angela merkel

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasisako už techninę pagalbą, kuri padėtų Ukrainai užtikrinti sienos su Rusija apsaugą. Tačiau JAV lyderis teigia, kad svarstyti galimybę padėti karine technika kol kas netikslinga.

Vokietija ir Rusija slaptai planuoja, kaip išspręsti Ukrainos krizę, rašo independent.co.uk. Esą tariamasi, kad situacija Ukrainos pasienyje turėtų būti stabilizuota, Rusija turėtų užtikrinti Ukrainos ekonominės situacijos stabilizavimą, pasirašydama naują dujų tiekimo sutartį, o pasaulio bendruomenė savo ruožtu turėtų pripažinti Krymo nepriklausomybę ir aneksiją. Independent.co.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Antradienį patvirtintos Europos Sąjungos (ES) ekonominės sankcijos Rusijai yra „griežtas įspėjimas“, tačiau šios priemonės gali būti atšauktos, jei Maskva pakeis kursą dėl Ukrainos, pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus). Sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos finansų, gynybos ir energetikos sektorius, yra „griežtas įspėjimas“, kad Maskvos veiksmai Ukrainoje yra netoleruotini, rašoma H.Van Rompuy pareiškime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį sutarė, kad būtina skubiai nutraukti kovos veiksmus Ukrainos pietryčiuose ir pradėti taikos derybas, sakoma Kremliaus paskelbtame pranešime. Abiejų šalių lyderiai taip pat pabrėžė kruopštaus ir objektyvaus visų Malaizijos lėktuvo sudužimo tyrimo svarbą.

  Vokietijos kancelerė Angela Merkel pasiūlė Prancūzijai nutraukti „Mistral“ lėktuvnešių eksportą į Rusiją, praneša gazeta.ru su nuoroda į „Euobserver“. Šį pareiškimą A. Merkel išsakė po Malaizijos „Boeing-777“ tragedijos Ukrainoje, kai dėl teroristų išpuolio žuvo 298 žmonės. A. Merkel taip pat pareiškė, kad Vokietija stabdo šaudyklos statybas Rusijoje.   Dviejų 1,2 mlrd. eurų vertės lėktuvnešių sandoris buvo pasirašytas 2011-ais metais.

Rusija turi prisiimti atsakomybę už taikos proceso pažangą Ukrainoje, kur būtinos paliaubos, kad būtų galima ištirti netoli Rusijos sienos įvykusio Malaizijos keleivinio lainerio katastrofą, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vakarai dėl Ukrainos neturi alternatyvos - tik siekti dialogo su Vladimiru Putinu, sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, pridūrusi, kad kol kas anksti priimti kokius nors sprendimus dėl griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino šiandien 60-ąjį gimtadienį švenčiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. „Džiaugiuosi, kad prie Vokietijos vairo stovi politikė, tvirtai ginanti europines vertybes, tautų solidarumo principus ir siekianti Europos Sąjungos suklestėjimo. Jūsų asmenyje Europa turi stiprų lyderį, kurio išmintis ir laikysena padeda įveikti sudėtingas geopolitines problemas bei tarptautinius iššūkius“, – sakoma premjero sveikinime.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Pasaulio lyderiai suvieniję jėgas stengiasi įtikinti Ukrainos vyriausybę ir prorusiškus separatistus nutraukti jau beveik tris mėnesius trunkančius susirėmimus, kuriems atsinaujinus toliau didėja įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose. Šaliai ekonomiškai svarbiose pramoninėse Donecko ir Luhanso srityse pasienyje su Rusija vėl įsiplieskė įnirtingi susirėmimai, kai prezidentas Petro Porošenka nutraukė dešimt dienų trukusias paliaubas, nes sukilėliai jas nuolat pažeidinėjo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) sekmadienį dalyvaus Ukrainos naujojo lyderio telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kol dar nesibaigė trapios Kijevo paliaubos su Kremlių remiančiais separatistais.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitiks spręsti įtemptos konfliktinės situacijos dėl Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) paskyrimo naujuoju Europos Komisijos pirmininku. Buvusio Liuksemburgo premjero paskyrimui aršiai priešinasi Didžioji Britanija, nuo kurios šiuo klausimu nusigręžė net artimiausi sąjungininkai.

Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) rengiasi neišvengiamam pralaimėjimui Europos Sąjungos viršūnių susitikime ketvirtadienį, kai nuo britų premjero, mėginusio blokuoti Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) paskyrimą naujuoju Europos Komisijos pirmininku, nusigręžė net artimiausi sąjungininkai.

  JAV ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai didino spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ragindami jį padėti provakarietiškam Ukrainos vadovui užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, artėjant netvirtų paliaubų pabaigos terminui. JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį perspėjo, kad gali būti paskelbtos papildomos sankcijos, jeigu Rusija nesiims skubiai mažinti įtampos neramioje rytų Ukrainoje.

 Tarptautinės pastangos išgelbėti trapias paliaubas Ukrainoje trečiadienį turi suintensyvėti, Kijevui pagrasinus jas atšaukti po to, kai prorusiški separatistai šalies rytuose numušė armijos sraigtasparnį. Devyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko.

Vakarų šalių palaikomas Ukrainos prezidentas antradienį pareiškė galintis atšaukti savaitę turėjusias galioti vienašališkas paliaubas, kad vyriausybės pajėgos galėtų atsakyti į prorusiškų sukilėlių išpuolį, per kurį buvo numuštas armijos sraigtasparnis ir žuvo devyni kariai.

Ukraina sekmadienį gedi ir žada imtis atsakomųjų veiksmų dėl to, kad prorusiški separatistai numušė karinį lėktuvą su 49 kariškiais, kurie visi žuvo. Tas šeštadienio incidentas buvo daugiausiai aukų pareikalavusi separatistų ataka prieš vyriausybines pajėgas šalies rytuose. Vakarų remiamas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pažadėjo sukilėliams „adekvatų atsaką“ ir užsiminė, kad netrukus bus suintensyvintas puolimas prieš juos. Prezidentas šį sekmadienį paskelbė nacionalinio gedulo diena.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra užvaldytas įkyrios idėjos atgaivinti sovietų imperiją, buvęs Kinijos lyderis Hu Jintao (Hu Dzintao) - "atitolęs" nuo valdymo, o buvęs Irano vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) panašus į "karingą povą", savo naujoje knygoje apie svarbius pasaulio lyderius rašo Hillary Clinton (Hilari Klinton). Buvusi JAV valstybės sekretorė antradienį vadovauja kruopščiai surežisuotam savo naujų memuarų „Sunkūs sprendimai“ (Hard Choices) išleidimui.

(papildyta 16.08) Putinas šnektelėjo su Ukrainos prezidentu Porošenka prieš šventinius pietus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka aptarė paliaubų ir kitus galimus veiksmus krizei deeskaluoti – tai įvyko per trumpą, bet matyt reikšmingą susitikimą Prancūzijoje penktadienį, pranešė prancūzų pareigūnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat įrodo esantis žmogus, su kuriuo neįmanoma nesiskaityti. Buvo prognozuojama, kad dėl krizės Ukrainoje Rusijos lyderis taps atstumtuoju, išmestu iš turtingųjų valstybių klubo, ir liks nepakviestas į Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kurį pats planavo surengti olimpiniame Sočio mieste – savo pasididžiavime.

Ukrainos išrinktasis prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė vienam Vokietijos laikraščiui, jog planuoja surengti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant "sušvelninti" krizę Ukrainoje. "Surengsime derybas su Putinu, siekdami sušvelninti padėtį ir sudaryti taiką.

Krizės ištikta Ukraina šiemet įklimps į didelę recesiją, o Rusijos ekonomikos laukia stagnacija, trečiadienį per savo metinį susitikimą Varšuvoje prognozavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos ekonomika 2014 metais susitrauks 7 proc., o 2015 metais ją apims stagnacija, nurodo ERPB, atšaukdamas ankstesnes prognozes dėl 1,5 proc. augimo 2014 metais. Tuo tarpu kaimyninės Rusijos ekonomika šiemet visiškai neaugs, o 2015 metais jos augimas bus vos 0,6 proc.

 Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) interviu Vokietijos laikraščiui pirmadienį įspėjo, kad Ukrainos krizė gali turėti „sunkių“ ekonominių padarinių kitoms šalims. Ch.Lagarde interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ taip pat sakė, kad TVF Ukrainai skirto 17 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketo nepakaks.

(papildyta 13.45) Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinko į Briuselį derybų dėl Ukrainos, teigdami, kad gegužės 25 dieną toje šalyje numatyti prezidento rinkimai turi įvykti, ir rengdamiesi paskelbti apie naujas sankcijas grupei asmenų Rusijoje ir Kryme, kurie prisidėjo prie krizės.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį priėmė Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą (Fransua Holandą) vaizdingame Baltijos pajūrio mieste, kur abu lyderiai stengsis stiprinti asmeninę draugystę.

Patriotizmo bangos apimta Rusija ruošiasi penktadienį iškilmingai minėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines, tačiau ši šventė kaimyninėje Ukrainoje bus daug santūresnė, baiminantis provokacijų. Gegužės 9-osios minėjimai vyks itin opiu metu abiem slaviškoms šalims, kartu kovojusioms prieš nacistinę Vokietiją, tačiau dabar įsitraukusioms į precedento neturinčią konfrontaciją, grasinančią nugramzdinti Ukrainą į pilietinį karą.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, jog jis gali dalyvauti penktadienį Kryme vyksiančiame Pergalės dienos kariniame parade, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Jungtinės Valstijos šią savaitę siunčia aukšto rango Iždo departamento pareigūną į Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją aptarti sankcijų Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) vadovas Didier Burkhalteris (Didjė Burkhalteris) gegužės 7 dieną susitikę Maskvoje turi aptarti „nacionalinio dialogo“ Ukrainoje inicijavimą prieš šios šalies rinkimus.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pareiškė, kad nevykusi egzekucija Oklahomoje, per kurią nuteistas žudikas kentėjo didžiulį skausmą po mirtinos injekcijos, „kelia didelį susirūpinimą“. B.Obama argumentavo, kad pasitaiko baisių nusikaltimų, už kuriuos verta skirti mirties bausmę, tačiau perspėjo, jog antradienį įvykęs incidentas iškėlė „reikšmingų klausimų, kaip taikomos mirties bausmės.

G-7 įves naujas sankcijas Rusijai, o Kijevas perspėja dėl „pasaulinio karo“ Slovjanskas, Ukraina, balandžio 26 d. (AFP-BNS). Turtingos Didžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį susitarė įvesti naujas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje, kuri apkaltino Maskvą siekiu išprovokuoti „trečiąjį pasaulinį karą“. Bendrame G-7 valstybių pareiškime sakoma, kad jos „greitai imsis veiksmų įvesti papildomas sankcijas Rusijai“, o vienas JAV aukšto rango pareigūnas sakė, kad jos gali būti taikomos jau pirmad...

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) antradienį pasisakė už atsargią poziciją dėl atsako į krizę Ukrainoje, teigdamas, kad „šiuo momentu“ jis nepritaria, jog Rusijai būtų įvestos naujos sankcijos. Paminėjęs „bendrus Rusijos ir Europos Sąjungos interesus“, M.Schulzas sakė, kad Bendrijos „patikimumas“ priklauso nuo to, ar bus priimti teisingi sprendimai. „ES ėmėsi priemonių, ir šiuo metu nebūtina skelbti naujų sankcijų“, – pabrėžė Europarlamento vadovas.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), penktadienį lankydamasis Berlyne, pareiškė, kad jo šalis neturi jokių „slaptų interesų“ Ukrainos krizėje, kuri, kaip jis tikisi, bus išspręsta politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. „Kinija neturi jokių slaptų interesų Ukrainos klausimu, – pasakė jis per spaudos konferenciją, surengta kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

(papildyta 14.44) JAV ir Europa vieningai spaus Rusiją dėl veiksmų Ukrainoje, sako Obama Jungtinės Valstijos ir Europa yra „vieningos, versdamos Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus“ Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė pirmadienį prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarimą dėl tos krizės.

16 val. 41 min. Ukrainos parlamentas priėmė kreipimąsi į JT dėl padėties Kryme Ukrainos parlamentas trečiadienį kreipėsi į Jungtines Tautas su prašymu aptarti Rusijos pajėgų įvykdytą jai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją, ir nurodė pasiliekantis teisę prašyti atskirų šalių pagalbos sprendžiant šią problemą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių. A.Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.

Diplomatinėmis pastangomis bandant išspręsti Ukrainos krizę pirmadienį buvo padaryta šiokia tokia pažanga, kai Maskva pareiškė apsvarstysianti Vakarų valstybių siūlymus surengti derybas, tačiau atkakliai laikėsi pozicijos, jog Krymas turi teisę atsiskirti nuo tos šalies.

21 val. 10 min. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi pasirašyti politinę sutartį dėl asociacijos su Ukraina iki gegužės 25 dienos, kurią numatyti šios šalies valdžios rinkimai.

Europos Sąjunga (ES) veikiausiai neantrins Jungtinėms Valstijoms, grasindama imtis sankcijų prieš Rusiją, kai Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susirinks tartis dėl krizės Ukrainoje – labiau tikėtina, kad bus siekiama pasiūlyti tarpininkavimą tarp Maskvos ir Kijevo, nurodė pareigūnai. Šis neeilinis pasitarimas buvo sušauktas, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos užėmė Krymo pusiasalį, o Maskva pareiškė turinti teisę įsiveržti į kaimyninę šalį.

Iš kalėjimo paleista Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko išvyks gydytis į Vokietiją ateinantį mėnesį, šaliai tebesistengiant išspręsti didžiausią krizę per nepriklausomybės laikotarpį, sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pranešime. „Buvusi premjerė J. Tymošenko priėmė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymą atvykti gydytis“, – sakoma pranešime, kuriame nurodoma, kad ji išvyks gydytis po Europos liaudies partijos suvažiavimo, kuris prasidės Dubline kovo 6 dieną.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sutiko, kad turi būti užtikrintas Ukrainos „teritorinis nedalomumas“, pranešė vyriausybės atstovas spaudai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad jos šalis nori stiprinti karinį bendradarbiavimą su Prancūzija, ypač karų krečiamuose Afrikos regionuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį apkaltino Europos Sąjungą (ES), esą ji siekia išplėsti savo „įtakos zoną“, spausdama Ukrainą rinktis glaudesnius ryšius su Bendrija santykių su Maskva sąskaita.

Krizę Ukrainoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel šeštadienį aptarusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi aktyviai tarpininkauti prezidentui Viktorui Janukovyčiui derantis su opozicija dėl konstitucinių reformų ir išankstinių rinkimų. "Mūsų nuomonės sutapo, kad Europa turi dalyvauti aktyviai tarpininkaujant tarp pozicijos ir opozicijos, kaip išspręsti politinę krizę šalyje", - BNS telefonu iš Vokietijos sakė prezidentė.

 Vokietijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį susitiks su kanclere Angela Merkel. Susitikimas vyks Erfurto mieste, kur vyksta A.Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijos kongresas. Dvišaliame susitikime ketinama aptarti politinius ir verslo ryšius, energetiką, investicijas ir Lietuvos perspektyvas nuo kitų metų įsivesti eurą, pranešė prezidentės spaudos tarnyba. A.Merkel kvietimu partijos kongrese D.Grybauskaitė dalyvauja garbės svečio teisėmis.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Federalinės Kanclerės Angelos Merkel kvietimu rytoj, vasario 7 d., vyksta į Vokietiją. Erfurte įvyks Prezidentės ir Vokietijos vyriausybės vadovės darbo susitikimas, kuriame bus aptartas dvišalis bendradarbiavimas ir energetinio saugumo klausimai, kalbama, kaip stiprinti Lietuvos ir Vokietijos verslo ryšius, skatinti investicijas. Vokietija yra viena pagrindinių mūsų šalies prekybos partnerių ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyks į Vokietiją, vizito programoje – ir susitikimas su kanclere Angela Merkel. Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė Žinių radijui antradienį sakė, kad vizitu pradedamas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtų renginių ciklas - Vokietijoje D.Grybauskaitė susitiks su lietuvių bendruomene, lankysis Vasario 16-osios gimnazijoje. „Prezidentei tikrai yra labai svarbu išlaikyti ryšį su visais tautiečiais visame pasaulyje.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį perspėjo, kad šalys, šnipinėjančios savo sąjungininkes, rizikuoja sugriauti pasitikėjimą, todėl jų saugumas sumažėja, o ne padidėja. Kreipdamasi į parlamentą po perrinkimo, A.Merkel savo inauguracinėje kalboje pažėrė kritikos Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai dėl jų vykdomų šnipinėjimo programų.