atlyginimai

Prekybos tinklai naujų darbuotojų ieško nuolat. Vieniems trūksta kelių dešimčių, o kitiems ir kelių šimtų naujų darbuotojų. Dėl jų prekybos tinklai konkuruoja ne tik atlyginimais, bet ir papildomomis naudomis – sveikatos draudimu, nemokamų apgyvendinimu, transportu ar pietumis.  Vis tik prekybos tinklų atstovai tikina, kad labiausiai darbuotojus motyvuoja geras atlyginimas. O jis – ne visada siekia ir algų vidurkį Lietuvoje.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Baltarusijoje vasarį buvo 1277 rubliai (411 eurų), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Per mėnesį atlyginimai šalyje sumažėjo 1,0 proc., o per pastaruosius du mėnesius – 13,4 procento. Skaičiuojant eurais, vidutinis atlyginimas Baltarusijoje praėjusį mėnesį buvo kiek mažesnis nei prieš nacionalinės valiutos devalvavimą 2011 metais.

Nepaisant to, kad Lietuvoje, panašu, atėjo trečioji koronaviruso banga ir dėl karantino ribojimų daugybė įmonių negali normaliai veikti, tai netrukdo kai kuriems verslams mokėti darbuotojams didžiules algas. Praėjusį mėnesį buvo bent 23 įmonės, kuriose darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Pats didžiausias darbo užmokesčio vidurkis – daugiau kaip 48 tūkst.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis neslepia, kad verslas yra verslas, tad atsiradus geram pasiūlymui, su ilgai kurtu prekybos tinklu atsisveikinti jam nebūtų liūdna. Tačiau kol kas jis to nežada daryti, bet ruošiasi pokyčiams ir iššūkiams. Anot verslininko, į Lietuvą ateinant naujam prekybos tinklui, visi konkurentai turės kažko imtis, tikėtina, kad daugelis mažins kainas.

Lietuvos ūkininkų atstovai tikina, kad jiems susirasti darbuotojų sunku, ypač sezoniniams darbams. Tad prašo valdžios leisti darbuotojus įsivežti iš užsienio supaprastinta tvarka. Vis dėlto įdarbinimo specialistai teigė, kad įdarbinimo tvarkos keisti nereikia. Užsieniečiai esą ir dabar įdarbinami greitai ir paprastai.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.

Nors Lietuvoje moterų algos ir pensijos mažesnės, TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovės teigė, kad mūsų šalyje daugiau dirba moterų negu vyrų.  Lietuvoje moterų atlyginimai finansiniame sektoriuje 36 proc. yra mažesni negu vyrų. Finansų analitikė Milda Dargužaitė teigė, kad yra atlikti specialūs tyrimai, kurie paaiškina šį skirtumą.

Skaičiuojama, kad Vilniuje ir Taline jau keletą metų pastoviai auga vidutiniai atlyginimai „į rankas“. Be to, naujausiais duomenimis, vidutiniu atlyginimu „į rankas“ Vilnius jau lenkia ir Maskvą. Tuo metu Rygoje situacija prastesnė – vidutiniai atlyginimai nekyla, o kaimynų sostinę jau lenkia ne vienas Lietuvos didmiestis.

Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką įmonės, mokėsiančios atlyginimus grynaisiais, turės tai deklaruoti „Sodrai“, sako socialinės apaugos ir darbo viceministras. Vytautas Šilinskas žada, kad teisės aktai dėl tokių įpareigojimų darbdaviams turėtų būti priimti netrukus.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek uždirba jūsų giminės draugai ir kaimynai? O ar sutiktumėte, kad jie taip pat galėtų sužinoti, kokio dydžio yra jūsų alga? Tokie duomenys kai kuriose Europos šalyse skelbiami jau seniai, o kai kur tai siekiama įteisinti netrukus. Vis dėlto Lietuvoje tokie pasiūlymai vertinami atsargiai. Suomiai svarsto siūlymą viešai skelbti visų gyventojų atlyginimus, tuo metu Lietuvoje toks siūlymas būtų sutiktas priešiškai, sako darbuotojų atstovai ir ekonomistai.

Praėjusių metų pabaigoje daugelis darbuotojų galėjo džiaugtis didžiuliais atlyginimais. Net 44 šalies įmonės išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Ankstesnį mėnesį tokių bendrovių buvo vos 6. Tai rodo naujausi „Sodros“ duomenys apie praėjusių metų gruodį darbuotojams išmokėtų atlyginimų vidurkius. Didžiausią atlyginimų vidurkį – 28,8 tūkst.

2021 metais daugelis įmonių planuoja didinti darbo užmokestį. Viena iš priežasčių yra ta, kad daugelyje sektorių trūksta darbuotojų.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad tie sektoriai – pramonė, logistika, statybos ir informacinių bei komunikacijos sektoriai.  „Būtų sunku įsivaizduoti tokioje aplinkoje, kai darbuotojų trūksta, kad atlyginimai nedidėtų.

Vyriausybei svarstant, kiek panaikinti mokestinių lengvatų – stambiųjų verslininkų akibrokštas. Jie gina vadinamąjį gyvulių ūkį ir reikalauja dar daugiau mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai nori iš viso nebemokėti pridėtinės vertės mokesčių. Valdančiuosius konservatorius tokie siūlymai stebina, o kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerovės valstybės nesulauksime ne tik mes, bet ir mūsų anūkai.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausiai tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir apmokamas darbas. Pasak jų, bankų įkainiai dideli ir apskritai atsidaryti banko sąskaitas, ypač darbuotojams iš užsienio, užtrunka nemažai laiko.

Pernai ministrų pavaldinių algos kai kuriose ministerijose viršijo vadovų atlyginimus, skelbia laikraštis „Lietuvos rytas“. Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė leidiniui teigė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl didesnio pavaldinių stažo ir papildomo darbo krūvio per pandemiją. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.

VšĮ Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai kovodami už savo šeimų išlikimą prašo Prezidento įsigilinti į viešosios įstaigos situaciją ir vetuoti Užimtumo įstatymo su jį lydinčiais teisės aktais pakeitimus. Šiam tikslui darbuotojai išplatino darbuotojų kreipimasi į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Pernai atlygimai Lietuvoje augo šiek tiek daugiau negu 10 proc. Šiais metais ekonomistai prognozuoja, kad algos irgi augs. Tačiau beveik perpus lėčiau – 5 proc. Tikimasi, kad po sudėtingo šių metų pirmojo pusmečio ims atsigauti ekonomika ir kartu didės darbuotojų atlyginimai. Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad pernykščiai metai Lietuvos ekonomikai buvo netipiniai.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, nusprendusiems palikti darbą šioje įstaigoje, Vyriausybė siūlo mokėti specialias išmokas. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Daugiausia darbuotojų iš visų šalies įmonių turintis prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad atlyginimų fondui šįmet papildomai bus skirta beveik 8 mln. eurų. Iki šiol bendrovės atlyginimų vidurkis buvo mažesnis nei kituose prekybos tinkluose. Pranešime žiniasklaidai cituojama parduotuvių „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė tikina, kad teigiamus atlyginimo pokyčius pajus didžioji dalis parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų.

Šîuo metu, kaip ir ankstesniais metais, paklausiausi darbo rinkoje buvo Informacinių technologijų (IT) specialistai. Jie ir uždirbo daugiausiai, nes kai kurių atlygis siekė ir apie 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat pandemija ir karantinas į darbo rinką atnešė naujovių. Išaugo kurjerių ir prekių surinkėjų paklausa. Šių sričių darbuotojai uždirbo apie 600 eurų į rankas.

Vyriausybė rengia planą, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Šiuo metu rengiame planą, ieškome sprendimo dviem būdais (...) Svarbiausias tikslas, kad būtų tinkamai pasirūpinta žmonėmis, kurie ten dirba“, – BNS sakė ministrė. Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ bankas įšaldė gruodžio 18 dieną.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Priešpaskutinis šių metų mėnuo, kitaip nei ankstesni metų mėnesiai, nebuvo toks dosnus didžiuliais atlyginimais Lietuvoje veikiančių įmonių darbuotojams. Didesnis nei 10 tūkst. darbo užmokesčio vidurkis buvo fiksuotas tik šešiose įmonėse. Daugiausia – informacinių technologijų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti duomenys apie lapkritį fiksuotus algų vidurkius. Jeigu spalio mėnesį 11 įmonių darbuotojams išmokėjo vidutiniškai daugiau nei 10 tūkst. eurų (daugiausia – net 37 tūkst.

Darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti ir Vyriausybei išvadą teikianti Trišalė taryba neturi vieningo sprendimo, kiek reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Darbdavių atstovai siekė, kad minimumas bent artimiausią pusmetį didinamas nebūtų. Darbuotojų ir darbdavių atstovi laikėsi pozicijos, kad ji būtų didinama tiek, kiek buvo nuspręsta anksčiau. Neradus naujo sutarimo, taip ir bus. Dabar MMA Lietuvoje siekia 607 neatskaičius mokesčių.

 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pagal susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas iki 2020 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti. „Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais.

Nepaisant to, kad daugelis įmonių turėjo sustabdyti veiklą, o jų darbuotojai buvo išsiųsti į prastovas arba iš viso neteko darbo, vidutinės darbuotojų pajamos per metus gerokai išaugo. Tačiau kiek buvo tokių, kurie galėjo džiaugtis didesne alga ir kam ji sumažėjo? Kodėl moterys dėl koronaviruso ir karantino nukentėjo labiau nei vyrai? Pokalbis apie tai – su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.

Prieš antrąjį karantiną atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto darbo neteko tūkstančiai darbuotojų, tarp kurių yra gerokai daugiau moterų. Tą rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių (į rankas – apie 903 eurus). Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Ieškant darbo neretai didžiausią įtaką sprendimui sudaro įmonės mokamas atlyginimas. Ir nors atrodytų, kad dideles algas uždirba tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys darbuotojai, visgi ir profesinę mokyklą baigę specialistai gali užsitikrinti padorų atlyginimą.  Remiantis užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant atlyginimų vidurkį, šiuo metu didžiausias atlyginimas siūlomas programinės įrangos inžinieriams.

Policininkų, pasieniečių ir ugniagesių darbo užmokesčiui didinti kitąmet papildomai numatyta beveik 10 mln. eurų, tačiau šių institucijų vadovai prašo dar dvigubai tiek, kad nors kiek priartėtų prie „Programos 1000“, kai mažiausias pareigūno darbo užmokestis į rankas siekia 1000 eurų. „Esame paskaičiavę, kad norint 2023 metais pasiekti vadinamąją „Programą 1000“, iki kurios dar mums, deja, yra pakankamai toli, kitąmet vien šiai eilutei reikėtų dar bemaž 12 mln.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Lietuvoje tęsiasi diskusijos ar nereikėtų nustatyti taisyklės, kad jaunesniems darbuotojams būtų galima mokėti mažesnį minimumą nei kitiems darbuotojams. Antradienį apie tai diskutuota Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovai. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Trišalėje taryboje tikino, kad pasiūlymas nustatyti mažesnę minimalią algą (MMA) jauniems darbuotojams remiasi užsienio šalių patirtimi.

Medikai baiminasi, kad dėl planuojamo mažesnio PSDF biudžeto augimo ne tik subliūkš didesnių algų pažadai, bet ir gydymo įstaigos naują tik beprasidedančią COVID-19 bangą vėl pasitiks nepasiruošusios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gi ramina, kad žadėti įsipareigojimai yra vykdomi, o šiemet atlyginimo didinimas buvo net paankstintas. Nors kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas didėja beveik 65 mln.

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.

Penktadienį, prasidėjus lokaliam karantinui Raseiniuose, vieni prekybos centrai vėl paskelbė apie priedų mokėjimą. Kiti tikino, kad per visą šį laikotarpį jų mokėjimų taip ir nenutraukė. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais, bet ir laisvesniu darbo grafiku.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Trečiadienį jos planuoja mitinguoti prie Vyriausybės.  „Rytoj yra Vyriausybės posėdis ir jie galėjo prieš rinkimus priimti sprendimą. Iš esmės sprendimą reikėjo priimti dar birželio mėnesį, bet jis buvo atidėliojamas, ir vėl nebėra laiko“, – BNS sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Trišalei tarybai neradus bendro sutarimo dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo nuo kitų metų ją didinti 35 eurais (5,8 proc.) iki 642 eurų (iki mokesčių), o minimalų valandos atlygį – 0,21 euro (5,8 proc.) iki 3,93 euro. Pasak viceministrės Eglės Radišauskienės, siūlymas pateiktas atsižvelgiant į Lietuvos banko skaičiavimus. Anot jos, tikėtina, kad Vyriausybė MMA didinimą svarstys kitą savaitę.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Suskaičiuota, kad atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų pernai siekė daugiau kaip 12 procentų. Pasak ekspertų, moterims sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje, mat jos vis dar yra diskriminuojamos dėl lyties priimant į darbą, mokama mažesnė alga nei vyrams. Maža to, gajūs ir stereotipai – esą moterys nesugebės suderinti darbo ir vaikų priežiūros. Darbdavių konfederacija atšauna, kad yra daugybė pavyzdžių, kai moterys ne tik dirba vyriškus darbus, bet ir uždirba daugiau nei vyrai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.