angela merkel

Savaitgalį pasaulis ieškojo būdų, kaip atremti finansų krizę po penktadienio nevaldomos pasaulinių akcijų rinkų griūties. Tiek Amerikoje, tiek Europoje diskutavę įtakingiausių valstybių ir institucijų atstovai bent jau sutarė, jog reikia koordinuoto atsako, o šalys neturėtų kenkti viena kitai, rašo „Lietuvos žinios“. Vašingtone susitikę 20 pasaulio šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pareiškė esą pasirengę naudoti visas finansines ir ekonomines priemones finansų sistemai stabili...

15-kos ES valstybių, įeinančių į euro valiutos zoną, lyderiai sekmadienį priėmė bendrų veiksmų prieš pasaulinę finansinę krizę planą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po Paryžiuje vykusio susitikimo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad plane numatytas valstybinis tarpbankinių paskolų draudimas bei parama nukentėjusioms nuo krizės finansinėms institucijoms (įskaitant ir dalinę nacionalizaciją). „Faktiškai tai bendras veiksmų planas, kurį mes kartu priėmėme.

Nei „minkštas“ Rusijos „įtraukimas“, nei „kietas“ jos sulaikymas nepadės Europai išspręsti Rusijos problemos. Europai reikia naujos „sustiprinto įtraukimo“ prieigos. Rusijos-Gruzijos karas suteikė Europos Sąjungai (ES) galimybę sustiprinti savo diplomatinį matomumą bei tapti reikšmingu veikėju pavojinguose Rusijos „artimojo užsienio“ geopolitiniuose vandenyse.

Teigiama, kad Vladimiras Leninas kadaise Sovietų Sąjungai simpatizavusius Vakarų valstybių gyventojus vadino naudingais idiotais, nenoromis tarnaujančiais revoliuciniams Rusijos tikslams.  Jo teigimu, du dešimtmečiai griežtų aplinkosauginių reikalavimų padarė Vokietiją – didžiausią Europos ekonomiką – itin priklausomą nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Savaime suprantama, kad ekonominė įtaka galiausiai virsta politine galia, ir Rusija ėmė veikti Vokietijos užsienio politiką.

Neseniai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) aukščiausias karo vadas paprašė įgaliojimų parengti išsamius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos planus, tačiau tai gali sukelti didelį skilimą Aljanse, kuriame nesutariama kaip elgtis su Rusija, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo) korespondentas Ahto Lobjakas (Ahtas Lobjakas). Ši iniciatyva pradėta praėjus vos dviem mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Gruziją bei tuo metu, kai Rusija yra vie...

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Europietiška piktdžiuga dėl amerikietiškojo kapitalizmo ydų nereiškia dramatiško pasitraukimo nuo rinkos ekonomikos Vienas po kito Europos lyderiai rinkosi paskelbti gerovės – triumfo prieš Wall Street. „Mintis, kad rinka visada teisi, buvo beprotiška idėja“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Amerikos laissez-faire ideologija, taikyta rizikingų paskolų krizės metu, „buvo tiek supaprastinta, kad tapo pavojinga“, – įsiterpė Vokietijos finansų ministras Peer Steinbrück.

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai per skubiai surengtą viršūnių susitikimą šeštadienį pažadėjo padėti į bėdą patekusiems Europos bankams ir finansinėms institucijoms, tačiau bendro pagalbos fondo nebus. Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai susitarė prašyti kuo greičiau skirti 32 mlrd. eurų (110 mlrd. litų) Europos lėšų padėti smulkiajam verslui atlaikyti pasaulinę finansų krizę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama po neeilinio sekmadieninio susitikimo su Vokietijos centrinio banko vadovais, pareiškė, kad Vokietijos vyriausybė garantuos indėlių saugumą privačiose sąskaitose. Šio pareiškimo prireikė bankų indėlininkams nuraminti po žinių, kad „Hypo Real Estate“ banko 35 mlrd. eurų gelbėjimo planas žlugo. Šią sumą ketino suteikti kiti bankai ir vyriausybė, tačiau bankai vėliau šio plano atsisakė.

Europos lyderiai šeštadienį susitiko Paryžiuje, kur Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy tikisi sustiprinti pasitikėjimą bankų sistema. Susitikimas rengiamas po to, kai penktadienį JAV Kongresas patvirtino 700 mlrd. dolerių bankų paramos planą, siekiant išspręsti krizę, kurią sukėlė būstų paskolų rinka.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešėdama Rusijoje dar kartą pabrėžė, kad Gruzijos teritorinis vientisumas yra nediskutuotinas klausimas, rašo „Respublika“. Rusija sulaukė labai griežtos Vakarų kritikos, kai rugpjūčio pabaigoje pripažino atsiskyrusių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę.

Sankt Peterburge viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad NATO dar turi neskubėti suteikti narystės veiksmų plano prie aljanso siekiančioms prisijungti Ukrainai ir Gruzijai, rašo „Unian.net“. Vokietijos kanclerė akivaizdžiai parodė, kad jos šalis nesutiks su tuo, kad jau gruodžio mėnesį vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime abiems posovietinėms šalims bus suteiktas narystės veiksmų planas.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį, susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pareiškė, kad JAV globalinis ekonominis dominavimas yra baigtas, rašo BBC. D. Medvedevas pareiškė, kad pasauliui reikia „teisingesnės“ finansinės sistemos. Vokietija yra viena iš artimiausių Rusijos sąjungininkių Vakaruose, tačiau A. Merkel kritikavo Maskvos veiksmus Gruzijoje. Vis dėlto Vokietijos kanclerė nuolat ragino Vakarus palaikyti dialogą su Kremliumi.

Ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvyko į Sankt Peterburgą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Kaip rašo BBC, politikai mėgins sumažinti įtampą, kilusią dėl Rusijos karo su Gruzija. Manoma, kad susitikime bus itin aktyviai diskutuojama apie dvišalę prekybą. Rusija siekia įsigyti vokiškų technologijų, tuo tarpu Vokietijos kompanijas labai vilioja priėjimas prie Rusijos rinkos.

Tik kažin ką jie reiškia? Tačiau vis tiek prezidentas Valdas Adamkus ir užsienio reikalų ministras Petras Vatiekūnas šį kartą taip Lietuvą karūnavo. Mes tokia pati valstybė kaip ir visos kitos JT narės, o ne koks žaislas, vieną dieną būti čia, kitą jau ne, kad pusšimtį metų  mus okupavusi Rusija vėl taip pat  padarytų dar net  šiandien, Jums visiškai nekreipiant dėmesio - ryškino Adamkus  Lietuvos dabartinę padėtį saugumo atžvilgiu.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad pasikeitus energetikos situacijai visame pasaulyje, Lietuva galėtų ja pasinaudoti ir teisėtu būdu susiderėti su Europos Komisija dėl Ignalinos atominės jėgainės veiklos pratęsimo. „Pasaulio - ne Lietuvos, bet pasaulio situacija nuo 2002-2004 metų iki dabar yra taip pasikeitusi, kad yra labai legalios ir logiškos persvarstymo galimybės.

Buvęs Europos Komisijos užsienio santykių komisaras Chrisas Pattenas neseniai pasakė, kad kai tik ES susiduria su būtinybe imtis konkrečių sprendimų užsienio ar saugumo politikos srityse, europiečiai visuomet daug kalba, bet nieko konkretaus nedaro.

Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavimas kandidatu į šalies kanclerio postą patvirtino dabartinį šalies užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeierį, pranešė BBC. Naują Vokietijos kanclerį šalies parlamentas rinks 2009 m. Kitąmet kanclerio pareigų sieksiantis F. W. Steinmeieris turės varžytis su dabartine savo vadove kanclere Angela Merkel.

Vilniuje viešintis NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume (Olandijoje) vadas generolas Egonas Rammsas nepaneigė, kad NATO turi konkretų Baltijos valstybių gynimo planą, bet pareiškė apie tokius dalykus garsiai nekalbąs. „Viešėdamas Estijoje nekalbėjau apie tokius planus ir nekalbu niekur kitur. Tai nėra šiuo metu bent jau viešai erdvei skirtas klausimas. Šiuos klausimus turi spręsti politinis NATO organas - NATO taryba“, - Vilniuje per spaudos konferenciją sakė aljanso generolas.

Rusijos dienraštis „Izvestija“ po rugsėjo 1 dieną Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo nusprendė sudaryti „Rusofobijos reitingą“, kuriame yra įvertinamos visos 27 ES valstybės. Visos ES valstybės yra suskirstytos į 4 grupes. Į pirmąją grupę įtrauktos aršiausios Rusijos kritikės, pritariančios tam, kad Kremliui būtų įvestos tarptautinės sankcijos. Į šią grupę, kaip ir buvo galima tikėtis, pateko visos 3 Baltijos šalys bei Lenkija.

Pirmadienį Briuselyje vyravo rimtos nuotaikos ir virė aštrios diskusijos - čia vykusiame neeiliniame Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo sprendžiama Europos Sąjungos pozicija dėl Rusijos bei diskutuojama apie ateities veiksmus, kadangi „prieita kryžkelė“. „Rusija, užpuldama Gruziją, pažeidė tarptautinę teisę, todėl turi akis į akį susidurti su pasekmėmis, bet ne su sankcijomis“ - taip dar prieš prasidedant neeiliniam viršūnių susitikimui kalbėjo Eckartas von Klaedenas, Vokietijos konserv...

Pirmadienį į neeilinę Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesiją Briuselyje vykstantis prezidentas Valdas Adamkus sieks, kad į Gruziją būtų siunčiami ES ir NATO taikdariai. „Taip, mes to norim ir aš tikiuosi, kad ES priims pasiūlymą, kad visgi Gruzijoje būtų ne rusų priežiūra, taip vadinamieji taikdariai, bet kad atvyktų didelė tarptautinė delegacija, kuri tikrai galėtų įgyvendinti ir užtikrinti, kad procesai vyktų pagal visų bendrus sutarimus“, - žurnalistams penktadienį sakė V.Adamkus.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Lechu Kačynskiu. Šalies vadovas informavo L.Kačynskį apie pokalbius su neseniai Vilniuje viešėjusia Vokietijos kanclere Angela Merkel ir pareikštą bendrą nuomonę, kad Europos Sąjunga turi laikytis vieningos pozicijos dėl visokeriopos pagalbos suteikimo Gruzijai, praneš prezidento spaudos tarnyba.

JAV žurnalas „Forbes“ penktą kartą iš eilės skelbia 100 įtakingiausių planetos moterų sąrašą. Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečius metus iš eilės yra išrinkta pačia įtakingiausiąja. Antroji vieta šiemet atiteko  JAV Indėlių apsaugos korporacijos FDIC federalinei vadovei Sheilai Bair, kuri pademonstravo puikius sugebėjimus suvaldyti finansinę paniką finansinės krizės metu. Trečioji vieta atiteko menkai žinomai Indrai Nooyi, korporacijos „PepsiCo“ vadovei.

Emanuelis Zingeris, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas, oficialiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel išsakė Lietuvos susirūpinimą dėl nacių ir sovietų totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungoje. Pasak parlamentaro, senosios Europos Sąjungos narės privalo suvokti dešimties naujų ES šalių komunistinio pavergimo istoriją.

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę bei pažadėjo padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su A. Merkel, kuri Vilniuje lankėsi su darbo vizitu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį buvo susitikęs su neseniai iš kalėjimo paleistu Baltarusijos opozicijos politiku Aleksandru Kozulinu. Apie šį susitikimą iš anksto pranešta nebuvo. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė antradienį Eltai sakė, kad tai buvęs darbinis susitikimas, bet jo turinio nekomentavo. „Tai buvo darbinis susitikimas, o pranešama ne apie visus darbinius susitikimus. Be to, tai juk politinis kalinys, svarbu asmens saugumas“, - teigė Prezidento atstovė.

JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pareiškė nepritariantys Rusijos parlamento sprendimui pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę. Anot JAV prezidento Džordžo Bušo, toks pripažinimas prieštarautų tarptautinei teisei. Jis pridūrė, kad JAV visiškai palaiko Gruziją šiuo klausimu. Dž.

Šiandien Vilniuje su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė dr. Angela Merkel. V.Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ir jo plėtros perspektyvos, Europos Sąjungos ateitis ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas, situacija Gruzijoje, ES santykiai su Rusija ir ES Rytų kaimynėmis, Europos energetikos saugumo klausimai.

Abejiems Rusijos parlamento rūmams pirmadienį pritarus Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybei, Prancūzija šaukia nepaprastąjį vadovų susitikimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiams aptarti. Kaip pirmadienį rašo internetinis dienraštis „euobserver.com“, susitikimas, kurio reikalauja daugelis ES valstybių, vyks Briuselyje rugsėjo 1 dieną. Susitikime bus tariamasi dėl ES pagalbos Gruzijai ir dėl bloko santykių su Rusija ateities.

Rytoj, rugpjūčio 26 dieną, Vilniuje su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė dr. Angela Merkel. V. Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ir jo plėtros perspektyvos, Europos Sąjungos ateitis ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas, situacija Gruzijoje, ES santykiai su Rusija ir ES Rytų kaimynėmis, Europos energetikos saugumo klausimai.

Antradienį, rugpjūčio 26 dieną, su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė Angela Merkel. Jos susitikime su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu numatoma aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, NATO plėtros galimybes, abiejų šalių tolesnį dalyvavimą taikos palaikymo misijose Afganistane, ES Rytų kaimynystės politikos klausimus.

Kai Rusijos kariai bus išvesti iš tokių Gruzijos miestų kaip Goris ir Zugdidis, eiliniai gruzinai galės atsikvėpti. Bet jie taip pat turės susitaikyti su faktu, kad regionai, dėl kurių kilo konfliktas - Pietų Osetija ir Abchazija - nors formaliai bus laikomi Gruzijos dalimi, jau yra iš esmės prarasti. Taip BBC puslapyje teigia Taikos ir karo instituto atstovas Thomas de Waalsas.

„Melas, kad Gruzija kažką pradėjo“, - pareiškė Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis, paprašytas pakomentuoti teiginius, kad Gruzija pradėjo konfliktą nusiųsdama karius į Pietų Osetiją. M. Saakašvilis sakė, kad Gruzija ne vieną mėnesį kvietė Vakarus atkreipti dėmesį į Rusijos planus įsiveržti į Gruziją. „Niekas į tai nekreipė dėmesio. Svarbiausia Europos žiniasklaida apie tai nerašė, nors puolimo ženklai buvo aiškūs. O dabar kaltinate mus“, - teigė prezidentas.

Rusija šiandien turėtų pradėti išvesti savo karius iš Gruzijos, tačiau vis dar neaišku, kiek laiko tai truks. Rusai šią situaciją lygina su JAV padėtimi Irake. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vakar telefonu informavo Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy, kad Rusija savo karius pradės išvesti pirmadienį. Bus išvesti kaip pastiprinimas taikdariams įvesti kariai. Tačiau Maskva nenurodė terminų, iki kada ši procedūra bus įvykdyta.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila Kirkiliene sekmadienį skrenda į Pekiną, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Anot Vyriausybės spaudos tarnybos, didžiąją laiko dalį Premjeras skirs olimpiados kovoms, ypač toms, kuriose dalyvaus Lietuvos sportininkai. Premjeras stebės mūsų šalies krepšininkų, dviračių treko, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos atstovų kovas.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila Kirkiliene sekmadienį, rugpjūčio 17 d., išskrenda į Pekiną, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Vyriausybės spaudos tarnyba praneša, kad didžiąją laiko dalį premjeras skirs olimpiados kovoms, ypač toms, kuriose dalyvaus Lietuvos sportininkai. Premjeras stebės mūsų šalies krepšininkų, dviračių treko, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos atstovų kovas.

„Keturių valstybių atstovų atvykimas į Tbilisį gruzinų tautai neabejotinai parodė, kad ji yra ne viena“, – teigė iš Tbilisio grįžęs Prezidentas Valdas Adamkus. Lietuvos Prezidentas teigė, kad Rusijos pranešimai apie paliaubas nepasitvirtino, ir kritikavo Europos Sąjungą dėl neryžtingos pozicijos Rusijos ir Gruzijos konflikto atžvilgiu. Anot jo, tarptautinė bendruomenė turėtų siūlyti konkretesnius būdus konflikto sprendimui.

Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį, Seime, Parodų galerijoje, 14 val. vyks Latvijos Prezidento ir Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos globojamas renginys – bus lipdoma unikali skulptūra „Taikos taurė“. Šia iniciatyva, kilusia Latvijoje, siekiama atspindėti per amžius susiklosčiusias sąsajas tarp Europos ir Azijos valstybių kultūrinio ir dvasinio paveldo – kūriny įkūnija taikos, gėrio ir tarpusavio supratimo idėjas, rašoma pranešime spaudai.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Kada pergalė nėra pergalė? Kai ji gadina jūsų valstybės įvaizdį, gąsdina jūsų sąjungininkus ir įtraukia jus į neįmanomą laimėti karą su kur kas galingesniu priešininku. Taip atrodo Gruzija, žvelgiant į praeitą savaitgalį, po to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip lengva karinė pergalė prieš separatistinį režimą Pietų Osetijoje.

Galima drąsiai teigti, kad JAV demokratų kandidato į prezidentus Baracko Obamos kelionės į Artimuosius Rytus ir Europą apogėjumi tapo jo Berlyne pasakyta kalba, kurios pasiklausyti susirinko daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Prieš tai susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, užsienio reikalų ministru F. W. Steinmeieriu ir Berlyno meru Klausu Woweraitu, charizmiškasis B. Obama Berlyne, prie Pergalės kolonos, kreipėsi į susirinkusiuosius.

JAV rinkiminei kampanijai vis intensyvėjant, kandidatai į galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą ieško vis naujų rinkiminio vajaus konstravimo būdų. Demokratų kandidatas B. Obama rinkiminėje kovoje rado labai veiksmingą strategiją. JAV senatorius didelį dėmesį skyrė ne tik politinės kampanijos šalies viduje stiprinimui, bet ir kelionėms po užsienį. Būtent vizitai užsienio šalyse, ypač Europoje, pridėjo nemažai populiarumo šiam kandidatui.

Berlyno sprendimas leisti vienai Vokietijos kompanijai modernia įranga aprūpinti Irane statomas dujų gamybos įmones sukėlė didelį Izraelio nepasitenkinimą, skelbia Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“. Tiesa, Vokietija teigia, kad ji nepažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Iranui įvestų sankcijų. Vokietijos federalinis ekonomikos ir eksporto kontrolės biuras leido kompanijai „Steiner Prematechnik Gastec“ parduoti Iranui įrangos už maždaug 100 mln. eurų.

Berlyno sprendimas leisti vienai Vokietijos kompanijai modernia įranga aprūpinti Irane statomas dujų gamybos įmones sukėlė didelį Izraelio nepasitenkinimą, skelbia „Spiegel Online“. Tiesa, Vokietija teigia, kad ji nepažeidžia Jungtinių Tautų Iranui įvestų sankcijų. Vokietijos Federalinis ekonomikos bei eksporto kontrolės biuras leido kompanijai „Steiner Prematechnik Gastec“ parduoti Iranui įrangos už maždaug 100 mln. eurų.

Europos verslininkai Europos Sąjungos prezidento poste, kuris būtų sukurtas visoms valstybėms ratifikavus Lisabonos sutartį, norėtų matyti buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blairą, skelbia „EU Observer“. Po T. Blairo priimtiniausių verslininkams kandidatų sąraše rikiuojasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junkeris. Apklausą atliko finansinis televizijos naujienų kanalas „CNBC Europe“. T. Blairo kandidatūrą parėmė 37 proc.

Rugpjūčio 26-ąją Lietuvoje lankysis Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Kanclerės vizito programos detalės paaiškės vėliau, tačiau Vyriausybės spaudos tarnyba praneša, kad A. Merkel susitiks su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Premjeras tądien sugrįš iš atostogų. A. Merkel 2005 m. rudenį tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi. Ji šiame poste pakeitė socialdemokratą Gerhardą Schroederį, kuris vyriausybei vadovavo septynerius metus.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ ir tarptautino Thomo Manno festivalio organizatorių rengtas konkursas, skirtas laimėti tris pakvietimus dviems asmenims į dvyliktąjį Tomo Mano festivalį, vyksiantį liepos 12-18 dienomis, baigėsi.