angela merkel

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebus svečių sąraše, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai kitą savaitę susitiks Vokietijoje, ir tai bus dalis bausmės už numanomą Kremliaus paramą agresijai Ukrainoje. Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį atvyko į Varšuvą, tęsdamas kelionę po keturias Europos sostines, kuriose stengiasi užsitikrinti palaikymą Londono pastangoms iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės ryšių su Europos Sąjunga. Vos atvykęs į Varšuvą D.Cameronas susitiko su Lenkijos vyriausybės vadove Ewa Kopacz, kurios šalis neslepia nepritarimo Londono siūlymams suvaržyti imigrantų teises Britanijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktus metus iš eilės užėmė pirmąją vietą žurnalo „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio moterų sąraše, aplenkusi kandidatę į JAV prezidento postą Hilary Clinton (Hilari Klinton), kuriai atiteko antroji pozicija. Buvusi JAV pirmoji ponia ir buvusi valstybės sekretorė į antrą vietą pakilo iš šeštosios, kurią užėmė praėjusių metų sąraše.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad nebus jokių Didžiojo aštuoneto (G-8) formato susitikimų su Rusija, kol Maskva nesilaikys esminių bendrų demokratijos ir įstatymų viršenybės vertybių. „Įvykiai Ukrainoje yra priežastis, kodėl susitiksime Elmau kaip Didysis septynetas, o ne Didysis aštuonetas“, – sakė ji kalbėdama parlamente, turėdama omenyje ateinantį mėnesį Bavarijoje vyksiančius susitikimus, kuriuose Rusija nedalyvaus. „Vertiname G-7 kaip vertybių bendruomenę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pagerbė Antrajame pasauliniame kare žuvusių sovietų karių atminimą ir ragino bendradarbiauti su Rusija tvyrant įtampai dėl Ukrainos.  A.Merkel atskrido į Maskvą padėti vainiko prie Nežinomo kareivio kapo šalia Kremliaus sienų, pagal numanomą kompromisą po to, kai ji neatvyko į pagrindines Rusijos Pergalės dienos iškilmes šeštadienį. Kremliuje susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, A.Merkel pabrėžė bendradarbiavimo svarbą.

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

Anoniminiai ukrainiečių aktyvistai suorganizavo sau „atostogas“ rusų Venecijos bienalėje (kas du metus vykstantis grandiozinis meno ir kultūros renginys „La Biennale di Venezia“). Žmonės karine forma su užrašu „on vacation“ („atostogauju“) okupavo Rusijos Federacijos rezidenciją jau pačią pirmąją didžiausio pasaulyje šiuolaikinio meno forumo dieną. Visi šie asmenys, kopijuodami rusų „žaliuosius žmogeliukus“, tikina, kad šiuo metu jie tiesiog atostogauja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel padėtį Ukrainoje aptars sekmadienį Maskvoje, pranešė trečiadienį Kremliaus atstovas. A.Merkel nestebės šeštadienį Raudonojoje aikštėje vyksiančio karinio parado per Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-mečio minėjimą. Šio renginio vengia dauguma Vakarų pasaulio lyderių dėl Rusijos vaidmens konflikte Ukrainoje.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį Dachau kartu su žmonėms, išgyvenusiais buvusios nacių koncentracijos stovyklos pragarą, dalyvavo oficialioje ceremonijoje, skirtoje 70 metų sukakčiai nuo tada, kai šią mirties stovyklą išlaisvino Jungtinių Valstijų pajėgos. 1945 metų balandžio 29 dieną į Dachau koncentracijos stovyklą kariniais sunkvežimiais atvykę amerikiečių kariai buvo sukrėsti patekę į neapsakomo siaubo vietą, kurioje buvo nužudyta ar nuo ligų ir bado mirė 41 tūkst. žmonių.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Rusijai įvestos tarptautinės sankcijos priklausys nuo šiemet Minske prisiimtų taikdariškų įsipareigojimų laikymosi.

Lietuva turbūt taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, BNS pranešė diplomatai. „Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Rusija gali tikėtis tarptautinių sankcijų jai atšaukimo tik tada, jei ji laikysis paliaubų Ukrainoje sąlygų, pareikšta Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikime trečiadienį. Aukšto rango diplomatai, susirinkę Vokietijoje į antrąjį savo susitikimą po Rusijos išvarymo iš savo gretų praėjusiais metais dėl Krymo aneksijos, pabrėžė, kad vasarį Baltarusijos sostinėje Minske sutartų paliaubų reikia laikytis.

JAV žurnalo „Time“ įtakingiausių žmonių pasaulyje 100-uko balsavime, kuris buvo sudarytas remiantis skaitytojų balsavimu, laimėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Apie tai, kad dauguma žurnalo skaitytojų atidavė savo balsus rusų lyderiui (6,9 proc.), buvo žinoma jau prieš kelias dienas, tačiau oficialūs rezultatai paskelbti tik balandžio 13-ąją. Tiek pat lankytojų dėmesio sulaukė ir Pietų Korėjos dainininkė CL iš grupės 2NE1, tačiau jai teko antroji vieta.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

 Čekijos prezidentas Milošas Zemanas nusprendė praleisti karinį paradą, kai lankysis Maskvoje, pranešė jo atstovas spaudai po kritikos, kad jis būsiąs vienas iš nedaugelio Europos valstybių vadovų, dalyvausiantis Pergalės dienos renginyje Rusijoje.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir JAV ambasadorius Prahoje surėmė ietis dėl šalies vadovo planų vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjime, nors dauguma Vakarų valstybių lyderių nusprendė ignoruoti šį renginį.

Antrasis Prancūzijoje sudužusio lėktuvo „Airbus A320“ pilotas Andresas Lubitzas skrydžio dieną turėjo likti namuose dėl ligos, praneša „Associated Press“ remiantis Diuseldorfo prokuroro Ralfo Herrenbruecko pranešimu. Jo teigimu, Andreaso Lubnitzo bute buvo surasta pažyma dėl ligos tą dieną, kai jis turėjo skristi reisu 4U9525. R. Herrenrueckas mano, kad tai liudija A. Lubitzo norą nuslėpti savo ligą nuo kolegų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį pranešė, kad rastas antrosios Alpėse sudužusio „Germanwings“ lėktuvo juodosios dėžės dėklas, bet be turinio.

 Graikijos premjeras Aleksis Cipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino atsisakyti bjaurių „stereotipų“ ir plūdimosi, dėl kurių gali subyrėti euro zona. Po ne vieną savaitę tvyrojusio priešiškumo tarp skolų slegiamos Graikijos naujosios kairiųjų radikalų vyriausybės ir didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos abu lyderiai stengėsi pabrėžti bendrą poziciją dėl skolų krizės.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijos premjeras pirmadienį pirmą kartą atvyksta į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere, kuri po Europos lyderių derybų penktadienį pakartojo, kad nuolaidų nedarys ir reikalaus deramų reformų mainais į paskolas. Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos, o santykius dar temdo Atėnų raginimai Berlynui išmokėti milijardus eurų kompensacijų už nacių nusikaltimus.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog nėra priežasčių pulti į neviltį dėl Graikijos, nors įspėjo, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikime ketvirtadienį sprendimas dėl šios šalies skolų krizės nebus rastas. „Jei žiūrėsime į tai, ką pasiekėme kelyje į Europos Sąjungą, nematau jokios priežasčių nuleisti rankas ar pulti į neviltį. Priešingai“, - sakė A.Merkel kreipimesi į Vokietijos parlamentą, kurį paskelbė prieš viršūnių susitikimą Briuselyje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tariasi su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais dėl pasiūlymo susieti Rusijai paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas susieti su visišku Ukrainos taikos plano įgyvendinimu, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį išreiškė norą, kad Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime aiškiai pasakytų, jog imsis naujų sankcijų Rusijai, jeigu ši nevykdys Minsko susitarimo. „Jeigu įsipareigojimai nebus įvykdyti, aš tikiuosi, kad (kovo) 19 dienos viršūnių susitikime tai bus aiškiai pasakyta, sankcijos toliau pratęstos ir išplėstos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Berlyne, kurioje dalyvavo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka griežtai sukritikavo prieš mėnesį pasirašytą paliaubų susitarimą su prorusiškais separatistais, pareiškęs, kad jis „neveikia“. Prezidentas tai pareiškė sekmadienį, kai per besitęsiančius susirėmimus su Maskvos remiamais sukilėliais žuvo vienas provyriausybinių savanorių pajėgų narys. „Tiesą sakant, susitarimas neveikia“, - sakė P.Porošenka interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“, kurį davė pradėdamas dviejų dienų vizitą Berlyne.

Prasidėjo judėjimas dėl kandidato į JT generalinio sekretoriaus postą parinkimo. Kaip rašo „La Repubblica“, daugelis žinomų asmenų kalba, kad atėjo laikas vietoj „jo“ išrinkti „ją“. Praėjus beveik 70 nusivylimų ir neišpildytų pažadų metų, po aštuonių generalinių JT sekretorių (visi jie buvo stipriosios lyties atstovai, ir visi jie buvo pasmerkti kalbėti su pasauliu, kuris jų niekad neklausė), gimė judėjimas, siūlantis į Jungtinių tautų organizacijos aukščiausiąjį postą išrinkti moterį,...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamo Pergalės dienos parado nestebės, bet Rusijos sostinę aplankys kitą dieną, pranešė jos biuras trečiadienį, kai tebetvyro įtampa dėl konflikto Ukrainoje. A.Merkel nepriėmė kvietimo gegužės 9 dieną apsilankyti Maskvos Raudonojoje aikštėje, kur vyks nacistinės Vokietijos kapituliacijos Sovietų pajėgoms 70-ųjų metinių minėjimas, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.

JAV prezidentas Barackas Obama atsisakė idėjos tiekti Ukrainai ginkluotę po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vasario mėnesį, teigiama „Associated Press“. Apie tai interviu papasakojo Vokietijos ambasadorius JAV Peteris Wittigas.

Kai Rusija pralaimės prasidėjusį naująjį šaltąjį karą, Vakarai turės užbaigti tai, ko neužbaigė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, – pasiekti, kad Rusijoje įvyktų esminės permainos, net jei dauguma jos gyventojų manys, kad jiems tų permainų nereikia. Vakarai turėtų primesti pokyčius ir priversti Rusiją juos priimti. Taip portalui LRT.lt tvirtina Ukrainoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis žymus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pirmadienį viešėdama Japonijoje, įsitraukė į politiškai rizikingas diskusijas sakydama, jog norint susitaikyti po Antrojo pasaulinio karo reikia „atvirai žvelgti į istoriją“ ir parodyti „didžiadvasiškų gestų“. Japonija šiais metais ruošiasi minėti savo pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo Rusiją, kad bet kokie rimti dabartinių „trapių“ paliautų rytinėje Ukrainoje pažeidimai privers Europą imtis naujų sankcijų Maskvai už paramą prorusiškiems separatistams. „Kol kas mes turime trapias paliaubas, kurias reikia stabilizuoti“, – A.Merkel sakė žurnalistams Briuselyje ir tvirtino, kad Kijevui turi būti leista visiškai kontroliuoti rytinę Ukrainos sieną su Rusija.

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) rengia vaizdo konferenciją su Europos lyderiais, norėdamas aptarti jų pastangas siekiant taikos Ukrainoje ir kitus tarptautinio saugumo klausimus.

Vokietijos, pagrindinės ES finansų donorės, parlamentas geroka balsų persvara pritarė, kad keturiems mėnesiams būtų pratęsta Graikijos finansų gelbėjimo programa. Išsakęs daug kritikos Atėnams, finansų ministras Wolfgangas Schauble tvirtina, kad padėti Graikijai – sunkus sprendimas, bet būtinas. Tuo metu Atėnuose – pirmoji protestų prieš neseniai rinkimus laimėjusią kairuolišką partiją „Syriza“ banga.

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Ukrainos prorusiški separatistai paskelbė, kad šeštadienį apsikeis su Ukraina belaisviais – pagal netvirtas paliaubas, kurios, kaip viliasi Vakarai, atvėsins kruviną konfliktą, apnuodijusį santykius su Maskva. „Šiandien (šeštadienį) įvyks apsikeitimas tarp mūsų ir ukrainiečių“, – sakė separatistų pareigūnė žmogaus teisėms Darija Morozova. Bus perduota maždaug po 40 belaisvių, kurių kai kurie yra sužeisti.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Povilas Gylys Antrojo šaltojo karo sukelta politinė isterija Lietuvoje tęsiasi. Dar daugiau – ją bandoma eskaluoti. Apie tai liudija naujausi ekskomjaunuolių, mūsų karo šauklių Vytauto Landsbergio ir Lino Linkevičiaus pareiškimai. Kaip visada išsiskiria mūsų „naujasis patriarchas“, kuris, reaguodamas į paskutines pastangas sustabdyti kraujo liejimą Ukrainoje, tėškia, jog Vakarai „tokie kvaili, kad nebereikia ir kvailinti toliau“. Tiesa, jis dar nėra galutinai praradęs vilties dėl JAV prezidento.

Žinių radijas Trečiadienio vakarą numatomas Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų pokalbis yra siekis priminti Rusijai jos įsipareigojimus, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas. „Tai būtų siekis vėl priminti Rusijai įsipareigojimus, kurie buvo pasiekti Minske, kad ir kokie jie būtų nenaudingi Ukrainai. Po tų ilgų derybų Minske ir Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.

35 milijardų dolerių problema Vladimirą Putiną jaudina kur kas stipriau negu „ukrainietiškos sankcijos“. Išvargta taika Ukrainoje, atrodo, atsidūrė ant prarajos ribos. Pasirodė pranešimų apie tęsiamus mūšius šalies rytuose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvavusi derybose, perspėjo ES lyderius, kad reikės taikyti naujas sankcijas Rusijai, jeigu taika ir vėl nutrūks. Tačiau situacija Ukrainoje gali būti mažiausia iš visų V. Putino bėdų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį nurodė, kad planuoja pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, jo šalies rytuose tęsiantis įnirtingiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų pradžios. P.Porošenka sakė, kad su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) kalbėsis nuo 15 val. Grinvičo (17 val.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Graikijos naujoji kairiųjų vyriausybė ir jos tarptautiniai kreditoriai nesugebėjo susitarti, kaip bus tęsiama nepopuliari šiai šaliai suteiktos finansinės pagalbos programa, o diskusijos bus pratęstos pirmadienį, liekant vis mažiau laiko sudaryti finansavimo susitarimą. Per septynias valandas Briuselyje vykusias įtemptas derybas, kurios baigėsi jau po vidurnakčio, euro zonos finansų ministrams nepavyko parengti bendro pareiškimo apie tolesnius procedūrinius žingsnius.

(10.07) Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai atsisakė pasirašyti „Normandijos ketverto“ suderintą dokumentą dėl taikos plano Ukrainoje. Apie tai praneša TASS šaltinis. Anksčiau buvo pranešta, kad ESBO atstovė Heidi Tagliavini paliko kontaktinę grupę ir prisijungė prie „Normandijos ketverto“ lyderių.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį sakė, jog nemato priežasčių dar kartą pratęsti derybų dėl Irano branduolinės programos terminą, pabrėždamas, kad dabar svarbiausias klausimas – ar Teheranas iš tikrųjų nori susitarimo su tarptautine bendrija.