angela merkel

Vis labiau kritikuojamas automobilių gamintojo „Opel“ sanavimo planas. JAV automobilių koncernui „General Motors“ (GM) priklausantis „Opel“ brenda į vis gilesnę duobę: Europoje gali būti atleisti 11.000 darbuotojų bei uždaryti trys fabrikai. „Opel“ ant bankroto ribos - jau nebe pirmą kartą. Kaip pranešama Vokietijos žurnale „Focus“, „Opel“ gelbėjimui reikia daug daugiau kapitalo, nei buvo oficialiai skelbta iki šiol.

Nors Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy keliauja daugiausia, tačiau Didžiosios Britanijos ministro pirmininko kelionės teršia labiausiai. Skaičiuojama, kad pernai G. Browno tarptautiniai ir vidaus skrydžiai, kuriais nukakta 158 tūkst. kilometrų, pagamino 8,4 tonų anglies dvideginio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, per metus nukeliavusi 174 tūkst. kilometrų, užima antrą šio negarbingo sąrašo vietą. Iš 75 jos kelionių net 44 buvo šalies viduje.

Hanoveryje (Vokietija) prasidėjusią didžiausią Europoje IT ir telekomunikacijų parodą „CeBIT“ šiemet atidarė Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša „Deutsche Welle“. „Susirinkome didelių permainų metu. Kai kurie gal pasakys, kad tai netinkamas laikas tokioms didelėms mugėms, kaip ši, tačiau jie klysta“, – savo kalboje pabrėžė Kalifornijos gubernatorius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dar kartą paneigė siekiantis kovoti dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, kuris atsilaisvins kadenciją baigus Jaapui de Hoopui Schefferiui. Duodamas interviu privačiam televizijos kanalui, R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija jo oficialiai nenominavo į NATO vadovo postą. Sekmadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas užsiminė, kad R. Sikorskio kandidatūrą aptarinėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei dar keliais Europos vadovais.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Prancūzija pirmoji iš Europos valstybių, turinčių automobilių pramonę, apsisprendė tiesiogiai paremti gamintojus. Tai jai kainavo 6,5 milijardo eurų ir Europos Sąjungos (ES) kritiką. Tuo metu kai kurios kitos šalys nuėjo kitu keliu - subsidijuoja ne pramonininkus, o vartotojus, t. y. vairuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmetė Vengrijos parengtą skubios finansinės paramos Rytų Europos šalims, įskaitant Baltijos valstybes, planą. Apie tai Vokietijos vyriausybės vadovė pareiškė per sekmadienį Briuselyje vykstantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. A. Merkel pritarė ir ES pirmininkaujančios Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Šie metai turėjo būti šventiniai Vidurio ir Rytų Europai. Prabėgo 20 metų nuo Berlyno sienos griūties. Taip pat sukako dešimtmetis, kai NATO pradėjo plėtrą į Rytus. Be to, prieš 5 metus dalis šio regiono valstybių pagaliau prasibrovė į Europos Sąjungos gretas. Šalys nuo Baltijos iki Juodosios jūrų turi ką prisiminti, tačiau tuos prisiminimus, kaip rašo „Financial Times“, užtemdo finansinė krizė, kuri kelia pavojų regiono stabilumui.

1966 metų kovo 7 dieną Prancūzijos prezidentas generolas Charles‘is de Gaulle‘is tuometiniam JAV prezidentui Lyndonui Johnsonui nusiuntė laišką. Rezultatų ilgai laukti neteko: jau liepos 1-ąją visi Prancūzijos atstovai pasitraukė iš pareigų karinėse NATO struktūrose, o dar po metų NATO uždarė savo karines bazes Versalyje ir Fontenblo. Nors Prancūzija nekėlė klausimo dėl Vašingtono sutarties ir išliko NATO politinėse struktūrose, šalis visiškai pasitraukė iš Aljanso gynybos planavimo proceso.

Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą Berlyne aptemdė susirūpinimas dėl euro zonos stabilumo bei rytinių Bendrijos valstybių ekonominės padėties. Viršūnių susitikimo šeimininkė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš anksto skelbė, jog iš šio susitikimo ji tikisi patvirtinto įsipareigojimo dėl laisvosios prekybos, griežtesnio finansų rinkų reguliavimo bei koordinuotų veiksmų kovojant su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu po Antrojo pasaulinio karo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jos šalis yra pasirengusi pagelbėti su ekonominiais sunkumais susiduriančioms Rytų Europos valstybėms. Parama būtų teikiama per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) šalims, kurios neįeina į euro zoną. „Jei reikia pagalbos mes pasirengę, ypatingai per TVF,” - sakė Merkel. „Vokietija neatsisakys paremti (finansiškai) TVF, jei yra tokia būtinybė.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy garsėja troškimu visą laiką būti dėmesio centre. Šį kartą dėl jo užgaidų iš savo vietų bus priversti šokinėti visų NATO valstybių vadovai. N.Sarkozy pagrasino boikotuoti balandį Strasbūre vyksiantį NATO 60-mečiui skirtą viršūnių suvažiavimą, jeigu jam nebus leista pačiam pasirinkti vietos prie konferencijos dalyvių stalo. Svarbiausia - patekti į ekranus.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

2009-ieji metai Europos Sąjungai (ES) ir visam pasauliui bus labai sunkūs, nes laukia ilga kova su pasaulinės finansų krizės padariniais, teks spręsti svarbius saugumo klausimus. Tokią nuomonę išsakė šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel per tarptautinę saugumo konferenciją, vykstančią Miunchene. „2009 metų pradžia išties sunki - mus visus drebina ekonominė krizė, - sakė ji.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Vokietijoje dalyvaus 45-ojoje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį prasidedančios tris dienas truksiančios konferencijos metu bus diskutuojama apie pasaulinę finansų krizę, energetinio saugumo iššūkius, NATO misijos Afganistane svarbą Aljanso ateičiai bei ginklų kontrolės perspektyvas.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Vokietijoje dalyvaus 45-ojoje Miuncheno saugumo politikos konferencijoje. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį prasidedančios tris dienas truksiančios konferencijos metu bus diskutuojama apie pasaulinę finansų krizę, energetinio saugumo iššūkius, NATO misijos Afganistane svarbą Aljanso ateičiai bei ginklų kontrolės perspektyvas.

Vatikanas trečiadienį pareiškė, kad ultrakonservatyvių pažiūrų vyskupui Richardui Williamsonui, kuris neigia holokaustą, būtina pakeisti savo pažiūras, jei jis nori kunigauti katalikų bažnyčioje, skelbia BBC. Vatikanas teigia, kad dvasininkas turi vienareikšmiškai atsiriboti nuo savo teiginių apie holokaustą. Be to, priduriama, kad popiežius Benediktas XVI nežinojo apie dvasiškio pažiūras iki jo ekskomunikacijos panaikinimo.

Nyderlandų premjeras Jeanas Peteris Balkenende kuria planus, kaip užimti Europos Komisijos (EK) pirmininko Jose Manuelio Barroso vietą. Jau kelias dienas vis intensyviau sklando gandai, kad Nyderlandų premjeras turi ambicijų pakeisti J.M.Barroso EK vadovo poste.

Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką.

Vakar Šveicarijos Davoso kurorte prasidėjo kasmetinis ekonomikos forumas. Tačiau šiam forumui būdingo spindesio nematyti. Pasaulį krečiant didžiausiai per 80 metų ekonomikos krizei, įtakingiausi pasaulio politikai, bankininkai, verslo rykliai ir įžymybės nelinkę švęsti. Pagrindinė tema – krizė Švęsti nėra laiko, reikia dirbti.

Pasaulinė finansų krizė negailestingai smogė ne tik jaunosioms ES narėms, neva pernelyg entuziastingai pasidavusioms masinio vartojimo vilionėms, bet ir Vakarų Europos sunkiasvorėms. Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija nespėja „pumpuoti“ milijardų į savo finansų sistemas ir atskirus pramonės sektorius, tačiau optimistinių prognozių vis tiek beveik nesigirdi.

Lenkijos spauda skundžiasi, kad JAV prezidento kadenciją baigiantis George'as W. Bushas, atsisveikinęs su įvairių pasaulio valstybių lyderiais, nesugebėjo susisiekti nė su vienu Lenkijos politiku. Dienraštis „Dziennik“ rašo, kad G. W. Bushas paskambino įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiams, tarp kurių buvo Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį didino spaudimą Rusijai ir Ukrainai, kad jos išspręstų savo ginčą, dėl kurio viduržiemį nutrūko dujų tiekimas į Europą, o Vokietija sakė, kad Rusija privalo gerbti energetikos kontraktus.

Rusijai ir Ukrainai toliau blokuojant dujų tiekimą Europos Sąjungos valstybėms, analitikai teigia, kad tokia padėtis tik parodo pačios ES silpnumą: neefektyvią energetikos politiką ir nenuoseklią užsienio politiką. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso trečiadienį grasino patarsiantis ES kompanijoms kreiptis į teismus, kad Rusijos ir Ukrainos dujų koncernai padengtų dėl dujų krizės susidariusius nuostolius. 80 proc. į Europą tiekiamų rusiškų dujų keliauja per Ukrainos teritoriją.

Šį pavasarį Lietuvoje rinksime naują šalies prezidentą, kiek vėliau išrinksime ir naujuosius mūsų šalies atstovus Europos Parlamente. Tačiau šįkart, remdamiesi žurnalu „Foreign Policy“, pažvelkime į pačius svarbiausius rinkimus 2009 metais visame pasaulyje. Bolivija Data: 2009 metų sausio 25 diena ir 2009 metų gruodžio 6 diena Kas vyks? Konstitucinis referendumas, kurį remia prezidentas Evo Moralesas ir kuriam priešinasi rytinių Bolivijos valstijų gubernatoriai.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko aštuonių valstybių vadovams nusiuntė laišką, kuriame paaiškina situaciją dėl rusiškų dujų tiekimo Europai per Ukrainos teritoriją. Tarp gavusiųjų tokius laiškus yra ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Analogiškas laiškas nusiųstas ir Europos Komisijai.

Vokietijos vyriausybė svarstys strategiją, kaip sulaikyti atgimstantį neonacių judėjimą šalyje. Vien per šiuos metus neonacių įvykdytų nusikaltimų skaičius išaugo 30 proc., skelbia „The Telegraph“. Tokia šiurpi statistika buvo paviešinta po to, kai Bavarijoje esančiame Pasau mieste prie pat savo namų neonaciai užpuolė ir sužalojo policijos vadovą. Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pirmuosius 10 šių metų mėnesių Vokietijos neonaciai įvykdė 12 tūkst.

Vokietija apkaltino islamistinį judėjimą „Hamas“ dėl prievartos eskalavimo Vidurio Rytuose ir paragino Izraelį vengti civilių aukų. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį telefonu kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Ehudu Olmertu.

Bene svarbiausiu postūmiu Ukrainai narystės NATO link galima laikyti gruodžio 2–3 d. Briuselyje vykusį NATO vadovų susitikimą. Per šią Aljanso Tarybos sesiją sutarta toliau remti Ukrainos narystės šioje organizacijoje siekius stiprinant dvišalę NATO ir Ukrainos komisiją.

Prezidentas Nicolas Sarkozy paskyrė vokiškai kalbantį įstatymų leidėją naujuoju Europos reikalų ministru siekdamas išsaugoti svarbų Prancūzijos vaidmenį Europoje, kai netrukus baigsis jos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES). Nuo sausio 1 dienos 27 valstybių blokui pirmą kartą pirmininkaus Čekija, viena iš naujųjų narių. 39 metų Bruno Le Maire'o didžiausia vertybė naujoje tarnyboje - puiki vokiečių kalba.

Pasaulio vadovai ragina susiveržti diržus, bet patys pavyzdžio nerodo. Kol kas dar nė vienas iš pasaulio vadovų nepaskelbė, kad radikaliai mažina savo paties atlyginimą, nors jau keli prezidentai ir premjerai piktinosi astronominėmis bankininkų bei finansininkų algomis. Daugiausia uždirbantis valstybės vadovas šiuo metu yra Singapūro ministras pirmininkas Li Sian Lunas. Jo metinės pajamos priklausomai nuo papildomų išmokų dydžio gali svyruoti nuo 2 mln. iki 2,5 mln. dolerių.

Lietuva po atominės elektrinės uždarymo pageidautų 5 mln. tonų papildomų taršos leidimų. Dabar galiojanti metų norma – 8,85 mln. tonų. Būsimasis Premjeras Andrius Kubilius, paskirtasis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Lietuvos derybininkas Ignalinos atominės elektrinės klausimams Aleksandras Abišala bei Prezidentas Valdas Adamkus antradienio rytą derino pozicijas prieš&nb sp;ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį  Europos Vadovų Tarybos susirinkimą.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas, sveikindamas paskirtąjį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių, užsiminė, kad dvi šalys galėtų suintensyvinti santykius pasirašydamos strateginės partnerystės susitarimą. Prancūzijos ambasada Lietuvoje ketvirtadienį perdavė oficialų Prancūzijos premjero sveikinimo laišką A.Kubiliui. Diplomatinės atstovybės teigimu, prie sveikinimų prisideda Prancūzijos vyriausybė ir ambasadorius Lietuvoje Francois Laumonier.

Vakar Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje perdavė Rusijos Vyriausybės pirmininko Vladimiro Putino sveikinimą paskirtajam premjerui Andriui Kubiliui. Sveikinime V. Putinas išreiškia viltį, kad A. Kubiliui tapus Lietuvos ministru pirmininku, Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiai vystysis konstruktyviai, teigiama Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pranešime.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas tikisi, kad Lietuvos vyriausybės vadovu tapus konservatorių lyderiui Andriui Kubiliui Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykiai vystysis konstruktyviai. Tai sakoma V.Putino sveikinime A.Kubiliui, pranešė partijos atstovė spaudai.

Veikiausiai ir apie sąvokas „giesmė“... Ukrainos holodomoro 75-erių metų paminėjimui skirtame vokiečių dienraščio „Berliner Zeitung“ straipsnyje „Kaip Dmitrijus Medvedevas parenka žodžius“ (11 18) cituojamas Rusijos prezidentas, pareiškęs, jog Maskva nesutinka su tuo,  kad Ukraina vadina holodomorą ukrainiečių genocidu. Pasak pono D. Medvedevo, milijonai žmonių žuvo ir Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje.

Vokietijos krikščionys demokratai susirinko į partijos suvažiavimą Štutgarte, kur išrinko partijos vadovybę bei diskutavo mokesčių mažinimo klausimais. Ateinantys metai Vokietijoje bus priešrinkiminių šūkių ir pažadų metai, kadangi rudenį bus renkama šalies vyriausybė. Finansų krizės akivaizdoje didžiausiai valdančiajai partijai – krikščionims demokratams – reikėtų būti vieningiems kaip niekada, tačiau partijos suvažiavimas Štutgarte rodo ką kita.

Vakarų europiečiai bei amerikiečiai mano, jog Dalailama  yra pats gerbtiniausias tarp pasaulio lyderių, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel puikiai suderina pagarbą jai su įtaka pasaulio politikai, informuoja „Herald Tribune“. Tai yra pirmieji naujosios apklausos, pavadintos „Pasaulio lyderiai“, duomenys. Nuo šiol ši apklausa bus atliekama kas du mėnesiai.

Rusija turi Europos strategiją, bet Europa neturi Rusijos strategijos – nebent norėtum „Neerzinkite meškos“ pavadinti strategija. Taip pat „Šiek tiek ją paerzinkime“ nėra geriausia valstybės valdymo meno išraiška. Paskutinis pavyzdys yra Gruzija. Po šią vasarą įvykusios Rusijos invazijos, Europos Sąjunga užšaldė derybas dėl naujos ekonominės partnerystės. Tačiau lapkričio 14 d., tik 10 savaičių po to, kai ES ir Rusija apsikabino viršūnių susitikime Nicoje, ši mirtina sankcija buvo panaikinta.

Europos Komisija (EK) paskelbė 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų) ekonomikos gelbėjimo planą. Valstybės narės raginamos kuo daugiau išlaidauti - prieš tai įvertinus savo pajėgumus. Milijardus leis išvien Komisija tikisi, kad apie 170 mlrd. eurų išleis pačios valstybės narės, o likusius 30 mlrd. eurų sudarys ES lėšos. Tikimasi, kad šios išlaidos padės Bendrijoje išlaikyti milijonus darbo vietų.

Turtinga naftos, deimantų ir cinko Grenlandija mano jau einanti nepriklausomybės keliu ir tikisi turtingo gyvenimo. „Nepriklausomybė - tai natūralus ir normalus žingsnis. Mes neatrodome kaip danai, nemąstome kaip danai, pagaliau mes nesame danai“, - sako Grenlandijos užsienio reikalų ministras Aleqa Hammondas. 85 proc. šios salos, kuri yra 6 kartus didesnė už Vokietiją, padengta ledu. Grenlandijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, iš jų 89 proc. sudaro inuitai, grynakraujų eskimų palikuonys.

Vokiečių automobilių gamintojo „Opel“ atstovai susitikime su kanclere Angela Merkel prašė šalies pagalbos, antradienį pranešė „Bloomberg“. „General Motors“ koncerno, kurį taip pat kamuoja finansinės problemos, valdoma vokiečių įmonė valstybės prašo suteikti 1 milijardo eurų vertės valstybės garantiją.

Kilus finansų krizei Vakarų Europos valstybėse vis garsiau kalbama, kad Europos Sąjungai privalo vadovauti stiprus ir įtakingas lyderis. Toks manosi esąs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis norėtų pirmininkauti Europos Sąjungai ir po gruodžio 31-osios, kai baigsis Prancūzijos įgaliojimai. Kad reikia stipraus vadovo, pabrėžia ir Vokietija, nors lyderio vaidmenyje norėtų matyti kitą politiką.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar 15 valstybių vadovai atvyko į Lenkiją, kad pasveikintų šią šalį su 90-osiomis nepriklausomybės atgavimo metinėmis, skelbia „Polskie Radio“. Po įprastinės sargybos pasikeitimo prie nežinomo kareivio kapo, esančio Varšuvos Pilsudskio aikštėje, ceremonijos Lietuvos, Gruzijos, Ukrainos, Latvijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos prezidentai nuskubėjo į iškilmes, rengiamas Varšuvos operoje. Tiesa, šias iškilmes lydi politiniai skandalai.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pažadėjo ištaisyti visus demokratijos trūkumus šalyje. Tai yra gražūs žodžiai, duodama interviu „Spiegel Online“, pareiškė Gruzijos opozicijos lyderė Nino Burdžanadzė. Tačiau, jos teigimu, šaliai reikia esminių pokyčių. Spiegel Online: Ponia Burdžanadze, nuo Rusijos ir Gruzijos karo pradžios jau prabėgo 3 mėnesiai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad NATO turi glaudžiai bendradarbiauti su Rusija ir užtikrinti, kad aljansas kartu su Maskva kuo efektyviau kautųsi su XXI amžiaus iššūkiais saugumui, rašo „Unian.net“. A. Merkel pareiškė sveikinanti Ukrainos ir Gruzijos siekį tapti NATO narėmis, tačiau pridūrė, kad artimiausiu metu šios šalys prie aljanso tikrai neprisijungs.

Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio iškilmes temdo politikų tarpusavio nesutarimai. Teigiama, kad šventėje nedalyvaus nei buvęs prezidentas Lechas Walesa, nei dabartinis premjeras Donaldas Tuskas. Į Lenkijos Nepriklausomybės šventės iškilmes atvyks keliolikos valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai bei dar keli šimtai šalies ir užsienio svečių.

Dauguma pasaulio valstybių buvo nusivylusios vienašališka JAV prezidento George‘o W. Busho politika. Tačiau dabar, JAV prezidento rinkimus laimėjus demokratui Barackui Obamai, pasaulio lyderiai nedelsdami išreiškė viltį, kad galbūt išaušo glaudesnio bendradarbiavimo su Vašingtonu metas. B. Obamą jau užplūdo gausybė sveikinančių telegramų ir telefono skambučių.