atlyginimai

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Jau porą savaičių Baltarusijoje netyla protestai už laisvę ir demokratiją. Ekonomistas pastebi, kad Baltarusija viena skurdžiausių šalių visame regione. Tad jeigu neramumai šalyje dar tęsis ir žmonių laisvės bus toliau ribojamos atotrūkis nuo kaimyninių šalių tik didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu minimali alga Baltarusijoje 4 kartus mažesnė negu Lietuvoje.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Baltarusijoje jau penktą dieną vyksta protestai, nes žmonės nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, pagal kuriuos valstybės vadovu ir toliau liktų Aliaksandaras Lukašenka. Ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį ir į atlyginimų klausimą, anot jo A. Laukašenkos pažadais – niekas nebetiki.

Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

Birželį įspūdingų atlyginimų Lietuvos įmonėse ir organizacijose netrūko. Didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo net 18 įmonių, o vienoje jų atlyginimų vidurkis siekė beveik 50 tūkst. eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Birželį didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, buvo didesnės nei 10 tūkst.

Seimui įteisinus Darbo kodekso pakeitimus dėl darbdavių skelbiamų atlyginimų, vis dar pasitaiko, kad dalis įmonių nenurodo siūlomo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad tokie atvejai yra pavieniai, o per visą laikotarpį tebuvo skirta vos viena bauda. Ieškant darbo pasiūlymų populiariausiose Lietuvos darbo skelbimų portaluose, vis dar galima rasti įmonių, kurios nei tituliniame skelbimo puslapyje, nei aprašyme nenurodo tikslios atlyginimų dalies.

Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, savo darbuotojams išmokėjo 5,7 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. net 40 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Papildomi priedai vidutinį „Maxima“ darbuotojų atlygį šįmet jau kilstelėjo beveik dešimtadaliu, rašoma bendrovės išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Bendrovėje taikoma finansinė darbuotojų motyvavimo sistema sudaro galimybes daugiau užsidirbti.

Su koronavirusu kovojantiems medikams dar kartą bus skirti padidinti atlyginimai, iš viso išmokoms už balandį skirta 7,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tai – beveik tris kartus daugiau nei už kovą. Šios lėšos skirtos iš privalomojo sveikatos draudimo rezervo dalies. Skaičiuojama, kad nuo 60 iki 100 proc. padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose.

„Sodra“ jau skelbia, kam karantino metu pajamos krito, o kam kopė aukštyn. Visgi matyti, kad Lietuva po truputį kopia iš koronaviruso nuosmukio. Ekonomistai daugumai žada algas ne mažesnes nei buvo pernai. O tuo pasinaudodamos profsąjungos jau reikalauja didinti minimalų užmokestį. Marijampolietis Arūnas Reinikis valdo leidybos įmonę bei kanceliarinių prekių parduotuvę, samdo 9 darbuotojus.

Nors karantinas smogė daugeliui verslų, o karantinas švelnėti pradėjo tik gegužę, atlyginimai kai kuriose Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo iš tiesų įspūdingi. Didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, didesnės nei 10 tūkst. Darbuotojams tokias algas mokėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad VMI svetainėje paskelbti odontologines paslaugas teikiančių įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 darbuotojai, vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai. Jie pateikiami žemėlapyje pagal savivaldybes bei atskiras įmones. Pastarųjų – daugiau nei 2 tūkst.

Praėjusį mėnesį šalyje dar galiojo gana griežti karantino reikalavimai, tad nemažai įmonių nedirbo arba tai darė minimaliu režimu. Nepaisant jų prastovų ir kritusio pardavimo, kai kurios įmonės ir sunkmečiu darbuotojams mokėjo įspūdingus atlyginimus. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, balandžio mėnesį Lietuvoje buvo 24 įmonės, kurių darbuotojams mokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) šiandien Seimui pateikus Vidaus tarnybos statuto pataisas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad Seimui pateiktos naujosios nuostatos nebuvo galutinai suderintos su socialiniais partneriais ir pareigūnų bendruomene. Anot NPPSS, pateiktose pataisose yra nuostatų, kurioms profesinės sąjungos pritarti negali,  rašoma  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pranešime spaudai.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Pradėjus švelninti karantiną restoranai ir kavinės ėmėsi atnaujinti veiklą. Jie kviečia darbuotojus iš prastovų, kad šie pradėtų dirbti. Tačiau picerijų „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia vėluojančių algų, todėl paskelbė darbdaviui ultimatumą. Jie į darbą negrįš tol, kol nebus sumokėti atlyginimai.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Dėl karantino uždarius daugelį verslų, maisto prekių parduotuvės buvo likę viena iš nedaugelio vietų, kuriose leista lankytis. Dėl padidėjusio pirkėjų srauto ir darbo apimčių prekybos įmonės žadėjo didinti algas ir samdyti daugiau darbuotojų. Tačiau oficialūs duomenys neduoda vienareikšmio atsakymo, ar visi laikėsi pažadų. Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.

Seimas po pateikimo pritarė sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario Aurelijaus Verygos ir kitų Seimo narių pateiktiems įstatymų pakeitimams, kurie leis nuo balandžio 1 dienos padidinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo užmokestį 15 procentų. Tai padės užtikrinti tolygų visų sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo augimą. Numatyta, kad iki šių metų pabaigos gydytojų rezidentų algoms kelti bus skirta daugiau nei 3 mln. eurų.

NBA ir lygos žaidėjų asociacija pasiekė susitarimą dėl algų mažinimo, skelbia Adrianas Wojnarowski iš ESPN. Pranešama, kad žaidėjų atlygiai mažės 25 procentais nuo gegužės 15 d. Gegužės 1 d. krepšininkai dar gaus pilną atlyginimą. Susitarime numatytas augantis atlyginimų mažėjimas, jeigu situacija pasaulyje nesikeis ir sezonas nebus pratęstas.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ antradienį pareiškė atleidžianti 1 tūkst. darbuotojų ir mažinanti atlyginimus likusiems darbuotojams. „Nepaisant visų mūsų pastangų, įmonė priėmė sunkų sprendimą atleisti 1 tūkst. darbuotojų, kurie sudaro 19 proc. darbo jėgos“, – teigiama Budapešte įsikūrusios vežėjos pranešime.

Formulės 1 sezonas, kaip ir kitų sportų čempionatai bei sezonai, dėl pasaulį siaubiančio koronaviruso pandemijos yra sustabdytas. Vis dėlto, kol sezonas sustabdytas, gerbėjai dar tikrai turi ką veikti. Italų leidinys „Auto Sprint“ paviešino Formulės 1 vairuotojų metinius atlyginimus. Akivaizdžiu lyderiu tiek trasoje, tiek pagal pinigus, Formulės 1 pastaruosius maždaug penkerius metus išlieka britas Lewisas Hamiltonas. Jo sąskaitą kasmet papildo 40 mln. dolerių.

Karantino metu padidėjus darbo krūviui ir sveikatos rizikai, prie dvejų prekybų tinklų, praėjusią savaitę pranešusių apie priedus darbuotojams, prisijungė ir „Maxima“ bei „Rimi“.  „Maxima“ darbuotojams už kovo mėnesį išmokės virš 1,5 mln. eurų priedų, iš jų 0,9 mln. eurų –  papildomi priedai už darbą karantino sąlygomis, pranešė įmonė. Priedai sudarys apie 13 proc. darbuotojų užmokesčio.

Dėl koronaviruso pandemijos Eurolygos vadovai susimažins savo atlyginimus ketvirtadaliu, skelbia Serbijos žiniasklaida. Tvyrant neaiškumui, kada ir ar apskritai šis Eurolygos sezonas prasitęs, vadovai ėmėsi pirmųjų finansinių sprendimų. Vadovai atlyginimą susimažins nepaisant to, sezonas prasitęs ar ne. Neseniai panašų sprendimą priėmė NBA lyga, susimažinusi atlyginimus 20 proc.

Prasidėjus karantinui valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis skatino verslus išlaikyti darbuotojus. Tačiau tai nepadėjo. Darbuotojai ne tik negauna algų, bet ir yra verčiami rašyti prašymus išeiti iš darbo. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Toma (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad picerijų tinklas „Čili pica“ nesumokėjo algos už pusę vasario mėnesio, dalies už kovą ir verčia pasirašyti prašymą išeiti iš darbo.

Karantino metu įmonės ieško būdų išsaugoti darbo vietas. Vienas jų – darbuotojų atlyginimų mažinimas. Tačiau pasak darbuotojų atstovų, turėtų tokiais atvejais turi būti mažinamas ir darbo krūvis. Be to, darbuotojams patariama užsitikrinti, kad po karantino į senas vėžes grįžtų tiek atlyginimas, tiek darbo krūvis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigia, kad karantino metu gali sumažėti atlyginimas jeigu mažėja ir darbo krūvis.

„Barcelona“ ekipoje - maišto nuotaikos. Šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad koronaviruso krizės metu „La Liga“ klubo žaidėjai sutiko susimažinti atlyginimus, tačiau dabar leidinys AS informuoja apie futbolininkų persigalvojimą. Anot spaudos, „Barcelona“ svarstė pritaikyti ERTE taisyklę, kai dėl ypatingų atvejų nevykstant rungtynėms atletams yra nemokama 70 proc. atlyginimo.

Šalies darbdavius atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Vyriausybę ir profesines sąjungas prašydamos pusmetį netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl vėlavimo mokėti atlyginimą, trumpinti terminą dėl įspėjimo apie atleidimą, mažinti išeitines, be darbuotojo sutikimo išleisti jį nepanaudotų kasmetinių atostogų, darbo dieną prailginti iki 12 val.

Dvejus metus geriausią reputaciją tarp šalies gyventojų pelnęs mažų kainų vaistinių tinklas „Camelia“ didina vaistininkų atlyginimų biudžetą. Nuo kovo 1 d. vaistininkų atlyginimų fondas didėja 30 procentų. Keičiasi ir mokamų priedų už gerą ir produktyvų darbą sistema. Pastaroji nuo šiol bus palankesnė ir aiškesnė darbuotojui.  „Mūsų vaistinėse visoje Lietuvoje dirba per 700 farmacijos specialistų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 3,1 proc. Metinis atlyginimų augimas viršijo 8 proc., skelbia Statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 euro ir, palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,1 proc.

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per sparčiai augantys atlyginimai mažina Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ir taip yra griaunamas mūsų šalies augimo potencialas. Kita vertus, struktūriniai rodikliai kol kas nerodo jokių konkurencingumo praradimo ženklų. Praėjusiais metais bruto atlyginimai Lietuvoje (neatskaičius mokesčių) vidutiniškai augo 8,6 proc.

Sausį didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo kiek mažesni nei praėjusį gruodį. Tačiau įspūdingų penkiaženklių sumų netrūko. Tarp didžiausias algas mokėjusių įmonių – ir pasaulinių bendrovių atstovybės Lietuvoje, ir mažiau žinomos vietinės įmonės. „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą mėnesį didžiausias atlyginimų vidurkis mokėtas Alytaus bendrovei „Marisa“. Jis viršijo 19,4 tūkst. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės, rašoma pranešime spaudai.

Nors šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo lėtesnis, tačiau pajamų „į rankas“ augimas išlaikė tempą. „Sodra“ skaičiuoja, kad sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos. Vis dėlto skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių algų skaičiuojami kartais. Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc., ir pasiekė 1,3 tūkst. eurų. Prieš metus, augimo tempas siekė 12 proc.

Europos Komisija paskelbė oficialias derybas dėl vienodo minimalios algos nustatymo visose ES šalyse. Koks tai galėtų būti susitarimas ir kaip jis paveiktų minimalią algą Lietuvoje? Kokios įtakos tai turėtų gyventojų kišenei ir verslui? Diskusijoje apie tai – „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visai neseniai pasirodė atlyginimų tyrimo rezultatai, kurie rodo įvairias rinkos tendencijas. Buvo stebima, kiek per penkerius metus kito įvairių profesijų atlyginimai. Pasirodo, kad tendencijos nekinta ir mažiausius atlyginimus gauna nekvalifikuota darbo jėga.  Kokiose srityse sparčiausiai kilo atlyginimai per pastarąjį penkmetį TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Vyriausybės ir jai pavaldžių ministerijų darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas reguliuoja tie patys įstatymai. Tačiau panašu, kad metų pabaigoje vieniems tarnautojams buvo išmokėtas tryliktas atlyginimas, o kiti papildomai negavo nė cento. Praėjusio gruodžio pradžioje naujienų portalas tv3.lt paklausė visų ministerijų, ar jose darbuotojams planuojama išmokėti šventines premijas. Į šį klausimą tuomet gavome gana aptakius atsakymus – niekas konkrečių sumų neatskleidė.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo vasario mėn. 1 d. didės 12 proc., rašoma bendrovės pranešime. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų.  Pvz.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.