelgus į neseniai Eurostato paskelbtą statistiką, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios standartą 2017 metais padidėjo iki 78 proc. ES vidurkio – per metus priartėjome 3 proc. punktais. Pernai aplenkėme Portugaliją, imame tolti nuo Estijos ir Slovakijos bei artėti prie Slovėnijos ir Čekijos.

Kai kurie darbuotojai Lietuvoje vasarą pasitiko itin papilnėjusiomis piniginėmis. „Sodros“ skelbiami atlyginimai atskleidžia vidutines išmokėtas algas gegužę. Tiesa, derėtų pabrėžti, kad kai kuriems didžiulės algos reiškė išmokėtas premijas už gerus įmonės rezultatus, o kitiems tai – išeitinės kompensacijos.  Daugiausiai gegužę mokėjo „Huawei Technologies“ atstovybė Vilniuje. Turinti 19 darbuotojų, balandį vidutiniškai jiems mokėjo 5167 Eur, o gegužę – net 18287 Eur.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, kad balandžio mėnesį nemažos dalies įmonių atlyginimų vidurkis, palyginti su kovu, gerokai išaugo. Tikėtina, kad tokius didelius atlyginimų šuolius balandį paaiškina išmokėtos premijos, suskaičiavus įmonės rezultatus.

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis. Teikti šiuos duomenis „Sodra“ pradėjo laikydamasi balandį įsigaliojusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kuriose numatyta skelbti daugiau viešos informacijos apie darbo užmokestį įmonėse.

Pedagogų su nerimu laukiamo etatinio apmokėjimo modelio įsiteisinimo dar teks palaukti – jo pateikimas Seime nukeltas, argumentuojant, kad pataisos vis dar kelia per daug klausimų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketvirtadienį Seime turėjo pristatyti įstatymo pakeitimus, reglamentuojančius naująją pedagogų apmokėjimo tvarką.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje planai atsisakyti 350 darbuotojų ne juokais įgąsdino rinką. Ar tikrai tokį sprendimą paskatino per daug išaugusios IT specialistų algos ir jų stygius? „Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditrefom Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o paskutiniu metu į rinką pl...

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau matomi kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) vykdomų transporto sektoriaus įmonių patikrų rezultatai.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Kaip manote, kurios sostinės gyventojai – Vilniaus, Rygos ar Talino – išleidžia mažiausiai pinigų ir geriausiai gyvena? Naujas tyrimas gali nustebinti: nors neabejotini regiono lyderiai išlieka estai, lietuviai irgi neturėtų skųstis. Nors daug kas prieštarautų, lietuvių maisto krepšelis yra pigesnis nei Rygoje ar Taline. Taip pat per porą metų čia sumažėjo būsto išlaidos, o pajamos išaugo net penktadaliu.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Su nelygybe ir skurdu kovoti užsimojusi Vyriausybė pristatė mokesčių reformą, kuri, panašu, pagelbės ne tiek skurstantiesiems, kiek turtingiesiems. Keičiant mokesčių tarifus, automatiškai šiek tiek paaugs ir daugiau uždirbančiųjų pajamos, tačiau ekonomistai ir Finansų minsitras primena, kad dabar metas užsiauginti viduriniąją klasę.

Vilniaus gydytojai su nekantrumu laukia padidėsiančių atlyginimų. Medikams nuo gegužės bus pakeltos algos vyriausybės įsakymu. Maža to, dar penktadaliu padidinti algas daliai sostinės medikų nuo gegužės nusprendė ir Vilniaus savivaldybė. „Tai čia yra labai sveikintinas ir pirmas toks sprendimas, kada orientuojamasi jau yra į gydytoją, o kadangi orientuojamasi į gydytoją, tai savotiška yra orientacija ir į pacientą.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti. Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų.

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų gyvenimo kokybę, pragyvenimo lygį ir bendrąją gerovę. Vis tik stebint pastarųjų metų atlyginimų dinamiką, nerimo kelia gilėjanti takoskyra tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Darbo užmokesčio augimui privačiame sektoriuje tempą nustato rinka.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Nelaukdami žadėtų permainų ir nuo gegužės didėsiančios algos medikai nerimsta ir skelbia, kada žengs į gatves reikalauti pokyčių. Tačiau pažadai apie mitingą tik stebina Sveikatos apsaugos ministerija, kuri užtikrina – atlyginimai augs, kaip ir buvo žadėta. Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) savo puslapyje skelbia apie balandžio 26-ąją ketinamą rengti mitingą. Medikai žada rinktis Nepriklausomybės aikštėje ir reikalauti valdžios vykdyti „42 tūkst.

Net 76 proc. dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad jų darbdavys išgalėtų padidinti dabar mokamus atlyginimus, tačiau daugumą tenkintų gan kuklus algos kilstelėjimas, teigia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt. „Anot darbdavių apklausos, kurią ką tik paviešino Lietuvos bankas, kas antra Lietuvos įmonė per artimiausius šešis mėnesius ketina didinti atlyginimus savo darbuotojams, – sako CVMarket.

Naujausia Lietuvos įmonių apklausa rodo, kad pusė jų šiemet numato kelti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, didžioji dalis apklaustų įmonių vadovų ir finansininkų mano, kad darbo užmokestis bus sparčiai didinamas bent porą metų. „Apklausa atskleidė, kad įmonių, žadančių kelti atlyginimus, skaičius yra didžiausias per porą metų. Stingant darbuotojų verslas priverstas vis labiau dėl jų pakovoti ir gerinti darbo sąlygas.

Kauno K. Griniaus slaugos ligoninėje – sunkumai dėl atlyginimų: įstaigos vadovybė sako turinti mažinti priedus, tačiau tam priešinasi profesinė sąjunga. Vadovės teigimu, įstaiga bando spręsti sudėtingą finansinę situaciją, o priedai darbuotojams buvo padidinti nesilaikant teisės aktų. Profsąjungos atstovas teigia, kad apie priedų mažinimą darbuotojai net nebuvo įspėti, tačiau džiaugiasi, kad pavyko rasti kompromisinį variantą su ligonine.

Likus porai mėnesių iki Rusijos prezidento rinkimų, kurie vyko praėjusį savaitgalį ir suteikė dar vieną kadenciją Vladimirui Putinui, šalyje smarkiai ūgtelėjo atlyginimai, ypač viešajame sektoriuje, rodo nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ paskelbti duomenys. Sausį metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas siekė 13,7 proc., vasarį - 12,1 proc., o per du mėnesius - 12,9 procento. „Tokie duomenys tiesiog šokiruoja.

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena partija, kuri savo programoje numato didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad MMA dydis aktualus tik mažai daliai Lietuvos gyventojų. Analitikai tikisi, kad tai pagaliau leis užbaigti diskusijas dėl MMA dydžio ir ves prie rimtesnių problemų sprendimo būdų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn.

Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.

Jei 2017-ųjų pradžioje likę nepaskatinti už gerus metinius rezultatus skundėsi 45 proc. Lietuvos įmonių darbuotojų, tai šiemet tokių buvo jau 52 proc., teigia tyrimą atlikęs specialistų paieškos portalas CVMarket.lt „Augančių kainų, „Sodros“ ir pačių darbuotojų pastangomis stumiami lietuviški atlyginimai pamažėle vis dėlto ropščiasi aukštyn, tačiau, panašu, jog kilstelėję algas, darbdaviai šiemet kiek susiaurino paskatintųjų už metinius rezultatus ratą, – sako CVMarket.

Vyrų ir moterų atlyginimo skirtumai yra nuolatinė visuotinė problema, vadinama lyčių nelygybe. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Tai ypač susiję su tuo, kad moterys paprastai dirba prasčiau apmokamus darbus. Nors gerokai daugiau moterų dirba prasčiausiai apmokamą darbą, tuo pačiu metu daugiau vyrų, palyginti su moterimis, dirba geriausiai rinkoje apmokamą darbą. Tai ypač susiję su tuo, kad nedaug moterų eina aukščiausias vadovaujamąsias pareigas.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 30 proc. mažesnis nei Estijoje ir 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pernai spalį-gruodį Lietuvoje buvo 885 eurai, Latvijoje – 961 euras, Estijoje – 1271 euras. Per metus vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis visose trijose Baltijos valstybėse augo vienodai – 7,5 procento.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais.

2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 884,8 EUR: viešajame sektoriuje – 906,7 Eur, privačiajame sektoriuje – 874 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 4 proc.: viešajame sektoriuje – 6,4 proc., privačiajame sektoriuje – 2,8 proc.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius gi atlyginimus Lietuvoje mokėjo įmonės, darbinančios daugiau nei 3 darbuotojus. Tarp įsitvirtinusių užsienio kompanijų sausio mėnesį į dešimtuką šoktelėjo ir „Maximos Grupė“, „Girteka“ bei Lietuvos olimpinis fondas.

Lietuvos medikų sąjūdis pastebi teigiamas tendencijas Vyriausybei įgyvendinant pažadus medikams, tačiau iki balandžio bus laukiama tolesnių sprendimų ir įsipareigojimų, sako asociacijos atstovas Vytautas Kasiulevičius. „Jei matysime, kad didžiuma darbų yra daromi arba bent pradėti daryti ir kryptis teisinga, aktyviau jungsimės kaip talkininkai šito proceso. Jei tie darbai sustotų ir nebūtų imamasi veiksmų, be abejo, mes protestuosime ir ieškosime protesto formų.

Šiuo metu Lietuvos muitinėje – 230 laisvų pareigybių. 70 procentų iš jų pasienio kontrolės postuose. Daugiausiai pareigūnų iš tarnybos išėjo per pastaruosius trejus metus. Prognozuojama, jog artimiausiu laiku iš muitinės pasitrauks dar daugiau darbuotojų. To priežastis maži atlyginimai bei prastos darbo sąlygos. Kai kuriuose postuose nėra net karšto vandens.

Prie menkai uždirbančių socialinių darbuotojų, medikų, mokytojų prisijungia ir paramedikai. Šie tikina, jog pragyventi oriai iš jų gaunamo atlyginimo – neįmanoma. Paromis dirbantys specialistai priversti ieškoti papildomo darbo. Paramedikai prabyla ir apie nuolatinę psichologinę įtampą, kuri kasdien tvyro jų darbe. Paramedikai dažniausiai dirba greitosios medicininės pagalbos stotyse arba ligoninių priimamajame. Tad jų darbo laikas skaičiuojamas paromis.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

„Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per metus šis skaičius išaugo maždaug 60 procentų. Nors dirbančių užsieniečių skaičius sparčiai didėja – tai vis tiek tik lašas jūroje, nes bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje viršija vieną milijoną.