arvydas anušauskas

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė, kad bus apklausiami visi buvę ir esami pareigūnai, kurie gali turėti informacijos apie spėjamai Lietuvoje galėjusį veikti CŽV kalėjimą.

Seimas trečiadienį pradėjo svarstyti, ar pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nutarimo projektą dėl tokio parlamentinio tyrimo pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jam po pateikimo pritarta. "Už" balsavo 66, "prieš" - vienas, susilaikė 11 Seimo narių.

Prezidentams Valdui Adamkui ir Rolandui Paksui, buvusiems saugumo vadams gali tekti varstyti specialiosios Seimo komisijos, tirsiančios galimą CŽV kalėjimų buvimą, duris. Savo žodžius turės patvirtinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apsisprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje. Ar sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, šią savaitę nuspręs Seimas.

Per Lietuvos Seimą nepraslysta nė viena bankų skolininkų gyvenimą palengvinanti iniciatyva. Užstrigo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, pataisos, neleidžiančios bankui pretenduoti į daugiau nei įkeisto turto vertė. Dar Seime baidomasi minties derantis su piktybiškai besielgiančiais bankais paimti iš jų valstybinius pinigus ir sukrauti kokiame nors valstybiniame komerciniame banke. Seime į tokias iniciatyvas reaguojama labai asmeniškai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad iš Civilinės aviacijos administracijos jau gavo oficialius atsakymus, kad JAV „ABC News“ nurodyti lėktuvai, kurie amerikiečių žurnalistų teigimu atgabeno kalinius, tuo nurodytu laiku Lietuvoje nebuvo, taip pat net nekirto Lietuvos teritorijos ore. Praėjusią savaitę „ABC News“ pateikė  detalesnę informaciją savo dar rugpjūčio mėnesį išsakytiems teiginiams paremti.

Pabandysiu išplėtoti temas, apie kurias kalbėjau LRT radijo komentare spalio 23 d. (jis atspausdintas ir „Balsas.lt savaitė“ Nr. 36). Man rūpi, kaip veikia Lietuvos valdžios mechanizmas, kada valstybę ištinka viešųjų ryšių krizė – tokia, kaip žiniasklaidos skleidžiami įtarimai, jog Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos būta slapto CŽV kalėjimo.

Prezidentei prabilus, kad Lietuva turi aiškiai pasakyti tarptautinei bendruomenei, ar buvo jos teritorijoje slaptas CŽV kalėjimas, jo suskato ieškoti ne tik Seimo nariai, bet ir žiniasklaida. Pasak vienos iš televizijų, jis galėjo būti šalia Nemenčinės.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina imtis parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Valstijų centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų buvimo Lietuvoje. Ketvirtadienį NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas Seimo posėdžio sekretoriate įregistravo nutarimo projektą, kuriuo komitetui būtų pavesta atlikti tokį parlamentinį tyrimą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau artimiausiu metu gali pradėti parlamentinį tyrimą galimo dėl CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje. "Sutarta, kad toks tyrimas reikalingas, nes atsakymai į komiteto užklausimus iki šiol negauti, mes jų laukiame.

Ką reiškia žodis „gulagas“? Ar iki galo suvokiame šią tamsią praeities pusę? Gulagas buvo sovietinės teroro sistemos šerdis – areštus, tardymus, „etapus“ gyvulinuose vagonuose vainikavo sekinantys prievartiniai darbai tūkstančiuose mažų ir didelių gulago lagerių. Gyvenimas už spygliuotos vielos dažnai baigdavosi netoliese buvusiose slaptose kapinėse, kur aukos kapas būdavo pažymimas tik numeriu.

Buvęs teisėjas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Konstantas Ramelis įsitikinęs: informacija apie dabartinio Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono praeities veiklą gali sukelti sprogusios bombos efektą. Ilgametę teisėjo praktiką turintis K.Ramelis netikėtai atsidūrė Liustracijos komisijos vėl iš naujo inicijuotų ekspremjerės Kazimieros Prunskienės galimų sąsajų su sovietinėmis saugumo struktūromis paieškų epicentre.

Vyriausybės ir Seimo darbą po kaulelį išnarstę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos nariai ryžosi kritikuoti valdžioje esančius kolegas. Premjeras Andrius Kubilius prisipažįsta, kad klaidų padaryta, tačiau didžiuojasi, jog pavyko išvengti katastrofos. Savaitgalį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje griežtų žodžių negailėta Vyriausybei, tačiau daugiausia "pipirų" atseikėta opozicijai, ypač socialdemokratams.

Antrą dieną Vilniuje ir Kaune rengiamos akcijos prie prokuratūrų. Kaune buvo susirinkę apie šimtą, Vilniuje – mažiau žmonių. Susirinkusieji smerkė galimos pedofilijos skandalą, rinko parašus po rezoliucija dėl bylų marinimo ir reiškė paramą kauniečiui Drąsiui Kedžiui, kuris yra įtariamas nužudęs du žmones. Teisėsauga įtariamojo ieško jau šeštą dieną.

Jiems labai patinka prabangios mašinėlės ir jie nori būti jų šeimininkais. Seimo nariai tarsi varžosi, kuris už mūsų pinigus išsinuomos prabangesnį automobilį, daugiau važinės "susitikti" su rinkėjais ir įžūliai aiškins, kad per 100 tūkstančių litų kainuojanti mašina - ne prabanga, o daiktas, skirtas saugiai nuvažiuoti nuo taško A iki taško B. Tarsi pigesniu ir ekonomiškesniu automobiliu to padaryti nebūtų įmanoma.

Į kairę ir dešinę bankų dalytomis paskolomis susigundžiusius gyventojus kritikuojantys politikai ir pareigūnai patys neatsispyrė lengviems pinigams. Daugelio jų deklaracijose nurodytos paskolos prilygsta ar net viršija turimo turto vertę. Šios kadencijos Seimo ir Vyriausybės nariai valdo kur kas mažesnius turtus nei jų pirmtakai. Parlamente išretėjo milijonierių gretos, o daugelis politikų ir pareigūnų, neatsižvelgdami į savo turto vertę, iki ausų prasiskolino bankams.

Politikų deklaruotas ryžtas pakeisti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą virto miglotomis užuominos apie tai, kad Povilas Malakauskas postą galėtų prarasti sprendžiant sistemines problemas. Akivaizdu, jog šis procesas gali užtrukti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai sutarė, kad būtina pertvarkyti nacionalinę žvalgybos sistemą. Ar dėl reformos posto neteks VSD vadovas P.Malakauskas - dar nežinia.

Valstybės saugumo departamento laukia reforma, kurios pagrindu taptų nacionalinės žvalgybos koncepcija. "Koncepcijos esminis principas, kad nacionalinio saugumo ir žvalgybos visa sistema turi būti depolitizuota, apsaugota nuo politinio spaudimo ir tuo pačiu kontroliuojama parlamentinės kontrolės mechanizmais", - teigė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys trečiadienį po valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais.

Negavęs iš Valstybės saugumo departamento (VSD) prašytų pažymų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apie susiklosčiusią padėtį nutarė informuoti Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Trečiadienį komiteto priimtame sprendime anksčiau kelto VSD vadovo Povilo Malakausko atsakomybės klausimo neliko. "Nuspręsta apie susiklosčiusią situaciją informuoti Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Į Vilnių susirinkę žinomi Kremliaus propagandos meistrai bei kairiųjų pažiūrų užsienio istorikai tvirtino, kad po Molotovo-Ribbentropo pakto sovietų okupacijos nebuvo, praneša LNK „Žinios“. Vieno iš konferencijos dalyvių nuomone, kalbėti, kad tuo metu sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą nėra prasmės, nes toje situacijoje Stalinas neturėjo kitos išeities - jam reikėjo sukurti placdarmą savo valstybei apsaugoti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiandien posėdyje pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimui apie susiklosčiusią situaciją Valstybės saugumo departamente (VSD) informuoti Lietuvos prezidentę, Seimą ir Valstybės gynimo tarybą, kartu siūlant apsvarstyti VSD vadovo galimybes toliau organizuoti departamento darbą. VSD kaltinamas, kad atsisako įgyvendinti Seimo priimtus sprendimus bei tuo apriboja parlamentinės kontrolės galimybes.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai turi abejonių, ar Povilas Malakauskas gali toliau vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD). "Mes atsidūrėme tam tikroje aklavietėje. Atsakomybės dalis tenka ir VSD direktoriui už tai, kad atsisakoma įgyvendinti kai kuriuos Seimo priimtus sprendimus ir pateikti parlamentinę kontrolę vykdančiam komitetui prašomus dokumentus", - Eltai sakė Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje suabejojo, ar Povilas Malakauskas gali toliau vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD). "Komiteto posėdyje keltas klausimas apie siūlymą apsvarstyti šį klausimą Seimui, Prezidentei, Valstybės gynimo tarybai", - lrt.lt teigė komisijos pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Sekmadienį civiliniame sostinės oro uoste nusileido milžiniškas Amerikos karinis transporto lėktuvas, kurio kelionės tikslo niekas negali paaiškinti. Ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), ir Užsienio reikalų ministerija (URM) apie šį vizitą negalėjo nieko konkretaus pasakyti. Kai didžiulis laineris išskrido, pranešimą išplatino tik kariškiai.

Finansinė krizė ir metų metais nespręstos valdymo problemos, neapgalvoti valdžių sprendimai sukūrė pavojingą padėtį – Lietuvos valstybės saugumu besurūpinantys asmenys perspėja, kad šalis nebeįperka savo saugumo.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia ir toliau kritiškai vertinanti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko galimybes eiti šias atsakingas pareigas. Jos manymu, P.Malakauskas dangsto parlamentinio tyrimo atskleistas problemas, susijusias su vadinamuoju valstybininkų klanu ir šiam klanui užkliuvusiais bei iš VSD pašalintais pareigūnais, išdrįsusiais liudyti Seime.

Liustracijos komisija skundžiasi, jog liustracija stringa dėl nesibaigiančio teismų maratono. Jiems dažnai nepakanka iš KGB archyvų surinktų likučių, dėl bendradarbiavimo su šia represine struktūra. Istorikams tuo tarpu atrodo, jog faktų užtenka. „Dėl istorinio ir teisinio fakto priešpriešos kenčia Liustracijos komisija. Mes negalime suvesti istorinių faktų į teisinius ir juos pateikti teismui“, - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos vadovas Algimantas Urmonas.

Antradienį Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti, ar teisėtai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas šio teismo nutarimas, nuspręsta bylos nagrinėjimą paankstinti.

Buvęs kontržvalgybininkas Domas Grigaliūnas viešai paliudijo konsultavęs Lietuvos pareigūnus dėl galimybės mūsų šalyje slapta laikyti NATO partnerių suimtus asmenis.

Kitą antradienį, rugsėjo 15 dieną, Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti, ar teisėtai visiškai atsisakyta šauktinių kariuomenės. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pradėta pagal Seimo nutarime išdėstytą prašymą ištirti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir ginčijamų aktų galiojimas yra sustabdytas iki bus paskelbtas KT nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje, nuspręsta jos nagrinėjimą paankstinti.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo arba Liustracijos komisijos (LK) vadovas Algimantas Urmonas liepos pradžioje pranešė, kad ketina palikti šias pareigas. "Nematau jokio kardinalaus postūmio tikro, nesuvaidinto liustracijos proceso link, - išeities nemato A.Urmonas. - Tai tėra prasta vaidyba ir ji man paprasčiausiai nusibodo.

Vakar, rugsėjo 3 dieną,  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas susitiko su vidaus reikalų ministru Raimundu Palaičiu ir policijos generaliniu komisaru Vizgirdu Telyčėnu. A. Anušauskas tvirtina, kad būtina tobulinti teisės aktus, panaikinant galimybę sulaukti švelnesnės bausmės dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis perskaičiavus jų masę į grynąjį narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį.

Dar esant „gyvam“ Arūnui Valinskui, Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija jau ieško jam pamainos ir neoficialiai tinkamiausia kandidate į parlamento vadovus nurodo savo politikos veteranę Ireną Degutienę. Nei Seimo dauguma, nei opozicija iš esmės tam neprieštarauja. O turėtų. I. Degutienė „gyvena“ Seime nuo 1996-jų, nuo tos garsios absoliučios konservatorių pergalės Seimo rinkimuose.

Lietuvai minint skausmingą Ribentropo−Molotovo suokalbio ir jo slaptųjų protokolų jubiliejų, „Balsas.lt savaitė“ domisi, kas būtų, jei ir vėl... Politinė išdavystė Prieš septynias dešimtis metų rugpjūčio 23-iąją nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas ir bolševikinės Sovietų Sąjungos diplomatijos galva Viačeslavas Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir ją papuošė slaptaisiais protokolais.  Juose  buvo numatyta, kas ką užgrobs.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalistų Tomo Čyvo ir Dailiaus Dargio staipsnyje „Kriminalinė koalicija. „Daktarai“ Seime“ skaitykite apie tai, kaip į kampą įspraustas Parlamento pirmininkas Arūnas Valinskas kratosi ryšių su kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro parankiniais, o premjeras Andrius Kubilius, neskubėdamas kalti prie kryžiaus Parlamento vadovo, reikalauja konkrečių įrodymų. Balsas.lt savaitė bando aiškintis, kas už viso to slypi.

2006 metų rugpjūčio 23 dieną Breste, šalia „Inturist“ viešbučio, rastas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Gardine ministro patarėjo pulkininko Vytauto Pociūno kūnas. Treji metai po Lietuvos pulkininko žūties buvo ne ką mažiau baisūs nei pati tragedija.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad iš prokuratūros negauta žinių, jog A. Valinskas būtų įtariamas nuskalstamomis veikomis.

Artėjant trečioms Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje metinėms Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, kad šios bylos ištyrimas bus testas valstybei. Seimo komiteto vadovas apgailestauja, kad aiškaus atsakymo, kurio laukia ne tik jo šeima, bet ir Lietuvos žmonės, iki šiol nesugebėjo pateikti nei Generalinė prokuratūra, nei kitos atsakingos institucijos.

Genrolui Arvydui Pociui Seime teko išklausyti opozicijos priekaištų dėl jo tariamų simpatijų konservatoriams ir dėl tiesos nesakymo tiriant savanorio Juro Abramovičiaus žūties aplinkybes, tačiau dauguma pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkimui. Nepatenkintiems parlamentarams Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atkirto, kad A. Pocius „tiek yra melagis, kiek aš esu teroristė“. Už A. Pociaus paskyrimą balsavo 75, prieš – 6, susilaikė 40 parlamentarų.

Siūloma nustatyti, kad ne tik valstybės institucijos ar įstaigos, politinės partijos, bankai, bet ir jų įsteigtos ar tiesiogiai valdomos bendrovės (įmonės) negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais. Tokį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas siūlo praplėsti slaptus veiksmus sankcionuojančių teisėjų ratą. Tai numatančias Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai mano, kad jos leis efektyviai kontroliuoti operatyvinės veiklos subjektų vykdomą slaptų veiksmų teisėtumą.

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus.

Sovietų okupacijos Lietuvai padarytos žalos atlyginimo problemos sprendimo raktas yra Europos Sąjungos šalių supratime ir paramoje. Tokią mintį penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie okupacijos žalos atlyginimo problemą išsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Neseniai žiniasklaida pranešė, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas nusprendė atlikti  diplomatinių atstovybių  užsienyje valstybinį auditą.  Taip nutarta Užsienio reikalų komitetui nagrinėjant audito, atlikto Lietuvos ambasadoje Londone,  išvadas. Puse lūpų buvo užsimenama, neva ambasada, kai jai dar vadovavo dabartinis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nepagrįstai išleido šimtus tūkstančių litų, skirtų reprezentacijai, neįformino dalies pirkimų ir panašiai.

Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas. „Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.

Visuomenės veikėjas, disidentas, žinomas sąjūdininkas Petras Cidzikas tvirtina, jog Lietuvai gresia užėmimas. Neva šalies valdžia apie tai žino, bet nuo visuomenės slepia.  „Prieš penkerius metus buvo pasirašytas antrasis Ribentropo-Molotovo paktas, pagal kurį Vokietijai turi atitekti Klaipėdos kraštas ir buvusi Prūsija, o Rusija susigrąžins Pabaltijį“, - įsitikinęs P. Cidzikas.

Naujai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė gali priversti mus susimąstyti, kas yra politinė kairė, o kas - dešinė. Arba, kaip sako rusai, kas yra "nei žuvis, nei mėsa". Kodėl nuo pat buvusios eurokomisarės išrinkimo kyla tokios mintys? Kas šiais laikais yra kairieji? Klasikinė kairė - iš komunistų partijos prieš du dešimtmečius kilusi LDDP, vėliau ir dabar - LSDP arba socialdemokratai.

Stebint šalies valstybingumą palaikančią ir didesnių rūpesčių nekeliančią Lietuvos žydų bendruomenę, kartais jos darosi gaila. Visas pastangas būti niekam nekliūvančia, visaverte visuomenės dalimi staiga perbraukia kokios nors banalios provokacijos, kurias surengia „žydų draugai“. Iš to nieko... Provokacija yra nesena vokiečių žurnalo „Der Spiegel“ publikacija, kurioje teigiama, kad Rytų Europa turi prisiimti atsakomybę už holokaustą.

Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad Vokietijos vokiečių žurnalo "Der Spiegel" publikacija, kurioje, teigiama, kad dalį atsakomybės už žydų holokaustą turi prisiimti kiti europiečiai, ir kuriame žudynės "Lietūkio" garaže aprašomos kaip "Lietuvos nacionalinės apeigos", yra neprofesionali. "Vėl mosuojama ta pačia sena versija, kurią aš jau esu ištyręs daugiau kaip prieš dvejus metus. Aišku, turiu pasakyti, kad knyga yra lietuviška, bet ji buvo pristatyta kitų šalių istorikams.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešai paskelbtos informacijos, kad galėjo būti neteisėtai klausomasi Lietuvos socialdemokratų partijų (LSDP) vadovų pokalbių. Apie tai BNS pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas.