angela merkel

Vokietija skirs 60 mln. eurų Aušvico mirties stovyklos muziejaus Lenkijoje išlaikymui. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir žemių vadovai. Regioninės Vokietijos žemių vyriausybės muziejaus išlaikymui skirs 30 mln. eurų. Aušvico muziejaus atstovai teigia, kad per metus muziejaus išlaikymui ir modernizacijai reikia 120 mln. eurų. Iki šiol muziejus buvo išlaikomas išimtinai Lenkijos valstybės pinigais. Užsienio pagalba sudarė vos 5 proc.

Vokietijos federalinė vyriausybė užsakė kelis tūkstančius „saugių“ išmaniųjų telefonų, kurių neįmanoma pasiklausyti, pranešė dienraštis „Westdeutsche Allgemeine Zeitung“. Šiuo telefonus, kurie vyriausybės nariams ir aukštiems valstybės institucijų pareigūnams suteiks galimybę saugiai naudotis mobiliuoju ryšiu, tieks bendrovė „Deutsche Telekom“. Jos antrinės įmonės „T-Systems“ atstovas Reinhardas Clemensas dienraščiui patvirtino, kad Vokietijos vidaus reikalų ministras pasirašė sutartį dėl itin...

Taip pavadintą straipsnį prieš Vilniuje prasidedantį tarptautinį seminarą apie energetinį saugumą išspausdino solidus JAV dienraštis "The Wall Street Journal". "Tai, kad labai Maskvos išpuoselėto dujotiekio tiesimas realiai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje yra simboliškas smūgis tiems, kurie siekė sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos dujų.

„Mes manėme, kad viską išspręsime, mes tikėjome, kad viską padarys meilė. Tačiau kartais visko išspręsti neišeina“ - per antradienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo antradienį iš gyvenimo pasitraukusio Vokietijos futbolo rinktinės vartininko Roberto Enkes žmona Teresa. „Hannover 96“ ekipai atstovavęs vartininkas pastaraisiais metais buvo kamuojamas depresijos, kuria veikiausiai susirgo po dukrelės mirties. Tačiau futbolininkas kategoriškai atsisakė stacionaraus gydymo.

Lapkričio 11 dieną visame pasaulyje minimos 91-osios Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Angela Merkel taps pirmąja Vokietijos kanclere, dalyvausiančia Paliaubų paskalbimo dienos minėjime, kuris vyks Paryžiuje. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metų liepos 28 dieną, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Iki 1917 metų į karą įsijungė visos didžiausios pasaulio valstybės. Galiausiai 1918 metų lapkričio 11 dieną Vokietija pasirašė paliaubų sutartį.

Belgas Hermanas Van Rompuy ir britas Davidas Milibandas netikėtai tapo svarbiausiais kandidatais į naujus aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus. Europos diplomatų teigimu, yra didelė 27 ES valstybių parama, kad H.Van Rompuy būtų paskirtas ES prezidentu, o D.Milibandas - ES užsienio reikalų ministru. Tačiau Didžiosios Britanijos ministras jau ne kartą sakė ir dar sykį pakartojo, kad nesieks šių pareigų, nes neketina atsisakyti aktyvaus politinio gyvenimo savo šalyje.

Buvę ir esami pasaulio valstybių lyderiai renkasi į Vokietijos sostinę Berlyną, kur bus minimos Berlyno sienos griūties 20 metinės. Berlyno siena, tapusi Šaltojo karo simboliu, krito 1989 metų lapkričio 9 dieną. Į Berlyną atvyksta tokie politikai kaip paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ar buvęs Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis Lechas Walęsa. Prie jų prisijungs visų valstybių, po karo okupavusių Vokietiją, atstovai.

Šią savaitę turėtų paaiškėti, kas taps pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu. Jį skirsiantys Bendrijos valstybių lyderiai turės iš ko pasirinkti, mat kandidatų į šį postą netrūksta. Lietuvos derybinė pozicija šiuo klausimu vis dar neatskleidžiama.

Praėjus 20 metų po Berlyno sienos griūvimo tik 25 proc. buvusios VDR gyventojų jaučiasi pilnateisiais Vokietijos piliečiais. Tuo tarpu VDR gimusi Angela Merkel vadinama ne tik suvienytos Vokietijos, bet ir visos Europos lydere.

Vokietijos žemesnieji parlamento rūmai trečiadienį formaliai perrinko kanclerę ir Krikščionių demokratų sąjungos lyderę Angelą Merkel dar vienai vyriausybės vadovės kadencijai. Iš 612 deputatų už A. Merkel kandidatūrą balsavo 323 parlamentarai. Kad būtų perrinkta, A. Merkel reikėjo bent 312 balsų.

Po 3 savaites trukusių derybų Vokietijoje rinkimus laimėjusios partijos susitarė dėl naujos koalicijos bei mokesčių mažinimo, rašo BBC. Mokesčių mažinimo ir biudžeto deficito balansas buvo didžiausia derybų tarp valdančiųjų partijų problema. Planuojama, kad dėl sumažintų mokesčių Vokietijos biudžetas neteks 24 milijardų eurų. Ši suma yra mažesnė, nei siekė verslo interesus atstovaujanti Laisvųjų demokratų partija, tačiau didesnė, nei norėjo Angelos Merkel Krikščionys demokratai.

„Prezidentė taip pat nori neatsilikti nuo gyvenimo“, – lrt.lt sakė Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Oficialus šalies Prezidentės D. Grybauskaitės profilis populiariajame „Facebook“ socialiniame tinkle pradėjo veikti nuo antradienio. Anot L. Balsio, šalies vadovės puslapis bus ta vieta, kur turėtų burtis jos gerbėjai ir rėmėjai, vykti diskusijos, dalijimasis nuomonėmis ir komentarais.

Airių klausimas – jo XXI amžiaus versija, o ne ta, kuri nedavė ramybės karalienės Viktorijos laikų politikams – išspręstas. Spalio 2 d. referendume airiai balsavo už Lisabonos sutartį ir naujasis konstitucinis susitarimas dėl Europos Sąjungos buvo priimtas. Panašu, kad Lenkija ir Čekijos Respublika – dvi naujos sutarties ratifikavimą vilkinančios šalys – taip pat jai pritars, kad ir kiek skausmo dokumento pasirašymas suteiktų euroskeptikui Čekijos prezidentui Vaclav Klaus.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį Vokietijoje vykę parlamento rinkimai buvo sėkmingi dviem partijoms – krikščionims demokratams su kanclere Angela Merkel priešakyje ir Laisvųjų demokratų partijai. Krikščionių demokratų sąjunga bei šios partijos atitikmuo Bavarijos žemėse – Krikščionių socialinė sąjunga surinko mažiau balsų nei prieš ketverius metus, o laisvųjų demokratų pasirodymas rinkimuose buvo toks sėkmingas, kad abi centro dešiniosios jėgos galės formuoti valdančiąją koaliciją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasipriešino „Google“ planams visas kada nors parašytas knygas patalpinti internete, rašo „The Guardian“. Pasak jos, tai gali pakenkti autorinių teisių apsaugai. Tokio rango asmens įsikišimas į debatus dėl interneto ir privatumo bei autorių teisių pažeidimų iki šiol neturi precedento.

Dienraštis „The Times“ rašo, kad tokiu atveju, jei airiai penktadienį referendume nuspręs ratifikuoti Lisabonos sutartį, buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas taps pirmuoju Europos Sąjungos prezidentu. „The Times“ šaltiniai teigia, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy jau apsisprendė, kad T. Blairas yra geriausias kanidatas į šį postą, o Vokietijos kanlcerė Angela Merkel esą pastaruoju metu sušvelnino savo opoziciją T. Blairo kandidatūrai.

Po sekmadienį vykusių Vokietijos parlamento rinkimų kanclerė Angela Merkel užsitikrino antrąją kadenciją, o jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga jau pirmadienį pradės derybas dėl koalicijos sudarymo su Laisvųjų demokratų partija. A. Merkel teigia, kad antrosios jos kadencijos tikslas yra siekis sugrąžinti klestėjimą didžiausiai Europos ekonomikai. Būtent centro-dešiniųjų koalicija, jos nuomone, tam suteikia geriausias galimybes.

Vokietijoje vykstančių rinkimų laimėtojas daug abejonių nekelia, o didžiausią intrigą kelia klausimas, ar kanclerei Angelai Merkel pavyks suburti už reformas pasisakančią koaliciją, rašo BBC. Beveik neabejojama, kad rinkimus laimės konservatoriai, o dabartinė kanclerė Angela Merkel ir toliau eis šį postą. Tačiau kanclerės siekis sukurti už reformas pasisakančią koaliciją gali neišsipildyti. Norint atsikratyti dabartinių partnerių socialdemokratų reiktų gana didelės balsų persvaros.

Ką daugelis italų galvoja apie Silvio Berlusconi? Į šį klausimą lengva atsakyti. Daugelis galvoja: „Jis – vienas iš mūsų“. Jis myli savo šeimą, savo futbolą, savo draugus, savo maistą. Ir, žinoma, savo pinigus. Ryte jis liaupsina bažnyčią, dieną – šeimos vertybes, o naktimis laiką leidžia su jaunomis moterimis – būnant 72 m. amžiaus tai yra nemažas pasiekimas. Jokių abejonių, jis yra smagus. Daugelis politikų kairėje yra nuobodūs. Originaliajam Silvio juos nugalėti yra vieni niekai.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų palaikė Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą įvesti griežtas premijų, išmokamų bankų darbuotojams, reguliavimo taisykles. Prieš šį sprendimą buvo vienintelė Didžioji Britanija, kurios finansų ministras Alistairas Darlingas posėdyje nedalyvavo.

70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines į tuometį konfliktą įsitraukusios valstybės vertina labai skirtingai. Tai lemia dabartinė jų politika. Kone viso pasaulio spauda pažymi, kad bene labiausiai skiriasi Antrąjį pasaulinį karą sukėlusių Vokietijos ir Rusijos požiūris į jo pradžią bei tų įvykių vertinimas.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ anonsuoja Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino parašytą straipsnį, kuris bus išspausdintas laikraštyje rugpjūčio 31 d. „Gazeta Wyborcza“ teigimu, Rusijos premjeras savo straipsnyje paaiškins, kodėl nusprendė dalyvauti Lenkijoje vyksiančiame 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime.

Prieš Iraną bus imamasi naujų sankcijų, jei šis neparodys noro tartis dėl savosios branduolinės programos, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai A. Merkel pareiškė po susitikimo su Izraelio Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu Berlyne. Vokietijos kanclerė taip pat paragino Izraelį iššaldyti nelegalias statybas okupuotose teritorijose. Trečiadienį Londone B. Netanyahu buvo patvirtinęs, kad Izraelis šį pasiūlymą priims.

Rugsėjo 1 dieną Lenkija laukia atvykstančio Rusijos premjero Vladimiro Putino. Varšuva siūlo Rusijai normalizuoti dvišalius santykius ir žada neliesti opių istorinių temų. Ar V.Putinas taip pat demonstruos draugišką poziciją, lieka paslaptyje. Dujos ir simboliai Spaudoje būsimas V.Putino vizitas į Lenkiją šiuo metu dažnai vadinamas simboliniu. Jokių "praktinių užsiėmimų" nenumatoma. Tikrai nebus išspręstas lenkams itin aktualus rusiškų dujų tiekimo klausimas.

Kaip vasarą leidžia įtakingiausi pasaulio politikai? Angela Merkel kopia į kalnus Italijoje, o Silvijus Berluskonis demonstruoja solidarumą su žemės drebėjimo aukomis ir stengiasi taisyti įvaizdį. Tęsiame antrąją pasakojimo apie politikų atostogas dalį. Pirmąją skaitykite čia. Angela Merkel – Alpių užutėkis Kaip ir dauguma vokiečių Vokietijos kanclerė Angela Merkel su vyru Joachimu Saueriu per atostogas važiuoja prie jūros arba kopia į kalnus.

Naujojo JAV prezidento Baracko Obamos žmona Michelle pateko į „Forbes“ žurnalo sudarytą įtakingiausių planetos moterų 100-tuką. M. Obama šioje klasifikacijoje užėmė 40 vietą. Ketvirtus metus iš eilės įtakingiausia planetos moterimi išrinkta Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Poilsio reikia ir pasaulio lyderiams. Tačiau atostogas jie leidžia skirtingai. Štai Barakas Obama geria alų Naujoje Anglijoje, o Angela Merkel – kopinėja po Italijos Alpes. Barakas Obama – Naujosios Anglijos pakrantėje Nuo seno Oak Bluffs kurorte, „Martos vynuogynų“ (Martha‘s vineyard) saloje, ilsėtis mėgo pasiturintys juodaodžiai.

Nacionalinė Vokietijos demokratinė partija (NPD) teigia bandanti įtikinti Zeką Šalį (Zeca Schall), prieš 21 m. iš Angolos atvykusį imigrantą, grįžti namo. Zekas Šalis yra Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kurios lyderė yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, narys bei ekspertas tautinių mažumų integracijos klausimams. NPD tinklalapyje Zekas vadinamas CDU „kvotiniu negru“ ir yra raginamas nedelsiant palikti Vokietiją.

Siekdamas tapti pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu Tony Blairas susiduria su didesne kritika, negu tikėtasi. Parama buvusiam Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui mažėja Berlyne ir Paryžiuje, o kitur Europoje netgi kyla pasipriešinimas. Kyla klausimas, ar jis praranda progą tapti žmogumi, kuriam būtų galima paskambinti į Briuselį. ES prezidentas bus 27 šalių narių veidas ir vadovaus reguliariems valstybių bei vyriausybių lyderių susitikimams.

Charizmatiškas, bet ir šaltakraujiškas, puikus organizatorius ir kompromisų meistras - toks yra naujasis NATO vadovas danas Andersas Foghas Rasmussenas. Jis siekia modernesnės ir veiksmingesnės NATO. Buvęs Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas, ištikimas JAV sąjungininkas ir Irako karo šalininkas, šiandien pradeda eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas. Apie jo paskyrimą paskelbta balandį.

Nors Europos Tarybos prezidento pareigos dar neegzistuoja, jau svarstomi galimi kandidatai, o pirmenybė teikiama buvusiam britų premjerui Tony Blairui. Tačiau jei savo postą išsaugos Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, Europai tai neišeis į gera. Siekiant Europos Sąjungos (ES) prezidento posto Londonas parems buvusį premjerą Tony Blairą. Apie jį, kaip galimą kandidatą, kalbama jau seniai, bet pirmą kartą savo paramą oficialiai pareiškė šalies vyriausybė.

Kremlius išreiškė apgailestavimą dėl žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo ir pažadėjo kruopščiai ištirti bylą. Tačiau „Spiegel Online“ teigia, kad dauguma analitikų abejoja tokiais pažadais, kadangi, šaltinių Rusijos žvalgyboje teigimu, už nužudymą yra atsakingas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas. Žudikai nebijojo milicijos.

Trumpiausias darbotvarkės apibūdinimas būtų toks: nieko nauja. Visas mantras Didžiojo aštuoneto (G8) vadovai nuolat kartoja atskirai, tą patį išsako atvykę vienas pas kitą vizito, o susirinkę į krūvą visa tai šūkteli choru. Viešųjų ryšių triukai Kasmetis G8 viršūnių susitikimas jau tapo tokiu rutininiu ir žiovulį keliančiu renginiu, kad šįsyk jį organizavęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi ėmėsi pigių rinkodaros triukų išrinkdamas jam vietą.

Prasidėjus pasauliniam ekonomikos nuosmukiui nedarbas Ispanijoje perkopė 18 proc., nors Vokietijoje, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) krito bemaž perpus daugiau, padėtis ne tokia dramatiška. Tai naujausias stebuklas: Vokietijos ekonomikos kritimas buvo vienas staigiausių tarp visų didelių Europos Sąjungos (ES) valstybių, tačiau ši šalis neprarado tiek daug darbo vietų. Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos BVP sumažėjo 6,9 proc.

Artėjant G8 viršūnių susitikimui, kuris rengiamas Italijos Akvilos mieste, prisiminta, kad šalies ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) yra kaip nors asmeniškai įžeidęs beveik visus G8 valstybių lyderius, informuoja naujienų agentūra AP. Grubaus ir netaktiško Italijos premjero humoro pavyko išvengti tik Kanados ir Japonijos lyderiams. Tačiau tokia situacija gali pasikeisti jau kitą savaitę.

„World Public Opinion“ atlikta 20 valstybių gyventojų nuomonių apklausa parodė, kad šių šalių gyventojai iš visų pasaulio lyderių labiausiai pasitiki JAV prezidentu Baracku Obama. Verta pastebėti, kad vos prieš metus B. Obamos pirmtakas George'as W. Bushas buvo vienas iš labiausiai nemėgstamų politikų. B. Obama teigė pasitikintys 61 proc. respondentų. Nepasitikėjimą JAV prezidentu išreiškė 31 proc. apklaustųjų.

Šiandien (birželio 30 d.) Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė nutartį, kad Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies konstitucijai. Šio sprendimo laukė ne tik Vokietijos valdžia, bet ir visa ES. Lisabonos sutartis turi pakeisti nesėkmę patyrusią Europos Konstituciją ir numato eilę ES būtinų reformų.

Į Europos Sąjungos vadovų susitikimą Briuselyje Prezidentas Valdas Adamkus atvyko ne tik spręsti svarbių klausimų, bet ir ištarti „sudiev“ šalių vadovams. Birželio 18-19 dienomis V. Adamkus paskutinį kartą dalyvauja Europos Vadovų Taryboje kaip šalies vadovas. Atvykęs į Europos vadovų susitikimą Briuselyje V. Adamkus neslėpė minorinių nuotaikų. „Turbūt kaip ir kiekvienas atsisveikinimas yra žmogiškai priimamas. Per tiek laiko su Europos vadovais pavyko sudaryti ir asmeniškų ryšių.

Europos Parlamento liberalų, žaliųjų ir socialistų partijos bandys bendromis jėgomis priešintis tam, kad Jose Manuelis Barroso būtų perrinktas antrai Europos Komisijos pirmininko kadencijai. Vietoj jo, šios partijos siūlo buvusio Belgijos premjero Guy Verhofstadto kandidatūrą. Socialistų partija šios savaitės pradžioje pareiškė, kad neremsią J. M Barroso kandidatūros. "J. M. Barosso atstovauja politikai, kuriai mes nepritarėme per rinkimus į Europos Parlamentą.

Sąjungininkai žymi 65-ąsias išsilaipinimo Normandijoje metines, praneša „BBC“. Pagarbą išreikšti Prancūzijos šiaurėje susirinko JAV, Prancūzijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos lyderiai. JAV prezidentas Barakas Obama proginėje kalboje pažymėjo, jog 1945 m. birželio 6 dieną pademonstruota paprastų žmonių „drąsa“ ir „pasiaukojimas“ pakeitė visą pasaulio istoriją. Vien per pirmąją operacijos Normadijoje dieną („D-day“) Sąjungininkai neteko 250 000 karių.

Antradienį pasigirdo kalbos, kad iš Liuksemburgo finansų ministro posto ir euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovo pareigų ketina trauktis Jeanas-Claude'as Junckeras. Pats J. C. Junckeras teigia, kad bent iš Eurogrupės vadovo pareigų neketina atsistatydinti. Pagrindas tokioms kalbos atsirado dėl artėjančių rinkimų Liuksemburge, kurie vyks šį sekmadienį.

Kuo arčiau Europos Parlamento (EP) rinkimų sekmadienis, tuo nykesnės demokratijos puoselėtojų nuotaikos. Piliečiai nemato prasmės eiti prie balsadėžių ir gali nurodyti daugybę priežasčių, kodėl taip nutiko. Bent vieną iš jų vertėtų pakeisti – išplėsti galimybę balsuoti už atskirus politikus, o ne už partijas. Įvairios apklausos rodo, kad birželio 4-7 dienomis visoje Europoje vyksiantys rinkimai gali sulaukti rekordiškai mažai rinkėjų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel mano, kad Europos Sąjunga (ES) turi laikytis pragmatiškos politikos. Užsiimti ne tik Bendrijos plėtra, bet ir gilesne integracija, daugiau dėmesio skirti politiniams tikslams, o ne ateities planams. Praėjusią savaitę, A. Merkel pristatė Vokišką ES raidos viziją, kurioje ginamas Vokietijos siekis pristabdyti Bendrijos plėtrą iki bus ratifikuota Lisabonos sutartis. Taip pat prieštaraujama, kad euro zonai priklausančios šalys koordinuotų ES ekonomikos politiką.

Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) saugumas, žinomas "Stasi" vardu, bandė užverbuoti ir dabartinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Tiesa, tuomet ji buvo tik paprasta VDR gyventoja. Apie tai papasakojo pati Vokietijos vadovė, duodama interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, nors 20 metų apie tai nebuvo net užsiminusi. "Stasi" pabandė užverbuoti A.Merkel 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Ką daugelis italų galvoja apie Silvio Berlusconi? Į šį klausimą lengva atsakyti. Daugelis galvoja: „Jis – vienas iš mūsų“. Jis myli savo šeimą, savo futbolą, savo draugus, savo maistą. Ir, žinoma, savo pinigus. Ryte jis liaupsina bažnyčią, dieną – šeimos vertybes, o naktimis laiką leidžia su jaunomis moterimis – būnant 72 m. amžiaus tai yra nemažas pasiekimas. Jokių abejonių, jis yra smagus. Daugelis politikų kairėje yra nuobodūs. Originaliajam Silvio juos nugalėti yra vieni niekai.

Rusenantį žaizdrą nesunku pakurstyti mažiausiu šapeliu. Šis palyginimas tinka ir padėčiai Gruzijoje apibūdinti. Tarsi būtų negana pernai rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, gegužės 6 d. NATO pradėjo karines pratybas, kuriose dalyvauja apie 500 karių. Tai sukėlė ne tik Rusijos pasipriešinimą, bet ir kai kurių Aljanso šalių politikų kritiką Briuselio adresu.

Europos Sąjunga (ES) nenori sumaišties savo pašonėje ir siekia padėti rytinėms savo kaimynėms, tačiau Maskva tai vertina kaip kišimąsi į jos įtakos sferą. Nepaisydama Rusijos susierzinimo, ES vakar Prahoje surengė susitikimą su šešių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino vokiečius nepamiršti komunistinės eros buvusioje Rytų Vokietijoje brutalumo. Kanclerė antradienį lankėsi viename buvusiame slaptosios policijos Stasi kalėjime. Kadangi Vokietija šiemet mini dvidešimtąsias Berlyno sienos griūties metines, A. Merkel ragino jaunimą nepamiršti žmogaus teisių pažeidimų, kurie buvo vykdomi Rytų Vokietijos kalėjimuose.

Nesusprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba buvo aptikta Berlyno centre šalia buto, kuriame gyvena Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Policija evakavo žmones 300 metrų spinduliu nuo pavojingo radinio, tada specialistai pradėjo 100 kilogramų sprogmens nukenksminimo operaciją. Pasak Berlyno policijos, tokias bombas Antrojo pasaulinio karo metais naudojo sovietų armija. Policija patvirtino, kad sprogmuo iš tiesų rastas netoli A. Merkel buto.