angela merkel

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šiandien teigė, jog pavyko susitarti dėl sankcijų Iranui. „Susitarimas dėl sankcijų beveik pasiektas“, - žurnalistams spaudos konferencijoje kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė jis. „Kaip bebūtų, sankcijų niekas nenori. Tikimės, kad Iranas išgirs tarptautinės bendruomenės balsą“, - pridėjo Rusijos prezidentas. Merkel savo ruožtu tikino, jog sankcijos greitu metu turėtų būti patvirtintos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar šiais metais turėtų atvykti į Lietuvą. Tokį pažadą Vokietijos vadovė davė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, su kuria ketvirtadienį kalbėjo telefonu. A. Merkel nuoširdžiai apgailestavo, kad dėl sudėtingos Vokietijos politinės situacijos savaitės pradžioje negalėjo atvykti į Lietuvą, kur vyko Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų forumas. Vokietijos kanclerė Vilniuje antradienį turėjo dalyvauti Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų vakarienėje.

Lietuva suinteresuota išlaikyti ir plėsti artimus santykius su Vokietija, nes ji Lietuvai yra viena svarbiausių investuotojų ir prekybos partnerių, antradienį susitikime su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministru Verneriu Hojeriu (Werner Hoyer) pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Britanijos Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas, penktadienio (gegužės 21 d.) susitikinimo su Vokietijos kanclere Angelą Merkel metu, atmetė Lisabonos sutarties atnaujinimo idėją, kuria siekiama sustiprinti ES ekonomikos koordinavimą. "Negali būti jokių diskusijų dėl galių perkėlimo iš Vestminsterio į Briuselį. Britanija nepriklauso euro zonai ir nesirengia ten stoti, todėl negali būti jokių sutarties susitarimų, kurios įtrauktų mus į euro zoną,“ – sakė po susitikimo D. Cameronas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Paskutinės kelios savaitės buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias periodas per 11 euro egzistavimo metų. Pirmiausia prasidėjo Graikijos krizė, tada sekė jai finansinė pagalba. Vėliau krizė išplito į Portugaliją ir Ispaniją, o parama buvo 1 trilijonas dolerių. Pagaliau prasidėjo precedento neturintys įvykiai – Europos centrinis bankas įsigijo ispanų, portugalų, graikų ir airių obligacijas. Dar prieš mėnesį visa tai atrodė neįsivaizduojama.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad 1 trln. JAV dolerių vertės gelbėjimo planas tik padėjo Europai nusipirkti šiek tiek laiko pagrindinei problemai spręsti - sumažinti atotrūkį tarp regiono stipriausių ir silpniausių ekonomikų.

Vėl susiduriame su Vokietijos klausimu. Iš esmės tai – Vokietijos Klausimai. Jie labai svarbūs Europai ir euro ateičiai, todėl turėtų būti rašomi didžiosiomis raidėmis. „Frankfurter Allgemeine“ pasiūlė tam tikrą versiją per interviu su Jose Marija Aznaru, buvusiu Ispanijos ministru pirmininku. „Ar Graikijos krizė įrodo, kad Vokietija yra savanaudiška, nacionalistinė ir ne tokia europietiška?“, – paklausė laikraštis.

Nuo finansinės paramos krizės alinamai Graikijai suteikimo priklauso Europos, įskaitant ir Vokietiją, ateitis. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, Vokietijos sprendimą suteikti paskolas Graikijai lėmė ypač sunki situacija šioje šalyje. "Ši parama Graikijai turi ypatingos svarbos Vokietijai ir visai Europai", - patikino Vokietijos kanclerė.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras šią savaitę atvyko vizito į Kiniją. Kaip įprasta, jis keliavo traukiniu. Niekam ne paslaptis, kad „brangusis lyderis“ paniškai bijo skraidyti. Tačiau jis toli gražu nėra vienintelis pasaulio valstybės lyderis, kankinamas keistų fobijų. Kim Čen Iras Baimė: Aerofobija (baimė skraidyti) Priežastis: Šią savaitę Šiaurės Korėjos lyderis vyko į Kiniją susitikti su šios šalies lyderiai. Kaip ir įprasta, Kim Čen Iras keliavo traukiniu.

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai.

„Bank Of Ireland“, didžiausias Airijos bankas, planuoja parduoti 500 milionų akcijų už beveik 3,4 mlrd. eurų, taip sutvirtindamas savo kapitalą. „Toyota“ uždirbo 532 mln. JAV dolerių pelno šiais metais, skelbia CNBC. Vokietijos kanclerė Angela Merkel reikalauja iš Graikijos griežtų taupymo įsipareigojimų - tik tokiu atveju Vokietija vykdys savo finansinės paramos įsipareigojimus, praneša vokiečių spauda.

Mes kelis kartus stebėjome, kaip Heidi Klum  keičia savo išvaizdą. Šį karta žavioji manekenė ir Tv laidų vedėja bei prodiuserė pasitrumpino savo ilgus plaukus ir nusikirpo kirpčiukus. Nauja šukuosena, kurios pavadinimas "Bob", ji apsikirpo prieš susitikdama su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Nuomonės, apie naująjį modelio įvaizdį išsiskyrė, vieni sakė, kad šukuosena ją sendina, kiti - kad jai ji labai tinka. Pastaruoju metu, H. Klum ypač mėgsta fotografai.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) oficialiai patvirtino savo dalyvavimą 8-ajame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime Vilniuje birželio 1-2 dienomis. Tikėtina, kad į Baltijos Vadovų Tarybos posėdį atvyks ir Rusijos Premjeras Vladimiras Putinas, kitų Baltijos regiono, į kurį įeina 11 valstybių, vyriausybių vadovai.

Lenkijos prezidento, jo žmonos bei dar 130 žmonių žūtis sukrėtė tiek lenkus, tiek pasaulio gyventojus. Prie Lenkijos ambasados daugelyje pasaulio šalių degė žvakelės.

Ar eurui kaput? Ne, dar ne kaput. Nors galo požymių yra. Svarbiausias klausimas – ar tai tas galas, kuris viskam, ar tiktai galo repeticija. Dramatiškas finalas gali ir neįvykti, juolab kad mažai kas norėtų sulaukti prieš dešimtmetį išpranašautos euro griūties. Tačiau tikėjimo ateitimi nesutvirtina prieš televizijos kameras besikarščiuojanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji šaukė, jog kai kurios šalys gali būti pašalintos iš euro zonos.

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi skirti Graikijai paskolą, kuri padės jai įveikti krizę, apie tai pranešama ES atstovų, dalyvaujančių viršūnių susitikime Briuselyje, sutarties projekte. Pagal šį susitarimą Atėnams bus užtikrintos koordinuotos paskolos pagal dvišales sutartis su kitomis euro zonos šalimis, taip pat būtų skirtos Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) lėšos, jeigu Graikija susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel birželį atvyks į Vilnių dalyvauti Baltijos jūros valstybių tarybos posėdyje. Tai kanclerė patvirtino dvišaliame susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Dvišalis susitikimas įvyko ketvirtadienį Europos Sąjungos Vadovų Tarybos paraštėse, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.

Europos padėtis dėl pagalbos suteikimo finansinių problemų kamuojamai Graikijai dar labiau suprastėjo Europos Centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichet pasisakius prieš žemas paskolų palūkanų normas, kurių prašo Graikijos vyriausybė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad eurozonai priklausančios Europos Sąjungos valstybės turi nustatyti taisykles, pagal kurias iš eurozonos būtų galima pašalinti bet kurią valstybę, nuolat pažeidinėjančia nustatytas fiskalines taisykles.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Graikijos premjeru George Papandreou pareiškė, jog Graikijai pagalbos nereikia, tačiau jos bendrapartiečiai jau siūlo šaliai pardavinėti turimas salas. Politikė tvirtino, jog G. Papandreou neprašė ES pagalbos ir euro zonos stabilumui niekas negresia. Graikai protestuoja Tuo tarpu Atėnus drebino pats rimčiausias protestas nuo pat finansinės krizės pradžios. Jis kilo dėl nepasitenkinimo valstybės taupymo politika.

Angela Merkel ir Nicolas Sarkozy ketvirtadienį paskelbė, kad atskleis savo ekonominės ir politinės strategijos dokumentą "Prancūzijos-Vokietijos darbotvarkė 2020". Šis dokumentas turi patvirtinti plačiai reklamuojamą, bet ne visada sklandžiai veikiančią partnerystės programą tarp dviejų įtakingiausių ES ekonomikų. Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo planas turėtų apimti artimiausio dešimtmečio prioritetus.

Praėjęs penktadienis pasaulinėje finansų rinkoje optimizmu nepasižymėjo. Akcijų kainos smuktelėjo žemyn, JAV doleris brango prieš visas pagrindines valiutas, išskyrus Japonijos jeną. Rinkos dalyviai vengė rizikingesnių aktyvų ir pajamingesnių valiutų. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai smuko 0.94 proc. ir 1.08 proc., nepaisant gerų „Intel“ ir „JP Morgan“ veiklos rezultatų. Naftos žaliavos barelio kaina nusileido iki 77.50 JAV dolerių.

Paskutinioji metų diena vokiečių sąmonėje turi savitą sakralumo atspalvį ir tą dieną Vokietijos kanclerė sako naujametę kalbą, skiriamą daugiau kaip 80 mln. šalies gyventojų. Išdavikas internetas pranešė, kad šiemet Angela Merkel buvo parengusi du kalbos variantus: vieną - aptakų ir oficialų, kitą - radikalų ir sąžiningą. Deja, net galingiausia pasaulio moteris ir viena įtakingiausių pasaulio politikių neišdrįso pasakyti tiesos į akis ir pasirinko aptakųjį kalbos variantą.

Vokietija skirs 60 mln. eurų Aušvico mirties stovyklos muziejaus Lenkijoje išlaikymui. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir žemių vadovai. Regioninės Vokietijos žemių vyriausybės muziejaus išlaikymui skirs 30 mln. eurų. Aušvico muziejaus atstovai teigia, kad per metus muziejaus išlaikymui ir modernizacijai reikia 120 mln. eurų. Iki šiol muziejus buvo išlaikomas išimtinai Lenkijos valstybės pinigais. Užsienio pagalba sudarė vos 5 proc.

Vokietijos federalinė vyriausybė užsakė kelis tūkstančius „saugių“ išmaniųjų telefonų, kurių neįmanoma pasiklausyti, pranešė dienraštis „Westdeutsche Allgemeine Zeitung“. Šiuo telefonus, kurie vyriausybės nariams ir aukštiems valstybės institucijų pareigūnams suteiks galimybę saugiai naudotis mobiliuoju ryšiu, tieks bendrovė „Deutsche Telekom“. Jos antrinės įmonės „T-Systems“ atstovas Reinhardas Clemensas dienraščiui patvirtino, kad Vokietijos vidaus reikalų ministras pasirašė sutartį dėl itin...

Taip pavadintą straipsnį prieš Vilniuje prasidedantį tarptautinį seminarą apie energetinį saugumą išspausdino solidus JAV dienraštis "The Wall Street Journal". "Tai, kad labai Maskvos išpuoselėto dujotiekio tiesimas realiai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje yra simboliškas smūgis tiems, kurie siekė sumažinti Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos dujų.

„Mes manėme, kad viską išspręsime, mes tikėjome, kad viską padarys meilė. Tačiau kartais visko išspręsti neišeina“ - per antradienį surengtą spaudos konferenciją kalbėjo antradienį iš gyvenimo pasitraukusio Vokietijos futbolo rinktinės vartininko Roberto Enkes žmona Teresa. „Hannover 96“ ekipai atstovavęs vartininkas pastaraisiais metais buvo kamuojamas depresijos, kuria veikiausiai susirgo po dukrelės mirties. Tačiau futbolininkas kategoriškai atsisakė stacionaraus gydymo.

Lapkričio 11 dieną visame pasaulyje minimos 91-osios Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Angela Merkel taps pirmąja Vokietijos kanclere, dalyvausiančia Paliaubų paskalbimo dienos minėjime, kuris vyks Paryžiuje. Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 metų liepos 28 dieną, kai Austrijos-Vengrijos imperija paskelbė karą Serbijai. Iki 1917 metų į karą įsijungė visos didžiausios pasaulio valstybės. Galiausiai 1918 metų lapkričio 11 dieną Vokietija pasirašė paliaubų sutartį.

Belgas Hermanas Van Rompuy ir britas Davidas Milibandas netikėtai tapo svarbiausiais kandidatais į naujus aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus. Europos diplomatų teigimu, yra didelė 27 ES valstybių parama, kad H.Van Rompuy būtų paskirtas ES prezidentu, o D.Milibandas - ES užsienio reikalų ministru. Tačiau Didžiosios Britanijos ministras jau ne kartą sakė ir dar sykį pakartojo, kad nesieks šių pareigų, nes neketina atsisakyti aktyvaus politinio gyvenimo savo šalyje.

Buvę ir esami pasaulio valstybių lyderiai renkasi į Vokietijos sostinę Berlyną, kur bus minimos Berlyno sienos griūties 20 metinės. Berlyno siena, tapusi Šaltojo karo simboliu, krito 1989 metų lapkričio 9 dieną. Į Berlyną atvyksta tokie politikai kaip paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas ar buvęs Lenkijos opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis Lechas Walęsa. Prie jų prisijungs visų valstybių, po karo okupavusių Vokietiją, atstovai.

Šią savaitę turėtų paaiškėti, kas taps pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu. Jį skirsiantys Bendrijos valstybių lyderiai turės iš ko pasirinkti, mat kandidatų į šį postą netrūksta. Lietuvos derybinė pozicija šiuo klausimu vis dar neatskleidžiama.

Praėjus 20 metų po Berlyno sienos griūvimo tik 25 proc. buvusios VDR gyventojų jaučiasi pilnateisiais Vokietijos piliečiais. Tuo tarpu VDR gimusi Angela Merkel vadinama ne tik suvienytos Vokietijos, bet ir visos Europos lydere.

Vokietijos žemesnieji parlamento rūmai trečiadienį formaliai perrinko kanclerę ir Krikščionių demokratų sąjungos lyderę Angelą Merkel dar vienai vyriausybės vadovės kadencijai. Iš 612 deputatų už A. Merkel kandidatūrą balsavo 323 parlamentarai. Kad būtų perrinkta, A. Merkel reikėjo bent 312 balsų.

Po 3 savaites trukusių derybų Vokietijoje rinkimus laimėjusios partijos susitarė dėl naujos koalicijos bei mokesčių mažinimo, rašo BBC. Mokesčių mažinimo ir biudžeto deficito balansas buvo didžiausia derybų tarp valdančiųjų partijų problema. Planuojama, kad dėl sumažintų mokesčių Vokietijos biudžetas neteks 24 milijardų eurų. Ši suma yra mažesnė, nei siekė verslo interesus atstovaujanti Laisvųjų demokratų partija, tačiau didesnė, nei norėjo Angelos Merkel Krikščionys demokratai.

„Prezidentė taip pat nori neatsilikti nuo gyvenimo“, – lrt.lt sakė Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys. Oficialus šalies Prezidentės D. Grybauskaitės profilis populiariajame „Facebook“ socialiniame tinkle pradėjo veikti nuo antradienio. Anot L. Balsio, šalies vadovės puslapis bus ta vieta, kur turėtų burtis jos gerbėjai ir rėmėjai, vykti diskusijos, dalijimasis nuomonėmis ir komentarais.

Airių klausimas – jo XXI amžiaus versija, o ne ta, kuri nedavė ramybės karalienės Viktorijos laikų politikams – išspręstas. Spalio 2 d. referendume airiai balsavo už Lisabonos sutartį ir naujasis konstitucinis susitarimas dėl Europos Sąjungos buvo priimtas. Panašu, kad Lenkija ir Čekijos Respublika – dvi naujos sutarties ratifikavimą vilkinančios šalys – taip pat jai pritars, kad ir kiek skausmo dokumento pasirašymas suteiktų euroskeptikui Čekijos prezidentui Vaclav Klaus.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį Vokietijoje vykę parlamento rinkimai buvo sėkmingi dviem partijoms – krikščionims demokratams su kanclere Angela Merkel priešakyje ir Laisvųjų demokratų partijai. Krikščionių demokratų sąjunga bei šios partijos atitikmuo Bavarijos žemėse – Krikščionių socialinė sąjunga surinko mažiau balsų nei prieš ketverius metus, o laisvųjų demokratų pasirodymas rinkimuose buvo toks sėkmingas, kad abi centro dešiniosios jėgos galės formuoti valdančiąją koaliciją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasipriešino „Google“ planams visas kada nors parašytas knygas patalpinti internete, rašo „The Guardian“. Pasak jos, tai gali pakenkti autorinių teisių apsaugai. Tokio rango asmens įsikišimas į debatus dėl interneto ir privatumo bei autorių teisių pažeidimų iki šiol neturi precedento.

Dienraštis „The Times“ rašo, kad tokiu atveju, jei airiai penktadienį referendume nuspręs ratifikuoti Lisabonos sutartį, buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas taps pirmuoju Europos Sąjungos prezidentu. „The Times“ šaltiniai teigia, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy jau apsisprendė, kad T. Blairas yra geriausias kanidatas į šį postą, o Vokietijos kanlcerė Angela Merkel esą pastaruoju metu sušvelnino savo opoziciją T. Blairo kandidatūrai.

Po sekmadienį vykusių Vokietijos parlamento rinkimų kanclerė Angela Merkel užsitikrino antrąją kadenciją, o jos vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga/Krikščionių socialinė sąjunga jau pirmadienį pradės derybas dėl koalicijos sudarymo su Laisvųjų demokratų partija. A. Merkel teigia, kad antrosios jos kadencijos tikslas yra siekis sugrąžinti klestėjimą didžiausiai Europos ekonomikai. Būtent centro-dešiniųjų koalicija, jos nuomone, tam suteikia geriausias galimybes.

Vokietijoje vykstančių rinkimų laimėtojas daug abejonių nekelia, o didžiausią intrigą kelia klausimas, ar kanclerei Angelai Merkel pavyks suburti už reformas pasisakančią koaliciją, rašo BBC. Beveik neabejojama, kad rinkimus laimės konservatoriai, o dabartinė kanclerė Angela Merkel ir toliau eis šį postą. Tačiau kanclerės siekis sukurti už reformas pasisakančią koaliciją gali neišsipildyti. Norint atsikratyti dabartinių partnerių socialdemokratų reiktų gana didelės balsų persvaros.

Ką daugelis italų galvoja apie Silvio Berlusconi? Į šį klausimą lengva atsakyti. Daugelis galvoja: „Jis – vienas iš mūsų“. Jis myli savo šeimą, savo futbolą, savo draugus, savo maistą. Ir, žinoma, savo pinigus. Ryte jis liaupsina bažnyčią, dieną – šeimos vertybes, o naktimis laiką leidžia su jaunomis moterimis – būnant 72 m. amžiaus tai yra nemažas pasiekimas. Jokių abejonių, jis yra smagus. Daugelis politikų kairėje yra nuobodūs. Originaliajam Silvio juos nugalėti yra vieni niekai.

Dauguma Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų palaikė Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvą įvesti griežtas premijų, išmokamų bankų darbuotojams, reguliavimo taisykles. Prieš šį sprendimą buvo vienintelė Didžioji Britanija, kurios finansų ministras Alistairas Darlingas posėdyje nedalyvavo.

70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines į tuometį konfliktą įsitraukusios valstybės vertina labai skirtingai. Tai lemia dabartinė jų politika. Kone viso pasaulio spauda pažymi, kad bene labiausiai skiriasi Antrąjį pasaulinį karą sukėlusių Vokietijos ir Rusijos požiūris į jo pradžią bei tų įvykių vertinimas.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ anonsuoja Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino parašytą straipsnį, kuris bus išspausdintas laikraštyje rugpjūčio 31 d. „Gazeta Wyborcza“ teigimu, Rusijos premjeras savo straipsnyje paaiškins, kodėl nusprendė dalyvauti Lenkijoje vyksiančiame 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjime.

Prieš Iraną bus imamasi naujų sankcijų, jei šis neparodys noro tartis dėl savosios branduolinės programos, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai A. Merkel pareiškė po susitikimo su Izraelio Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu Berlyne. Vokietijos kanclerė taip pat paragino Izraelį iššaldyti nelegalias statybas okupuotose teritorijose. Trečiadienį Londone B. Netanyahu buvo patvirtinęs, kad Izraelis šį pasiūlymą priims.

Rugsėjo 1 dieną Lenkija laukia atvykstančio Rusijos premjero Vladimiro Putino. Varšuva siūlo Rusijai normalizuoti dvišalius santykius ir žada neliesti opių istorinių temų. Ar V.Putinas taip pat demonstruos draugišką poziciją, lieka paslaptyje. Dujos ir simboliai Spaudoje būsimas V.Putino vizitas į Lenkiją šiuo metu dažnai vadinamas simboliniu. Jokių "praktinių užsiėmimų" nenumatoma. Tikrai nebus išspręstas lenkams itin aktualus rusiškų dujų tiekimo klausimas.