angela merkel

 Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai planuoja trečiadienį susitikti Minske ir tęsti galimų Ukrainos krizės sprendimų derinimą. Kaip vertinti nesibaigiančias derybos dėl konflikto Ukrainoje sureguliavimo? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir mokslo instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso,“ komentuodamas praėjusio penktadienio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitą Maskvoje teigė, kad jį galima vertinti dvipra...

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Vakarai ir Rusija remiasi skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, todėl rasti kompromisą dėl Ukrainos labai sudėtinga. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus teigimu, nuolaidžiavimas Maskvai būtų pavojingas precedentas. „Rusijos ir Vakarų bei Ukrainos pozicijos tiesiog remiasi labai skirtingomis pamatinėmis vertybėmis, labai skirtingomis prielaidomis apie kitų veikėjų elgesį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pasitikinti Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad ji neišduos Ukrainos ar Lietuvos, kai kuriems kitiems politikams baiminantis naujo „Miuncheno suokalbio“ derybose dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.

Didžioji Britanija sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis elgiasi kaip „tironas“ Ukrainos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Kijevo pajėgos negali įveikti Rusijos armijos mūšio laukė ir kad tik politinis sprendinys gali nutraukti kraujo liejimą. „Ukrainiečiai negali įveikti Rusijos armijos – tai nėra praktiškas planas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) šeštadienį sakė, jog prireiks „dviejų ar trijų dienų“, kol paaiškės naujausios Berlyno ir Paryžiaus naujos iniciatyvos, galinčios padėti atkurti taiką Ukrainoje, likimas. „Ar šis kelias įmanomas – tai bus nuspręsta per artimiausias 2-3 dienas“, – F.-W.Steinmeieris sakė Vokietijos televizijai Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vienas rusų politikas.

 Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, kai šalies rytuose separatistų kovotojai tęsia mirtiną puolimą, pranešė šeštadienį pareigūnai. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas sakė, kad ilgiau kaip keturias valandas trukusios derybos baigėsi jau šeštadienį ir kad lyderiai sutarė, jog bus rengiamas planas, kuriame būsią ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymų.

 Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas tikisi, kad dokumente, kuris rengiamas pagal Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Petro Porošenka rezultatus, bus aprašytas paliaubų laikymosi kontrolės mechanizmas.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – tai laikoma mėginimu išvengti smurto Ukrainoje eskalavimo. Prancūzijos prezidentas į Maskvą atvyko keliomis minutėmis vėliau po A.Merkel, kurios lėktuvas nutūpė Vnukovo oro uoste; o paskui jiedu abu nuvažiavo tiesiai į pasimatymą su V.Putinu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o (Fransua Holando) parengtas naujas planas dėl konflikto draskomos Ukrainos yra mėginimas išsaugoti taiką Europoje.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Kol kas Rusija toliau diktuoja Vakarams žaidimo taisykles ir yra vienu žingsniu priekyje. Blogiausias scenarijus – jei Angela Merkel ir François Hollande’as yra išsigandę galimo totalinio karo ir vyksta į Maskvą su nuolaidžiavimo strategija“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.

 Penktadienį Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų priimti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, kurie ketvirtadienį Kijeve tarėsi su Ukrainos prezidentu, kaip sustabdyti kraujo liejimą Rytų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai. „(Be Ukrainos apginklavimo) yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pakartojo savo vyriausybės poziciją, kad Berlynas neketina apginkluoti Ukrainos kovai su prorusiškais separatistais, bet palaikytų diplomatinius sprendinius, kaip, payzdžiui, perspėjimai sugriežtinti sankcijas, jeigu padėtis toje šalyje pablogėtų. „Vokietija nesiųs Ukrainai jokių mirtinų, letalių ginklų – kaip jau sakiau vakar“, – A.Merkel pareiškė per spaudos konferenciją.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Atėnams nebus jokių nuolaidų dėl Graikijos skolų, rašo šeštadieninio numeryje vienas vokiečių laikraštis, prisidėdamas prie įtampos tarp radikalios naujosios Graikijos vyriausybės ir jos tarptautinių kreditorių.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, antradienio vakarą kalbėdamiesi telefonu, išsakė susirūpinimą dėl Rusijos vaidmens rytų Ukrainą krečiančiame konflikte ir sutarė, kad reikia rasti lėšų Ukrainos ekonomikai stabilizuoti. Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai yra susirūpinę dėl "Rusijos materialinės paramos separatistams" ir jos nesugebėjimo laikytis pernai rugsėjį Minske pasirašytos paliaubų sutarties.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė pradėsiąs vykdyti programą – nuo kovo mėnesio pirkti 60 mlrd. eurų vertės privačiųjų ir viešųjų obligacijų, kad būtų išvengta defliacijos euro zonoje. „Bendri mėnesiniai viešųjų ir privačiųjų vertybinių popierių pirkimai sudarys iki 60 mlrd. eurų.

 Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). „Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų ...

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo sugriežtinti saugumo priemones po praeitą savaitę Paryžiuje įvykdytų islamistų atakų, tačiau teigė, kad joks ekstremizmas nesupriešins šalies visuomenės. „Su neapykantos skleidėjas, islamo vardu smurtaujančiais nusikaltėliais ir juos palaikančiais, tarptautinio terorizmo idėjiniais kurstytojais bus griežtai kovojama visomis valstybės turimomis teisėtomis priemonėmis“, – sakė ji.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

Trečiadienį vėlai vakare Londone aptarti svarbius pasaulinius bei Europos Sąjungos klausimus susitiko Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Londone susitiko aptarti svarbius abiems šalims klausimus.

Ketvirtadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas susitiks su Vokietijos federaline kanclere Angela Merkel. Į Berlyną nuvykęs Ukrainos vyriausybės vadovas jau susitiko su šalies prezidentu, bet pagrindiniai klausimai – dėl finansinės paramos naujai Kijevo valdžiai – bus sprendžiami su kanclere. A. Jaceniukas yra užsiminęs, kad be didelių finansinių injekcijų krizės ištikta Ukrainos ekonomika gali bankrutuoti.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį vyksta į Londoną, kur su premjeru Deividu Cameronu aptars Europos Sąjungos bei pasaulio politikos klausimus. Politikai pernai nesutarė imigracijos klausimu. Remdamasi laisvo judėjimo teise A. Merkel kritikavo D. Camerono ketinimus apriboti imigraciją iš kitų Europos Sąjungos šalių. Tačiau prieš kelionę į Londoną kanclerė ne kartą leido suprasti, kad neketina laikyti britų Bendrijoje bet kokia kaina.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sulaukė kritikos po to, kai vienas savaitraštis paskelbė, jog ji yra pasiruošusi leisti Graikijai pasitraukti iš euro zonos, jeigu pirmalaikius rinkimus toje šalyje laimės ultrakairioji partija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Naujus metus Vokietija pasitiko su nerimu dėl krizės Ukrainoje, ekonominės Rusijos situacijos ir jos įtakos Europos finansinei gerovei, tačiau džiugiai prisimindama kanclerės Angelos Merkel ir šalies vaidmenį tarptautinėje politikoje bei savo triumfą pasaulio futbolo čempionate. Taip portalui LRT.lt sako LRT radijo korespondentė Vokietijoje Vida Kaluza.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.

Ukraina antradienį žengė istorinį žingsnį narystės NATO link, kai parlamentas panaikino tai daryti draudusią nuostatą, tačiau šis sprendimas neabejotinai pakurstys Rusijos pyktį, artėjant svarbioms deryboms dėl pastangų užbaigti Ukrainą krečiantį separatistinį karą. Aukščiausioji Rada, kurioje proeuropietiška vyriausybė turi tvirtą paramą, balsuodama nusprendė panaikinti draudimą jungtis prie užsienio karinių blokų, panašų į Šveicarijos neutralitetą.

„Bloomberg View“ nuolatinis bendraautorius Leonidas Beršidskis sankcijas, kurias Vakarai taiko Rusijai, sulygino su kirviu, iš kurio yra verdama šalies ekonominė krizė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pergalingo suvažiavimo metu, akcentuojant jos kaip įtakingiausios Europos lyderės vaidmenį, buvo perrinkta savo konservatorių partijos vadove. Nuo Ukrainos konflikto iki Europos sekinančios finansų krizės, pasak A.Merkel, jos kaip didžiausios Europos ekonomikos lyderės politika skatina saugumą bei stabilumą ir atitinka Vokietijos atsakomybę pasaulyje.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį apkaltino Rusiją kišantis į daugelio valstybių, kurios siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), vidaus reikalus.

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija. Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

„Europa dvejus metus laukė sužadėtuvių vakarėlio, bet jis atšauktas likus savaitei“. Tokius žodžius Vokietijos kanclerė Angela Merkel ištarė Valdovų rūmuose Vilniuje 2013-ųjų lapkričio 28-osios vakarą, Ukrainai atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Praėjus lygiai metams, Ukrainai vadovauja nauja provakarietiška valdžia, tačiau Rusijos agresijos akivaizdoje „susižadėti“ su Briuseliu nepasiryžo ir ji: laisvosios prekybos sutartį pasirašė, bet įsigaliojimą atidėjo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) trečiadienį sakė palaikysianti naują milijardų eurų vertės Europos Komisijos planą, turintį atgaivinti stringančią Europos Sąjungos (ES) ekonomiką, jeigu tos lėšos bus investuojamos protingai. „Vokietijos vyriausybė iš principo palaiko paketą, pasiūlytą“ naujos sudėties Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio), A.Merkel sakė įstatymų leidėjams parlamento žemuosiuose rūmuose – Bundestage.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išsakė įsitikinimą dėl to, kad tolesnės sankcijos Maskvai yra neišvengiamos, jeigu Rusija nepakeis savo politikos Ukrainoje. Tai praneša newsru.com. Vokietijos vyriausybės vadovė antradienį, lapkričio 25-ąją, Berlyne sakė: „Šiuo, krizės sureguliavimo, klausimu mes be perstojo dirbame diplomatinėje srityje. Tačiau, tenka apgailestauti, šiuo metu ir toliau yra pažeidžiamas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Vokietija nutrauks tyrimą dėl Jungtinių Valstijų tikriausiai vykdyto kanclerės Angelos Merkel mobiliojo telefono šnipinėjimo, nes nebuvo surinkta pakankamų įrodymų, šeštadienį paskelbė savaitraštis „Focus“. Per šešis mėnesius nuo šio tyrimo pradžios ekspertai nesugebėjo rasti kokių nors patikimų įrodymų, pagrindžiančių tą prielaidą, todėl patarė nutraukti šį procesą, rašo savaitraštis, cituodamas šaltinius, artimus Vokietijos teisingumo ministerijai. „Rezultatai beveik niekiniai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip praneša „Die Welt“, stipriai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. „Konfliktas Ukrainoje nebėra regioninio lygmens konfliktas – jis liečia mus visus“, – pabrėžė A. Merkel.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praeitą savaitę davęs interviu Vokietijos žiniasklaidai. toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje, vengdamas atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios ginkluotės – tik pareiškęs, kad už teisingą reikalo kovojantys žmonės „visuomet gaus ginklų“. „Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – V.Putinas sakė duodamas interviu, ...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Vakarų šalis neprarasti vilties ginče su Rusija dėl Ukrainos, nors ši kova gali užsitęsti, tačiau pažadėjo, kad Kremlius „nelaimės“. Rusijos kovą įvykdyta Krymo aneksija „iškėlė klausimą dėl visos Europos taikios tvarkos ir tebėra tęsiama Rusijos, skleidžiančios savo įtaką rytų Ukrainai destabilizuoti“, A.Merkel sakė po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Australijos mieste Brisbane.

Vienas Australijos laikraštis penktadienį sarkastiškai pasveikino į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius, išspausdinęs fotomontažą, kuriame JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pavaizduotas plika krūtine ir dėvintis maudymosi trumpikes, Vokietijos kanclerė Angela Merkel – apsikabinusi koalą, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas – dėvintis skrybėlę iš alaus pakuočių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį gyrė drąsius piliečius, kurie prieš 25 metus taikiai nuvertė Berlyno sieną, ir pavadino tą įsimintiną dieną įrodymu, kad „svajonės gali virsti tikrove“. A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, kalbėjo prie memorialo 138-iems žmonėms, kurie vien Berlyne žuvo bandydami pabėgti iš tos anuometinės sovietų blokui priklausiusios valstybės.

  Vokietija sekmadienį mini 25-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines.   1989 metų lapkričio 9-ąją įvyko Rytų Vokietijos gyventojų kovos su komunistiniu režimu už savo laisvę kulminacija. Oficialių iškilmių pradžią 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) paskelbė trimito garsai, turintys priminti biblinius trimitus, sugriovusius Jerichono sienas.

Jau antrus metus iš eilės Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aplenkė JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) kovoje dėl galingiausio pasaulyje lyderio titulo, kurį skelbia „Forbes“. Šiais metais, kai Rusija aneksavo Krymą, kurstė konfliktą Ukrainoje, pasirašė milijardus dolerių vertą dujotiekio tiesimo į Kiniją sandorį, kurį žurnalas „Forbes“ pavadino didžiausi pasaulyje statybų projektu, V.Putinas išliko viršūnėje.