atlyginimai

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo sausio mėn. 1 d. didės 15 procentų. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų. Pvz.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Nebegalėdami taikstytis su menkais atlyginimais ir darbo sąlygomis, Lietuvos medikai organizuoja mitingą, siekdami valdžiai parodyti, jog nesibaimina laimės ieškoti svetur. Šiuo savo žingsniu medikai reikalauja ne konkrečių skaičių algalapyje, o visapusiškos pertvarkos, po kurios rezidentų ir gydytojų atlyginimai būtų susieti. Nuo sausio 1 d. rezidentų algos didėja 10 proc.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų. „Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

„Kažkada per rikiuotę mums pasakė „elkitės kaip pareigūnai, nes tokie esate“. Bet gaila, kad visi jau seniai nebesijaučia pareigūnais, o tik kažkieno trečiarūše našta...“, - apie planus emigruoti ir apverktinas darbo sąlygas pasakoja jaunas Lietuvos ugniagesys. Nesulaukę parlamentarų pritarimo didinti atlyginimus ugniagesiai nebetyli ir drąsiai pasakoja, kaip iš tiesų atrodo jų darbas.

Mūsų šalyje netyla kalbos apie medikų atlyginimus. Kol artėjant metų pabaigai žarstomi pažadai, kasdiene realybe internete dalinasi Lietuvos medikai. Prieš mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ gydytojai dalinosi algalapiais ir aptarinėjo, kas uždirba mažiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu gydytojai vidutiniškai uždirba atskaičiavus mokesčius, apie 1 140 eurų, slaugytojai apie 590 eurų. O štai rezidentų situacija kiek kitokia.

Viena Japonijos bendrovė nusprendė pradėti dalį atlyginimų mokėti bitkoinais, siekdama, kad ši virtualioji valiuta taptų suprantamesnė, penktadienį pranešė įmonės atstovė. Įmonė „GMO Internet“, valdanti įvairius su internetu susijusius verslus, tarp jų finansų, interneto reklamos ir interneto infrastruktūros srityse, nuo kitų metų vasario savo darbuotojams Japonijoje išmokės „Bitcoin“ valiuta iki 100 tūkst. jenų (maždaug 751 eur) per mėnesį.

Iš dviejų svarbiausių valdžios vyrų lūpų šią savaitę pasipylė kaip reta riebios arogancijos apraiškos. Sauliaus Skvernelio ir Viktoro Pranckiečio remarkos dėl ugniagesių ir dėstytojų atlyginimų pribloškė šių sričių darbuotojus.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.

Seimas svarstys siūlymus nuo sausio didinti atlyginimus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams – tam papildomai prireiks apie 2,3 mln. eurų per metus. Šią savaitę Seime pristatydamas naujos redakcijos STT įstatymo projektą parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas „valstietis“ Vytautas Bakas tvirtino, kad pareigūnams papildomai skirti pinigai grįš keleriopai. „Dėl korupcijos rizikos patiriama žala kasmet Lietuvoje yra 4,5 mlrd. eurų.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

 Ar aukštasis mokslas Lietuvoje garantuoja orų gyvenimą? Ketvirtadienį „TV Pagalbos“ studijoje virs karštos išsilavinusių žmonių diskusijos, kaip išgyventi gaunant varganas algas ir ko griebtis, nesugebant patenkinti net pačių pagrindinių savo ir savo vaikų poreikių. Dvylika metų diplomuota mokytoja dirbanti Lijana sako uždirbanti apie 450 eurų ir jaučiasi tarsi gyventų išlikimo realybės šou. Pedagogė laidoje atskleis, kad tam, jog išgyventų, netgi būtų pasiryžusi eiti kloti plytelių.

  Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas. Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu. Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Lietuvos darbuotojų atlyginimai per metus padidėjo mažiausiai ir išlieka kukliausi Baltijos valdybėse, rodo statistika. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 29,1 proc. kuklesnis nei Estijoje ir 8 proc. mažesnis nei Latvijoje, rodo statistika. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 851 euras, Latvijoje - 925 eurai, Estijoje - 1201 euras.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 7,4 proc. iki 1201 euro, pranešė Estijos statistikos departamentas. Per metų ketvirtį (liepos-rugsėjį, palyginti su balandžiu-birželiu) atlyginimai šalyje sumažėjo vidutiniškai 3,3 procento. Nuosmukį nulėmė 28 proc. kuklesnės nereguliarios išmokos. Per metus vidutinis mėnesio atlyginimas, neskaitant 25 proc. augusių nereguliarių išmokų, ūgtelėjo 7,0 procento.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Iš savo atlyginimų neišgyvenantys Lietuvos profesoriai darbo ieškosi ne tik prekybos centruose. Vieni imasi staliaus amato, kiti taksi vairuotojo darbo, pasitaiko ir tokių, kurie įgiję mokslų daktaro laipsnį suka profesinės mokyklos. Čia šie mokosi siuvėjo ar kitos profesijos amato. Tai absurdiška ir gėdinga situacija, kuomet profesorius už darbą universitete gauna 155 eurų atlyginimą, sako dėstytojai. Beje, papildomą darbą susirasti turint tokį aukštą išsilavinimą – nėra lengva.

Netikėtai kelininkus užklupusi žiema, miesto centre besimėtančios cigarečių nuorūkos ir po stipresnės audros gatves nuklojusios papuvusios medžių šakos – šios problemos olandams nepažįstamos. Visa tai išspręsti padėjo ne krūvos pinigų biudžete ar stebuklingi receptai, o paprasti standartai. Lietuvoje vidutinis mėnesinis atlyginimas „į rankas“ – 659 eurai, Olandijoje – 2152 eurai. Tuo tarpu už aplinkos priežiūrą mes mokame dvigubai daugiau.

Dėl garbingų atlyginimų priversti kovoti ne tik medikai ar pedagogai. Lietuvos aukštojo mokslo darbuotojai sako, jog jiems didinamas tik darbo krūvio, o ne algos. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 90 procentų apklaustųjų dėstytojų yra nepatenkinti savo atlyginimu ir 70 procentų jų sutiktų dalyvauti streike. Dirbdami universitetuose, dėstytojai pragyvenimui prisiduria vairuodami taksi ar dirbdami kitus darbus.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Lietuvoje iš viešų diskusijų pirmųjų vietų nesitraukia medikų atlyginimų ir darbo sąlygų temos. Grasinimai streikais ir skundai dėl prastų darbo sąlygų gydymo įstaigose – slegia pačius darbuotojus ir politikus. Regis, nuotaiką kiek pakelti turėtų artėjančios gražiausios metų šventės. Visgi, jau aišku, į kurią gydymo įstaigą šventinė nuotaika šiemet gali ir neateiti.

Oficialia asociacija tapęs Lietuvos medikų sąjūdis bent jau kol kas neketina atsisakyti reikalavimo nuo kitų metų sausio trečdaliu didinti atlyginimus visiems medikams.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvinės grupės parengtą peticiją jau pasirašė beveik 30 tūkstančių asmenų. Joje reikalaujama didinti atlyginimus bei pakeisti tam tikrą darbo tvarką. Tačiau ne visi skuba peticiją pasirašyti. Tvirtinama, kad medikų algos būtų keliamos pacientų sąskaita, be to atlyginimai jau augo tiek pernai, tiek ir šiemet. Tuo tarpu, medikai dalinasi algalapiais ir juose įrašytos sumos – šokiruoja.

Metams baigiantis teisėjai ir teismų darbuotojai sužinojo, kad algų šiais metais daugiau gali ir nebegauti – to tiesiog nenumatyta finansavime. Tai tęsiasi jau kelerius metus. Prezidentūros atstovė teisinasi, kad ne vien teismai kenčia. Tuo tarpu teismai baisisi, kodėl krizė niekaip nesibaigia būtent jiems. Jei daugiau uždirbantys teisėjai ar vadovai gali ir pakentėti, teismuose gausu ir minimumą gaunančių darbuotojų, kuriems algos vėlavimas prieš Kalėdas tolygu tragedijai.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. Esą maisto produktų kainos visur vienodos. Tuo tarpu profsąjungų atstovai sako, jog regionuose situacija gali ir dar labiau pablogėti.

Šalies regionų ligoninėse padėtis tragiška. Trūksta ne tik jaunų medikų, bet ir bet kokio amžiaus gydytojų. Ligoninės darbuotojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais. Būsimus gydytojus rajonų ligoninės vilioja ir apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas, net siūlydamos apmokėti už gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva. Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų.

Vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Estijoje yra vidutiniškai 26,9 proc. ir yra didžiausias tarp Europos Sąjungos narių, rodo Eurostato paskelbti 2015 metų duomenys. ES vidurkis sudaro 16,3 proc. Latvijoje šis skirtumas 2015 metais buvo 17 proc., o Lietuvoje – 14,2 proc. Didesnis nei 20 proc. skirtumas buvo užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje (20,8 proc.), Austrijoje (21,7 proc.), Vokietijoje (22 proc.) ir Čekijoje (22,5 proc.). O mažesnis nei 10 proc. skirtumas buvo Slovėnijoje (8,1 proc.

Statutiniai pareigūnai sunerimę ar planai per porą metų kone padvigubinti jų atlyginimus nevirs kalbomis. Numatytas nuoseklus kasmetinis darbo užmokesčio didinimas, siekiant, kad 2020 metais pareigūnų darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1000 eurų atskaičius mokesčius, jau dabar stringa. Maža to, jaučiamas spaudimas vardan algų didinimo naikinti etatus ir taupyti darbuotojų sąskaita. „Jei norime 2020 metais turėti tai, turime užtikrinti nuoseklią pažangą.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Per aštuonis šių metų mėnesius honorarus mokėjo ir valdiškos, ir privačios, ir pramogų, ir mokslo, ir net valdymo organizacijos. Iš viso autoriai, atlikėjai ir sportininkai susilaukė atlyginimo iš daugiau nei puspenkto šimto Lietuvos ūkio subjektų.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp Europos šalių centrinių bankų vadovų, nepaisant to, kad per praėjusius metus jis augo bene daugiausiai. Labiausiai praėjusiais metais išaugo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus atlyginimas – 10 proc. iki maždaug 151 tūkst. eurų per metus, rodo „Bloomberg“ paskelbti duomenys. V. Vasiliausko atlyginimas padidėjo apie 7 proc. iki 89 tūkst. eurų.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Nuo gruodžio turėtų didėti Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimai, informuoja departamentas. Nauja darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, kurią patvirtino Seimas, įsigalios jau nuo gruodžio mėnesio, o nuo 2019 metų sausio pareigūnams bus mokami didesni priedai ir už tarnybinį rangą.

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus. Žvelgiant pagal atlyginimus matyti, kad didžiausi vidurkiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti Kauno miesto sav. – 1275,61 Eur, Neringos sav.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Airijos pigių skrydžių įmonės „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary įmonėje dirbančius pilotus ragina neišeiti iš darbo ir jiems žada didesnį darbo užmokestį, premijas bei geresnes darbo sutarties sąlygas, savo svetainėje penktadienį pranešė airių laikraštis „The Journal“. „Jeigu svarstote galimybę pereiti į darbą vienoje iš Didžiosios Britanijos oro bendrovių, kurios dėl „Brexit“ yra finansiškai nestabilios, raginu likti „Ryanair“, nes tai jums leis savo šeimai užtikrinti geresnę ateitį“, –...

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Estija jau seniai lenkia lietuvius, dabar ten net perpus didesnė vidutinė alga, pensijos, ten daugiau grįžta iš emigracijos, apsilanko daugiau turistų. Šalyje anksčiau padarytos svarbios reformos. Estijoje dešimtmečius gyvenantys lietuviai džiaugiasi, kad kaimyninėje šalyje žmonės laimingesni. Tačiau tuoj pat priduria – didelės algos ištirpsta sumokėjus už gerokai brangesnes paslaugas. Būrys lietuvių Talino centre įsikūrusios Lietuvos ambasados kieme.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.