angela merkel

Japonijoje prasidėjo trijų dienų Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių viršūnių susitikimas, kurios metu Japonijos, JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Kanados ir Rusijos lyderiai apsvarstys daug temų, ir pirmiausia - pasaulinės ekonomikos būklę, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC. Japonija, kaip pirmininkaujanti Aštuonete šalis, iš pradžių norėjo, kad pagrindinė tema būtų kova su klimato kaita.

Japonijos ministras pirmininkas Yasuo Fukuda  sekmadienį pareiškė, kad ketina kitą mėnesį vykti į Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Pekine, ir nesusiejo šio klausimo su žmogaus teisių reikalais. "Čia aš pirmą kartą oficialiai paskelbsiu, jog dalyvausiu Olimpiados atidarymo ceremonijoje", - sakė Y.Fukuda G-8 (Didžiojo aštuoneto) valstybių viršūnių susitikimo, vyksiančio šiaurės Japonijoje, išvakarėse.

Naujoji JAV ambasada Berlyne penktadienį iškilmingai atidaroma toje pačioje vietoje, kur ji buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą. Naująjį atstovybės pastatą šalia Brandenburgo vartų atidarys buvęs JAV prezidentas George‘as Bushas (Džordžas Bušas), vadovavęs Baltiesiems rūmams 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena. Antrojo pasaulinio karo metu ambasada buvo subombarduota, pastato griuvėsius Rytų Vokietijos valdžia išvalė ir jų vietoje pastatė Berlyno sieną.

Kitą savaitę įvyksiantis Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių viršūnių susitikimas vadinamas galingiausių pasaulio lyderių susitikimu, bet daugumos jų pozicijos šiuo metu yra silpnos. Nors per viršūnių susitikimą, kuris pirmadienį prasidės Japonijoje, bus sprendžiami svarbūs klausimai, įskaitant prastą pasaulio ekonomikos būklę, stebėtojams sunku prisiminti metus, kai patys G-8 lyderiai susidurtų su tokiomis didelėmis problemomis.

Lietuvos europarlamentarai nėra vieningos nuomonės, ar Europos Parlamente (EP) reikia inicijuoti rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbo pratęsimo. Lietuvos atstovų EP nuomonės išsiskyrė penktadienį Seime diskutuojant su Užsienio reikalų komiteto nariais. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos narė Laima Andrikienė sako, kad Lietuvos atstovai EP galėtų susitarti ir visi kartu rinkti parašus savose frakcijose.

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas Bušas) vyks į Pekino olimpiados atidarymą, ignoruodamas kritikų raginimus boikotuoti žaidynes dėl Kinijoje pažeidžiamų žmogaus teisių ir padėties Tibete, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Kai kurie pasaulio lyderiai neketina dalyvauti rugpjūčio 8 dieną rengiamoje atidarymo ceremonijoje.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad ji yra „tikra“ dėl Lisabonos sutarties ateities, nors ją atmetė Airija ir atsisakė pasirašyti Lenkijos prezidentas. „Tebesu tikra. Manau, kad svarbu draugiškai nužymėti tolesnį kelią su partneriais iš Airijos“, - sakė A.Merkel N-24 televizijai tradiciniame vasaros interviu.

Prancūzija antradienį perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES), o prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino daryti didelius pakeitimus kuriant Europą po Airijos pareikšto "ne" bloko reformų sutarčiai. "Buvo padaryta klaidų dėl to, kaip Europa buvo kuriama", - pripažino N.Sarkozy, pirmadienį duodamas interviu televizijai.

Daniele'is Ganseras, Bale universiteto (Šveicarija) šiuolaikinės istorijos profesorius, Naftos ir dujų piko tyrimų asociacijos (The Association for the Study of Peak Oil and Gas, ASPO) Šveicarijos skyriaus prezidentas, išleido knygą „Slaptos NATO armijos: terorizmas Vakarų Europoje“. Kaip rodo jo tyrimai, Jungtinės Valstijos 50 metų laikotarpyje organizavo teroro aktus Vakarų Europoje, kuriuos po to melagingai priskirdavo kairiesiems ir kraštutiniams kairiesiems, kad diskredituotų juos rinkėjų...

Birželio mėnesį Europoje siautusi futbolo karštinė baigėsi. Henry Delaunay vardo trofėjų į savo tėvynę parsigabens Luiso Aragoneso vadovaujama nenugalimoji ispanų armada, kuri finale rezultatu 1:0 įveikė Vokietijos vienuolikę. Pasiekimai Laimėję Europos čempionato finalą, ispanai tapo tik trečiąja rinktine, kuriai H. Delaunay vardo trofėjų pavyko iškovoti daugiau nei kartą.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis interviu Vokietijos dienraščiui ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos intervencija į Abchaziją turi liautis, kitaip kils pavojus kitų buvusių sovietinių respublikų suverenumui. „Gruzija yra tiktai pradžia. Rytoj bus Ukraina, Baltijos šalys ir Lenkija. Kyla grėsmė visai Europos saugumo tvarkai, susiklosčiusiai po šaltojo karo“, - sakė jis Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. „Gruzija tapo lakmuso popieriumi.

Vokietija susirūpinusi dėl Gruzijos ir Rusijos ginčo, kurio priežastimi tapo nepriklausoma pasiskelbusi Abchazija, ir ketina aptarti šį klausimą Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos viršūnių susitikime, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Suintensyvėjus Rusijos ryšiams su Abchazija, kurios teritorijoje yra Rusijos taikdarių kontingentas ir kurios dauguma gyventojų turi rusiškus pasus, pastaraisiais mėnesiais labai paaštrėjo Maskvos ir Tbilisio santykiai.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ketvirtadienį prašė skirti daugiau laiko, kad galima būtų rasti išeitį iš ES reformų krizės, o jo kolegos Europoje žadėjo paspausti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje B.Cowenas sakė dar tik pradėjęs konsultuotis su ES lyderiais, kaip įveikti sumaištį, kuri kilo Airijai prieš savaitę atmetus Bendrijos chartiją.

Lisabonos sutarties priešininkai užtikrintai laimėjo 36 iš 43 Airijos rinkimų apygardų. Kaip rašo tinklapis ireland.com, prieš sutartį pasisakė 53,4 proc. balsavusiųjų, už - 46,6 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 53,1 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad kontinentinė Europa turi imtis lyderystės, nustatant finansų rinkų taisykles, nes anglosaksų modelis nepasiteisino. Ligšiolinis finansų rinkų organizavimas neleidžia tinkamai įvertinti didėjančią eurozonos augimo svarbą. Naujas reguliavimo priemones  ateinantį mėnesį aptars galingojo aštuonetuko – G8 vadovai. A. Merkel ragina Europos kredito reitingavimo agentūras sudaryti reikiamą atsvarą Moody‘s ir Standard&Poors dominavimui.

JAV prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) trečiadienį po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, kad sprendžiant įtariamos Irano branduolinės programos klausimą yra svarstomos „visos galimybės“. „Suteiksime šansą diplomatijai, - sakė su atsisveikinimo vizitu Europoje besilankantys G.W.Bushas per bendrą spaudos konferenciją.

JAV prezidentas George‘as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) trečiadienį išsakė prognozę, kad Vašingtonui ir Bagdadui paveiks įveikti kliūtis ir sudaryti susitarimą dėl tolesnio JAV pajėgų dislokavimo Irake. „Manau, kad užbaigsime strateginį susitarimą su Iraku. Visokių triukšmų yra ir jų sistemoje, ir mūsų sistemoje“, - sakė G.W.Bushas po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Ar Europos Sąjunga iš esmės yra moteriškas projektas? Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja (ir tuo pačiu aukščiausias pareigas Komisijoje einanti moteris) Margot Wallström mano, kad taip. Ji pažymi, kad ES mėgsta kompromisus ir įsiklausymą bei atmeta tokius baisius dalykus kaip konfliktas. M. Walström, kuri atsakinga už ES projekto „pardavimą“ piliečiams, leidžia suprasti, kad dėl to moterims galėtų būti suteikta daugiau aukščiausių Sąjungos postų.

Vokietijos federalinis prezidentas Horstas Koehleris susitikime Berlyne pareiškė, jog džiaugiasi galįs pasveikinti Dmitrijų Medvedevą Vokietijoje, į kurią Rusijos prezidentas „atvyko taip greitai“. „Rusija - šalis, kurios potencialas labai sparčiai auga, ji vis stiprėja. Vokietija suinteresuota stipria Rusija, su kuria ji numato ilgalaikį bendradarbiavimą“, - sakė H.Koehleris susitikime su D.Medvedevu, pranešė Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojas Aleksejus Gromovas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pažadėjo ginti dujotiekio, kurį planuojama tiesti Baltijos jūros dugnu, projektą; tą patį, kuris sukėlė Rytų Europos valstybių ir aplinkos apsaugos organizacijų pasipiktinimą. „Aš ginsiu šį projektą, nes juo suinteresuotos daugelis valstybių, - sakė A.Merkel po derybų su Vokietijoje besilankančiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.

Dmitrijus Medvedevas, kaip Rusijos prezidentas, pirmojo vizito Europoje vyksta į Vokietiją, tad Berlynas turės progą išsiaiškinti jo ketinimus dėl demokratinių reformų ir įstatymo valdžios. Per ketvirtadienio vizitą D.Medvedevas turi susitikti su kanclere Angela Merkel, prezidentu Horstu Koehleriu ir verslo lyderiais, taip pat - pasakyti kalbą dėl užsienio politikos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina NATO užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, kad būtų išvengta nesusikalbėjimų dėl tolimesnės aljanso plėtros į Rytus bei JAV planuojamo priešraketinio gynybos skydo Čekijoje bei Lenkijoje. „Jei mes nesikalbame vienas su kitu, tai nenuostabu, kad egzistuoja tam tikri prietarai“ – „International Herald Tribune“ cituoja Vokietijos kanclerę.

Vėjo jėgainėmis garsėjanti Olandija rimtai svarsto galimybes pereiti prie „sunkiasvorės“ energetikos. Šalis gali statyti naujas atomines elektrines, rašo „Lietuvos žinios“. Olandija prisidėjo prie gana ilgo sąrašo Europos valstybių, kurios vertina atominę energetiką kaip mažiausiai aplinkai žalingą būdą efektyviai apsirūpinti elektros energija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė Bloomberg agentūrai: „Milijonai žmonių šiais laikais tampa turtingesni. Kai 100 milijonų kinų pradeda gerti pieną, tai atsiliepia pasaulinėms pieno kainoms". Ekspertų pastebėta, kad turtėdami žmonės valgo daugiau geresnės kokybės maisto ir perka daugiau apdoroto maisto, t. y. maitinasi restoranuose užuot gaminę patys.

Kaip skelbia BBC, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy neberemia buvusio Didžiosios Britanijos premjero Tony Blairo kandidatūros tapti pirmuoju Europos Sąjungos prezidentu. Kaip manoma, Prancūzijos vadovas savo nuomonę pakeitė po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Teigiama, kad N. Sarkozy jaučia, kad pasipriešinimas T. Blairo kandidatūrai ES viduje yra didelis dėl to, kad, eidamas Didžiosios Britanijos premjero pareigas, T. Blairas itin aktyviai rėmė karą Irake.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ketvirtadienį sakė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel jam patinka daug labiau nei praneša žiniasklaida, ir atmetė spėjimus, kad jų santykiai pastaraisiais mėnesiais pablogėjo. Pagerbdamas A.Merkel per apdovanojimo įteikimo ceremoniją Vokietijos Acheno mieste, N.Sarkozy sakė, jog Prancūzija ir Vokietija patyrė konfliktų kaip ir daugelis kitų valstybių, bet visada stengėsi ieškoti bendro sprendimo. „Iš Angelos Merkel daug ko išmokau, - sakė jis.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel verta būti pirmąja veiklia Europos Sąjungos prezidente, mano buvęs Prancūzijos prezidentas ir svarbiausias ES Konstitucijos projekto rengėjas Valery Giscard‘as D‘Estaing‘as. „Būtent ji stovėjo prie didelių Europos kompromisų, kurie buvo pasiekti pernai, ištakų“, - sakė politikas interviu Belgijos laikraščiui „Le Soir“. Anksčiau d‘Estaing‘as yra sakęs, kad į pirmojo ES prezidento postą būtina rasti „tikrą“ George‘ą Washingtoną.

Jei ir toliau nuosekliai vykdys reformas, Turkija per ateinančius 10 ar 15 metų gali prisijungti prie Europos Sąjungos, bloko plėtros komisaro Olli Rehno žodžius cituoja „EU Observer“. Be to, pranešama, kad birželį bus pradėtos derybos dėl dar dviejų aspektų – verslo teisės bei intelektualinės nuosavybės apsaugos. Iš viso derybose dėl Turkijos stojimo į ES iš viso bus diskutuojama dėl 35 punktų, kuriuos Ankara turi įgyvendinti tikėdamasi narystės Sąjungoje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas sudarė slaptą sandėrį su Vokietijos bei Prancūzijos vyriausybių atstovais, pagal kurį buvusiam britų Vyriausybės vadovui Tony Blairui bus užkirstas kelias tapti Europos Sąjungos prezidentu, skelbia „EU Observer“. Tačiau, kaip teigiama, T. Blairas neatsisako minties užimti kitą postą – ES užsienio reikalų vadovo.

Vokietijoje auga nerimas dėl buvusio kanclerio Helmuto Kohlio sveikatos, skelbia „Spiegel“. Pranešama, kad kancleris, kuris Vokietijos Vyriausybei vadovavo nuo 1982 iki 1998 metų, turi rimtų kraujotakos problemų. Prieš porą mėnesių H. Kohlis krisdamas smarkiai susižeidė galvą. Traumą politikas patyrė savo namuose Liudigshafene, pietvakarių Vokietijoje. Atsigaudamas po traumos, politikas susidūrė su rimtomis kraujotakos problemomis ir turėjo būti perkeltas į intensyvios terapijos skyrių.

Savo pirmais viešais komentarais kanclerė Angela Merkel stengiasi sumenkinti tarptautinį sujudimą dėl jos suknelės, kurią ji vilkėjo operos teatre Norvegijoje praėjusią savaitę. Šeštadienį dalyvaudama naujo nacionalinio Norvegijos operos teatro atidaryme Osle, A.Merkel vietoj įprasto laisvo kostiumo su aukšta apykakle vilkėjo krentančią į akis juodą ilgą suknelę.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo „gana sukrėsta“ tuo, kaip žiniasklaida reagavo į jos pasirodymą Oslo operos teatro atidaryme - sutelkusi perdėtą dėmesį į jos juodą vakarinę suknelę su didele iškirpte, pranešė kanclerės tarnyba pirmadienį. Jos atstovas Thomas Stegas sakė buvęs apibertas klausimais apie jos vakarinę suknią ir tamsiai mėlyną bolero, kuriuos A.Merkel dėvėjo per naujojo operos teatro atidarymą. „Svečiai buvo paprašyti atvykti vakariniais rūbais.

Šeštadienį oficialiai atidaromas naujas Oslo operos teatras, kurio futuristinė architektūra turėtų tapti ryškiu Norvegijos sostinės akcentu. Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Norvegijos karalius Haraldas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Lakoniškų linijų pastatas iš balto marmuro įkurdintas Oslo fiordo pakrantėje pačiame miesto centre. Jau šeštadienio vakarą čia skambės muzika - ištraukos iš įvairių populiarių operų bei baletų.

Nemažai laiko turės praeiti, kol suvoksime, kas įvyko balandžio 3-iąją Bukarešte. Per NATO vadovų susitikimą deklaruota, jog Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis. Prie tokio sprendimo prisidėjo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris, pasisakydamas, sakoma, aštuonis kartus trinktelėjo kumščiu į stalą.

Tibeto okupacija vėl iškilo į pasaulinės politikos lygmenį. Primindami 49-ąsias okupacijos metines tibetiečiai išėjo į Lasos gatves protestuoti prieš kinų vykdomą politiką – modernizuojant kraštą naikinti vietinę kultūrą, papročius ir šventas vietas, o pačius tibetiečius paversti etnine mažuma, kurią galima pateikti pasaulinei turizmo rinkai kaip egzotišką reginį. Beje, jau kuris laikas norintys užsidaryti ilgoms meditacijoms olose vietiniai budistų vienuoliai turi mokėti mokestį.

Kadenciją baigiantis Rusijos vadovas ir būsimas šalies ministras pirmininkas Vladimiras Putinas teigia neketinantis premjerui suteikti daugiau įgaliojimų. „Nėra jokio poreikio ką nors keisti. Premjeras turi pakankamai konstitucinių galių, kad imtųsi efektyvių veiksmų“, - žurnalistams po susitikimo su Egipto prezidentu Hosniu Mubaraku sakė V. Putinas. Gegužės 6 d. V. Putiną, kuris jau sutiko tapti Vyriausybės vadovu, poste pakeis Dmirtrijus Medvedavas.

Vyrų žurnalas FHM paskelbė pačių neseksualiausių pasaulio moterų sąrašą. Žurnalo skaitytojų nuomone, Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra kur kas patrauklesnė nei Paris Hilton ar daugelis kitų žinomų gražuolių.                                Šis FHM antireitingas akivaizdžiai prieštarauja įsitvirtinusiai nuomonei.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per ateinančią savaitę vyksiantį vizitą į Didžiąją Britaniją žada siekti Londono bei Paryžiaus dvišalių santykių sutvirtinimo, skelbia „The Guardian“. N. Sarkozy negali pasigirti itin šiltais ryšiais su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir teigia, kad šiuo metu prancūzai turi daugiau bendro su Didžiąją Britanija bei JAV nei su Vokietija.

Kovo 13-14 dienomis Briuselyje dirbo Europos vadovų taryba (EVT) – tradiciniame pavasariniame susitikime ES valstybių ir vyriausybių vadovai svarstė aplinkosaugos, energetikos ir Lisabonos strategijos įgyvendinimo problemas. Visais šiais klausimais ES lyderiai - Vokietija ir Prancūzija - atsivežė keletą pasiūlymų, suderintų savaitę prieš tai abiejų šalių lyderių susitikime Hanoveryje. Santykinai aštriausias  buvo kovos su klimato pokyčiais klausimas.

Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo. Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta? ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.

Izraelis bei Vokietija plėtoja dvišalius ryšius. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su puse savo kabineto narių apsilankė Izraelyje, kuris šiais metais švenčia 60-ąjį gimtadienį. Kaip skelbia BBC, A. Merkel pirmininkavo bendrai Izraelio bei Vokietijos Vyriausybių sesijai, o antradienį jai bus suteikta galimybė kreiptis į Izraelio parlamentą. Iki šiol tokia garbė kreiptis Knesetą būdavo suteikiama tik valstybių vadovams.

Kalbėdama bundesvero vadų 41-oje konferencijoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel netiesiogiai paprieštaravo Ukrainos ir Gruzijos siekiams įstoti į NATO. „Valstybės, kuriose yra regioniniai ar vidiniai konfliktai, negali tapti NATO narėmis“, - sakė kanclerė. Ji taip pat pabrėžė, kad organizacijos nare gali tapti tik ta šalis, kur narystės idėją remia daugumas gyventojų. Prieš dvi dienas iki konferencijos A. Merkel susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Vakarų šalys nesitikėtų, jog valdžią Rusijoje perėmus jo įpėdiniui Dmitrijui Medvedevui, su juo bendradarbiauti bus lengviau, skelbia BBC. „Aš nemanau, kad mūsų partneriams bus paprasčiau su Medvedevu“, - sakė V. Putinas žurnalistams po šiandien Maskvoje įvykusio jo susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Putinas sakė jau pripratęs prie jam klijuojamų etikečių, pavyzdžiui, kad sunku kalbėtis su buvusiu KGB agentu.

Šiandien į Maskvą su darbo vizitu atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išrinktuoju prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ji planuoja aptarti įvairius dvišalių santykių klausimus, tarp jų ir Baltijos dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio projektą, praneša „Postimees“. Pranešama, kad po A. Merkel derybų su V. Putinu bus surengtas atskiras jos susitikimas su D. Medvedevu.

Vokietijos Konstitucinis teismas uždraudė Konstitucijos apsaugos žinybai vykdyti slaptas kratas įtariamųjų kompiuteriuose pasitelkus „Trojos arklių“ tipo programas, pranešė „Deutsche Welle“. Teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad teisėsaugininkų naudojama įtariamųjų kompiuterių kratų pasitelkus specialias programas praktika pažeidžia piliečių teisę į būsto neliečiamybę.