atlyginimai

Nuo kitų metų liepos 1 dienos 100 eurų ir daugiau didėja policininkų atlyginimai, jiems taip pat bus perkami nauji automobiliai ir atnaujinta uniforma. Pirminės grandies policijos pareigūnai gaus ne mažiau kaip 700 (dabar 600), vidurinės grandies – ne mažiau kaip 850 (dabar - 700) eurų į rankas, pranešė Policijos departamentas.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Dalis lietuvių kalėdinių dovanų ieško ten, kur eiliniai piliečiai nedrįsta net įžengti. Didžiausias pajamas gaunantieji prabangiose parduotuvėse išleidžia ne tik šimtus, bet ir tūkstančius eurų. Tuo metu kiti ne tik sau neleidžia jokios prabangos, bet ir pirkdami būtiniausius maisto produktus ieško, kas pigiau. Tarp tokių – ir buvusi baleto artistė Loreta. Buvusi ekonomistė Nijolė irgi perka nukainotą varškę. Apie valdžios pastangas didinti žmonių pajamas moteris nenori nė kalbėti.

Jei pernai buvote tarp penktadalio mažiausiai pajamų gaunančiųjų Lietuvoje, jums reikėtų septynių su puse metų tam, kad sukauptumėte tiek pajamų, kiek per metus gauna penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų. Nuo 2014 metų šis laikas pailgėjo daugiau nei metais, o iš ES valstybių pajamų nelygybė yra didesnė tik Rumunijoje. Nepaisant minimalaus atlyginimo šuolio ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo, ypač skurdžiai gyvenančiųjų dalis taip pat kiek padidėjo.

Aštuoniolikmetis Petras Šlekys 8 metus dirba IT industrijoje ir prisistatydamas drąsiai save vadini projektų vadovu. Neįtikėtina lietuvio karjera – naujosios Z kartos pavyzdys. Ją vieni galėtų pavadinti  pasaka, kiti – košmaru. Petras dar būdamas 10 metų sukūrė pirmąjį interneto puslapį ir pardavė jį už 5 litus. Tai buvo jo pirmosios pajamos iš IT sektoriaus. Per 4 metus savomis rankomis jis sukūrė virš 50 įvairioms įmonėms ir projektams. „Tada nebeturėjau laiko to daryti.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių Lietuvoje šių metų trečią ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 7,9 proc. didesnis. Darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 8,2 proc., o realusis – 7,4 procento.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija penktadienį aptarė pasiūlymus, kokia galėtų būti naujosios Vyriausybės programa, susijusi su švietimu ir mokslu, tarp jų – siūlymas didinti finansavimą mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams. „Mes manome, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai yra nepakankami – čia aš nieko naujo nepasakysiu.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad labiausiai nepatenkinti atlyginimais yra lietuviai. Jų per pastaruosius tris metus padaugė, kai kitur sumažėjo.  Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad atlyginimai netenkina 80 proc. Lietuvos, 60 proc. – Latvijos, 65 proc. – Estijos gyventojų, teigiama bendrovės „CV-Online Latvia“ pranešime.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo kitiems metams būtų nustatomas politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus lemiantis jų bazinis dydis. Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį šioms kategorijoms asmenų skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro. Vyriausybė prašė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas su tuo nesutiko.

Matant pirmaujančias partijas rinkimuose vis atidžiau žvelgiama į jų siūlomas programas. SEB vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda apžvelgdamas rinkimų rezultatus pastebi, kad partijos, kurios žadėjo didžiausius minimalius mėnesio atlyginimus, į Seimą nepateko. Tad galima tikėtis natūralaus ekonomikai atlyginimų augimų.

„Lidl Lietuva“ nusprendė atsidėkoti  savo darbuotojams už itin intensyvų šio laikotarpio darbą ne vien žodžiais: rugsėjį kolektyvui išmokėta iš viso 415 000 eurų premijų, o vakar į darbuotojų sąskaitas pervestas ir tiksliai suskaičiuotas atlyginimas už viršvalandžius atidarymo metu – iš viso 360 000 eurų su mokesčiais. Nuo šių metų birželio iki dabar 21 „Lidl“ parduotuvę visoje šalyje atidariusi bendrovė „Lidl Lietuva“ šiuo metu turi per 1 600 darbuotojų.

Pagrindinis faktorius lemiantis lietuvių pasitenkinimą darbu - atlyginimas. Deja, didžioji dalis mano gaunantys per mažą užmokestį ir dėl to savo darbo vietoje jaučiasi prastai. Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

Valstybės vadovai, ministrai net ir savo atsakomybės srityse visažiniais būti negali, todėl jiems į pagalbą ateina patarėjai, padedantys priimti tinkamus sprendimus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su ministerijų, aukščiausių šalies vadovų patarėjų atlyginimais ir nuspręsti, kam patarinėti apsimoka labiausiai.

Atlyginimai Lietuvoje 2016-2017 metais augs sparčiausiai Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB Latvijos padalinio ekspertai. Tačiau, anot jų, atlyginimai Lietuvoje ir Latvijoje dar negreitai pasieks Estijos lygį. „Kol kas sunku prognozuoti, kada atlyginimai Latvijoje ir Lietuvoje gali pasiekti jų lygį Estijoje. Tai – tikrai ne 2-3 metų perspektyva. Kita vertus, atlyginimams pasiekus tam tikrą lygį, gali įvykti gyventojų migracijos tendencijos lūžis.

Gyventojams vieni aktualiausių klausimų – atlyginimai ir kainos. Nors iš dalies jų dydžiams įtaką daro ir valstybės sprendimai, ekonomistai konferencijoje pabrėžia, kad esant tarptautinei prekybai, šalys priklauso viena nuo kitos. Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje ekonomikos konferencijoje kalbėta apie pasaulinių vertės kūrimo grandinių skatinamus didelius pokyčius.

Nuo liepos įsigaliojus reikalavimui didinti gydytojų atlyginimus, jį vykdyti suskubo ne visi. Nors išskirta, kad užmokestis augo visose ligoninėse, vienoje jis net sumažėjo.  Panevėžio tertortinės ligonių kasos (TLK) Informatikos ir statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vesta Miliukienė  pastebėjo, kad gydytojų vidutinis mėnesio darbo užmokestis liepos mėn. buvo 1615 Eur (1 etato). Tai viršija ir visų Panevėžio TLK veiklos zonos įstaigų, ir šalies ASPĮ vidurkį.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, partijų lyderiai aktyviai pristatinėja savo idėjas, kaip gerinti verslo aplinką šalyje, mokesčių politiką, darbo rinką. Politikų siūlymus įvertinę verslo atstovai savo ruožtu pažymi, jog verslo, nepaisant ditirambų apie gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, partijų atstovai orientuojasi visai ne ten, kur reikėtų.

Kiekvienoje šalyje egzistuoja politikų nuolat demonizuojančių verslą. Lietuva nėra išimtis. Tačiau kai tai pradeda daryti aukščiausi šalies vadovai, daugelis turėtų, kaip pasakytų britai, kilstelėti antakius. Šią savaitę premjeras užsipuolė verslą, kad šis moka per mažus atlyginimus nepaisant augančio pelno ir išmokamų dividendų. Nors kontekstas aiškus – artėjantys rinkimai, tačiau tokia strategija primena žaidimą su ugnimi.

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas toliau nuosekliai auga visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams butų įperkamumas šiuose miestuose sumažėjo. Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Sparčiau nei atlyginimai augantys kai kurių įmonių dividendai verčia galvoti apie permainas, apmokestinant turtą, pareiškė premjeras. Algirdas Butkevičius sako tokią išvadą darantis, remdamasis naujausia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija.

Netrukus už kai kurios mėgstamos kavos puodelį „Vero Cafe“ kavinėse teks mokėti 6-8 procentais brangiau. Pirkėjams 10 ar 15 euro centais pabrangęs puodelis - ne itin maloni naujiena, tačiau pasak „Vero Cafe“ atstovės, siekiama ne pelno.

Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį augo atlyginimai. Remiantis duomenimis, valstybės sektoriuje atlyginimai didesni nei privačiame, nors didesnis augimas fiksuotas būtent privačiame sektoriuje.  Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 771,9 euro - 8,1 proc. daugiau nei 2015-ųjų tą patį ketvirtį.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Ketvirtis milijono eurų per mėnesį – apie tokį atlyginimą turbūt galėtume tik pasvajoti. Kas ir už kokį darbą gali tikėtis tokių milžiniškų pinigų? Pasirodo ir Lietuvoje galima solidžiai uždirbti. Ekspertai tikina, kad tokia solidi suma išmokama kartą per metus aukščiausio lygio vadovams už prisiimamą atsakomybę, pelningus sandorius ir gerus rezultatus.

Latvijos nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, ne daugiau kaip 450 eurų po mokesčių per mėnesį pagrindinėje darbovietėje antrąjį šių metų ketvirtį šalyje uždirbo 45,1 proc. dirbančiųjų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ši dalis sumažėjo 3,8 procentinio punkto. Šių metų balandžio–birželio mėnesiais 30,1 proc. samdomų darbuotojų mėnesio atlyginimas „į rankas“ buvo nuo 450 iki 700 eurų. Prieš metus ši dalis siekė 31,3 procento. Nuo 700 iki 1,4 tūkst.

Metai iš metų kavos ir arbatos kainos po truputį kyla, o jų pigimo – nematyti. Tai galioja ir parduotuvėse esančiai produkcijai, ir kavinėse. Didesnį kainų augimą gali pristabdyti tik konkurencija. Lietuvos statistikos departamento duomenis, liepos mėnesį viena labiausiai brangusių prekių – arbatžolės. Užfiksuotas 3,4 proc. kainos augimas. „Arbatos brangsta kiekvienais metais po keletą procentėlių. Kol kas viskas daugiau mažiau normos rėmuose. Kava taip pat kiekvienais metais brangsta.

IT specialistai neužleidžia geidžiamiausių darbuotojų pozicijų Lietuvoje pastaruosius keletą metų. Tad ir kai kurie informacinių technologijų sektoriaus darbuotojai savo uždarbiu gali susirungti su Seimo pirmininku, o eiliniai Seimo nariai jiems visai ne konkurentai.  Pavyzdžiui, informacinių sistemų konsultantas gali uždirbti iki 3300 eurų per mėnesį (neatskaičius mokesčių) ir daugiau, kai tuo tarpu Seimo pirmininko mėnesinė alga – 3366 eurų, o Seimo nario – 2531 euras.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Šiemet programuotojai uždirba vidutiniškai trečdaliu daugiau nei prieš trejus metus ir yra itin paklausūs darbo rinkoje. Patirties turinčių programuotojų atlyginimas prasideda maždaug nuo 1000 Eur ir gali siekti kelis tūkstančius. Pasižvalgykime, ką šiems specialistams siūlo darbdaviai ir ar kitų sričių darbuotojai gali tikėtis panašaus atlyginimo. 1000 Eur atlygis – ne riba Šiais metais programuotojai uždirba vidutiniškai 1025 eurus – tokią statistiką rodo portale CVbankas.

„Kitų metų valstybės biudžeto išlaidos planuojamos, įvertinus Vyriausybės prioritetus, valstybės įsipareigojimus savo piliečiams, todėl eilėje prie biudžeto pinigų nebus nei „lygių ir lygesnių“, nei nusipelniusių ar kitaip privilegijuotų ministerijų ir institucijų“, - žada finansų ministrė Rasa Budbergytė. Šiandien ji susitiko su Darbo partijos frakcija Seime, kurioje buvo klausiama dėl galimybių kitąmet didinti gyventojų atlyginimus.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Statistikos departamentui paskelbus, kad žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, ekonomistai netruko pastebėti, kad ši tendencija kartojasi metai iš metų. Tokie skaičiai aiškinami ne tik prasta mokestine sistema, bet ir tuo, kad rodiklis parodo tik oficialias pajamas. Skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 proc., o iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis per 15 metų sugebėjo ne tik įveikti kelias krizes, bet ir iš pažiūros senas ir ilgas tradicijas turintį verslą atvesti į modernų amžių ir išlikti konkurencingiems. Užėjus į gamyklą pasitinka mašinos, sekundžių greitumu gaminančios vis daugiau pakuočių ir darbuotojai, ramiai stebintys gamybos procesą prie valdymo pultų.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga kitąmet turėtų būti skaičiuojama pagal tą patį bazinį dydį, kaip iki šiol. Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad 2017 metais minėtų pareigūnų pareiginės algos bazinis dydis siektų 130,5 euro. Toks pat rodiklis nustatytas ir šiemet.

Panašu, kad ekonomikos atsigavimą po 2009 m. finansinės krizės Lietuvoje pajuto beveik visi – vidutinis darbo užmokestis kyla, minimali mėnesinė alga ir toliau didinama, mokytojų, policijos pareigūnų algos ūgtelėjo. Vis dėlto, panašu, kad valdžia tarsi užmiršo vieną darbuotojų sektorių ir diržus veržtis jiems gali tekti ir kitąmet.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.