atlyginimai
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „atlyginimai“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „atlyginimai“.
Populizmo banga vilnija per pasaulį: smogia ten, kur atlyginimai neauga
Po ekonominės krizės šalys skubėjo atsitiesti, tačiau ekonomistai pastebi, kad ekonominiai ciklai linkę kartotis. Dabar jiems nerimą kelia tiek kylantis populizmas, tiek žemas produktyvumas. „Swedbank“ organizuotoje metinėje konferencijoje Haraldas Magnusas Andreassenas vyriausiasis ekonomistas iš Norvegijos pastebėjo, kad šiuo metu – ekonomikos pakilimas, tačiau žiūrint į ekonominius ciklus matyti, kad gali laukti ir krytis.
Nuo liepos laukiama didesnių algų
Nuo liepos darbdaviai minimalią mėnesinę algą galės mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Taip įtvirtinta naujajame Darbo kodekse. Be to, darbdaviai įpareigojami parengti darbo apmokėjimo sistemą taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu: už tokį patį ar lygiavertį darbą – vienodas darbo užmokestis. „Naujasis reguliavimas numato net kelis naujus įpareigojimus darbdaviams, kuriuos taikant turėtų didėti darbo užmokestis.
„Lidl“ saldainis darbuotojams: lepins algomis
Netrukus vienerių metų veiklos Lietuvoje sukaktį pasitiksiantis prekybos tinklas „Lidl“ paviešino žinią, kad šia proga parduotuvių bei sandėlio darbuotojus skatins didesniais atlyginimais. Nuo šių metų birželio jų darbo sutartyse bus numatytos papildomos atlyginimo kėlimo pakopos. Kiek anksčiau apie naują motyvavimo sistemą skelbė ir „Maxima“. „Visų mūsų bendrovės darbuotojų darbo sutartyse nustatytas kasmetis algos kilimas.
Arvydas Avulis: darbuotojų prisikviesti neina net siūlant jiems mokėti dvigubai
Apie darbuotojų trūkumą prabyla vis daugiau Lietuvos verslininkų. Pasak „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, nors ir siūlomos nemenkos sumos, patys lietuviai atsisako dirbti. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ A. Avulis kalbėjo, kad darbo jėgos trūksta katastrofiškai, nepaisant 7–8 proc. nedarbo Lietuvoje. Manoma, kad tai gali būti ir struktūrinė problema, kuomet tie žmonės tiesiog nelabai patys nori dirbti.
Įmonės pažada, kad atlyginimai augs ne tik šiais metais
Lietuvos banko apklausa rodo ─ pernai beveik pusė šalies įmonių didino atlyginimus, tiek pat jų mano, kad algos sparčiai kils dar apie dvejus metus. Verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja beveik kas trečia įmonė. „Įmonės akcentavo spartų atlyginimų augimą, kurį iš esmės lemia darbuotojų trūkumas, tiesa, dalis jų taip pat pažymėjo, kad tai nėra begalinis procesas. Pavyzdžiui, 62 proc. apklaustų statybos ir 52 proc.
Skaičiai, kurie Lietuvą gali grąžinti į krizę
Sparčiai kylančios kainos, atlyginimai – visa tai priverčia atsigręžti į praeitį. Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Ar pasikartos ir ekonominė krizė? „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje išskyrė veiksnius, kurie primena prieškrizinį lygį. Anot jo, tikimybė, kad krizė pasikartos, tikrai yra. Tai lems infliacijos rodiklis.
Prekybos tinklų motyvacija darbuotojams: kas siūlo priedus prie algų, kas – nuolaidas
Daugelyje Lietuvos įmonių jau tapo įprasta skatinant darbuotojus siūlyti jiems papildomus bonusus už pasiektą rezultatą. Vieni įsitikinę, kad svarbiau – piniginės priemokos, kiti – kad galima atsiskaityti ir kitaip. Didėjant gyventojų emigracijai darbdaviai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų – vis sunkiau. Tad dėl darbuotojų kovojantys mažmeninės prekybos tinklai taip pat siūlo įvairias paskatos priemones. Tačiau – skirtingas.
Lietuvos ekonomikos augimas naujose aukštumose: kas laukia ateityje?
4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.
Paskelbė, kokius atlyginimus gauna statybininkai – užmokestis priklauso ir nuo regiono
Atšilus orui vėl atgyja statybų sektorius. Kyla kainos, auga statybininkų paklausa, o kartu ir užmokestis, kurį jiems tenka mokėti. Lietuvoje kvalifikuoti specialistai uždirba ir daugiau nei vidutiniškai šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendras atlyginimų vidurkis statybų sektoriuje 2016 m. IV ketvirtį buvo 752,9 Eur, neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas – 822,8 Eur.
Vytautas Žukauskas. Valdžia susiderės dėl jūsų algos?
Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.
REKLAMA
REKLAMA
Profesinės sąjungos iškėlė reikalavimą: be didesnių atlyginimų nenurims
Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. |Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.
Svarstys dėl mažesnių išeitinių tarnautojams
Vyriausybė trečiadienį diskutuos dėl Vidaus reikalų ministerijos parengtų pataisų, kurios mažintų valstybės tarnautojų išeitines išmokas, tačiau padidintų jų galimus priedus – pagal pasitarimui teikiamą projektą, jie galėtų siekti 90 proc. atlyginimo.
Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys
Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.
Valstiečių kovą už didesnius atlyginimus stabdo pasipriešinimo siena
Kai kuriems „valstiečių“ atstovams paraginus pasirašyti trišalį susitarimą, kuriame darbdaviai įsipareigotų didinti atlyginimus ir prisiimti kitus socialinius įsipareigojimus, darbdavių atstovai iš esmės teigiamai vertina tokią idėją, tačiau pabrėžia, kad sprendimą priims tik susipažinę su dokumentu. Tuo metu profesinės sąjungos norėtų, kad susitarimas būtų privalomas ne tik jį pasirašiusiems, bet visiems darbdaviams.
Kokio amžiaus žmonės Lietuvoje uždirba daugiausiai?
Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.
Didžioji Britanija griebėsi viešumo, o Islandija įstatymų: ar verta susimąstyti ir Lietuvai?
Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.
Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau
Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.
Rokas Grajauskas. 11 punktų planas, kaip sumažinti emigraciją
Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.
Verslininkai atkerta: didesni atlyginimai emigrantų nesugrąžins
Lietuvoje politikams kalbant, kad didesni atlyginimai gali sumažinti lietuvių emigraciją, verslo atstovai mano, kad pirmiausia geriau būtų sutvarkyti šalies švietimo, mokesčių sistemas ir sumažinti biurokratinį aparatą - po šių darbų galbūt emigracija pradėtų mažėti, rašo „Verslo žinios“. „Klausimas, mano galva, keliamas netinkamai. Tarytum būtume mes, kaltieji, ir tie kiti, pateptieji, kuriuos turėtume susigrąžinti ir specialiai jiems sukurti sąlygas.
Prezidentė kreipėsi į emigrantus: prašau visų paskubėti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir kurti verslą Lietuvoje „kol dar yra vietos“ bei rodo į tai jau sėkmingai padariusius tautiečius. D.Grybauskaitė, viešėdama Šalčininkų rajone, iš Didžiosios Britanijos prieš 17 metų grįžusio Evaldo Masevičiaus ūkyje, tikino išgirdusi net kelis sėkmingus reemigravusiųjų pavyzdžius, įrodančius, kad ir Lietuvoje galima užsidirbti. „Laimė ne piniguose ir ne politinėse deklaracijose, o realiuose veiksmuose.
Palygino kainas Vilniuje, Londone ir Varšuvoje: ne viskas pas mus brangiau
Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.
Grėsmė visoms Baltijos šalims: tapsime per brangūs, bet ne turtingi
„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.
Paviešinti atlyginimų vidurkiai pasiekė darbuotojus, bet ne darbdavius?
Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.
Žilvinas Šilėnas. Svarbiausia mokesčių reforma – kaip nepri(si)dirbti
Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.
Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas
Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.
Darbdaviai visada randa priežasčių atlyginimų nedidinimui
Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.
Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų
Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2 proc.) 380 EUR ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (128,8 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką. 2016 m. spalio mėn.
Turtingiausių šalių sąraše Lietuva pralenkė net Estiją
Dažniausiai esame įpratę matyti, kad Lietuva įvairiuose tarptautiniuose reitinguose atsilieka nuo savo kaimyninių šalių ir vis bando pasivyti Estiją. Tačiau dažnai naudojamas rodiklis pristatant Lietuvą parodė daug optimistiškesnę šalies pusę. „Global Finance“ žurnalas išleido 2016 m. turtingiausiųjų šalių TOP. Valstybių eilė sudaryta remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu, kuris leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį pašalinus kainų ir valiutų skirtumus.
Lietuviškoji prabanga: kokią atlyginimo dalį paliekame nuomai?
Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.
Ištyrė vyrų ir moterų atlyginimo skirtumą: Lietuva priekyje
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc. mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų. Tyrimą atlikę Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.
Atlyginimai pagal įmones ir profesijas: kurį naudoti derantis?
„Sodrai“ paviešinus vidutines algas Lietuvos įmonėse, ne vienas gyventojas ėjo pas darbdavį ir klausė, kodėl jis uždirba mažiau nei rodoma viešai. Ir visgi nors vidurkis tiksliai neatspindi, kiek įmonėje galima uždirbti, ekonomistai įsitikinę, tai jau leidžia darbuotojams derėtis dėl didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų. Tik yra vienas bet. Prieš derantis geriau pažiūrėti į vidutinius atlyginimus pagal profesiją, nes gali būti, kad šie du rodikliai visiškai prasilenkia.
Dovilė Grigienė. Apie ką nutyli paviešinti atlyginimų vidurkiai?
Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.
Įmonių pelnai auga, o ar nukapsi kas nors darbuotojams?
Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.
6000 eurų į rankas tenkintų ne visus lietuvius
„Sodra“ paviešino, kiek vidutiniškai tautiečiai uždirba bet kurioje šalies darbovietėje. Sumos išties stebina – jos svyruoja nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų per mėnesį. Seimo narę Aušrą Maldeikienę labiausiai šokiravo atlyginimai Lietuvos darželiuose.
Didesnius atlyginimus moka net prie bankroto ribos esančios įmonės
Įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis „į rankas“ viršija 1000 Eur, dažniau auga spartesniu tempu. Tačiau kas trečia tokia įmonė pasižymi žemu veiklos pelningumu arba veikia nuostolingai. Tai paaiškėjo kredito biurui „Creditinfo“ sugretinus „SoDros“ svetainėje paskelbtus atlyginimų vidurkius įmonėse su jų finansiniais duomenimis. „Lietuvoje vidutinis darbuotojų atlyginimas keletą metų augo sparčiau negu darbo našumas.
Rokas Grajauskas. Atlyginimų augimas: netrukus pralenksime Latviją, bet iki Estijos dar toli
Atlyginimų augimas, praėjusiais metais Lietuvoje pasiekęs beveik 8 proc., muša pokrizinius rekordus. Vidutinis darbo užmokestis šalyje po kelerių metų pertraukos jau netrukus pradės tolti nuo algų, kurias gauna kaimynai latviai. Tačiau luktelėti, kol pavysime Estiją, kur atlyginimų vidurkis artėja prie 1000 eurų, teks kur kas ilgiau.
Rusai pamatė minimalius atlyginimus Europoje ir liko priblokšti
Rusijos gyventojus apstulbino informacija apie minimalius atlyginimus Europoje. Turtinga gamtos ištekliais šalis, dažnai aiškinanti, kaip reikia gyventi ne tik europiečiams, tačiau ir viso pasaulio gyventojams, pasirodo, negali pasigirti tuo, kad žmonėms yra sąlygos užsidirbti bent kiek padoresnį minimalų atlygį. „Eurostat“ duomenys „Eurostat“ specialistai paviešino naujus duomenis apie minimalių atlyginimų dydžius Europos Sąjungos šalyse.
Žilvinas Šilėnas. Šioje šalyje nėra vietos viduriniajai klasei
„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.
Nerijus Mačiulis. Atveriamos durys „pigiai“ darbo jėgai – spūsties nebus
Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.
Sukilo dėl specialistų įdarbinimo: kritikai perspėja dėl algų įšaldymo
Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio. Tačiau kai kurie opozicijos politikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą.
„Orlen Lietuvos“ darbuotojai sukilo dėl atlyginimų
Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.
Prekybos tinklai rado būdą, kuo pakeisti darbuotojus
Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.
„Norfos“ savininkas: nėra sektoriaus, kuris negrasintų kainų kėlimu
Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.
Lietuvos ekonomika auga, tačiau ar pavysime Vakarų Europą?
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.
Naujausi duomenys atskleidė, kur Europoje maisto kainos mažiausios
Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.
Kas šiais metais bus Lietuvos ekonomikos variklis?
Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.
Nerijus Mačiulis: emigruoti priežasčių liks vis mažiau
Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.
Kuo dirba daugiausia lietuvių ir kokios jų algos?
Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.
Ekspertai paaiškino, kodėl pernai vėl augo emigracija
Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad išvykimą iš Lietuvos deklaravusių emigrantų skaičius pernai, lyginant su 2015 metais, išaugo. 2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai yra 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. BNS paklausė ekspertų, kodėl pernai vėl augo emigracija.
Ministrė užsiminė apie naują mokytojų darbo apmokestinimą
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. „Iki kovo mėnesio mes parengsime modelį ir pateiksime aptarimui. Priklausomai nuo to, koks tas modelis bus, turime įvertinti, ar reikės papildomų lėšų, jeigu reikės, kiek (...), tada ir diskutuosime, ar jį galime įvesti liepos mėnesį, ar rugpjūčio mėnesį, ar nuo 2018 metų“, - žurnalistams antradienį sakė J.Petrauskienė.