atlyginimai

Dirbdami tą patį darbą, ne visi uždirba vienodai. Štai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikus prižiūrintys pedagogai skirtinguose šalies miestuose gauna skirtingus atlyginimas. Pastarieji svyruoja net ne keliais, o šimtais eurų. Skaičiuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybėje yra 126 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Jose mažuosius vilniečius prižiūri daugiau nei 1800 auklėtojų. Nuo šių metų liepos pirmos sostinėje darželinukus ugdantys auklėtojai gauna 150 eurų didesnę algą.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Dirbi ugniagesiu gelbėtoju – apie nuosavą būstą nė nesvajok. Taip karčiai juokauja net ne vienerius metus gaisrus gesinantys ir žmonių gyvybes gelbėjantys pareigūnai. Jų algos tokios mažos, kad nė vienas bankas nesutinka duoti paskolos butui ar namui įsigyti. Aiškinama paprastai – ne tik alga maža, bet ir darbas pavojingas. Bankai laikosi savo: paskolos išduodamos tik įsitikinus mokūs žmonės ar ne, ir į profesijas tikrai neatsižvelgiama.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad yra daug geresnių kelių keliant algas nei tiesiog nustatant didesnę minimalią algą.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Tačiau žvelgiant į savivaldybes, didesniais atlyginimais džiaugėsi ne visi.  Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Užsienio šalių imigracijos duomenys rodo, kad emigrantų iš Lietuvos veikiausiai daugėjo mažiau, nei skelbiama. Tačiau net ir tokiu atveju emigracijos problema yra didelė ir kelia rimtų iššūkių darbo rinkai, mokesčių ir pensijų sistemoms. Įvairios emigracijos priežastys Pagal oficialią statistiką, emigracija iš Lietuvos porą pastarųjų metų vėl didėja, nors po 2009–2010 m. ekonomikos krizės ketverius metus iš eilės oficialių emigrantų kasmet mažėdavo.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

1000 eurų per mėnesį „į rankas“ – tokį atlyginimą po policijos reformos pareigūnams prieš porą metų žadėjo tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Premjeras džiaugiasi, kad minimalus policijos pareigūnų atlyginimas jau siekia 700 eurų, tačiau policijos atstovai tikina, kad ne viskas taip paprasta. Ekonomistai mano, kad minėtasis pažadas tebuvo populizmas, o politologai – kad premjeras paprasčiausiai susidūrė su šalies biudžeto valdymo realybe.

Sveikatos apsaugos ministerijai skyrus lėšų nuo vasaros didinti Lietuvos gydytojų atlyginimus, kol kas pokyčių nematyti. Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad Vyriausybė aiškinsis, kodėl taip nutiko, tačiau ligoninių atstovai turi paprastą paaiškinimą. Anot jų, pinigų niekas šiaip sau nedavė, juos reikia užsidirbti, o kaipgi juos užsidirbti, kai vasarą ligonių srautas išskirtinai mažas. Skaičiuojama, kad SAM skyrus 24,6 mln.

Lietuvos darbuotojų atlyginimų atotrūkis nuo Estijos ir Latvijos toliau didėja. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 32,4 proc. mažesnis nei Estijoje ir 9,5 proc. - nei Latvijoje, rodo statistika. Pirmąjį ketvirtį šis skirtumas buvo atitinkamai 29 proc. ir 8 proc. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 839 eurai, Latvijoje - 927, Estijoje - 1242 eurai.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 6,8 proc. iki 1242 eurų, pranešė Estijos statistikos departamentas. Per metų ketvirtį (balandį-birželį, palyginti su sausiu-kovu) atlyginimai šalyje padidėjo vidutiniškai 7,7 procento. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis Estijoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 7,50 proc. - 5,2 proc. didesnis nei ankstesnį laikotarpį ir 8,5 proc.

2017 m. III ketvirtį didžiausių pramonės įmonių vadovų nuotaikos, kaip ir metų pradžioje, išlieka stabiliai optimistinės. Plėtros tikimasi medienos, metalų, chemijos bei elektronikos pramonės sektoriuose – tai rodo naujausi Lietuvos pramonininkų konfederacijos skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso (PLI) šių metų III ketvirčio duomenys. Tam daugiausiai įtakos turi teigiamos eksporto prognozės: vadovai tikisi auginti užsakymų skaičių eksporto rinkose, atitinkamai, didinti gamybos apimtis.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Viešojoje erdvėje kilo nemaža diskusija, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, ar naudą pajaučia patys žmonės? Ekonomistai tikina, jog ekonomikos augimas palietė didžiąją dalį gyventojų teigiamai, nes mažiau uždirbančiųjų mažėja. Gerėja gyvenimas Lietuvoje, ar ne? Šis klausimas keliamas nuolatos, kartais įžiebdamas didesnes diskusijas.

  Pareigūnų algoms kelti nenumatoma skirti papildomų asignavimų, bet bus leista atlyginimus kelti iš sutaupytų lėšų. Vyriausybė pasitarime pirmadienį nutarė nesvarstyti Vidaus reikalų ministerijos parengto trimečio pareigūnų algų kėlimo plano kasmet tam skiriant papildomą finansavimą.

Kuo dirbti Lietuvoje norint pasiturinčiai gyventi? Pagalbą atsakant į šį klausimą gali suteikti „Sodros“ skelbiami 30 geriausiai apmokamų profesijų duomenys. Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Remiantis statistika Lietuvoje atlyginimai vis auga, tačiau ar pakankamu greičiu, kad kada pavytume Švediją? Naujienų portalas tv3.lt pateikia tų pačių profesijų atlyginimų skirtumus šiose šalyse. Kilus diskusijai Švedijoje, ar šiukšlių surinkėjai uždirba daugiau nei kitų specialybių atstovai, „Svenska Dagbladet“ pateikė profesijų Švedijoje sąrašą su atlyginimais. Pastarąjį galima palyginti su Lietuvoje tų pačių profesijų atstovų uždarbiu.

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis didesnę – kultūrai, pramogoms ir grožio paslaugoms. Atlyginimai aukštyn – vartojimas iš paskos Atlyginimų augimas Lietuvoje įsibėgėja ir, panašu, kad greitu metu sustoti neturėtų. Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas (atskaičius mokesčius) ūgtelėjo 8,3 proc.

Švedijoje prasidėjus masiniams šiukšlių rinkėjų streikams, daugeliui kilo klausimas, kaip jų 35-36 tūkst. kronų (3670-3770 eurų) atlyginimas atrodo, palyginus su kitų profesijų uždarbiais. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad šiukšlininkai per mėnesį uždirba maždaug 7 tūkst. kronų (735 eurai) daugiau negu ikimokyklinukų mokytojai, rašoma „Svenska Dagbladet“. „Šalyje pavadinimu Švedija mokslininkas, kuris mokėsi aštuoniais metais ilgiau, gauna tokį pat atlygį, kaip ir šiukšlių rinkėjas.

Statybos sektorių kiekvienais metais papildo vis naujos inovacijos bei tendencijos. Jas pažinti, sekti ir adaptuoti vietinei rinkai – toks statybos inžinieriaus darbas. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio teigimu, šių specialistų poreikis artimiausiais metais augs visoje Europoje, o šios srities profesionalams įmonės Lietuvoje ir šiandien pasiryžusios mokėti atlyginimus iki 3000 Eur.

Išgirdę, kad valstybinės įmonės vadovui išmokėtas 26 tūkstančius eurų siekiantis atlygis, žmonės pasipiktino. O dalis Seimo narių svarsto, ar tikrai įmonės taip pelningai dirba, kad jų darbuotojams būtų atseikėti tūkstančiai. Premjeras ragina nepavydėti, nes didelį atlygį gaunantys ir gerai dirbantys žmonės ir biudžetui uždirba milijonus.

Dar žiloje senovėje buvo sakoma, jog lengvų darbų nebūna. Visgi iki pat šių laikų gajus stereotipas, jog moteriški darbai paprastesni, tad ir verti mažesnio užmokesčio nei vyrų. Ir nors yra sričių, kurios išties kliaujasi tik fizine jėga, į statybų ar perkraustymo verslą įsilieja ir moterys. Nepaisant to, net ir vienodas pareigas užimantys skirtingų lyčių darbuotojai dažnai uždirba skirtingai.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mąžta, atlyginimai didėja. Tačiau jau ne pirmus metus ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo našumo rodikliai atrodo itin prastai. Tikinama, kad tokia situacija pažabos atlyginimų augimą arba – kas labiau tikėtina – privers kilstelėti paslaugų ir prekių kainas. Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Estija dažnai minima kaip Baltijos šalių pirmūnė. Latviją ir Lietuvą ji lenkia ir atlyginimų atžvilgiu. Nors Lietuvos ekonomistai nurodo, kad prie to labai prisidėjo Estijos IT sektorius, sociologas Romas Lazutka ginčija, kad priežastys slypi visai kitur. Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra problema ir ar ją įmanoma išspręsti? Lietuva neturi tokios didelės problemos kaip Latvija, kur kartais sakoma, kad yra Ryga ir visa kita. Lietuvoje yra ne vienas miestas turintis savo išskirtinumą ir sėkmės istoriją.

Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ties alkoholio ribojimu. Vilniaus universiteto profesorius nurodo tris sritis, ties kuriomis susitelkus, būtų pasiekti matomi rezultatai.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Ekonomistai tvirtinta, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja. Nedarbas mažėja, atlyginimai auga, o kainos esą kyla ne taip greitai. Tačiau tai tik vidurkiai. Realybėje yra dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ir ši praraja kuo toliau, tuo darosi vis gilesnė. „Darbo užmokestis kyla ne tik didmiesčiuose, bet taip pat ir regionuose. Skirtumai didesni yra lygyje. Darbo užmokestis vis dėlto didmiesčiuose didesnis, regionuose yra mažesnis, bet čia yra lygio klausimas, o ne augimo.

Vilniaus miesto savivaldybė darželių auklėtojoms didina atlyginimus - nuo liepos 1 dienos darželinukus ugdantys pedagogai gaus 150 eurų didesnę algą. Didesnį darbo užmokestį gaus daugiau nei 1800 auklėtojų, dirbančių 126 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Vertiname vaikų darželių auklėtojų darbą ir suprantame, kokia atsakomybė tenka šiems specialistams. Akivaizdu, kad ir atlygis už atliekamą darbą turi būti tinkamas.

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau. „Sodra“ renka ir pateikia statistiką apie vidutines išmokas Lietuvos savivaldybėse. Ekonomistai: vaiko priežiūros išmokos – itin dosnios Balandžio mėnesį motinystės–tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) – moterys.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius.

  Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojų darbo užmokestis nuo birželio didės 5-6 proc, pranešė įmonės profsąjungos vadovė. Tačiau bendrovės atstovas sako, kad atlyginimai padidinti apie 2 proc. Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė tikina, kad metų pabaigoje derantis dėl kolektyvinės sutarties, tikimasi algas padidinti dar labiau.

Mažai uždirbančius lietuvius atakuoja „Sodros“ laiškai. Visi pagal darbo sutartis dirbantys ir minimumo negaunantys gyventojai raginami trauktis iš šešėlio ir įspėjami, kad atėjus senatvei teks skursti. Nors taip valdžia ragina gyventojus reikalauti didesnio ir legalaus uždarbio, laiškus gauna ir tie kam algas moka pati valstybė. Pastarieji sako pasijutę taip tarsi iš jų „Sodra“ tyčiotųsi.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

„Norfos mažmenos“ prekybos tinklo kasininkų algos nuo birželio mėn. didės 15 procentų. Po atlyginimų padidinimo, mėnesinis vidutinis „Norfų“ kasininkų bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis turėtų siekti apie 680 EUR, teigiama pranešime spaudai.  „Norfos mažmena“ lieka ištikima stabiliai didinamų atlyginimų politikai. Tiek šiemet, tiek pernai įvairių kategorijų bendrovės darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis ir labiausiai jis didėjo mažiau uždirbantiesiems.

Darbo rinkoje įtampa nenuslūgsta. Emigracijai nemažėjant Lietuvos įmonių vadovai perspėja, kad jau dabar susiduria su darbuotojų trūkumu, o ateityje tai stabdys įmonės plėtrą. Tiesa, tuo pačiu kai kurie spręsdami šią problemą ruošiasi kelti atlyginimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą. Iš rezultatų matyti, kad 57 proc.