angela merkel

Dienraščiui „Respublika“ paviešinus faktą, jog Lietuvos premjeras Andrius Kubilius įsitraukė į rinkimę kovą Moldovoje, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus mano, kad prieš agituojant ministras pirmininkas turėjo geriau apgalvoti, kokias pasekmes sukels jo agitavimas už Moldovos krikščionių demokratų liaudies partiją. „Lietuva remia Moldovos siekius tapti Europos demokratinės bendruomenės nare, jos pastangas suartėti su Europos Sąjunga.

Mesdami didžiules injekcijas į savo šalių ekonomikas politikai jau dabar turėtų susimąstyti, kaip tuos pinigus ištraukti iš sistemos, kai prasidės ūkio atsigavimas. Kitaip pasaulyje kils ilgalaikė didžiulės infliacijos banga. Tai bus krizė po krizės. Apie tai perspėjo Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbruckas. Jis sakė, kad pasaulio ekonomikai pradėjus atsigauti gali kilti didžiulė infliacija.

Europos Sąjunga pati nuspręs, ar Turkija turi tapti Bendrijos nare, antradienį pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministras po pirmadienį JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pareikšto palaikymo Ankaros siekiui. "Tai ne nauja. (George'o W.) Busho (Bušo) administracija taip pat mėgino mus įtikinti", - pareiškė Michaelis Spindeleggeris (Michaelis Špindelegeris), po to, kai Turkijos parlamente JAV prezidentas išsakė savo pastebėjimus šiuo klausimu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį aplankė šiaurės Afganistane dislokuotus vokiečių karius, kai pastarosiomis dienomis susirinkę NATO šalių vadovai vėl įsipareigojo padėti Afganistanui kovoti su Talibano vadovaujamais sukilėliais. Šioje kelionėje A.Merkel lydi Vokietijos gynybos ministras Franzas-Josefas Jungas, pranešė NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (TSPP) šiaurės Afganistane atstovas. „Ji susitiks su vokiečių kariais įvairiose vietose“, - sakė atstovas.

Turkijos žiniasklaida pirmadienį gyrė JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) prieš jo susitikimą su šalies lyderiais, kurio metu bus mėginama pagerinti Vašingtono ryšius su šia svarbia sąjungininke musulmonų pasaulyje. Į Ankarą sekmadienio vakarą atskridęs B.Obama pareiškė tvirtai remiantis Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir buvo šiltai pasitiktas šalyje, kurioje dėl jo pirmtako veiksmų JAV įvaizdis buvo smarkiai pašlijęs.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį iš anksto nepaskelbusi atvyko į Afganistaną susitikti su šios šalies šiaurėje dislokuotais Vokietijos kariais, pranešė kanceliarijos pareigūnai. Pasak dienraščio "Bild", A.Merkel lydi Vokietijos gynybos ministras Franzas Josefas Jungas (Francas Jozefas Jungas), tačiau kanclerės atstovas spaudai šio fakto nepatvirtino.

Vokietijos vyriausybė neapsisprendžia - remti ar ne bankrutuojančią kompaniją "Opel", kurios veiklos nebegali užtikrinti JAV koncernas "General Motors" (GM). "Federalinė vyriausybė neplanuoja valstybės dalyvavimo finansiškai gelbėjant "Opel". Kam skirti 3 milijardus eurų, jei Vokietijoje nebus išsaugotos darbo vietos? Todėl mes turime elgtis labai apgalvotai", - pareiškė šalies Ekonomikos ministerijos sekretorė Dagmar Verl.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį atvyko į Turkiją, kurioje baigs savo kelionę po Europą ir per dvi dienas truksiantį vizitą sieks atnaujinti ryšius su viena svarbiausių Vašingtono sąjungininkių musulmonų pasaulyje.

Italijos premjeras Silvio Berlusconis sukėlė eilinį skandalą. Į NATO viršūnių susitikimą atvykusius valstybių vadovus prie raudono kilimo pasitikinėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo priversta laukti, kol Italijos premjeras S. Berlusconis, atsukęs jai nugarą, baigs netrumpą telefono pokalbį. Tačiau kantrybė baigėsi ir jai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir kiti NATO šalių lyderiai šeštadienį pėsčiomis ėjo tiltu, kuris jungia Vokietiją ir Prancūziją.

Policija penktadienį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas susirėmimuose su demonstrantais, kai NATO lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą, vykstantį Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūro mieste ir kaimyniniame Vokietijos mieste Kėlyje. Pasak policijos, riaušių malšinimo įranga apsiginklavę pareigūnai kelias valandas grūmėsi su protestuotojais netoli NATO priešininkų stovyklos, įsikūrusios Strasbūro pakraštyje.

Pristatome antrąją straipsnio „10 paprastų žmonių nepaprastų poelgių“ dalį. Pirmąją dalį galite rasti čia. 6. Martino Liuterio Kingo „Aš turiu svajonę“ kalba Vienas iš geriausių XX a. oratorių ir kovotojų už pilietines teises, M.L.Kingas suvaidino lemiamą vaidmenį, verčiant rasinę nelygybę Amerikoje. Iš pradžių jis dalyvavo R.Parks įžiebtame segragacinių autobusų boikote, vėliau tapo baptistų pastoriumi ir agitavo žmones nesmurtiniui pasipriešinimui.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį atskrido į Prancūziją susitikti su Europos lyderiais ir siekti didesnės paramos savo naujajai karo Afganistane strategijai per 60-osioms NATO metinėms skirtą viršūnių susitikimą. Strasbūre, esančiame prie Prancūzijos sienos su Vokietija, renkantis 28 Aljanso lyderiams imtasi sustiprintų saugumo priemonių. Dieną prieš tai čia vyko protestuotojų susirėmimai su policija, buvo suimta 300 žmonių.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) turtingiausių ir sparčiausiai besivystančių šalių lyderiai susirinko Londone vykstančiame viršūnių susitikime, kurs sieks išspręsti nesutarimus, kaip gaivinti pašlijusią pasaulio ekonomiką. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) pasveikino JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir kitus lyderius Londono konferencijų centre "ExCel" prieš ketvirtadienį surengtus iškilmingus pusryčius.

Pasaulio lyderiai trečiadienį susitikę sieks susitarti dėl optimizmą stiprinančio atsako į didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pagrasino nesuteikti Ukrainai paskolos, jeigu Kijevas įgyvendins savo dujotiekių modernizavimo projektą nedalyvaujant Maskvai, rašo savo naujienų svetainėje BBC. Rusijos prezidentas įspėjo dėl to per susitikimą Berlyne su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri atsargiai pritarė, kad Rusijai labai svarbūs Ukrainos dujotiekiai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį vėlai vakare su pirmąja ponia Michelle Obama (Mišal Obama) atvyko į netoli Londono esantį Stanstedo oro uostą. Per šią pirmą svarbią kelionę po užsienio šalis nuo savo kadencijos pradžios sausį JAV lyderis spręs pasaulinės ekonominės krizės klausimus ir sieks užsitikinti paramą savo pasiūlytai naujajai karo Afganistane strategijai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šią savaitę mėgins įgyvendinti savo planus pasaulio politikos scenoje - jis dalyvaus keliuose svarbiuose pasaulio lyderių susitikimuose Europoje ir apsilankys Turkijoje. B.Obama, kuris pastaruosius du mėnesius stengėsi lopyti pašlijusią JAV ekonomiką, šįkart leisis į pirmąją svarbią užsienio kelionę per savo kadenciją.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo išvakarėse Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitiks Berlyne apsvarstyti energetikos saugumo reikalų, savo naujienų svetainėje rašo BBC. Kaip Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" sakė šaltiniai Kremliuje, D.Medvedevas, kuris atvyks į Berlyną kanclerės kvietimu, su Vokietijos vyriausybės vadove būtinai aptars Ukrainos ir Europos Komisijos deklaraciją dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizavimo.

Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis. „Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš balandį Londone vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Didžiosios Britanijos finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu pareiškė, kad tarp ES ir JAV nėra rimtų nesutarimų dėl kovos su pasauline finansų krize būdų. „Mes renkamės, kad priimtume bendrus sprendimus, o ne tam, kad konkuruotume tarpusavy, - sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius Briuselyje susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pagrindinis dėmesys pokalbio metu buvo skirtas ekonominei ir finansinei situacijai Europoje ir pasaulyje. Vokietijos vadovės nuomone, reikia ruoštis gana ilgam ir sunkiam keliui įveikiant sunkmetį, nes prireiks nemaža laiko, kol Europos Sąjungos ekonomika pasieks iki krizės buvusį lygį.

Kalbos apie Europos Sąjungos plėtros pristabdymą sklando jau ne pirmus metus. Jos tai išnyksta, tai vėl pasigirsta. Atrodo, kad ši finansų krizė irgi bus gera priežastimi pakalbėti apie Bendrijos plėtros pristabdymą. 2004-2007 m. ES plėtėsi Rytų kryptimi. Šiuo metu aktyviausiai į ES duris beldžiasi Pietų regiono – Vakarų Balkanų – šalys ir, atrodo, amžinasis kandidatas – Turkija.

2009-ieji automobilių pramonėje primena 1985-1988 metus Sovietų Sąjungoje - kaip tada imperijai priklausiusios šalys ėmė reikalauti nepriklausomybės, taip dabar ekonominės krizės kamuojamų automobilių pramonės milžinų tempiamos į dugną bando išsivaduoti atskiros markės. Tuo atveju, jei kompanijos „Opel“ ir „Vauxhall“ liks koncerno „General Motors“ (GM) dalimi, jos per artimiausius pusantrųdvejus metus sulauks bankroto. Tai Europos GM darbuotojų forume pareiškė jo pirmininkas Klausas Francas.

Legendinio žurnalo „Playboy“ įkūrėją Hugh Hefnerį praėjusiais metais paliko jo didžioji meilė. Tačiau šiandien jis jau turi dvi naujas drauges - dvynes, kurių beveik neįmanoma atskirti. Vokietijos dienraščiui „Welt“ Hefneris  pasakoja apie Pamelą Anderson, Angelą Merkel ir nelaimingą jaunystės meilę. Pone Hefneri, apie ką kalbėsime - apie pinigus ar apie meilę? Apie meilę. Tai vienintelis tikrai vertingas dalykas pasaulyje.

Vis labiau kritikuojamas automobilių gamintojo „Opel“ sanavimo planas. JAV automobilių koncernui „General Motors“ (GM) priklausantis „Opel“ brenda į vis gilesnę duobę: Europoje gali būti atleisti 11.000 darbuotojų bei uždaryti trys fabrikai. „Opel“ ant bankroto ribos - jau nebe pirmą kartą. Kaip pranešama Vokietijos žurnale „Focus“, „Opel“ gelbėjimui reikia daug daugiau kapitalo, nei buvo oficialiai skelbta iki šiol.

Nors Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy keliauja daugiausia, tačiau Didžiosios Britanijos ministro pirmininko kelionės teršia labiausiai. Skaičiuojama, kad pernai G. Browno tarptautiniai ir vidaus skrydžiai, kuriais nukakta 158 tūkst. kilometrų, pagamino 8,4 tonų anglies dvideginio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, per metus nukeliavusi 174 tūkst. kilometrų, užima antrą šio negarbingo sąrašo vietą. Iš 75 jos kelionių net 44 buvo šalies viduje.

Hanoveryje (Vokietija) prasidėjusią didžiausią Europoje IT ir telekomunikacijų parodą „CeBIT“ šiemet atidarė Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša „Deutsche Welle“. „Susirinkome didelių permainų metu. Kai kurie gal pasakys, kad tai netinkamas laikas tokioms didelėms mugėms, kaip ši, tačiau jie klysta“, – savo kalboje pabrėžė Kalifornijos gubernatorius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dar kartą paneigė siekiantis kovoti dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, kuris atsilaisvins kadenciją baigus Jaapui de Hoopui Schefferiui. Duodamas interviu privačiam televizijos kanalui, R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija jo oficialiai nenominavo į NATO vadovo postą. Sekmadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas užsiminė, kad R. Sikorskio kandidatūrą aptarinėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei dar keliais Europos vadovais.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė Vengrijos parengtą skubios finansinės paramos Rytų Europos šalims, įskaitant Baltijos valstybes, planą. Apie tai Vokietijos vyriausybės vadovė pareiškė per sekmadienį Briuselyje vykstantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. A. Merkel pritarė ir ES pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Šie metai turėjo būti šventiniai Vidurio ir Rytų Europai. Prabėgo 20 metų nuo Berlyno sienos griūties. Taip pat sukako dešimtmetis, kai NATO pradėjo plėtrą į Rytus. Be to, prieš 5 metus dalis šio regiono valstybių pagaliau prasibrovė į Europos Sąjungos gretas. Šalys nuo Baltijos iki Juodosios jūrų turi ką prisiminti, tačiau tuos prisiminimus, kaip rašo „Financial Times“, užtemdo finansinė krizė, kuri kelia pavojų regiono stabilumui.

1966 metų kovo 7 dieną Prancūzijos prezidentas generolas Charles‘is de Gaulle‘is tuometiniam JAV prezidentui Lyndonui Johnsonui nusiuntė laišką. Rezultatų ilgai laukti neteko: jau liepos 1-ąją visi Prancūzijos atstovai pasitraukė iš pareigų karinėse NATO struktūrose, o dar po metų NATO uždarė savo karines bazes Versalyje ir Fontenblo. Nors Prancūzija nekėlė klausimo dėl Vašingtono sutarties ir išliko NATO politinėse struktūrose, šalis visiškai pasitraukė iš Aljanso gynybos planavimo proceso.

Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą Berlyne aptemdė susirūpinimas dėl euro zonos stabilumo bei rytinių Bendrijos valstybių ekonominės padėties. Viršūnių susitikimo šeimininkė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš anksto skelbė, jog iš šio susitikimo ji tikisi patvirtinto įsipareigojimo dėl laisvosios prekybos, griežtesnio finansų rinkų reguliavimo bei koordinuotų veiksmų kovojant su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu po Antrojo pasaulinio karo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jos šalis yra pasirengusi pagelbėti su ekonominiais sunkumais susiduriančioms Rytų Europos valstybėms. Parama būtų teikiama per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) šalims, kurios neįeina į euro zoną. „Jei reikia pagalbos mes pasirengę, ypatingai per TVF,” - sakė Merkel. „Vokietija neatsisakys paremti (finansiškai) TVF, jei yra tokia būtinybė.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy garsėja troškimu visą laiką būti dėmesio centre. Šį kartą dėl jo užgaidų iš savo vietų bus priversti šokinėti visų NATO valstybių vadovai. N.Sarkozy pagrasino boikotuoti balandį Strasbūre vyksiantį NATO 60-mečiui skirtą viršūnių suvažiavimą, jeigu jam nebus leista pačiam pasirinkti vietos prie konferencijos dalyvių stalo. Svarbiausia - patekti į ekranus.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

2009-ieji metai Europos Sąjungai (ES) ir visam pasauliui bus labai sunkūs, nes laukia ilga kova su pasaulinės finansų krizės padariniais, teks spręsti svarbius saugumo klausimus. Tokią nuomonę išsakė šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel per tarptautinę saugumo konferenciją, vykstančią Miunchene. „2009 metų pradžia išties sunki - mus visus drebina ekonominė krizė, - sakė ji.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Vokietijoje dalyvaus 45-ojoje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį prasidedančios tris dienas truksiančios konferencijos metu bus diskutuojama apie pasaulinę finansų krizę, energetinio saugumo iššūkius, NATO misijos Afganistane svarbą Aljanso ateičiai bei ginklų kontrolės perspektyvas.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Vokietijoje dalyvaus 45-ojoje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį prasidedančios tris dienas truksiančios konferencijos metu bus diskutuojama apie pasaulinę finansų krizę, energetinio saugumo iššūkius, NATO misijos Afganistane svarbą Aljanso ateičiai bei ginklų kontrolės perspektyvas.

Vatikanas trečiadienį pareiškė, kad ultrakonservatyvių pažiūrų vyskupui Richardui Williamsonui, kuris neigia holokaustą, būtina pakeisti savo pažiūras, jei jis nori kunigauti katalikų bažnyčioje, skelbia BBC. Vatikanas teigia, kad dvasininkas turi vienareikšmiškai atsiriboti nuo savo teiginių apie holokaustą. Be to, priduriama, kad popiežius Benediktas XVI nežinojo apie dvasiškio pažiūras iki jo ekskomunikacijos panaikinimo.

Nyderlandų premjeras Jeanas Peteris Balkenende kuria planus, kaip užimti Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso vietą. Jau kelias dienas vis intensyviau sklando gandai, kad Nyderlandų premjeras turi ambicijų pakeisti J.M.Barroso EK vadovo poste.

Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką.

Vakar Šveicarijos Davoso kurorte prasidėjo kasmetinis ekonomikos forumas. Tačiau šiam forumui būdingo spindesio nematyti. Pasaulį krečiant didžiausiai per 80 metų ekonomikos krizei, įtakingiausi pasaulio politikai, bankininkai, verslo rykliai ir įžymybės nelinkę švęsti. Pagrindinė tema – krizė Švęsti nėra laiko, reikia dirbti.

Pasaulinė finansų krizė negailestingai smogė ne tik jaunosioms ES narėms, neva pernelyg entuziastingai pasidavusioms masinio vartojimo vilionėms, bet ir Vakarų Europos sunkiasvorėms. Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija nespėja „pumpuoti“ milijardų į savo finansų sistemas ir atskirus pramonės sektorius, tačiau optimistinių prognozių vis tiek beveik nesigirdi.

Lenkijos spauda skundžiasi, kad JAV prezidento kadenciją baigiantis George'as W. Bushas, atsisveikinęs su įvairių pasaulio valstybių lyderiais, nesugebėjo susisiekti nė su vienu Lenkijos politiku. Dienraštis „Dziennik“ rašo, kad G. W. Bushas paskambino įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiams, tarp kurių buvo Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį didino spaudimą Rusijai ir Ukrainai, kad jos išspręstų savo ginčą, dėl kurio viduržiemį nutrūko dujų tiekimas į Europą, o Vokietija sakė, kad Rusija privalo gerbti energetikos kontraktus.