angela merkel

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.

Chuliganiški veiksmai, vagystės ir seksualinio priekabiavimo prie moterų proveržis, kuris vyko Kelne Naujųjų naktį, buvo „suplanuoti“, o didžiąją jų dalį įvykdė pabėgėlio statuso siekiantys ar nelegalūs migrantai, remiantis Vokietijos policijos duomenimis praneša „The Times“. „Policija turi įrodymų, kad išpuoliai buvo organizuojami socialinių tinklų pagalba.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo priversta keisti savo poziciją dėl pabėgėlių, kai virtine užpuolimų Naujųjų metų išvakarėse buvo apkaltinti prieglobsčio prašytojai. Atsisakydama savo mantros „mes tai sutvarkysime“ ryšium su rekordiniu atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiumi, kuris pernai pasiekė 1,1 mln., A.Merkel dabar parėmė įstatymo pakeitimus, kuriais palengvinamas už nusikaltimus nuteistų asmenų išvarymo procesas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pritarė griežtesnėms išsiuntimo iš šalies taisyklėms, taikytinoms nuteistiems pabėgėliams; pasak jos, net asmenis, kurie yra nubausti lygtinai, reikia išsiųsti iš Vokietijos. „Jeigu pabėgėlis pažeidžia taisykles, turi būti ir padariniai, kurie reiškia, kad jis gali netekti teisės gyventi šalyje, nepriklausomai nuo to, ar jis nuteistas lygtinai ar kalėjimo bausme“, – sakė A.Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, jog šalyje turi įvykti „fundamentalūs“ debatai apie naujųjų atvykėlių integraciją, kilus nerimui dėl to, kad migrantai gali būti susiję su neįprasta lytinių užpuolimų banga. Pasipiktinimas dėl užpuolimų per Naujųjų metų sutiktuves Kelno mieste, įskaitant du numanomus išžaginimus ir kelis atvejus, kai moterys buvo grabaliojamos, A.Merkel sakė, kad piliečiai elgiasi teisingai, keldami rimtus klausimus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį susidūrė su didėjančiu spaudimu dėl jos palankumo migrantams, kuriuos oponentai siejo su sukrečiančia ir iš pažiūros koordinuota lytinių užpuolimų banga Kelno mieste Naujųjų metų išvakarėse. To vakarinio miesto policija sakė naujienų agentūrai AFP gavusi per 100 skundų iš moterų, kurios sakė tapusios įvairaus lygio priekabiavimo taikiniais – pradedant grabaliojimu, baigiant bent vienu kėsinimusi išžaginti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį savo Naujųjų metų kreipimesi į tautą paprašė vokiečių į rekordinį migrantų antplūdį žiūrėti kaip į „rytojaus galimybę“ ir paragino abejojančiuosius nesiklausyti rasinės neapykantos kurstytojų.

Su euro zona – ta pati istorija. Vokietija suteikė finansinę pagalbą prasiskolinusiems pietų europiečiams. Ji giria pažangą Airijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Tačiau ji tikisi, kad atsiliekantieji (suprask – Graikija) taps konkurencingi, užtikrindami biudžeto drausmę ir veiksmingą viešąjį administravimą, kurių dabar jiems stinga.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pažadėjo „apčiuopiamai“ sumažinti didžiulį pabėgėlių antplūdį, mėgindama užgesinti maištą savo partijos konservatyviajame sparne, tačiau griežtai atmetė raginimus visiškai užverti duris atvykėliams. Per svarbų Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) suvažiavimą A.Merkel sakė, kad Vokietija turi imtis įvairių priemonių, kad sumažintų prieglobsčio prašytojų, kurių skaičius šiemet tikriausiai pasieks milijoną.

„Tie visi skyrimai, apdovanojimai, aš vertinčiau juos daugiau su tokia ironija, kaip ir Nobelio taikos premiją, kuri ir teroristams būdavo skiriama“, - „Žinių radijui“ žurnalo „Time“ sprendimą 2015 metų žmogumi paskelbti Vokietijos kanclerę A. Merkel komentavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas. „Jeigu žiūrėti pagal įtaką, tai žinoma, Europos Sąjungoje Vokietija griežia pirmuoju smuiku. Vokietija ir Prancūzija ir yra Europos Sąjunga.

Italijos premjeras Matteo Renzi ketvirtadienį pakartojo, kad jo šalies lieka įsipareigojusi kovotu su terorizmu, bendradarbiaudama su Prancūzija, sakydamas, kad reikalinga platesnė koalicija, kuri būtų pajėgi išardyti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) ir „žiaurų projektą, kuriam ji atstovauja“. Per ketvirtadienį įvykusį susitikimą su Prancūzijos prezidentu M.Renzi sakė, kad prioritetas turėtų būti teikiamas Libijai, pabrėždamas, kad ta Šiaurės Afrikos valstybė „gali tapti didžiausios kr...

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį dalyvaus derybose su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tęsdamas diplomatinį maratoną, kurio tikslas – suburti platesnę koaliciją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) po kruvinų atakų Paryžiuje. Prancūzijos lyderis ketvirtadienį ryte Paryžiuje susitiks su Italijos premjeru Matteo Renzi, o vėliau išskris į Maskvą derybų su Kremliaus vadovu.

Žurnalas „Forbes“ sudarė galingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Įdomu, kas yra tie žmonės, kurių įgeidžių pildyti puola visi aplinkiniai? Įdomu, kas sukiojasi šalia labai, labai turtingų žmonių? Štai įtakingiausiųjų dešimtukas.  10. Larry'is Page'as Dešimtu galingiausiu žmogumi pasaulyje „Forbes“ įvardija „Google“ įkūrėją Larry Page‘ą. Šiuo metu jis atlieka generalinio direktoriaus pareigas įmonėje „Alphabet“, kuri laikoma kompanijos „Google“ tėvu.

Angela Merkel, dalykiška pastoriaus duktė, užaugusi už Geležinės uždangos, atliko precedento neturinčią kelionę, kol tapo Vokietijos vyriausybės vadove ir įtakingiausia pasaulyje moterimi.

Angela Merkel dabar susiduria su didžiausiu politiniu iššūkiu. Tačiau Europai jos reikia labiau nei bet kada, rašo economist.com. Pažiūrėjus į Europą yra visiškai aišku, kad yra tik vienas senojo žemyno lyderis – Angela Merkel. Prancūziją valdantis Francois Hollande'as jau atsisakė pretenzijų, kad jo šalis valdo kontinentą. Davidas Cameronas, kuris buvo perrinktas, Didžiąją Britaniją verčia mažąja Anglija. Matteo'as Renzis yra užsiėmęs pavargusia Italijos ekonomika.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esanti „pagrįstai įsitikinusi“, kad su Londonu galima susitarti ir išvengti galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos. „Kas pateikta deryboms – nėra staigmena, mes norime nagrinėti šiuos pasiūlymus, laikydamiesi į sprendimą orientuoto požiūrio“, – sakė ji, Britanijos ministrui pirmininkui Davidui Cameronui pateikus savo pasiūlymus dėl ES reformų.

 Buvęs Italijos premjeras milijardierius Silvio Berlusconi sekmadienį griežtai kritikavo Europos Sąjungą, per Šiaurės lygos demonstraciją ragindamas populistinį dešinįjį bloką siekti, kad liktų „mažiau Europos“. Prieštaringai vertinamas 79 metų politikas, kurio partija „Forza Italia“ („Pirmyn, Italija!“) yra ketvirta populiariausia šalyje, kreipėsi į tūkstančius protestuotojų per demonstraciją šiauriniame Bolonijos mieste.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad gali atsinaujinti ginkluoti konfliktai Balkanų šalyse, per kurias migrantai mėgina pasiekti turtingesnes Europos valstybes, jeigu Vokietija uždarytų savo sieną su Austriją, sakoma antradienį paskelbtuose komentaruose.

Per chaotiškus debatus šį trečiadienį respublikonų partijos kandidatai į prezidento postą apsikeitė nerišliomis frazėmis ir „liberalios“ žiniasklaidos kritika. O Hillary Clinton tuo metu turbūt jau svarstė, ką kviestis į savo komandą Baltuosiuose rūmuose. Tiems, kurie pažįsta Hillary, tai neatrodytų keista: ji visuomet nepriekaištingai pasiruošia visoms užduotims, pasitiki savimi ir mėgsta valdžią.

Priėmimo centrai, galintys apgyvendinti apie 100 tūkst. žmonių, bus įkurti palei migrantų maršrutą Balkanuose nuo Graikijos, siekiant padėti Europos Sąjungai geriau tvarkytis su istoriniu atvykėlių antplūdžiu, pirmadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Apie 50 tūkst vietų bus įkurta Graikijoje, o dar 50 tūkst. – pakeliui esančiose Balkanų šalyse, tarp jų Makedonijoje ir Serbijoje.

Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį išėjo į gatves Vokietijos rytiniame Dresdeno mieste į visuomeninio judėjimo PEGIDA, nusistačiusio prieš migrantus, šalininkų ir priešininkų demonstracijas, o vienas protestuotojas buvo sunkiai sužeistas per trumpą abiejų stovyklų susirėmimą. Policija savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad vienas PEGIDA šalininkas buvo atakuotas nežinomų užpuolikų, kurie jį sunkiai sužalojo.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą. Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Turkija sekmadienį gedi mažiausiai 95 žmonių, kuriuos per taikų kairiųjų ir prokurdiškų aktyvistų mitingą Ankaroje nužudė įtariami sprogdintojai mirtininkai. Tie du sprogimai, daugiausiai aukų pareikalavęs toks išpuolis per šalies pastarojo meto istoriją, šeštadienį nugriaudėjo netoli Ankaros pagrindinės geležinkelio stoties ir prieš lapkričio 1-ąją įvyksiančius pirmalaikius rinkimus smarkiai padidino įtampą, kuri ir taip buvo labai didelė vyriausybei vykdant puolimą prieš kurdų kovotojus.

 Staigmena, kad Nobelio taikos premija paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui, bet manau, kad tai labai geras sprendimas, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.   Penktadienį Nobelio taikos premija paskirta Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui, kuris po Arabų pavasario revoliucijos 2010-2011 metais atvėrė kelią taikiam dialogui tarp piliečių.

 Nuo migrantų krizės iki branduolinės energetikos priešininkų - toks spektras temų aptariamas spėliojant, kam penktadienį atiteks šių metų Nobelio taikos premija, o tarp galimų pretendentų minimos ir tokios įtakingos politinės figūros kaip Angela Merkel bei Johnas Kerry. Taikos premija, vienintelė iš šešių Nobelio apdovanojimų, kurios laureatas paskelbiamas ne Stokholme, bet Osle, tradiciškai sulaukia daugiausiai dėmesio ir pakursto daugiausiai spėlionių.

Didžiausia klaida, kurią galime padaryti tvarkydami reikalus su Vladimiru Putinu, – manyti, kad jis mąsto lygiai taip pat kaip mes. Žvelgiant iš šalies, Rusijos būklė atrodo sunki, ir dėl to kaltė tenka Rusijos prezidentui. Jis nesugebėjo diversifikuoti ekonomikos, mažinant priklausomybę nuo gamtinių išteklių, modernizuoti valstybės arba integruoti šalies į aplinkinį pasaulį.

Stokholme pirmadienį apdovanojimu medicinos srityje prasideda kasmetinis Nobelio premijų dalybų sezonas, o labiausiai laukiama žinios, kam atiteks Nobelio taikos premija, kuri šiemet galbūt bus paskirta už pastangas užtikrinti geresnį gyvenimą pabėgėliams.

Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija Sirijoje yra „nepriimtina“, sekmadienį sakė Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas, kuris perspėjo, kad Rusija daro „rimtą klaidą“. „Žingsniai, kuriuos žengia Rusija, ir bombardavimo kampanija Sirijoje yra niekaip nepriimtini Turkijai ... Deja, Rusija daro rimtą klaidą“, – sakė R.T.Erdoganas spaudos konferencijoje Stambulo oro uoste, prieš išvykdamas vizito į Prancūziją.

Vokietija šeštadienį švenčia džiaugsmingo įvykio – susivienijimo, 25-metį, kai jos lyderiai ragina tautą tokia pačia jėga ir solidarumu sutikti rekordinį pabėgėlių antplūdį. Komunistinės Rytų Vokietijos ir kapitalistinės Vakarų Vokietijos suvienijimo dienos sidabrinės metinės sukanka tokiu metu, kai ši stipriausios Europoje ekonomikos šalis atsidūrė kryžkelėje.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai susitiko Paryžiuje penktadienį, kad konsoliduotų trapią taiką Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas tikisi dėl Maskvos vaidmens konflikte paskelbtų baudžiamųjų sankcijų atšaukimo. Kovos beveik visai liovėsi separatistinėje Rytų Ukrainoje, ir taika regis yra arčiau nei bet kada; tačiau beveik pusantrų metų nesiliovusį konfliktą, matyt, užgoš staigus Rusijos įsikišimas į karą Sirijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

„Nutekinami“ duomenys iš Rusijos, migrantų antplūdžio krizė (ypač žiniasklaidoje), skubūs regiono lyderių susitikimai su Rusijos atstovais rodo, kad Sirijoje bręsta permainos. Tiems, kurie tikisi, kad šįsyk pavyks apsieiti be Kremliaus įtakos, teks dar šiek tiek palaukti, visi požymiai rodo, kad Rusija ruošiasi karinei intervencija į Siriją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Sirijos prezidentas Basharas al Assadas turėtų dalyvauti bet kokiose derybose dėl keturis metus šioje šalyje vykstančio konflikto sureguliavimo. „Turime kalbėtis su daugeliu veikėjų, tarp jų B.al Assadu, taip pat kitais.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Italijos leidinys „Cirriere della Serra“ pakalbino neįvardintą rusų valdininką, kuris yra artimas šios šalies karinei vadovybei, teigiama zn.ua. „Kiekvienas iš puolimų buvo tikslinės operacijos, kuriose dalyvavo ne daugiau 3 tūkst. specialiojo būrio karių“, – teigė leidinio pašnekovas. Pirmą sykį tai buvo įvykdyta 2014-ųjų rugpjūtį, kad Ukrainos kariuomenei pavyko pasiekti didžiulių pergalių kovojant su prorusiškais teroristais.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pirmadienį pareiškė, jog tikisi, kad antradienį vyksiančiame susitikime Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrams pavyks sutarti dėl savanoriškos schemos, pagal kurią po Bendrijos nares turėtų būti paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių. „Diskusijų bus, tačiau galiausiai bus pasiektas susitarimas dėl 160 tūkst.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Pirmasis autobusas su migrantais trečiadienį pajudėjo link Serbijos sienos su Europos Sąjungos nare Kroatija, Vengrijai atsitvėrus nuo pabėgėlių spygliuotos vielos tvora. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino surengti Bendrijos viršūnių susitikimą dėl pabėgėlių krizės. Autobusas su migrantais po visą naktį trukusios 500 km kelionės nuo Makedonijos sienos į pietus trečiadienį ryte turėjo pasiekti pasienyje esantį Šido miestą.

Praėjo tik dvi savaitės po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pelnė pagyrimų nuo Vašingtono iki Velingtono dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris pabėgėliams, pasitraukusiems iš Siriją krečiančio žiauraus pilietinio karo. Lygiai taip pat netikėtai Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos posūkį, sekmadienį pareiškęs, kad atkuria sienos kontrolės procedūras ir vėl taikys prieglobsčio suteikimo tvarką, kuri sirams faktiškai nebegaliojo.

Keturios rytinės Europos Sąjungos šalys penktadienį atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, nors Vokietija perspėjo dėl „didžiausio iššūkio“ per Bendrijos istoriją, tvyrant susirūpinimui, kurį dar labiau paaštrino vaizdo įrašas, kuriame matomi pabėgėliai Vengrijoje, maitinami „kaip gyvuliai“. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą pas...

Jau apie 450 tūkst. pabėgėlių atvyko į Vokietiją per šiuos metus, iš jų 37 tūkst. – per pirmąsias aštuonias rugsėjo dienas, ketvirtadienį pranešė vicekancleris Sigmaras Gabrielis. „Iki užvakar Vokietija užregistravo 450 tūkst. pabėgėlių, iš jų 105 tūkst. rugpjūtį ir 37 tūkst. – per pirmas aštuonias rugsėjo dienas. Rugsėjį jų gali būti daugiau negu 100 tūkst.“, – jis sakė parlamentui. „Atvirai kalbant, tai rodo, kad 160 tūkst.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai trečiadienį susitarė spalį surengti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos konflikto užbaigimo, sveikindami pranešimus, kad paliaubų šalies rytiniame regione „buvo iš esmės laikomasi nuo rugsėjo 1 dienos“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pasveikino Europos Komisijos vadovo Jeano -Claude'o Junckerio planą dėl pabėgėlių perkėlimo iš jais perpildytų ES valstybių, tačiau pareiškė, kad tai tik „pirmas svarbus žingsnis“. „Yra dar vienas žingsnis, kurį reikia žengti, kadangi nei Vokietija, nei Švedija negali nustatyti pabėgėlių skaičiaus, nes jis priklauso nuo padėties (vietoje)“, – sakė A.Merkel po susitikimo su Stefanu Lofvenu.

 Baltarusijoje artėja prezidento rinkimai (turėtų įvykti š. m. spalio 11 d.), tačiau vargu ar šios žinios kontekste galima būtų kalbėti apie tikrą priešrinkiminę kovą, naują politinį sezoną ar permainų nuojautą. Aleksandras Lukašenka nesiruošia paleisti valdžios iš savo rankų, o visas priešrinkiminis laikotarpis, tikėtina, pasižymės valdžios manevrais, kurių tikslas – dar kartą su maksimalia nauda sau laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų.

Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europos Sąjunga, susidūrusi su daugybės migrantų krize, turėtų įvesti privalomas kvotas, kiek kiekviena ES narė turėtų priimti migrantų, pareiškė ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Šįryt kalbėjau su Prancūzijos prezidentu; Prancūzijos ir Vokietijos požiūriu, kuris bus pateiktas Europos institucijoms, mums reikia privalomų kvotų Europos Sąjungos viduje šiai naštai pasidalinti.

Europos Sąjungos branginamai laisvo vidaus judėjimo sistemai kyla vis didesnė grėsmė, Bendrijos šalims mėginant susitvarkyti su rekordiniu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, mėginančių patekti į jų teritorijas, sako pareigūnai ir analitikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę paskelbė neįprastai atvirą perspėjimą, kad vienu iš sėkmingiausių Europos pasiekimų laikomai Šengeno zonai, kurios 26 šalių gyventojai gali kirsti sienas be pasų tikrinimo, iškilo pavojus.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad Europą ištikusi pabėgėlių krizė yra visuotinių teisių, kurios yra Europos Sąjungos centre, išbandymas. „Visuotinės pilietinės teisės yra glaudžiai susijusios su Europa ir jos istorija kaip Europos Sąjungos sukūrimo varomoji jėga“, – sakė ji.

Iš viso 71 lavonas, tarp jų keturių vaikų palaikai, buvo rasti sunkvežimyje, kuris buvo aptiktas paliktas pakelėje Austrijoje, o tie žmonės veikiausiai buvo atvykėliai iš Sirijos, penktadienį pranešė Austrijos policija. „Tarp to 71 žmogaus buvo 59 vyrai, aštuonios moterys ir keturi vaikai, įskaitant 1–2 metų mergaitę“, – sakė policijos atstovas Hansas Peteris Doskozilas.