arvydas anušauskas

Seime įkurta parlamentinė grupė „Už Lietuvos futbolo ateitį“. Šiuo metu joje yra 15 Seimo narių: Arvydas Anušauskas, Petras Auštrevičius, Mindaugas Bastys, Dainius Budrys, Vydas Gedvilas, Evaldas Jurkevičius, Algis Kazulėnas, Jonas Liesys, Vitas Matuzas, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Žilvinas Šilgalis, Egidijus Vareikis ir Arvydas Vidžiūnas.

Seimo nariai susizgribo, kad privačių detektyvų veikla nereglamentuota jokiais įstatymais, bet sunku bus įteisinti tą prieštaringą, privatumą pažeidžiančią veiklą. Kai daug metų nematytas gatvėje sutiktas draugas geriant kavą prasitarė prisiduriąs iš privataus detektyvo veiklos, iš pradžių nepatikėjau. Juk visi iš kino filmų žino, kad privatus seklys – raumeningas vyrukas ilgu lietpalčiu, skvarbų žvilgsnį slepiantis po juodais akiniais nuo saulės ir būtinai užsimaukšlinęs skrybėlę.

Prezidentė skeptiškai vertina siūlymus kitais metais gerokai padidinti finansavimą krašto gynybai. Jos teigimu, Lietuva vis tiek niekada nenukonkuruos stambiųjų valstybių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai sako, kad valstybė savo gynybai daugiau pinigų skirti privalo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. NATO valstybės yra sutarusios 2 proc. bendrojo vidaus produkto skirti gynyboms reikmėms. Lietuva šiemet krašto apsaugai skyrė per 870 mln.

Siekiant didesnio politinių partijų finansavimo skaidrumo, svarstoma galimybė įmonėms leisti aukoti tik iš pelno.Taip siekiama užkirsti galimybę partijoms gauti abejotiną paramą iš nuostolingai dirbančių juridinių asmenų, kurie savo finansinę padėtį nori pataisyti darydami įtaką politiniams sprendimams.

Gyventojai raginami grąžinti neteisėtai laikomus su KGB veikla Lietuvoje susijusius dokumentus. Grąžinę tokius dokumentus pagal pusmetį galiojantį laikinąjį įstatymą išvengs administracinės ir baudžiamosios atsakomybės – galimos baudos iki 2 tūkst.

(Papildyta 16:47 val.) I. Degutienė: Baltarusijos incidento ištyrimas – Lietuvos institucijų garbės reikalas Duomenų apie Baltarusijos demokratinių visuomeninių organizacijų veiklą perdavimo Baltarusijos valdžiai incidento visapusiškas ištyrimas yra bendras visų Lietuvos valdžios institucijų reikalas, pareiškia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Įregistravęs rezoliucijos Dėl pozicijos reaguojant į tarptautinėje erdvėje vykstančius teisingumo vykdymo procesus projektą, sulaukiau nemažos Seimo narių grupės paramos teikiant šį projektą – net 47 Seimo nariai pritarė šios rezoliucijos svarstymui artimiausiame Seimo posėdyje.

„Blatas“ – žymiai paprastesnis kelias siekti tikslo, negu siekti jo per lobistą, – tokius savo pastebėjimus išsakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Alvidas Lukošaitis, kalbėdamas penktadienį Seime vykusioje diskusijoje seminare „Lobizmas ir korupcija: interesų grupių poveikis politikos proceso skaidrumui“. Kultūrinis reliktas  „visagalis blatas“, anot diskusijos dalyvių, klesti todėl, kad patys įstatymo leidėjai stokoja politinė...

Parlamentarų grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų sumažinti piktnaudžiavimų galimybę vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu. Pagal dabartinius įstatymus yra sudarytos prielaidos neskelbiamų derybų būdu papildyti sutartį su konkursą laimėjusia įmone papildomai perkant darbus ar paslaugas, kurios neviršija 50 procentų pagrindinės sutarties vertės.

Tautinį atgimimą įkvėpęs ir Nepriklausomybės link šalį atvedęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis šiomis dienomis pasisako už atvirą, pilietinę, tautinę visuomenę. Himnas ir malda pradėjo 13 – ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina teikti Seimui Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami. „Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jeigu šita medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas. Šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja.

Kiekviena karta savaip įprasmina istorinę atmintį, tačiau vangiai naudojasi iškovota laisve ir demokratija – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK), istorikas Arvydas Anušauskas ir Mykolo Riomerio universiteto (MRU) docentas Gintaras Aleknonis. Kovo 11-sios 21-osios metinės vėl sukėlė diskusijų apie praeities vertybes, paskatino savų interpretavimų.

Minėdami Nepriklausomybės Akto paskelbimo 21-ąsias metines, padiskutuokime apie tai, kas esame, iš ko vieni kitus atpažįstame ir kaip drauge kuriame ateitį. „Balsas.lt Savaitės“ vaizdo konferencijos svečiai: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, istorikas Arvydas Anušauskas, Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesorius, etnologas Libertas Klimka ir poetas Julius Žėkas, kuris prisijungė vėlėliau, nes užtruko ligoninėje, dovanodamas kraujo.

Liko vos 5 dienos, kai be biurokratinių procedūrų galima įsigyti dujinius pistoletus savigynai, todėl šiomis dienomis jie iš parduotuvių šluote šluojami. Nuo kovo bus reikalingi leidimai laikyti tokius ginklus. Buvę įtakingi teisėsaugos pareigūnai tvirtina, kad dėl naujovės smarkiai nukentės žmonių, ypač gyvenančių atokesnėse vietovėse, saugumas.

Įsigalint kibernetinėms ir informacinėms kovos priemonėms, NATO parengtas Baltijos šalių gynybos „su lėktuvais“ planas reikalingesnis norintiems pasipuikuoti Lietuvos politikams. NATO priklausančių Baltijos šalių karinės gynybos planas, kurio taip demonstratyviai siekė prezidentė Dalia Grybauskaitė, apaugęs paslaptimis.

Valstybės saugumo departamente ir prokuratūroje vyksta permainos, informacijos apie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgų nėra, o pretenzijos dėl Amerikos CŽV kalėjimų nėra rimtos, mano Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Milijardas litų – menka sumelė, palyginti su ta, kuri, klaidžioja kontrabandiniuose užkaboriuose ir šešėlyje. Šiandien apie tai kalbama bene kasdien. Kodėl ši problema tokia opi ypač Lietuvoje? Ko trūksta, kad galėtume įveikti šią negandą? Apie tai kalbamės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Anušausku. Įvairių šaltinių teigimu, net 61 proc. Lietuvos gyventojų 2010 m. pateisino kontrabandą; kontrabandinės cigaretės sudaro apie 30 proc. šalies rūkalų rinkos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas komentuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovo pasisakymus korupcijos tema: „Pasaulinės antikorupcijos dienos proga galima aptarti šios veiklos rezultatyvumą. Aptarti suprantant ir savo atsakomybę, ir problemos sudėtingumą.

Dar net nepradėjus realiai veikti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis leidžiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, pasigirdo kritikų balsai. Juk siūloma (o siaube!) remtis nekaltumo prezumpcija, konfiskuoti tik (!!!) per penkerius metus nežinia kokių kontrabandinių ar korupcinių aitvarų suneštus turtus.

„Kada bus sudėlioti visi galutiniai taškai – sunku pasakyti. Galbūt tuomet, kai bus baigta kova su terorizmu“, - teigia Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas, komentuodamas vakarykštį žmogaus teisių gynėjų kreipimąsi į prokuratūrą dėl Lietuvoje, neva, nelegaliai kalinto palestiniečio. A. Anušausko teigimu, sunku pasakyti ar Lietuvos politikai jau yra padarę viską, kas įmanoma šioje istorijoje. „Mes tiesiog nedisponavome visa reikalinga informacija.

Gerbiamas kolega Mantai Varaška, laikiau jus tikru lietuvišku politiku. Tokia kaip Jūsų patirtimi, dirbant ir Naujosios sąjungos, ir Liberalų demokratų, ir Pilietinės demokratijos patarėju ar atstovu, gali pasigirti ne kiekvienas parlamentaras. Juk net ir šiame Seime Jūs patirtį gilinote dviejose skirtingų partijų frakcijose. Matyt, Jūsų patarimai yra labai vertinami.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas tikisi, kad Seimo priimtos vadinamojo liustracijos įstatymo pakeitimai leis pradėti naują etapą - buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentų viešinimą.

Terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės artimiesiems pažėrus kaltinimų policijai ir saugumiečiams, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas ragina saugumą netylėti, praneša LNK Žiniose. E. Kusaitės artimųjų teigimu, merginą saugumas stebėjo ne vienerius metus, ją persekiojo. Tvirtinama, jog po tardymo balandi, klaipėdietė buvo nuvežta į saugumo patalpas, kur ją tardė Rusijos pareigūnai.

Europos parlamentaras, liberalas Leonidas Donskis mano, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikai prisišauks didelių tarptautinių skandalų.

Ar išties padidėję prekių akcizai padidino ir kontrabandos srautus? Kaip išplaunami ir kur keliauja kontrabandiniai pinigai? Kodėl kontrabandininkams skiriamos baudos yra dešimtis kartų mažesnės, nei kainuoja pats tyrimas ar padaroma valstybei žala? Kodėl daugelis tyrimų taip ir lieka neištirti, o pareigūnai bijo apie juos kalbėti? Apie tai prie apskritojo stalo diskutavo Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius, Nacionalinių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo p...

Sulaikomos kontrabandos kiekis pastaruoju metu padvigubėjo ir toliau auga. Vieni dėl to kaltina padidintus tabako, alkoholio ir degalų akcizus, kiti teigia, kad kontrabandinių prekių tik sulaikoma daugiau, tačiau pačios kontrabandos mastai taip smarkiai išaugti negalėjo. "Akcizų kėlimas vyko ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Lietuvoje. Prekybos kritimas įvyko taip pat visose šalyse. Tiesiogiai visko nesiečiau su akcizais, juolab kad jų surinkimas išaugo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Arvydas Anušauskas neigia Lietuvoje sulaikytos merginos ryšius su teroro aktais. Generalinė prokuratūra patvirtino, jog Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, nesusijusios su 2010 m. kovo 29 d. įvykdytais teroro aktais – sprogimais Maskvos metropolitene.

Slapta sekti bet kurį Lietuvos pilietį šiandien gali dešimt specialiųjų tarnybų, o Seimas užsigeidė dar panaikinti advokato ir jo kliento paslapties galimybę. Seimo konservatorius istorikas Arvydas Anušauskas parlamentarams pateikė Advokatūros įstatymo pataisą, kuria ketinta panaikinti bet kokią žmogaus galimybę apsiginti.

Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra būtina sąlyga užimti atitinkamas pareigas ir turi būti gautas iki pradedant jas eiti. Jeigu asmuo tokio leidimo neturi, jis negali būti paskirtas ir dirbti, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Parlamentaras Arvydas Anušauskas užregistravo siūlymą pakeisti politinių partijų finansavimo sistemą, uždraudžiant jas remti juridiniams asmenims. Kad partijos nejaustų didelės netekties, Seimo nario nuomone, tikslingiau leisti gyventojams jas remti gyventojų pajamų mokesčio dalimi, kuri skiriama labdarai, rašo "Vakaro žinios". A. Anušausko teigimu, projektas iš dalies gimė todėl, kad jis turįs informacijos, esą kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų.

Opozicijai atstovaujančių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pastangos atleisti iš pareigų šio komiteto pirmininką Arvydą Anušauską penktadienį buvo nesėkmingos ir jam pavyko išsaugoti šį postą. Pasak Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, paties A. Anušausko balsas nulėmė, kad šis klausimas nebuvo įtrauktas darbotvarkę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSKG) komiteto pirmininko Arvydo Anušausko teiginiais pasipiktinusi Seimo opozicija neatmeta galimybės konservatorių-krikdemų politiką atstatydinti iš įtakingo komiteto pirmininko posto.

Apie neva nelegalius kontrabandininkų pinigus, kuriais finansuojamos netgi parlamentinės partijos prabilęs konservatorius-krikdemas Arvydas Anušauskas netruko sulaukti pašaipių Seimo opozicijos kirčių. Iš istoriko, įtakingo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko kalbų, jog dalis šešėliniu būdu įsigytų pinigų legalizuojama ir atitenka, A.Anušausko žodžiais, ir kai kurioms atstovų Seime turinčioms partijoms, tik juokiamasi.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad šešėlinių pinigų legalizavimo problema kelia vis didesnį susirūpinimą. Pasak parlamentaro, šiuo metu yra formuluojami siūlymai, kaip su tuo kovoti. „Būtina šalinti nusikalstamu būdų įgyto turto ir lėšų konfiskavimo kliūtis. Kol tokios lėšos yra nesunkiai legalizuojamos“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas įtaria, kad kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų, rašo "Kauno diena". Trečiadienį Baltijos televizijos "Žinioms" A. Anušauskas teigė turįs informacijos, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms, tačiau jis neįvardijo įtariamų partijų.

Lietuva, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė, gali išsakyti savo nuostatas dėl Prancūzijos ketinimo Rusijai parduoti "Mistral" klasės karinį laivą, sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį. "Lietuva, kaip NATO, Europos Sąjungos narė, gali išsakyti savo poziciją, kai parduodama puolamoji ginkluotė valstybei, kur NATO, kaip organizacija, mato potencialią grėsmę.

Vienas svarbiausių šio Seimo nuveiktų darbų buvo tyrimas, atskleidęs didžiulio masto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų pareigūnų savivalę. Tai antras parlamentinis tyrimas dėl VSD per keletą pastarųjų metų. Tyrimai į viešumą iškėlė vadinamųjų "valstybininkų" darbus bei jų įtaką Lietuvoje.

Tyrimą dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas nesutinka su išvadoms adresuojama kritika, esą jose išsakomos prielaidos, jos prieštaringos ir nepagrįstos. Jo nuomone, išvadų kritikai sąmoningai ar nesąmoningai nesiekia jų perskaityti ir adekvačiai komentuoti.

Buvo ar nebuvo Lietuvoje CŽV kalėjimas? Aiškaus atsakymo į šitą klausimą reikalavę parlamentarai ketvirtadienį jo negavo, nors bandė savo klausimais "spausti" į kampą parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Arvydą Anušauską. Vis dėlto Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už tai ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 15 parlamentarų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog jo pirmtako, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderio Algimanto Matulevičiaus pareiškimas apie buvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno nužudymo priežastis „kvepia gudravimu“. Siūlo versiją Buvęs NSGK vadovas A. Matulevičius, duodamas interviu portalui „Balsas.

Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ teigia, kad tyrimas dėl Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo turi tęstis, o su tuo susiję asmenys turi būti identifikuoti ir nubausti. Organizacijos atstovai taip pat pažymi, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas yra pirmas žingsnis atskaitomybės link. „Tyrimo išvados yra tik pirmas žingsnis atskaitomybės link.

Parlamentinio tyrimo dėl CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje išvadas pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) tvirtina, jog galimybės Lietuvoje kalinti terorizmu įtariamus asmenis buvo, tačiau nepavyko nustatyti, ar jomis pasinaudota. „Patalpos buvo, galimybės kirsti sieną buvo, orlaiviai buvo“, – teigė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Anot jo, Lietuvoje buvo įrengtos dvejos patalpos, kurios pavadintos „projektu Nr. 1“ ir „projektu Nr.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) patvirtino savo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Už jas balsavo 10, prieš buvo 2 komiteto nariai. Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas nepaneigė galimybės, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje buvo. "Patalpos buvo, galimybės įveikti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai, kurie siejami su CŽV, buvo", - sakė jis antradienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) savo išvadų dar nepatvirtino. Pirmadienį du kartus posėdžiavę parlamentarai dėl galutinio išvadų teksto nebalsavo. Tai tikimasi padaryti antradienį iš ryto. Žurnalistų kalbinti NSGK nariai tvirtino, kad galutinis išvadų tekstas dar nesuderintas. NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas nekomentavo pirmadienį vakare įvykusio NSGK posėdžio rezultatų.

Atsakomybės už informacijos pateikimą Seimo Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui sugriežtinimas pakeitė kai kurių liudininkų dėl CŽV požiūrį, teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas penktadienį po komiteto posėdžio. "Mano galva, pakeitė liudininkų požiūrį", - teigė A. Anušauskas. Pasak NSGK pirmininko, pakartotinai apklausiant buvo tikslinami neaiškumai. "Kai kurie atsakymai "įvairavo". Pasitikslinome, kodėl", - sakė A. Anušauskas.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pradėjo rašyti tyrimo, ar Lietuvoje galėjo būti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, išvadas. Šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad pats sau jis jau turi atsakymą į pagrindinį klausimą. Tačiau savo atsakymo komisijos pirmininkas neišdavė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas įteikė valstybės vadovei prašymą atleisti iš einamų pareigų. Dalia Grybauskaitė jau pasirašė dekretą, kuriuo Seimui bus siūloma pritarti P. Malakausko sprendimui. Galutinai atleidimo procedūra bus baigta, kai Seimas šį klausimą įtrauks į darbotvarkę ir balsuos dėl pritarimo, o Prezidentė pasirašys dekretą dėl atleidimo.

Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį ketina baigti apklausas. Išklausęs visus liudytojus Seimo NSGK rašys savo išvadas. Tačiau Seimo komiteto vadovas Arvydas Anušauskas neatmeta galimybės, kad kai kurie liudytojai gali būti dar apklausiami pakartotinai.

Parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dar planuoja apklausti daugiau kaip 20 liudytojų, kai kurie apklaustieji gali būti kviečiami pakartotinai. Tai penktadienį po apklausų žurnalistams sakė šio komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Nors apklausų turinio jis nekomentavo, komiteto vadovas neslėpė, kad paaiškėjo daug detalių.