angela merkel

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Lietuvoje pirmą kartą viešėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę bei pažadėjo padėti Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims nelikti „energetine sala“. Antradienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su A. Merkel, kuri Vilniuje lankėsi su darbo vizitu, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį buvo susitikęs su neseniai iš kalėjimo paleistu Baltarusijos opozicijos politiku Aleksandru Kozulinu. Apie šį susitikimą iš anksto pranešta nebuvo. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė antradienį Eltai sakė, kad tai buvęs darbinis susitikimas, bet jo turinio nekomentavo. „Tai buvo darbinis susitikimas, o pranešama ne apie visus darbinius susitikimus. Be to, tai juk politinis kalinys, svarbu asmens saugumas“, - teigė Prezidento atstovė.

JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pareiškė nepritariantys Rusijos parlamento sprendimui pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę. Anot JAV prezidento Džordžo Bušo, toks pripažinimas prieštarautų tarptautinei teisei. Jis pridūrė, kad JAV visiškai palaiko Gruziją šiuo klausimu. Dž.

Šiandien Vilniuje su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė dr. Angela Merkel. V.Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ir jo plėtros perspektyvos, Europos Sąjungos ateitis ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas, situacija Gruzijoje, ES santykiai su Rusija ir ES Rytų kaimynėmis, Europos energetikos saugumo klausimai.

Abejiems Rusijos parlamento rūmams pirmadienį pritarus Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybei, Prancūzija šaukia nepaprastąjį vadovų susitikimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykiams aptarti. Kaip pirmadienį rašo internetinis dienraštis „euobserver.com“, susitikimas, kurio reikalauja daugelis ES valstybių, vyks Briuselyje rugsėjo 1 dieną. Susitikime bus tariamasi dėl ES pagalbos Gruzijai ir dėl bloko santykių su Rusija ateities.

Rytoj, rugpjūčio 26 dieną, Vilniuje su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė dr. Angela Merkel. V. Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu bus aptartas dvišalis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas ir jo plėtros perspektyvos, Europos Sąjungos ateitis ir Lisabonos sutarties įgyvendinimas, situacija Gruzijoje, ES santykiai su Rusija ir ES Rytų kaimynėmis, Europos energetikos saugumo klausimai.

Antradienį, rugpjūčio 26 dieną, su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos federalinė kanclerė Angela Merkel. Jos susitikime su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu numatoma aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, NATO plėtros galimybes, abiejų šalių tolesnį dalyvavimą taikos palaikymo misijose Afganistane, ES Rytų kaimynystės politikos klausimus.

Kai Rusijos kariai bus išvesti iš tokių Gruzijos miestų kaip Goris ir Zugdidis, eiliniai gruzinai galės atsikvėpti. Bet jie taip pat turės susitaikyti su faktu, kad regionai, dėl kurių kilo konfliktas - Pietų Osetija ir Abchazija - nors formaliai bus laikomi Gruzijos dalimi, jau yra iš esmės prarasti. Taip BBC puslapyje teigia Taikos ir karo instituto atstovas Thomas de Waalsas.

„Melas, kad Gruzija kažką pradėjo“, - pareiškė Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis, paprašytas pakomentuoti teiginius, kad Gruzija pradėjo konfliktą nusiųsdama karius į Pietų Osetiją. M. Saakašvilis sakė, kad Gruzija ne vieną mėnesį kvietė Vakarus atkreipti dėmesį į Rusijos planus įsiveržti į Gruziją. „Niekas į tai nekreipė dėmesio. Svarbiausia Europos žiniasklaida apie tai nerašė, nors puolimo ženklai buvo aiškūs. O dabar kaltinate mus“, - teigė prezidentas.

Rusija šiandien turėtų pradėti išvesti savo karius iš Gruzijos, tačiau vis dar neaišku, kiek laiko tai truks. Rusai šią situaciją lygina su JAV padėtimi Irake. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas vakar telefonu informavo Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy, kad Rusija savo karius pradės išvesti pirmadienį. Bus išvesti kaip pastiprinimas taikdariams įvesti kariai. Tačiau Maskva nenurodė terminų, iki kada ši procedūra bus įvykdyta.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila Kirkiliene sekmadienį skrenda į Pekiną, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Anot Vyriausybės spaudos tarnybos, didžiąją laiko dalį Premjeras skirs olimpiados kovoms, ypač toms, kuriose dalyvaus Lietuvos sportininkai. Premjeras stebės mūsų šalies krepšininkų, dviračių treko, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos atstovų kovas.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila Kirkiliene sekmadienį, rugpjūčio 17 d., išskrenda į Pekiną, kur vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Vyriausybės spaudos tarnyba praneša, kad didžiąją laiko dalį premjeras skirs olimpiados kovoms, ypač toms, kuriose dalyvaus Lietuvos sportininkai. Premjeras stebės mūsų šalies krepšininkų, dviračių treko, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, lengvosios atletikos atstovų kovas.

„Keturių valstybių atstovų atvykimas į Tbilisį gruzinų tautai neabejotinai parodė, kad ji yra ne viena“, – teigė iš Tbilisio grįžęs Prezidentas Valdas Adamkus. Lietuvos Prezidentas teigė, kad Rusijos pranešimai apie paliaubas nepasitvirtino, ir kritikavo Europos Sąjungą dėl neryžtingos pozicijos Rusijos ir Gruzijos konflikto atžvilgiu. Anot jo, tarptautinė bendruomenė turėtų siūlyti konkretesnius būdus konflikto sprendimui.

Rugpjūčio 14 d., ketvirtadienį, Seime, Parodų galerijoje, 14 val. vyks Latvijos Prezidento ir Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos globojamas renginys – bus lipdoma unikali skulptūra „Taikos taurė“. Šia iniciatyva, kilusia Latvijoje, siekiama atspindėti per amžius susiklosčiusias sąsajas tarp Europos ir Azijos valstybių kultūrinio ir dvasinio paveldo – kūriny įkūnija taikos, gėrio ir tarpusavio supratimo idėjas, rašoma pranešime spaudai.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Kada pergalė nėra pergalė? Kai ji gadina jūsų valstybės įvaizdį, gąsdina jūsų sąjungininkus ir įtraukia jus į neįmanomą laimėti karą su kur kas galingesniu priešininku. Taip atrodo Gruzija, žvelgiant į praeitą savaitgalį, po to, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip lengva karinė pergalė prieš separatistinį režimą Pietų Osetijoje.

Galima drąsiai teigti, kad JAV demokratų kandidato į prezidentus Baracko Obamos kelionės į Artimuosius Rytus ir Europą apogėjumi tapo jo Berlyne pasakyta kalba, kurios pasiklausyti susirinko daugiau kaip 200 tūkstančių žmonių. Prieš tai susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, užsienio reikalų ministru F. W. Steinmeieriu ir Berlyno meru Klausu Woweraitu, charizmiškasis B. Obama Berlyne, prie Pergalės kolonos, kreipėsi į susirinkusiuosius.

JAV rinkiminei kampanijai vis intensyvėjant, kandidatai į galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą ieško vis naujų rinkiminio vajaus konstravimo būdų. Demokratų kandidatas B. Obama rinkiminėje kovoje rado labai veiksmingą strategiją. JAV senatorius didelį dėmesį skyrė ne tik politinės kampanijos šalies viduje stiprinimui, bet ir kelionėms po užsienį. Būtent vizitai užsienio šalyse, ypač Europoje, pridėjo nemažai populiarumo šiam kandidatui.

Berlyno sprendimas leisti vienai Vokietijos kompanijai modernia įranga aprūpinti Irane statomas dujų gamybos įmones sukėlė didelį Izraelio nepasitenkinimą, skelbia Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“. Tiesa, Vokietija teigia, kad ji nepažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Iranui įvestų sankcijų. Vokietijos federalinis ekonomikos ir eksporto kontrolės biuras leido kompanijai „Steiner Prematechnik Gastec“ parduoti Iranui įrangos už maždaug 100 mln. eurų.

Berlyno sprendimas leisti vienai Vokietijos kompanijai modernia įranga aprūpinti Irane statomas dujų gamybos įmones sukėlė didelį Izraelio nepasitenkinimą, skelbia „Spiegel Online“. Tiesa, Vokietija teigia, kad ji nepažeidžia Jungtinių Tautų Iranui įvestų sankcijų. Vokietijos Federalinis ekonomikos bei eksporto kontrolės biuras leido kompanijai „Steiner Prematechnik Gastec“ parduoti Iranui įrangos už maždaug 100 mln. eurų.

Europos verslininkai Europos Sąjungos prezidento poste, kuris būtų sukurtas visoms valstybėms ratifikavus Lisabonos sutartį, norėtų matyti buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blairą, skelbia „EU Observer“. Po T. Blairo priimtiniausių verslininkams kandidatų sąraše rikiuojasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junkeris. Apklausą atliko finansinis televizijos naujienų kanalas „CNBC Europe“. T. Blairo kandidatūrą parėmė 37 proc.

Rugpjūčio 26-ąją Lietuvoje lankysis Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Kanclerės vizito programos detalės paaiškės vėliau, tačiau Vyriausybės spaudos tarnyba praneša, kad A. Merkel susitiks su Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. Premjeras tądien sugrįš iš atostogų. A. Merkel 2005 m. rudenį tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi. Ji šiame poste pakeitė socialdemokratą Gerhardą Schroederį, kuris vyriausybei vadovavo septynerius metus.

Naujienų portalo „Balsas.lt“ ir tarptautino Thomo Manno festivalio organizatorių rengtas konkursas, skirtas laimėti tris pakvietimus dviems asmenims į dvyliktąjį Tomo Mano festivalį, vyksiantį liepos 12-18 dienomis, baigėsi.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė dalyvausiantis rugpjūčio 8 dieną Pekine vyksiančioje vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, skelbia BBC. Kiek anksčiau Prancūzijos prezidentas buvo pareiškę, kad dėl Kinijos veiksmų Tibete neatmeta galimybės boikotuoti olimpiadą. Tačiau, Didžiojo aštuoneto susitikime susitikęs su Kinijos prezidentu, N. Sarkozy savo nuomonę pakeitė.

Japonijoje prasidėjo trijų dienų Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių viršūnių susitikimas, kurios metu Japonijos, JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Kanados ir Rusijos lyderiai apsvarstys daug temų, ir pirmiausia - pasaulinės ekonomikos būklę, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC. Japonija, kaip pirmininkaujanti Aštuonete šalis, iš pradžių norėjo, kad pagrindinė tema būtų kova su klimato kaita.

Japonijos ministras pirmininkas Yasuo Fukuda  sekmadienį pareiškė, kad ketina kitą mėnesį vykti į Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Pekine, ir nesusiejo šio klausimo su žmogaus teisių reikalais. "Čia aš pirmą kartą oficialiai paskelbsiu, jog dalyvausiu Olimpiados atidarymo ceremonijoje", - sakė Y.Fukuda G-8 (Didžiojo aštuoneto) valstybių viršūnių susitikimo, vyksiančio šiaurės Japonijoje, išvakarėse.

Naujoji JAV ambasada Berlyne penktadienį iškilmingai atidaroma toje pačioje vietoje, kur ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Naująjį atstovybės pastatą šalia Brandenburgo vartų atidarys buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas (Džordžas Bušas), vadovavęs Baltiesiems rūmams 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena. Antrojo pasaulinio karo metu ambasada buvo subombarduota, pastato griuvėsius Rytų Vokietijos valdžia išvalė ir jų vietoje pastatė Berlyno sieną.

Kitą savaitę įvyksiantis Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių viršūnių susitikimas vadinamas galingiausių pasaulio lyderių susitikimu, bet daugumos jų pozicijos šiuo metu yra silpnos. Nors per viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasidės Japonijoje, bus sprendžiami svarbūs klausimai, įskaitant prastą pasaulio ekonomikos būklę, stebėtojams sunku prisiminti metus, kai patys G-8 lyderiai susidurtų su tokiomis didelėmis problemomis.

Lietuvos europarlamentarai nėra vieningos nuomonės, ar Europos Parlamente (EP) reikia inicijuoti rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbo pratęsimo. Lietuvos atstovų EP nuomonės išsiskyrė penktadienį Seime diskutuojant su Užsienio reikalų komiteto nariais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė Laima Andrikienė sako, kad Lietuvos atstovai EP galėtų susitarti ir visi kartu rinkti parašus savose frakcijose.

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas Bušas) vyks į Pekino olimpiados atidarymą, ignoruodamas kritikų raginimus boikotuoti žaidynes dėl Kinijoje pažeidžiamų žmogaus teisių ir padėties Tibete, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Kai kurie pasaulio lyderiai neketina dalyvauti rugpjūčio 8 dieną rengiamoje atidarymo ceremonijoje.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad ji yra „tikra“ dėl Lisabonos sutarties ateities, nors ją atmetė Airija ir atsisakė pasirašyti Lenkijos prezidentas. „Tebesu tikra. Manau, kad svarbu draugiškai nužymėti tolesnį kelią su partneriais iš Airijos“, - sakė A.Merkel N-24 televizijai tradiciniame vasaros interviu.

Prancūzija antradienį perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES), o prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino daryti didelius pakeitimus kuriant Europą po Airijos pareikšto "ne" bloko reformų sutarčiai. "Buvo padaryta klaidų dėl to, kaip Europa buvo kuriama", - pripažino N.Sarkozy, pirmadienį duodamas interviu televizijai.

Daniele'is Ganseras, Bale universiteto (Šveicarija) šiuolaikinės istorijos profesorius, Naftos ir dujų piko tyrimų asociacijos (The Association for the Study of Peak Oil and Gas, ASPO) Šveicarijos skyriaus prezidentas, išleido knygą „Slaptos NATO armijos: terorizmas Vakarų Europoje“. Kaip rodo jo tyrimai, Jungtinės Valstijos 50 metų laikotarpyje organizavo teroro aktus Vakarų Europoje, kuriuos po to melagingai priskirdavo kairiesiems ir kraštutiniams kairiesiems, kad diskredituotų juos rinkėjų...

Birželio mėnesį Europoje siautusi futbolo karštinė baigėsi. Henry Delaunay vardo trofėjų į savo tėvynę parsigabens Luiso Aragoneso vadovaujama nenugalimoji ispanų armada, kuri finale rezultatu 1:0 įveikė Vokietijos vienuolikę. Pasiekimai Laimėję Europos čempionato finalą, ispanai tapo tik trečiąja rinktine, kuriai H. Delaunay vardo trofėjų pavyko iškovoti daugiau nei kartą.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis interviu Vokietijos dienraščiui ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos intervencija į Abchaziją turi liautis, kitaip kils pavojus kitų buvusių sovietinių respublikų suverenumui. „Gruzija yra tiktai pradžia. Rytoj bus Ukraina, Baltijos šalys ir Lenkija. Kyla grėsmė visai Europos saugumo tvarkai, susiklosčiusiai po šaltojo karo“, - sakė jis Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. „Gruzija tapo lakmuso popieriumi.

Vokietija susirūpinusi dėl Gruzijos ir Rusijos ginčo, kurio priežastimi tapo nepriklausoma pasiskelbusi Abchazija, ir ketina aptarti šį klausimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikime, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Suintensyvėjus Rusijos ryšiams su Abchazija, kurios teritorijoje yra Rusijos taikdarių kontingentas ir kurios dauguma gyventojų turi rusiškus pasus, pastaraisiais mėnesiais labai paaštrėjo Maskvos ir Tbilisio santykiai.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ketvirtadienį prašė skirti daugiau laiko, kad galima būtų rasti išeitį iš ES reformų krizės, o jo kolegos Europoje žadėjo paspausti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje B.Cowenas sakė dar tik pradėjęs konsultuotis su ES lyderiais, kaip įveikti sumaištį, kuri kilo Airijai prieš savaitę atmetus Bendrijos chartiją.

Lisabonos sutarties priešininkai užtikrintai laimėjo 36 iš 43 Airijos rinkimų apygardų. Kaip rašo tinklapis ireland.com, prieš sutartį pasisakė 53,4 proc. balsavusiųjų, už - 46,6 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 53,1 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad kontinentinė Europa turi imtis lyderystės, nustatant finansų rinkų taisykles, nes anglosaksų modelis nepasiteisino. Ligšiolinis finansų rinkų organizavimas neleidžia tinkamai įvertinti didėjančią eurozonos augimo svarbą. Naujas reguliavimo priemones  ateinantį mėnesį aptars galingojo aštuonetuko – G8 vadovai. A. Merkel ragina Europos kredito reitingavimo agentūras sudaryti reikiamą atsvarą Moody‘s ir Standard&Poors dominavimui.

JAV prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) trečiadienį po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, kad sprendžiant įtariamos Irano branduolinės programos klausimą yra svarstomos „visos galimybės“. „Suteiksime šansą diplomatijai, - sakė su atsisveikinimo vizitu Europoje besilankantys G.W.Bushas per bendrą spaudos konferenciją.

JAV prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) trečiadienį išsakė prognozę, kad Vašingtonui ir Bagdadui paveiks įveikti kliūtis ir sudaryti susitarimą dėl tolesnio JAV pajėgų dislokavimo Irake. „Manau, kad užbaigsime strateginį susitarimą su Iraku. Visokių triukšmų yra ir jų sistemoje, ir mūsų sistemoje“, - sakė G.W.Bushas po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Ar Europos Sąjunga iš esmės yra moteriškas projektas? Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja (ir tuo pačiu aukščiausias pareigas Komisijoje einanti moteris) Margot Wallström mano, kad taip. Ji pažymi, kad ES mėgsta kompromisus ir įsiklausymą bei atmeta tokius baisius dalykus kaip konfliktas. M. Walström, kuri atsakinga už ES projekto „pardavimą“ piliečiams, leidžia suprasti, kad dėl to moterims galėtų būti suteikta daugiau aukščiausių Sąjungos postų.

Vokietijos federalinis prezidentas Horstas Koehleris susitikime Berlyne pareiškė, jog džiaugiasi galįs pasveikinti Dmitrijų Medvedevą Vokietijoje, į kurią Rusijos prezidentas „atvyko taip greitai“. „Rusija - šalis, kurios potencialas labai sparčiai auga, ji vis stiprėja. Vokietija suinteresuota stipria Rusija, su kuria ji numato ilgalaikį bendradarbiavimą“, - sakė H.Koehleris susitikime su D.Medvedevu, pranešė Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Aleksejus Gromovas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo ginti dujotiekio, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, projektą; tą patį, kuris sukėlė Rytų Europos valstybių ir aplinkos apsaugos organizacijų pasipiktinimą. „Aš ginsiu šį projektą, nes juo suinteresuotos daugelis valstybių, - sakė A.Merkel po derybų su Vokietijoje besilankančiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Dmitrijus Medvedevas, kaip Rusijos prezidentas, pirmojo vizito Europoje vyksta į Vokietiją, tad Berlynas turės progą išsiaiškinti jo ketinimus dėl demokratinių reformų ir įstatymo valdžios. Per ketvirtadienio vizitą D.Medvedevas turi susitikti su kanclere Angela Merkel, prezidentu Horstu Koehleriu ir verslo lyderiais, taip pat - pasakyti kalbą dėl užsienio politikos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina NATO užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, kad būtų išvengta nesusikalbėjimų dėl tolimesnės aljanso plėtros į Rytus bei JAV planuojamo priešraketinio gynybos skydo Čekijoje bei Lenkijoje. „Jei mes nesikalbame vienas su kitu, tai nenuostabu, kad egzistuoja tam tikri prietarai“ – „International Herald Tribune“ cituoja Vokietijos kanclerę.