angela merkel

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

Trečiadienį vėlai vakare Londone aptarti svarbius pasaulinius bei Europos Sąjungos klausimus susitiko Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Londone susitiko aptarti svarbius abiems šalims klausimus.

Ketvirtadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Į Berlyną nuvykęs Ukrainos vyriausybės vadovas jau susitiko su šalies prezidentu, bet pagrindiniai klausimai – dėl finansinės paramos naujai Kijevo valdžiai – bus sprendžiami su kanclere. A. Jaceniukas yra užsiminęs, kad be didelių finansinių injekcijų krizės ištikta Ukrainos ekonomika gali bankrutuoti.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį vyksta į Londoną, kur su premjeru Deividu Cameronu aptars Europos Sąjungos bei pasaulio politikos klausimus. Politikai pernai nesutarė imigracijos klausimu. Remdamasi laisvo judėjimo teise A. Merkel kritikavo D. Camerono ketinimus apriboti imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau prieš kelionę į Londoną kanclerė ne kartą leido suprasti, kad neketina laikyti britų Bendrijoje bet kokia kaina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Naujus metus Vokietija pasitiko su nerimu dėl krizės Ukrainoje, ekonominės Rusijos situacijos ir jos įtakos Europos finansinei gerovei, tačiau džiugiai prisimindama kanclerės Angelos Merkel ir šalies vaidmenį tarptautinėje politikoje bei savo triumfą pasaulio futbolo čempionate. Taip portalui LRT.lt sako LRT radijo korespondentė Vokietijoje Vida Kaluza.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

„Bloomberg View“ nuolatinis bendraautorius Leonidas Beršidskis sankcijas, kurias Vakarai taiko Rusijai, sulygino su kirviu, iš kurio yra verdama šalies ekonominė krizė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pergalingo suvažiavimo metu, akcentuojant jos kaip įtakingiausios Europos lyderės vaidmenį, buvo perrinkta savo konservatorių partijos vadove. Nuo Ukrainos konflikto iki Europos sekinančios finansų krizės, pasak A.Merkel, jos kaip didžiausios Europos ekonomikos lyderės politika skatina saugumą bei stabilumą ir atitinka Vokietijos atsakomybę pasaulyje.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija. Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) trečiadienį sakė palaikysianti naują milijardų eurų vertės Europos Komisijos planą, turintį atgaivinti stringančią Europos Sąjungos (ES) ekonomiką, jeigu tos lėšos bus investuojamos protingai. „Vokietijos vyriausybė iš principo palaiko paketą, pasiūlytą“ naujos sudėties Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio), A.Merkel sakė įstatymų leidėjams parlamento žemuosiuose rūmuose – Bundestage.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išsakė įsitikinimą dėl to, kad tolesnės sankcijos Maskvai yra neišvengiamos, jeigu Rusija nepakeis savo politikos Ukrainoje. Tai praneša newsru.com. Vokietijos vyriausybės vadovė antradienį, lapkričio 25-ąją, Berlyne sakė: „Šiuo, krizės sureguliavimo, klausimu mes be perstojo dirbame diplomatinėje srityje. Tačiau, tenka apgailestauti, šiuo metu ir toliau yra pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Vokietija nutrauks tyrimą dėl Jungtinių Valstijų tikriausiai vykdyto kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, nes nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, šeštadienį paskelbė savaitraštis „Focus“. Per šešis mėnesius nuo šio tyrimo pradžios ekspertai nesugebėjo rasti kokių nors patikimų įrodymų, pagrindžiančių tą prielaidą, todėl patarė nutraukti šį procesą, rašo savaitraštis, cituodamas šaltinius, artimus Vokietijos teisingumo ministerijai. „Rezultatai beveik niekiniai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip praneša „Die Welt“, stipriai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. „Konfliktas Ukrainoje nebėra regioninio lygmens konfliktas – jis liečia mus visus“, – pabrėžė A. Merkel.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praeitą savaitę davęs interviu Vokietijos žiniasklaidai. toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje, vengdamas atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios ginkluotės – tik pareiškęs, kad už teisingą reikalo kovojantys žmonės „visuomet gaus ginklų“. „Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – V.Putinas sakė duodamas interviu, ...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Vakarų šalis neprarasti vilties ginče su Rusija dėl Ukrainos, nors ši kova gali užsitęsti, tačiau pažadėjo, kad Kremlius „nelaimės“. Rusijos kovą įvykdyta Krymo aneksija „iškėlė klausimą dėl visos Europos taikios tvarkos ir tebėra tęsiama Rusijos, skleidžiančios savo įtaką rytų Ukrainai destabilizuoti“, A.Merkel sakė po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Australijos mieste Brisbane.

Vienas Australijos laikraštis penktadienį sarkastiškai pasveikino į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius, išspausdinęs fotomontažą, kuriame JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pavaizduotas plika krūtine ir dėvintis maudymosi trumpikes, Vokietijos kanclerė Angela Merkel – apsikabinusi koalą, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas – dėvintis skrybėlę iš alaus pakuočių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį gyrė drąsius piliečius, kurie prieš 25 metus taikiai nuvertė Berlyno sieną, ir pavadino tą įsimintiną dieną įrodymu, kad „svajonės gali virsti tikrove“. A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, kalbėjo prie memorialo 138-iems žmonėms, kurie vien Berlyne žuvo bandydami pabėgti iš tos anuometinės sovietų blokui priklausiusios valstybės.

  Vokietija sekmadienį mini 25-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines.   1989 metų lapkričio 9-ąją įvyko Rytų Vokietijos gyventojų kovos su komunistiniu režimu už savo laisvę kulminacija. Oficialių iškilmių pradžią 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) paskelbė trimito garsai, turintys priminti biblinius trimitus, sugriovusius Jerichono sienas.

Jau antrus metus iš eilės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aplenkė JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) kovoje dėl galingiausio pasaulyje lyderio titulo, kurį skelbia „Forbes“. Šiais metais, kai Rusija aneksavo Krymą, kurstė konfliktą Ukrainoje, pasirašė milijardus dolerių vertą dujotiekio tiesimo į Kiniją sandorį, kurį žurnalas „Forbes“ pavadino didžiausi pasaulyje statybų projektu, V.Putinas išliko viršūnėje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Davidą Cameroną (Deividą Kameroną), kad imigracijos iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių apribojimas būtų „taškas, nuo kurio grįžti nebeįmanoma“, ir kad tai smarkiai padidintų Britanijos pasitraukimo iš ES riziką, rašė vokiečių savaitinis žurnalas „Der Spiegel“. Remdamasis anoniminiais šaltiniais A.Merkel biure ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje, žurnalas sekmadienį rašė, jog kanclerė pirmą kartą im...

Tolesnės sankcijos Rusijai „neišvengiamos“ Berlynas, lapkričio 26 d. (AP-BNS). Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad tolesnės sankcijos Rusijai yra „neišvengiamos“ ir kad krizės Ukrainoje užbaigimui reikės „kantrybės ir atkaklumo“. Trečiadienį kalbėdama parlamente A.Merkel sakė, kad „niekuo negalima pateisinti Rusijos (įvykdytos) Krymo aneksijos ir niekuo negalima pateisinti Rusijos tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kovose Donecke ir Luhanske“. Pasak jos, ugnies nutraukimo Rytų Ukrai...

Dalis Didžiosios Britanijos gyvena „apsiausties“ sąlygomis dėl imigrantų antplūdžio, todėl vyriausybė priversta ieškoti būdų, kaip apriboti iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių atvykstančių darbininkų skaičių.

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato. 28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc.

 Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) antradienį pradėjo itin svarbias derybas, turinčias išspręsti įnirtingą ginčą dėl kainų ir išsklaidyti nuogąstavimus, kad Maskva gali nutraukti gyvybiškai būtinų energetikos išteklių tiekimą Europai ateinančią žiemą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

  Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas smarkiai nesutaria vertindami konflikto Ukrainoje priežastis, Kremlius paskelbė po abiejų lyderių derybų. „Išlieka rimtų skirtumų dėl Ukrainos vidaus konflikto priežasčių, taip dėl to, kad šiuo metu vyksta, pagrindinių priežasčių“, – Rusijos naujienų agentūros penktadienį paryčiais citavo V.Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo žodžius. Pasak D.Peskovo, abu lyderiai 2,5 val.

  Britanijos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai trečiadienį surengs vaizdo konferenciją dėl Ebolos epidemijos, pranešė britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovas. Konferencijoje, kuri turėtų prasidėti 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku ir trukti maždaug valandą, šalių lyderiai taip pat kalbės apie kovą su „Islamo valstybės“ grupuote Irake ir Sirijoje bei taikos pastangas Ukrainoje.

Per paskutines dvi savaites, kol pasaulio dėmesys buvo sukoncentruotas į koalicijos oro smūgius Sirijoje, Rusijos prezidentas nesėdėjo sudėjęs rankų. Europa ir JAV nors ir neturėtų atsakyti į kiekvieną jo provokaciją, tačiau turi suprasti, kad dabar teks pratintis prie nuolatinių išpuolių iš jo pusės, rašoma "Bloomberg". Rugsėjo 19-ąją britų naikintuvai buvo priversti nuolat kilti dėl pavojaus, kurį sukėlė rusų strateginis bombonešis, taikęsis patekti į Didžiosios Britanijos oro erdvę.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu kalbėdamasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė, kad Maskva turi pareigą sutramdyti prorusiškus separatistus Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas. „ Vokietijos kanclerė pabrėžė Rusijos atsakomybę daryti nuosaikumą didinančią įtaką prorusiškiems separatistams. Ji sakė, kad suderėtą ugnies nutraukimą pagaliau reikia gerbti visa apimtimi“, – sakoma Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pareiškime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai ir visai Europai gali tekti peržiūrėti savo ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, jei įtampa dėl Ukrainos nesumažės. Rusija tiekia Europos Sąjungai (ES) 30 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, o maždaug pusė šio kiekio Bendriją pasiekia per Ukrainą - buvusią sovietinę Maskvos satelitę, kur prorusiški separatistai kaunasi su provakarietiškos vyriausybės pajėgomis.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas atvyks dviejų dienų vizito į Vokietiją: susitiks su kanclere Angela Merkel, lankysis Hamburge, europietiškų orlaivių „Airbus“ gamykloje. Daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos sunkumams ir politinei padėčiai Prancūzijoje, kur valdančių socialistų stovykla skyla, prezidento populiarumas tesiekia 13 proc., o į politinę arena grįžta jo energingas varžovas Nicolas Sarkozy. Jis žadėjo negrįžti, bet sugrįžo.

Europos Sąjunga turėtų toliau skelbti sankcijas Rusijai, trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pridurdama, kad jas visada galima bus vėliau sustabdyti, jeigu bus pasiekta realios pažangos vykdant Ukrainos taikos planą. ES paruošė naują sankcijų paketą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, tačiau iš karto jų neįvedė.

Sankcijos – tai vienintelė priemonė paveikti Rusijos Federaciją, tokią nuomonę išsakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel radijo laidoje „rbb-Inforadio“. „Tiesioginis Rusijos dalyvavimas Ukrainos konflikte yra visiškai visiškai akivaizdus, tokių jos veiksmų negalime palikti be atsako. Tačiau Vokietijos valdžia neturi jokių abejonių, kad jėgos metodais šio konflikto išspręsti neįmanoma,“ – pareiškė A. Merkel.

 Dėl Ukrainos krizės turi būti rastas sprendimas, kuris nekenktų Rusijai ir kurį Ukrainos žmonės turi pasirinkti patys, sekmadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Noriu rasti būdą, kuris nekenktų Rusijai“, – sakė A.Merkel Vokietijos visuomeninei televizijai ARD, duodama savo tradicinį vasaros interviu.

 Raginimai pasinaudoti Vokietijos federalizacijos patirtimi keičiant Ukrainos valstybės struktūrą yra klaidinantys, šeštadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Vokietija pasisako už decentralizaciją. Tačiau esama tam tikrų sunkumų: jeigu kalbame apie Vokietijos federalizaciją, Ukrainoje tai suprantama kitaip – ir tai gali pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui“, – ji sakė per bendrą spaudos konferenciją Kijeve su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka tikisi, kad Europos Sąjunga suteiks Ukrainai donorinę pagalbą, pusės milijardo eurų, Donecko baseino atkūrimui. Šia tema šeštadienį buvo kalbėta su į Kijevą atvykusią Vokietijos kanclere Angela Merkel, sakė per spaudos konferenciją P.Porošenka. „Norėčiau padėkoti poniai Merkel už tuos sprendimus, kuriuos mes šiandien aptarėme, – sakė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį atvyko į Kijevą svarbių derybų su Ukrainos vakarietiška vadovybe tartis, kaip nutraukti kraujo liejimą šalies rytuose. Per vienos dienos vizitą A.Merkel susitiks su prezidentu Petro Porošenka, ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, kai kurių Ukrainos miestų merais. Kijevo kariškių ir prorusiškų separatistų kovos nuo balandžio Ukrainos rytuose nusinešė daugiau kaip 2200 gyvybių.

Vokietijos ir JAV lyderiai perspėja dėl „pavojingo eskalavimo“ Ukrainoje Vašingtonas, rugpjūčio 23 d. (AFP-BNS). JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį perspėjo, kad Rusija, savo karinių pajėgų dislokavimu ir kaimyninės šalies teritorijos bombardavimu, kursto „pavojingą eskalavimą“ Ukrainos konflikte.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai „turi tęstis, kad parodytume, jog mes rimtai“ žiūrime į Ukrainos krizę. „Jeigu mes sėdėsime ramiai ir leisime padėčiai eskaluotis, padėtis nebus pageidautina“, – sakė ji po derybų Rygoje su Latvijos ministre pirmininke Laimduota Straujuma. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.