alga

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Jei antrasis rinkimų turas konservatoriams bus sėkmingas, tikėtina, kad greitai turėsime naują premjerę – Ingridą Šimonytę. Kokie būtų pirmieji jos sprendimai ir kaip sektųsi tartis su būsimais koalicijos partneriais ir Prezidentu?  TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo rinkimuose su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu dalyvavusi Ingrida Šimonytė Jei antrasis rinkimų turas jums bus toks pat sėkmingas, kaip ir pirmasis, tai kokie bus jūsų pirm...

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Trečiadienį jos planuoja mitinguoti prie Vyriausybės.  „Rytoj yra Vyriausybės posėdis ir jie galėjo prieš rinkimus priimti sprendimą. Iš esmės sprendimą reikėjo priimti dar birželio mėnesį, bet jis buvo atidėliojamas, ir vėl nebėra laiko“, – BNS sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Darbo skelbimas, kuriame mūrininkams Lietuvoje siūlomas palyginti didelis atlyginimas Facebooke sukėlė tikrą diskusijų audrą. Skelbimo autorius tikino, kad seka užsienio pavyzdžiu. Tačiau pasak Statybininkų asociacijos, toks užmokestis neatitinka Lietuvos darbo rinkoje siūlomų algų. Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.

Vos devynios įmonės Lietuvoje rugpjūtį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tačiau viena iš jų gerokai išsiskyrė, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Didžiausių algų dešimtuke kaip visada daugiausia figūruoja užsienio įmonių atstovybės Lietuvoje. Daugiausia tai yra technologijų, farmacijos ir energetikos srityje veikiančios bendrovės.

Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50-56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė. Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje.

Ar didės kitąmet minimali alga? Ir kiek? Profsąjungos ragina į rankas mokėti bent 30 eurų daugiau. Vyriausybė prieš rinkimus taip pat nenori pasirodyti šykšti ir didinti algas neprieštarauja, tačiau kukliau. Darbdaviai ragina minimalios algos iš viso nedidinti ir palaukti kol praeis koronaviruso pandemija ir ekstremali situacija. Pavasarinio karantino paralyžiuoti Panevėžio meninio stiklo studijos stiklapūčiai mėgina vėl stotis ant kojų ir užkuria kone pusmetį šalusias krosnis.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Nepaisant koronaviruso ir karantino, ekonomistų įspėjimų apie galimą krizę, vidutinis darbo užmokestis ir toliau didėjo beveik visose Lietuvos savivaldybėse, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys. Vidutinis mėnesinis bruto (t.y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 556,9 euro ir, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Per pastaruosius kelerius metus IT specialistų, ypač programuotojų, skaičius pasaulyje smarkiai išaugo. Tai – viena paklausiausių profesijų ir Baltijos šalyse, Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pastarųjų dviejų šalių programuotojai dairosi darbo už savo šalies ribų, ypač Latvijoje, nors duomenys rodo, kad vidutinis IT specialistų darbo užmokestis Baltijos šalyse yra panašus. Estijos bendrovės „RIA.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

Dalis ekonomistų tvirtina, kad valdantieji praleido progą pastiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, Lietuvoje auga neapmokestinamasis pajamų dydis, visgi, jo nauda kiekvienam dirbančiajam bus dešimteriopai mažesnė nei prezidento Gitano Nausėdos teiktas siūlymas pusmečiui sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Pirkėja su prekeiviais Šiaulių turgelyje svarsto, ką galės nusipirkti už papildomus keletą eurų prie algos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį pradeda svarstymus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo kitąmet. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlo MMA didinti 48 eurais iki 655 eurų (su mokesčiais), Vyriausybės ir verslo atstovai teigia kol kas neturintys siūlymų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, jog norima sulaukti Finansų ministerijos ekonomikos prognozių ir tik tuomet svarstyti konkretų MMA dydį.

Restoranų verslą sunkmetis sukrėtė itin skaudžiai, o kartu nukentėjo ir darbuotojai. Panevėžietė Natalija – virėja. Nenujausdama krizės moteris kovo mėnesį nusprendė pakeisti darbovietę – pereiti iš vieno baro į kitą. Kaip tik tuo metu prasidėjo karantinas, ir moteris liko be darbo.   „Stovėjau darbo biržoje karantino metu, gavau išmoką bedarbio“, – pasakoja virėja Natalija Miknevičienė. Visgi moteris nosies nenukabino ir ieškojo papildomų uždarbių.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Nuo kovo vidurio Lietuvoje įvestas karantinas ir daugelio įmonių veikla sustabdyta. Tačiau net dalies jų įtraukimas į nukentėjusių nuo koronaviruso bendrovių sąrašą darbuotojų algų nesumažino. Priešingai, šį kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, daug daugiau įmonių mokėjo gerokai didesnes algas. „Sodros“ duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje buvo 41 įmonė, kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Eurolygos vadovams ir šio turnyro žaidėjų asociacijai derantis dėl algų mokėjimo karantino metu, klubai yra palikti nežinioje ir atlieka skirtingus sprendimus. Tel Avivo „Maccabi“ nusprendė algų mokėjimą apskritai sustabdyti. „Maccabi“ vadovai tokį žingsnį motyvavo teigdami, kad tiesiog elgiasi taip pat kaip ir kitų klubų atstovai. Vis dėlto daugelis kitų Eurolygos komandų žaidėjams algas sumažino, tačiau tęsia mokėjimus. Susidariusia situacija pasipiktino Izraelio žaidėjų asociacija.

Koronavirusas iš dalies kuriam laikui pakeitė žmonių gyvenimo būdą – jie vis dažniau perka internetu, rinkdamiesi pristatymo į namus ar paštomatus paslaugą. Tokia susiklosčiusi situacija pakeitė ir darbo rinką – jau pirmą karantino savaitę išaugo kurjeriams skirtų darbo pasiūlymų skaičius. Dėl išaugusios elektroninės prekybos, galima pastebėti, kad šiuo metu aktyviau ieškoma prekių surinkėjų, užsakymų apdorotojų, kurjerių, prekių suvedinėtojų, sandėlininkų/sandėlio darbuotojų, el.

Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė ruošia keturių žingsnių planą, kaip bus lengvinamos karantino sąlygos, visgi jos bus palengvintos ne visiems ir ne vienu metu. Dar daug darbuotojų ir darbdavių turės laikytis karantino ir prisitaikyti prie ekstremalios padėties ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi abiem pusėms.

Galimas smarkus atlyginimų kritimas sporto pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai yra viena dažniausių temų tarp klubų ir atletų. Austrailijos krepšinio lygos (NLB) vadovai vieni pirmųjų ėmėsi oficialių veiksmų. „Sportando“ skelbia, kad NBL krepšininkų paprašė kito sezonu atlyginimus susimažinti net 50 procentų. Tai dar ne viskas – žaidėjų prašoma atsisakyti rimtų traumų ir sveikatos draudimo. Minimalus žaidėjų atlyginimas Australijoje siekia 55 tūkst. JAV dolerių.

„Penktojo kėlinio“ laidoje šią savaitę aptartas Klaipėdos „Neptūno“ Simo Galdiko įrašas feisbuke, Eurolygos sprendimas dar nenutraukti sezono ir olimpiados nukėlimas bei kaip tai gali pakeisti Lietuvos rinktinės veidą. Pirmoje temoje aptartas Klaipėdos „Neptūno“ Simo Galdiko išstojimas feisbuke, kur jis asmeninėje anketoje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrę Korneliją Tiesnesytę ir klausė, ką daryti krepšininkams. „Gerb.

20-metė Aaliyah Cortez tapo sensacija, kai savo socialiniame tinkle patalpino įrašą, kuriame ji parodo, kiek ji uždirbo po 70 valandų darbo. Barmenė atskleidė, kad viso šio vargo suma siekia vos 9 dolerius. Teksaso sporto bare dirbanti mergina šokiravo internautus. Paviešindama šį užmokestį ji pridūrė: „Štai, kodėl turėtumėte palikti arbatos barmenams, nes tik iš jos įmanoma išgyventi.“ Moters įrašas – vaizdo siužete.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojų darbo užmokestis yra vienas didžiausių viešojo transporto sektoriuje, o nuo šių metų balandžio mėnesio jis dar padidės, rašoma pranešime spaudai.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Artėja daugiabučių valdymo reforma. Aplinkos ministerija žada, kad gyventojams bus paprasčiau atsisakyti blogai dirbančių ir jų pinigus švaistančių administratorių ir bendrijų pirmininkų. Šie jau ima drebėti dėl savo ateities ir reikalauja palikti ligšiolinę tvarką. Antraip grasina patys atsistatydinti ir palikti daugiabučius be priežiūros – esą tegu savivaldybės su gyventojais patys tvarkosi savo griūvančiuose daugiabučiuose.

Bendra minimalios algos skaičiuoklė – visai Europai. Tokius ketinimus pradėjo svarstyti Europos Komisija, susirūpinusi gerbūvio užtikrinimu patiems skurdžiausiems visuomenės nariams. Darbdavių atstovai tikina, kad toks Europos sprendimas sukeltų dar vieną emigracijos bangą mūsų šalyje, o štai ekonomistai įžvelgia ir tokio žingsnio pliusų, ir minusų. 60-metį perkopęs, bet pensijos dar negaunantis aplinkos tvarkytojas Česlovas neslepia, kad gaunant minimalią algą išgyventi pavyksta sunkiai.

Per pastaruosius penkerius metus, kai mes įsivedėme eurą, kilo ne tik kainos. Augant ekonomikai sparčiai kilo ir mūsų atlyginimai. Štai atlyginimo pokyčius fiksuojančios įmonės skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus daugeliui sektorių darbuotojų atlyginimai augo beveik trečdaliu. Daugiausiai uždirbo tie žmonės, kurių įmones valdo užsienio kapitalas, o didžiųjų miestų apskrityse – mokami didžiausi atlyginimai. Tiesa, moterų algos vis dar atsilieka nuo vyrų.

Panašu, kad kalbos apie „tryliktą“ atlyginimą nėra iš piršto laužtos – bent jau kai kuriose darbovietėse. Praėjusių metų pabaigoje kur kas daugiau įmonių nei paprastai savo darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. „Sodros“ duomenimis, 2019 m. gruodį didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams išmokėjo nekilnojamojo turto bendrovė „Schage Real Estate“. Penkių bendrovės darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.

Seimas ruošia dar vieną staigmeną tūkstančius per mėnesį uždirbantiems antstoliams. Tik jiems patiems ta staigmena visai nepatinka. Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo liepti antstoliams viešinti savo turto deklaracijas. Esą tai nuslopins antstolių norą be saiko plėšti iš žmonių pinigus. Skolų išieškotojai atkerta, kad skaidrumo dėl to nepadaugės, užtat pasitarnaus piktų kėslų turintiems buvusiems klientams – viešai matydami, kokį turtą valdo, jie paprasčiausiai eis kerštauti ar plėšikauti.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Didesnių algų reikalaujantys ugniagesiai, policininkai ir kiti statutiniai pareigūnai vylėsi, kad pats pareigūnu ilgą laiką dirbęs premjeras užtars ieškant trūkstamų milijonų atlyginimams. Tačiau po susitikimo su Vyriausybės vadovu jie liko it musę kandę. Ugniagesių atstovai piktinasi, kad papildomų pinigų valdžia surado tik jų naujiems batams ir pirštinėms. Pareigūnai prašo daugiau nei 20 milijonų eurų algoms didinti, tačiau Vyriausybės kancleris atkerta – esą tokių pinigų planuose nebuvo.

Šiems metams artėjant į pabaigą, žmonės pradeda dėlioti kitų metų planus. Jau aišku, kurie mėnesiai atostogoms yra palankiausi dirbantiesiems: jei atostogausite būtent tuo metu, atostoginiai bus didesni. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad kitais metais atostogauti labiausiai apsimokės sausį, kovą ir liepą. Labiausiai neapsimokės – lapkritį, gegužę ir vasarį.

Per pastaruosius metus bent jau statistiškai darbuotojų atlyginimai didėjo visose savivaldybėse – kai kuriose ir beveik penktadaliu. Tačiau ir toliau atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių rajonų išlieka milžiniškas. Statistikos departamento duomenimis, neskaičiuojant individualių įmonių atlyginimų, daugiausia Lietuvoje uždirba Vilniaus miesto gyventojai. Trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 941 eurą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus pakilo daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 9,2 proc., Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 8,2 procento.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Kaip Lietuvą pasaulio kontekste vertina tautiečiai? Dauguma pastebi, jog padėtis gerėja, daugėja galimybių, turime ir kuo pasigirti. Tiesa, labiausiai kliūva šalies ekonomikai – žmonės skundžiasi algomis ir pensijomis. Štai, ką mano tautiečiai: „Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“ „Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.

Savivaldybių ugniagesiams trūksta apie pusantro milijono eurų algoms išmokėti. Ką jau kalbėti apie profesinius mokymus ar techniką. Jeigu situacija nesikeis, ugniagesiai grasina streikais ir mitingais. Savivaldybių ugniagesių gelbėtojų laukia ilga nerimo žiema – visoje šalyje trūksta pusantro milijono eurų vien algoms išmokėti, ką jau kalbėti apie įrangą, profesinius mokymus ir kitas išlaidas. Tikėtina, kad gruodį darbuotojai liks be atlyginimų.

Mokytojai valdžiai kelia ultimatumą: arba ji randa papildomus dešimtis milijonų algoms, arba jau po kelių savaičių vėl laukia didžiuliai streikai. Pedagogai pyksta, kad ministerija nesilaiko dar prieš porą metų duoto pažado, kad šiemet algoms būtų skirta gerokai per šimtą milijonų eurų. O kitų metų biudžete numatyta perpus mažiau. Prieš kildami į streiką šįryt mokytojai priešais Švietimo ir mokslo ministeriją surengė kitą akciją – išskaptuotų moliūgų. Vienas moliūgas – vienas milijonas eurų.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Seimas antradienį atmetė siūlymą didinti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 12 Seimo narių, prieš – 41, susilaikė 33 parlamentarai. Antru balsavimu projektas iš viso atmestas. Projektu buvo siūloma valstybės politikų pareiginės algos koeficientus didinti 13 procentų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Vos prieš porą mėnesių baigėsi eilinė privačių pensijų reforma, o jau skamba nauji siūlymai. Dalis darbdavių ragina steigti Vakarų šalyse seniai įprastus profesinius pensijų fondus. Esą juose žmonės galės geriau kontroliuoti savo sudėtus pinigus, o ne tik stebėti, kaip jie nuvertėja. Tuo metu valdančiųjų atstovas tvirtina, esą Lietuva tokiai reformai dar neužaugo. Vienoje suomiško kapitalo įmonėje Vilniuje dirba beveik 200 darbuotojų.