arvydas anušauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas užsimena, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų pasvarstyti, kaip keisti metodiką, kad nekeltų visuomenės pasipiktinimo savo veikla. Tačiau tuo pačiu NSGK, trečiadienį išklausiusio apžvalgininką Kęstutį Girnių, viešai paskelbtame komentare išsakiusį nuomonę dėl VSD pareigūnų galimo spaudimo, vadovas tikina, jog pasirodžiusios interpretacijos, esą departamentas peržengia ribas - perdėtos.

Visuomeninis judėjimas „Piliečių santalka“, politikos apžvalgininkui Kęstučiui Girniui išsakius nuomonę, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai galimai jam darė neteisėtą spaudimą, paragino prezidentą Valdą Adamkų atsakyti, ar saugumas slapta seka Lietuvos žurnalistus, vykdo jų atžvilgiu operatyvinę veiklą.

Prezidentas Valdas Adamkus iškart po to, kai ketvirtadienį Seime prisiekė naujoji 15 - oji Vyriausybė, ketvirtadienio vakarą sušaukė neįprasto formato susitikimą, kurį patys susitikimo dalyviai komentavo itin aptakiai. Viena pagrindinių temų - galinčios kilti grėsmės ir jų prevencija, be kita ko, prognozuojant, kad ekonominė ir finansinė padėtis gali dar labiau blogėti.

Istorija jau plačiai žinoma, klausimas – tik jos tikslas. Ar Lietuvos vidaus saugumo departamento (VSD) pareigūno apsilankymas pas žurnalistą dr. Kęstutį Girnių buvo geranoriškas – perspėti jį apie gresiantį pavojų iš Lietuvos pogrindyje veikiančių svetimos valstybės agentų ar, šią prielaidą naudojant, nutildyti arba bent sutramdyti Lietuvos valdžias dažnai kritikuojantį žurnalistą? Žvilgtelkim į abi puses.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) tik apsimeta, kad dirba. Iš tikrųjų provokacijas prieš žurnalistus ir kitus piliečius rengia ir pats saugumas, ir kas tik nori. Penktadienį provokaciją prieš dienraštį „Respublika" surengė žurnalistu apsimetęs rusakalbis vokietis. Didieji sargai miega Atkirčio sulaukusiam apsimetėliui ir jo sėbrams skubiai išvažiavus iš redakcijos kiemo, „Respublika" iškart paskambino VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui.

Alfonsas Macaitis nieko neprisimena. Jis nepažįsta Jurijaus Guselnikovo, nežino apie bendrovės „JGK statyba“ komjaunuolišką kilmę. Tačiau kodėl skundžiasi sostinės pakraštyje įsikūrę žmonės? A.Macaitis teigia, kad komjaunimui buvo „amen“ dar 1989-aisiais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ketvirtadienį popiet Seime susitiks su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi, kuris praėjusią savaitę paskelbtame komentare išsakė nuomonę dėl VSD pareigūnų galimai neteisėto spaudimo. Trečiadienį NSGK komitetas išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko paaiškinimus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ketvirtadienį susitiks su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi, kuris praėjusią savaitę paskelbtame komentare išsakė nuomonę dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų galbūt neteisėto spaudimo. VSD vadovas Povilas Malakauskas neigia daręs ką nors neteisėto ir tikina, kad jo vadovaujama institucija nestebi ir neseka žurnalistų bei nesikėsina į spaudos laisvę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Povilo Malakausko paaiškinimus dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, jog ši institucija daro spaudimą žurnalistams. P. Malakauskas: perspėsime visus P. Malakauskas po posėdžio žurnalistams aiškino, kad laikosi Valstybės saugumo departamento ir Operatyvinės veiklos įstatymų, visi veiksmai yra teisėti, o jų turinio jis niekada nekomentuosiąs.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija aiškinsis politologo Kęstučio Girniaus įtarimus Valstybės saugumo departamentui (VSD) bandžius daryti spaudimą. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Povilas Malakauskas pakviestas artimiausiame NSGK posėdyje, rengiamame kitą savaitę, informuoti apie VSD pareigūnų veiksmus. Tai BNS trečiadienį patvirtino Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas. Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) spaudžia Krašto apsaugos ministeriją (KAM) ekonominės krizės akivaizdoje neišlaidauti. TS-LKD kandidatė į krašto apsaugos (KA) ministres Rasa Juknevičienė ir jos partietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas Arvydas Anušauskas išplatino kreipimąsi į laikinąjį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką, ragindami jį stabdyti sutarčių stambiems pirkimams pasirašymą, kol nepaskirta nauja Vyriausybė, įvertinsianti ...

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku šiandien išrinktas liberalas Vytautas Grubliauskas. Audito komiteto pirmininke išrinkta darbietė Loreta Graužinienė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Donatas Jankauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas konservatorius Arvydas Anušauskas, Biudžeto ir finansų - liberalas Kęstutis Glaveckas. 10 komitetų pirmininkų iš 15 Seime buvo išrinkta trečiadienį.

Pirmadienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turėsiantys didžiausią frakciją naujajame Seime, apsisprendė dėl frakcijos seniūno ir kandidatų į frakcijai atiteksiančių komitetų vadovus. Seniūnu taps Jurgis Razma. Frakcija taip pasirinko kandidatą į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą. Juo bus siūlomas istorikas Arvydas Anušauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorės buvęs pavaduotojas Arvydas Anušauskas, kaip ir centro direktorė Dalia Kuodytė, išrinktas į Seimą. Jo paliekamame darbo kabinete apie prieš porą mėnesių  tik išleistą knygą „XX a. slaptieji archyvai“ ir istorijos paslaptis su naujuoju politiku kalbasi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Seimo nario duoną krimsti pasirinkę išrinktieji parlamentarai dabartinėse darbovietėse jau raito prašymus atleisti iš pareigų. Jie liūdi atsisveikindami su kolegomis, tačiau ašarų nebraukia, rašo „Lietuvos žinios“. Naujai išrinktieji parlamentarai su Seimo nario pareigomis nesuderinamų darbų turi atsisakyti iki lapkričio 17-osios.

Liustracijos komisija ryžosi patikrinti, ar K.Prunskienę ir KGB siejusią bambagyslę nukirtusi byla nebuvo sufabrikuota, rašo „Lietuvos žinios“. Kai rugsėjį buvo paviešinta naujų faktų dėl žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) lyderės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimo su slaptosiomis sovietų struktūromis (KGB), Liustracijos komisija ėmėsi iniciatyvos atskleisti septyniolika metų trunkančios istorijos esmę ir kreipėsi į du su šia painia istorija susijusius teismus - A...

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Jau tiksliai žinoma, kas užims pirmąsias 70 vietų Seime. Partijų sudarytus sąrašus gerokai pakoregavo rinkėjai, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“. Rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laimėję konservatoriai dabar gali džiaugtis ne 17, kaip skelbta anksčiau, bet jau 18 laimėtų vietų Seime. Tuo pačiu vienu mandatu - iki 10 - sumažėjo socdemų kraitis. Tačiau šie jau yra gavę du mandatus vienmandatėse apygardose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše pirmumo balsai didelių pakeitimų nepadarė – pirmajame dešimtuke atsirado tik vienas naujas kandidatas. Pirmoje vietoje, kaip ir rinkiminiame sąraše, liko TS-LKD lyderis Andrius Kubilius, gavęs 60983 pirmumo balsus. Į antrąją iš trečios pakilo viena partijos lyderių Rasa Juknevičienė, surinkusi 48712 pirmumo balsų. Į trečią iš penktos pakilo konservatorių seniūnė Seime Irena Degutienė, surinkusi 44844 balsus.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Žemės ūkio ministrės, Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės Kazimiros Prunskienės byla, nors ir paaiškėjo galimai naujų aplinkybių, teisme nebegali būti peržiūrėta. Tai trečiadienį konstatavo Liustracijos komisija. „Atnaujinti bylos proceso neturime galimybių. Civilinio proceso kodeksas numato, kad bylos atnaujinimas galimas iki penkerių metų. Šioje byloje jau praėjo daugiau nei penkeri metai“, - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas.

Kandidatas į Seimo narius Anykščių-Kupiškio  apygardoje TS-LKD daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 23 ARVYDAS ANUŠAUSKAS – istorikas, publicistas, scenaristas. Gimė 1963 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje, darbininkų šeimoje. Jaunas dienas leido Totorių gatvėje.

Kodėl Vidmantas Urbonas, Liveta Kazlauskienė, Stasys Šedbaras ir Arvydas Anušauskas pasirinko Tėvynės Sąjungą? Vidmantas Urbonas Liveta Kazlauskienė Stasys Šedbaras Arvydas Anušauskas...

„Čia įstatymas – taiga. Bet žmonės ir čia gyvena“, – rašė Aleksandras Solženycinas savo apsakyme „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ apie lagerinį gyvenimą. Ko gero sunku būtų surasti kitą rašytoją, kuris būtų taip ryškiai nupiešęs lagerio kasdienybę, kalinių filosofiją ir folklorą, atskleidęs komunizmo nusikaltimų mastus ir baisumą, apibrėžęs žmogaus prisitaikymo ir išlikimo priežastis. Išgyventi lageryje reiškė pamiršti apie tai, kad pats lageris – žmogaus gyvenimo katastrofa.

Vakar ministerijų valstybės sekretorių pasitarime buvo pritarta naujam įstatymo projektui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Dabar įstatymą, reglamentuojantį žydų turto grąžinimo tvarką Lietuvoje, rengiamasi pateikti Vyriausybės pasitarimui. Jei Vyriausybės pasitarime projektui bus pritarta, jis toliau bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir, gavus pritarimą, perduotas Seimui.

Lietuva, ilgai raginta greičiau spręsti žydų turto restitucijos klausimą, žengia dar vieną žingsnį šiame procese – pateikiamos naujos pataisos įstatymui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Šiandien valstybės sekretorių pasitarime bus svarstomos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų sąrašo viršūnėje po praėjusią savaitę vykusio reitingavimo partijos skyriuose - dauguma dabartinių parlamentarų. Pirmieji partijos kandidatų sąraše įrašyti ir nebuvo reitinguojami partijos pirmininkas Andrius Kubilius ir jo pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys.

Dabartiniai parlamentarai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Povilas Jakučionis ir Stasys Stasiškis traukiasi iš aktyvios politikos ir būsimuose Seimo rinkimuose rudenį nedalyvaus. Tuo tarpu į Seimą ketina grįžti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas buvęs parlamentaras Stasys Stačiokas, kai kurie buvę ministrai bei parlamentarai - Stasys Šedbaras, Sigitas Kaktys, Arvydas Vidžiūnas, Algirdas Katkus bei kiti.

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Lietuvoje minint Okupacijos ir genocido dieną, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad rastas svarbus istorinis dokumentas, paneigiantis, jog Lietuvos vyriausybė besąlygiškai priėmė Rusijos ultimatumą dėl sovietų kariuomenės įvedimo. Pasak istoriko, JAV jam pavyko rasti paskutiniojo Lietuvos vyriausybės posėdžio protokolus, įrodančius, kad ministrų kabinetas priėmė ultimatumą, tačiau nurodė, kad jis pažeidžia 1939 metų Lietuvos ir Rusijos susitarimą.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Šlapimo smarvė, šiukšlės, tušti buteliai, aprūdijęs garvežys išdaužytais langais - taip ketvirtadienį, minint 60-ąsias trėmimo į Sibirą metines, atrodė Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje esantis memorialas.

Briuselyje praėjusią savaitę vykę viešieji svarstymai buvo pirmas žingsnis siekiant totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tolesnieji priklausys nuo bendrų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pastangų. Tokią nuomonę spaudos konferencijoje antradienį išdėstė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris. „Viešieji svarstymai įvyko po ilgų pokalbių ir derybų.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Draugėn besiburiančios dešiniosios partijos penktadienį rengia konferenciją "Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?". Konferencijoje ketinama paskelbti dešiniosios koalicijos "Vardan Lietuvos" deklaraciją. "Lietuvai reikia šviežio ir stipraus postūmio, jai reikia ryžtingo proveržio, ir tai padaryti gali sutelkta atsakinga politika, vertinant padorumą, išmintį ir santarvę", - teigiama "Dešinioji koalicija: Vardan Lietuvos" deklaracijos projekte.

Lietuvoje tebegyvena apie 2 proc. lietuvių tautos genocidą vykdžiusių asmenų. Po 5 metų jie gali išmirti, todėl norint jiems pateikti kaltinimus reikia paskubėti, konferencijoje apie okupacijos nusikaltimus teigė Arvydas Anušauskas.

Ketvirtadienį, minint Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną – Lietuvos Nacionalinės Filharmonijos rūmuose iškilmingai paminėtos 20 – osios sovietų valdžios nesankcionuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo metinės.

“Tai pareiga ir privilegija – būti Lietuvos pusėje, kurioje vieno žmogaus laisvė ir teisės yra nepalyginamai didesnė vertybė nei visų valdžių, partijų, ypatingųjų institucijų prioritetai, siekiamybės ar paslaptys”, - teigė Lietuvą garsinantis kino režisierius Arūnas Matelis, prisidėjęs prie Piliečių Santalkos ir kultūros žmonių inicijuotos akcijos “Neišduok”. Jau dvidešimt dienų vykstanti pilietinė akcija neatslūgsta. Interneto svetainę www.neisduok.

Eilinis diskusijų apie neseną Lietuvos praeitį raundas prasidėjo, regis, nuo Rimo Bružo televizijos laidos „Amžininkai“ (01.27), kurioje buvo kalbama apie pokario partizaninio karo tamsiąsias puses, konkrečiai – apie tai, kad kartais partizanai nepagrįstai žudydavo civilius žmones. Dėl tokios laidos sumanymo ir įgyvendinimo kyla dvi opios problemos.

Lenkijos internetinėje žiniasklaidoje, Lenkijos dienraštyje “Gazeta Wyborcza” ir Lietuvos savaitraštyje “Veidas” paskelbtas Lietuvos KGB karininkų rezervo sąrašas. Šis sąrašas tikras, sako istorikas Arvydas Anušauskas. Šis sąrašas smarkiai praretintas, jame trūksta mažiausiai 15 pavardžių, sako Seimo narys Skirmantas Pabedinskas. Kokia nauda visuomenei paskelbus minėtą sąrašą? Kita laidos tema: “Gydytojos patarimu nusipirkau tris geležies preparato ampules.

Vakar laikinoji Seimo komisija, tirianti KGB rezervininkų veiklą Lietuvoje, gavo naują "porciją" duomenų. Pateiktuose dokumentuose pažymima, kad rezervui priklausė ne tik užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pociaus, Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, bet ir Seimo narys Vladimiras Orechovas, neseniai posto netekęs susisiekimo viceministras Valerijus Ponomariovas, liberalcentristai Akmenės rajono tarybos narys Albinas Klimas bei Pan...

KGB rezervistų sąrašuose minima daugiau aukštų pareigūnų ir politikų, negu yra atsidūrę Seimo laikinosios tyrimo komisijos akiratyje. Komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas tikina, kad tyrimo išvadą pateikus Seimui šių asmenų pavardės bus paviešintos. Antradienį už uždarų durų posėdžiavusiai komisijai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas pateikė KGB rezervo sąrašų fragmentus.

Grupė žuvusiųjų 1991 metų sausį artimųjų, disidentų ir akademinės bendruomenės atstovų tvirtina, esą kandidatė į Prezidento postą Kazimira Prunskienė yra valstybiškai nepatikima.

Humanitarinių mokslų daktaras doc. Arvydas Anušauskas pasakoja apie Lietuvos slaptųjų tarnybų istoriją ir kitų valstybių slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos? Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai.

Antanas Sniečkus ir Justas Paleckis buvo Maskvos direktyvų vykdytojai - tokią nuostatą savo pranešimuose išdėstė istorikai Juozas Starkauskas ir Arvydas Anušauskas. Pranešimus jie skaitė seminare-diskusijoje "Tarybų Lietuvos tandemas - A. Sniečkus ir J. Paleckis. Mitai ir istorija", vykusioje penktadienį Vilniaus universiteto Senato salėje.