angela merkel

Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija Sirijoje yra „nepriimtina“, sekmadienį sakė Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas, kuris perspėjo, kad Rusija daro „rimtą klaidą“. „Žingsniai, kuriuos žengia Rusija, ir bombardavimo kampanija Sirijoje yra niekaip nepriimtini Turkijai ... Deja, Rusija daro rimtą klaidą“, – sakė R.T.Erdoganas spaudos konferencijoje Stambulo oro uoste, prieš išvykdamas vizito į Prancūziją.

Vokietija šeštadienį švenčia džiaugsmingo įvykio – susivienijimo, 25-metį, kai jos lyderiai ragina tautą tokia pačia jėga ir solidarumu sutikti rekordinį pabėgėlių antplūdį. Komunistinės Rytų Vokietijos ir kapitalistinės Vakarų Vokietijos suvienijimo dienos sidabrinės metinės sukanka tokiu metu, kai ši stipriausios Europoje ekonomikos šalis atsidūrė kryžkelėje.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo. Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje, ir taika regis yra arčiau nei bet kada; tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt, užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

„Nutekinami“ duomenys iš Rusijos, migrantų antplūdžio krizė (ypač žiniasklaidoje), skubūs regiono lyderių susitikimai su Rusijos atstovais rodo, kad Sirijoje bręsta permainos. Tiems, kurie tikisi, kad šįsyk pavyks apsieiti be Kremliaus įtakos, teks dar šiek tiek palaukti, visi požymiai rodo, kad Rusija ruošiasi karinei intervencija į Siriją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turėtų dalyvauti bet kokiose derybose dėl keturis metus šioje šalyje vykstančio konflikto sureguliavimo. „Turime kalbėtis su daugeliu veikėjų, tarp jų B.al Assadu, taip pat kitais.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Italijos leidinys „Cirriere della Serra“ pakalbino neįvardintą rusų valdininką, kuris yra artimas šios šalies karinei vadovybei, teigiama zn.ua. „Kiekvienas iš puolimų buvo tikslinės operacijos, kuriose dalyvavo ne daugiau 3 tūkst. specialiojo būrio karių“, – teigė leidinio pašnekovas. Pirmą sykį tai buvo įvykdyta 2014-ųjų rugpjūtį, kad Ukrainos kariuomenei pavyko pasiekti didžiulių pergalių kovojant su prorusiškais teroristais.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį pareiškė, jog tikisi, kad antradienį vyksiančiame susitikime Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrams pavyks sutarti dėl savanoriškos schemos, pagal kurią po Bendrijos nares turėtų būti paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. „Diskusijų bus, tačiau galiausiai bus pasiektas susitarimas dėl 160 tūkst.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Pirmasis autobusas su migrantais trečiadienį pajudėjo link Serbijos sienos su Europos Sąjungos nare Kroatija, Vengrijai atsitvėrus nuo pabėgėlių spygliuotos vielos tvora. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino surengti Bendrijos viršūnių susitikimą dėl pabėgėlių krizės. Autobusas su migrantais po visą naktį trukusios 500 km kelionės nuo Makedonijos sienos į pietus trečiadienį ryte turėjo pasiekti pasienyje esantį Šido miestą.

Praėjo tik dvi savaitės po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pelnė pagyrimų nuo Vašingtono iki Velingtono dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris pabėgėliams, pasitraukusiems iš Siriją krečiančio žiauraus pilietinio karo. Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą pas...

Jau apie 450 tūkst. pabėgėlių atvyko į Vokietiją per šiuos metus, iš jų 37 tūkst. – per pirmąsias aštuonias rugsėjo dienas, ketvirtadienį pranešė vicekancleris Sigmaras Gabrielis. „Iki užvakar Vokietija užregistravo 450 tūkst. pabėgėlių, iš jų 105 tūkst. rugpjūtį ir 37 tūkst. – per pirmas aštuonias rugsėjo dienas. Rugsėjį jų gali būti daugiau negu 100 tūkst.“, – jis sakė parlamentui. „Atvirai kalbant, tai rodo, kad 160 tūkst.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pasveikino Europos Komisijos vadovo Jeano -Claude'o Junckerio planą dėl pabėgėlių perkėlimo iš jais perpildytų ES valstybių, tačiau pareiškė, kad tai tik „pirmas svarbus žingsnis“. „Yra dar vienas žingsnis, kurį reikia žengti, kadangi nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus, nes jis priklauso nuo padėties (vietoje)“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Stefanu Lofvenu.

 Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai (turėtų įvykti š. m. spalio 11 d.), tačiau vargu ar šios žinios kontekste galima būtų kalbėti apie tikrą priešrinkiminę kovą, naują politinį sezoną ar permainų nuojautą. Aleksandras Lukašenka nesiruošia paleisti valdžios iš savo rankų, o visas priešrinkiminis laikotarpis, tikėtina, pasižymės valdžios manevrais, kurių tikslas – dar kartą su maksimalia nauda sau laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su daugybės migrantų krize, turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, pareiškė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Šįryt kalbėjau su Prancūzijos prezidentu; Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu, kuris bus pateiktas Europos institucijoms, mums reikia privalomų kvotų Europos Sąjungos viduje šiai naštai pasidalinti.

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Europą ištikusi pabėgėlių krizė yra visuotinių teisių, kurios yra Europos Sąjungos centre, išbandymas. „Visuotinės pilietinės teisės yra glaudžiai susijusios su Europa ir jos istorija kaip Europos Sąjungos sukūrimo varomoji jėga“, – sakė ji.

Iš viso 71 lavonas, tarp jų keturių vaikų palaikai, buvo rasti sunkvežimyje, kuris buvo aptiktas paliktas pakelėje Austrijoje, o tie žmonės veikiausiai buvo atvykėliai iš Sirijos, penktadienį pranešė Austrijos policija. „Tarp to 71 žmogaus buvo 59 vyrai, aštuonios moterys ir keturi vaikai, įskaitant 1–2 metų mergaitę“, – sakė policijos atstovas Hansas Peteris Doskozilas.

„Prieš porą metų sporto nuotraukose kamuolius pakeičiau kačiukais. Buvo smagu. Kačiukai yra labai mieli, bet kas gali būti mieliau už pasaulio galingiausiuosius? Ir dar legendiniuose filmuose?“, - klausė laisvalaikiu prie „Photoshop“ programos mėgstanti pasėdėti Gigi. Šįkart jos herojaus tapo JAV prezidentas Barackas Obama, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ir Vokietijos premjerė Angela Merkel. Visus Gigi sukurtus foto montažus galite rasti ČIA.

Italijos užsienio reikalų ministras griežtai atmetė Prancūzijos ir Vokietijos kritiką dėl jo šalies elgesio su dešimtimis tūkstančių migrantų, pasiekiančių jos pietinius krantus.

Vokietija antradienį nurodė sušvelninusi prieglobsčio suteikimo taisykles Sirijos piliečiams, o šis žingsnis, kaip tikimasi, sumažins spaudimą Europos Sąjungos pietinėms šalims, kurias užplūdo tūkstančiai migrantų. Rekordiškai gausūs migrantų būriai traukia į ES narę Vengriją per Serbiją, sukeldami naujų rūpesčių regiono lyderiams, šią savaitę surengsiantiems viršūnių susitikimą, kuriame pagrindinė tema tikriausiai bus didžiausia Europoje migracijos krizė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ukraina savo pozicijas tvirtina Europos Sąjungos galingųjų palankumu. Berlyno susitikimas tapo nauja šalies pergale, nes į jį kvietimo negavo Vladimiras Putinas. Tačiau tai dar nereiškia, kad Rusija išstumta iš žaidimo. Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką Europa ir jos lyderiai priima šiltai. Berlyne jį išklausė ir Ukrainos viltis artėti prie Europos stiprino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Susitikimo siunčiama žinia – tiesmuka.

Graikija ketvirtadienį gaus pirmąją išmoką pagal šiai šaliai suteiktą jau trečią milijardų eurų finansinės pagalbos paketą – tą pačią dieną, kai Atėnai turės grąžinti didelę skolą Europos centriniam bankui (ECB). Vienas informuotas šaltinis sakė, kad Graikija ketvirtadienio rytą gaus 23 mlrd. eurų, todėl Atėnai galės grąžinti 3,4 mln. eurų skolą ECB, kurios mokėjimo terminas sukanka tą pačią dieną.

Vokietijos parlamentas trečiadienį triuškinamai nubalsavo už jau trečiąjį finansinės pagalbos Graikijai paketą, pagal kurį ta šalis per ateinančius trejus metus turėtų gauti 86 mlrd. eurų. Jau antrąkart per šią vasarą iš atostogų atšaukti Bundestago deputatai balsavo dėl Graikijos gelbėjimo plano, kuris buvo priimtas 454 balsais prieš 113. Dar 18 parlamento žemųjų rūmų narių susilaikė.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas antradienį spėjo, kad negalima palikti Vokietijai ir Švedijai visos į Europą plūstančių pabėgėlių naštos. Tuo tarpu Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad asmenų, šalyje prašančių prieglobsčio, skaičius šiais metais gali pasiekti 750 tūkstančių.

Kambarys ir jame susirūpinusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tačiau netrukus glamonėdama ir bučiuodama ją ima raminti gerokai jaunesnė moteris. Kitame vaizdo įraše kanclerė sėdi ant lovos ir rengiasi išeiti. Čia pat ją ima bučiuoti ir glostyti ta pati moteris. Tiesa, yra vienintelis „bet“ – šiuose vaizdo įrašuose tikrai ne Angela Merkel, o tik į ją panaši moteris.  O tokius vaizdo įrašus internete ėmė platinti naujo žurnalo lesbietėms redakcija.

Rusijos teismas antradienį pradėjo nagrinėti terorizmu kaltinamo ir ilgiau negu metus arešte laikyto Ukrainos kino režisieriaus Olego Sencovo bylą, kurią smerkia Kijevas, žmogaus teisių organizacijos ir iškilūs filmų režisieriai visame pasaulyje. O.Sencovas demonstravo pergalės ženklą kelioms dešimtims savo šalininkų ir žurnalistų, žengdamas į kaltinamųjų narvą kariniame teisme pietiniame Rostovo prie Dono mieste.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį atvykdama į euro zonos viršūnių susitikimą, kuriame bus stengiamasi išspręsti nuomonių skirtumus dėl to, kaip išlaikyti Graikiją euro zonoje, perspėjo, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Graikijai nebus pasiektas „bet kokia kaina“. „Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė A.Merkel, pasiskundusi dėl pasitikėjimo Atėnais praradimo ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“. Graikijos premjeras Aleksis Cipras, atvy...

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias pirmadienį atmetė šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos galimybę ir paragino nurimti po referendumo, kuriame graikų rinkėjai atmetė tarptautinių skolintojų iškeltas sąlygas dėl finansinės pagalbos. „Europa be Graikijos? Tai pokštas“, - sakė Graikijos diplomatijos vadovas per vizitą Izraelyje privačiam televizijos kanalui „Channel 2“. „Turime būti atsargūs po šios pergalės.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį Paryžiuje susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti Graikijos referendumo dėl finansinio gelbėjimo sąlygų rezultatų, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu lyderiai susitiks per darbo pietus, kad „įvertintų referendumo Graikijoje pasekmes“, sakoma Paryžiaus išplatintame pranešime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad „Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos“ dėl Graikijos krizės, kurią paaštrino žlugusios derybos ir pagalbos jos finansų sistemai programos baigimas, ir perspėjo, kad nebūtų bet kokia kaina pasirinktas kompromisas, kuris silpnintų Europos Sąjungą. „Taip, dabar audringos dienos.

Euro zonos finansų ministrai antradienį skubiai surengtame pasitarime svarstys Atėnų paskutinės minutės pasiūlymą, kai iki paskutinio termino skolai mokėti liko kelios valandos, pranešė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. „Ypatingoji Eurogrupės telekonferencija šį vakarą 19 val. Briuselio (20 val.

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti, ir pabrėžė, kad Atėnai tebėra atviri tolesnėms deryboms su tarptautiniais kreditoriais.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai perspėjo Graikiją, kad ji privalo pasiekti susitarimą su savo skolintojais per „lemiamas“ derybas šeštadienį, kad išvengtų bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Graikijos pateikti nauji pasiūlymai Europos lyderiams prieš nepaprastąjį euro zonos viršūnių susitikimą pirmadienį suteikia naujos vilties, kad pavyks išspręsti šios šalies skolų krizę po penkis mėnesius strigusių derybų.

Prieš vieną kompiuterį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biure parlamente gegužės mėnesį buvo įvykdyta kibernetinė ataka, kurios taikinys buvo šalies žemieji parlamento rūmai, sekmadienį pranešė laikraštis „Bild“. Dienraštis, kuris savo informacijos šaltinių nenurodė, rašo, kad ta kibernetinė ataka buvo didesnė nei tikėtasi iš pradžių ir kad Bundestagui buvo sunku ją sukontroliuoti. Atakos metu buvo „užkrėstas“ vienas iš kompiuterių A.Merkel biure Bundestage.

Pasaulis turėtų liautis naudojęs iškastinį kurą iki šio šimtmečio pabaigos, pirmadienį paskelbė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, iškeldami ambicingą, bet tolimą tikslą prieš vėliau šiais metais vyksiančią pasaulinę konferenciją dėl klimato pokyčių. Septynių turtingųjų demokratinių šalių lyderiai taip pat perspėjo Rusiją, kad sankcijos, paskelbtos Maskvai dėl jos veiksmų Ukrainos atžvilgiu, liks galioti, kol bus išpildytos visos paliaubų Rytų Ukrainoje sąlygos.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį išsakė savo nuomonę dėl Graikijos krizės, pareiškęs, kad Atėnams reikia priimti sunkių sprendimų, kad išgelbėtų šalį nuo bankroto ir tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Birželio 7-8 dienomis Vokietijoje vyksta „Didžiojo septyneto“ (G7) susitikimas. Viena iš pagrindinių temų – karas Ukrainos rytuose ir bendradarbiavimo su Rusija perspektyvos. Ar sugebės pasaulio lyderiai pasiūlyti galimą veiksmų planą, kuris sustabdytų Rusijos agresiją? Papildomos sankcijos Maskvai: svarstomos karinės priemonės Raketos ir mokymai Europoje, o Vašingtonas ieško sąjungininkų antiputiniškai strategijai.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, akcentuodama neslopstantį transatlantinių ryšių stiprumą, sekmadienį surengė JAV prezidentui Barackui Obamai liaudišką sutikimą su „bavariškais pusryčiais“ – minkštomis riestėmis, „umpapa“ muzika ir putojančiu alumi. Vietos, kurioje vyko sutikimas, gyventojai pasipuošė geriausiais savo tradiciniais apdarais – odiniais šortais vyrams, plačiais rauktais sijonais moterims, suknelėmis ir dailiai supintomis kasomis mergaitėms.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sutikusi į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą atvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą pavadino Jungtines Valstijas Vokietijos „draugu ir esminiu partneriu“ nepaisant kartais pasitaikančių „nuomonių skirtumų“. „Nors tiesa, kad kartais mūsų nuomonės skiriasi, JAV vis tiek yra mūsų draugai, mūsų partneriai ir, išties, esminis partneris, su kuriuo glaudžiai bendradarbiaujame“, – sakė A.Merkel.