angela merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo Rusiją, kad bet kokie rimti dabartinių „trapių“ paliautų rytinėje Ukrainoje pažeidimai privers Europą imtis naujų sankcijų Maskvai už paramą prorusiškiems separatistams. „Kol kas mes turime trapias paliaubas, kurias reikia stabilizuoti“, – A.Merkel sakė žurnalistams Briuselyje ir tvirtino, kad Kijevui turi būti leista visiškai kontroliuoti rytinę Ukrainos sieną su Rusija.

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) rengia vaizdo konferenciją su Europos lyderiais, norėdamas aptarti jų pastangas siekiant taikos Ukrainoje ir kitus tarptautinio saugumo klausimus.

Vokietijos, pagrindinės ES finansų donorės, parlamentas geroka balsų persvara pritarė, kad keturiems mėnesiams būtų pratęsta Graikijos finansų gelbėjimo programa. Išsakęs daug kritikos Atėnams, finansų ministras Wolfgangas Schauble tvirtina, kad padėti Graikijai – sunkus sprendimas, bet būtinas. Tuo metu Atėnuose – pirmoji protestų prieš neseniai rinkimus laimėjusią kairuolišką partiją „Syriza“ banga.

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Ukrainos prorusiški separatistai paskelbė, kad šeštadienį apsikeis su Ukraina belaisviais – pagal netvirtas paliaubas, kurios, kaip viliasi Vakarai, atvėsins kruviną konfliktą, apnuodijusį santykius su Maskva. „Šiandien (šeštadienį) įvyks apsikeitimas tarp mūsų ir ukrainiečių“, – sakė separatistų pareigūnė žmogaus teisėms Darija Morozova. Bus perduota maždaug po 40 belaisvių, kurių kai kurie yra sužeisti.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Povilas Gylys Antrojo šaltojo karo sukelta politinė isterija Lietuvoje tęsiasi. Dar daugiau – ją bandoma eskaluoti. Apie tai liudija naujausi ekskomjaunuolių, mūsų karo šauklių Vytauto Landsbergio ir Lino Linkevičiaus pareiškimai. Kaip visada išsiskiria mūsų „naujasis patriarchas“, kuris, reaguodamas į paskutines pastangas sustabdyti kraujo liejimą Ukrainoje, tėškia, jog Vakarai „tokie kvaili, kad nebereikia ir kvailinti toliau“. Tiesa, jis dar nėra galutinai praradęs vilties dėl JAV prezidento.

Žinių radijas Trečiadienio vakarą numatomas Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų pokalbis yra siekis priminti Rusijai jos įsipareigojimus, „Žinių radijui“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Giedrius Česnakas. „Tai būtų siekis vėl priminti Rusijai įsipareigojimus, kurie buvo pasiekti Minske, kad ir kokie jie būtų nenaudingi Ukrainai. Po tų ilgų derybų Minske ir Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel – red.

35 milijardų dolerių problema Vladimirą Putiną jaudina kur kas stipriau negu „ukrainietiškos sankcijos“. Išvargta taika Ukrainoje, atrodo, atsidūrė ant prarajos ribos. Pasirodė pranešimų apie tęsiamus mūšius šalies rytuose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvavusi derybose, perspėjo ES lyderius, kad reikės taikyti naujas sankcijas Rusijai, jeigu taika ir vėl nutrūks. Tačiau situacija Ukrainoje gali būti mažiausia iš visų V. Putino bėdų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį nurodė, kad planuoja pasikalbėti telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama) ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, jo šalies rytuose tęsiantis įnirtingiems susirėmimams tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, likus kelioms valandoms iki sutartų paliaubų pradžios. P.Porošenka sakė, kad su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) kalbėsis nuo 15 val. Grinvičo (17 val.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

Alexandre’o Dumas romane santūrusis Atas apimtam minties apie „vienintelę išeitį – nusižudyti“ d’Artanjanui yra sakęs – „šitą kvailystę tu suspėsi padaryti visada“. „Nebėra kitos išeities“ – po atsinaujinusio Rusijos smogikų (ar jų karine technika ir instruktoriais bei atostogaujančių rusų karinių dalinių savanoriais aprūpintų vietos separatistų karinių junginių, – pasivadinkite, kaip kam arčiau širdies) puolimo pastarosiomis savaitėmis viešąją erdvę vis aktyviau užpildo ir nuomonė, ...

Graikijos naujoji kairiųjų vyriausybė ir jos tarptautiniai kreditoriai nesugebėjo susitarti, kaip bus tęsiama nepopuliari šiai šaliai suteiktos finansinės pagalbos programa, o diskusijos bus pratęstos pirmadienį, liekant vis mažiau laiko sudaryti finansavimo susitarimą. Per septynias valandas Briuselyje vykusias įtemptas derybas, kurios baigėsi jau po vidurnakčio, euro zonos finansų ministrams nepavyko parengti bendro pareiškimo apie tolesnius procedūrinius žingsnius.

(10.07) Donecko ir Luhansko liaudies respublikų lyderiai atsisakė pasirašyti „Normandijos ketverto“ suderintą dokumentą dėl taikos plano Ukrainoje. Apie tai praneša TASS šaltinis. Anksčiau buvo pranešta, kad ESBO atstovė Heidi Tagliavini paliko kontaktinę grupę ir prisijungė prie „Normandijos ketverto“ lyderių.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsisprendė trečiadienį dalyvauti keturšalėse derybose Minske, kuriose bus ieškoma būdų, kaip nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje, praneša prancūzų žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Eliziejaus rūmuose. Kremliaus spaudos tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė vykti į derybas Minske.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį sakė, jog nemato priežasčių dar kartą pratęsti derybų dėl Irano branduolinės programos terminą, pabrėždamas, kad dabar svarbiausias klausimas – ar Teheranas iš tikrųjų nori susitarimo su tarptautine bendrija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Atėnai turi pateikti „tvarų“ planą, euro zonos šalių finansų ministrams ruošiantis vėliau šią savaitę tartis dėl Graikijos skolų krizės. „Svarbu yra tai, ką Graikija padės ant stalo tame susitikime arba galbūt keliomis dienomis vėliau“, – sakė A.Merkel per vizitą Vašingtone, turėdama galvoje trečiadienį planuojamą ministrų susitikimą. Didėjant susirūpinimui, kad Graikija gali paskelbti esanti nepajėgi grąžinti 315 mlrd.

 Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai planuoja trečiadienį susitikti Minske ir tęsti galimų Ukrainos krizės sprendimų derinimą. Kaip vertinti nesibaigiančias derybos dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso,“ komentuodamas praėjusio penktadienio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitą Maskvoje teigė, kad jį galima vertinti dvipra...

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Vakarai ir Rusija remiasi skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, todėl rasti kompromisą dėl Ukrainos labai sudėtinga. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus teigimu, nuolaidžiavimas Maskvai būtų pavojingas precedentas. „Rusijos ir Vakarų bei Ukrainos pozicijos tiesiog remiasi labai skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, labai skirtingomis prielaidomis apie kitų veikėjų elgesį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pasitikinti Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad ji neišduos Ukrainos ar Lietuvos, kai kuriems kitiems politikams baiminantis naujo „Miuncheno suokalbio“ derybose dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.

Didžioji Britanija sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis elgiasi kaip „tironas“ Ukrainos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Kijevo pajėgos negali įveikti Rusijos armijos mūšio laukė ir kad tik politinis sprendinys gali nutraukti kraujo liejimą. „Ukrainiečiai negali įveikti Rusijos armijos – tai nėra praktiškas planas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vienas rusų politikas.

 Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.

 Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas tikisi, kad dokumente, kuris rengiamas pagal Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Petro Porošenka rezultatus, bus aprašytas paliaubų laikymosi kontrolės mechanizmas.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – tai laikoma mėginimu išvengti smurto Ukrainoje eskalavimo. Prancūzijos prezidentas į Maskvą atvyko keliomis minutėmis vėliau po A.Merkel, kurios lėktuvas nutūpė Vnukovo oro uoste; o paskui jiedu abu nuvažiavo tiesiai į pasimatymą su V.Putinu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o (Fransua Holando) parengtas naujas planas dėl konflikto draskomos Ukrainos yra mėginimas išsaugoti taiką Europoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Kol kas Rusija toliau diktuoja Vakarams žaidimo taisykles ir yra vienu žingsniu priekyje. Blogiausias scenarijus – jei Angela Merkel ir François Hollande’as yra išsigandę galimo totalinio karo ir vyksta į Maskvą su nuolaidžiavimo strategija“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

 Penktadienį Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų priimti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, kurie ketvirtadienį Kijeve tarėsi su Ukrainos prezidentu, kaip sustabdyti kraujo liejimą Rytų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai. „(Be Ukrainos apginklavimo) yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad Berlynas neketina apginkluoti Ukrainos kovai su prorusiškais separatistais, bet palaikytų diplomatinius sprendinius, kaip, payzdžiui, perspėjimai sugriežtinti sankcijas, jeigu padėtis toje šalyje pablogėtų. „Vokietija nesiųs Ukrainai jokių mirtinų, letalių ginklų – kaip jau sakiau vakar“, – A.Merkel pareiškė per spaudos konferenciją.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Atėnams nebus jokių nuolaidų dėl Graikijos skolų, rašo šeštadieninio numeryje vienas vokiečių laikraštis, prisidėdamas prie įtampos tarp radikalios naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienio vakarą kalbėdamiesi telefonu, išsakė susirūpinimą dėl Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame konflikte ir sutarė, kad reikia rasti lėšų Ukrainos ekonomikai stabilizuoti. Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai yra susirūpinę dėl "Rusijos materialinės paramos separatistams" ir jos nesugebėjimo laikytis pernai rugsėjį Minske pasirašytos paliaubų sutarties.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė pradėsiąs vykdyti programą – nuo kovo mėnesio pirkti 60 mlrd. eurų vertės privačiųjų ir viešųjų obligacijų, kad būtų išvengta defliacijos euro zonoje. „Bendri mėnesiniai viešųjų ir privačiųjų vertybinių popierių pirkimai sudarys iki 60 mlrd. eurų.

 Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). „Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų ...

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo sugriežtinti saugumo priemones po praeitą savaitę Paryžiuje įvykdytų islamistų atakų, tačiau teigė, kad joks ekstremizmas nesupriešins šalies visuomenės. „Su neapykantos skleidėjas, islamo vardu smurtaujančiais nusikaltėliais ir juos palaikančiais, tarptautinio terorizmo idėjiniais kurstytojais bus griežtai kovojama visomis valstybės turimomis teisėtomis priemonėmis“, – sakė ji.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

Trečiadienį vėlai vakare Londone aptarti svarbius pasaulinius bei Europos Sąjungos klausimus susitiko Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Londone susitiko aptarti svarbius abiems šalims klausimus.

Ketvirtadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Į Berlyną nuvykęs Ukrainos vyriausybės vadovas jau susitiko su šalies prezidentu, bet pagrindiniai klausimai – dėl finansinės paramos naujai Kijevo valdžiai – bus sprendžiami su kanclere. A. Jaceniukas yra užsiminęs, kad be didelių finansinių injekcijų krizės ištikta Ukrainos ekonomika gali bankrutuoti.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį vyksta į Londoną, kur su premjeru Deividu Cameronu aptars Europos Sąjungos bei pasaulio politikos klausimus. Politikai pernai nesutarė imigracijos klausimu. Remdamasi laisvo judėjimo teise A. Merkel kritikavo D. Camerono ketinimus apriboti imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau prieš kelionę į Londoną kanclerė ne kartą leido suprasti, kad neketina laikyti britų Bendrijoje bet kokia kaina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Naujus metus Vokietija pasitiko su nerimu dėl krizės Ukrainoje, ekonominės Rusijos situacijos ir jos įtakos Europos finansinei gerovei, tačiau džiugiai prisimindama kanclerės Angelos Merkel ir šalies vaidmenį tarptautinėje politikoje bei savo triumfą pasaulio futbolo čempionate. Taip portalui LRT.lt sako LRT radijo korespondentė Vokietijoje Vida Kaluza.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.