Sveikatos DNR

Tinkama reakcija į traumą iš esmės gali palengvinti gydymą ir gijimą, todėl labai pravartu žinoti, kaip su patirta trauma elgtis. Kada sužeidimą palikti gydyti laikui, o kada skubėti pas gydytoją? Kada sužeidimą šaldyti, o kada gerti vaistą nuo skausmo? Į šiuos ir kitus klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ studijoje atsako „Nordclinic“ bei Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Karolis Varkalys ir ortopedas – traumatologas, Lietuvos futbo...

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gali likti ne tik malonių prisiminimų, bet ir kilti sveikatos problemų, pirmiausia, su virškinimo sistema, jei per didžiąsias metų šventes buvo sau leidžiama gerokai daugiau, nei reikėtų. Kokie yra skrandžio negalavimai ir kaip jų išvengti? Kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidą „Sveikatos DNR“, kurios viešnia – gydytoja gastroenterologė, docentė Goda Sadauskaitė.

Mirtinai plaučių ligai Lietuvoje visai neseniai dar nebuvo jokio gydymo, o ją diagnozuoti pavyksta itin retai, mat apie šią ligą žinoma labai nedaug. Dabar sergantiems idiopatine plaučių fibroze gydymas jau yra, bet to nedarantiems šis susirgimas lieka pražūtingesniu nei vėžys. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

Nors Lietuvoje yra prevencinių programų, kaip ir kada pasitikrinti krūtinę, Vaivos Mickuvienės istorija rodo, kad krūties vėžys gali užklupti gerokai anksčiau nei pradedamos taikyti šios prevencinės priemonės. Apie tai, kaip dažnai ir kokiais būdais moterys turėtų rūpintis savo krūtinės sveikata, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalba krūtų chirurgė, mamologė Daiva Gudavičienė ir bendruomenės „Vėžys – ne sloga“ įkūrėja Vaiva Mickuvienė.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus. Šventės – puikus laikas ne tik pabendrauti su šeima, draugais, bet ir pasikalbėti apie labai svarbius dalykus ir kiekvieno laukiančius gyvenimo etapus, tokius kaip mirtis.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Tad ko griebtis, kai kankina galvos skausmas, kada padės vaistai, o kada neapsieinama be vizito pas gydytoją? Ką daryti pajutus vieną ar kitą skausmą ir kitais naudingais patarimais naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ dalinosi gydytoja anesteziologė-reanimatologė, skausmo specialistė bei skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos „Clinic Agatas“ įkūrėja Asta Mažeikaitė.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą. Ką naudinga žinoti norint jaustis geriau, būti sveikesniam, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja Vilniaus Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ir kineziterapeutė Kristina Jackūnė.

Kiekvienas yra patyręs, ką reiškia skausmas. Tačiau, ką su juo daryti, aišku ne visada. Nors dažnu atveju laikas gydo, kaip sako Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, bet, jei trauma buvo, galiausiai ji gali grįžti daug skaudesnėmis pasekmėmis ir kai kam tenka gultis ant operacinio stalo.

Sveikos mitybos įpročiai – pamatas, kurį kai kurie tėvai vaikams pakloja jau vaikystėje. Deja, ne visi vaikystėje tokius įpročius įgijo, kad vėliau galėtų juos perduoti ir savo šeimai, tad kas yra svarbiausia, kai kalbame apie vaikų mitybą? Ką turime žinoti apie sveiką mitybą, kokios gudrybės gali padėti sudominti ne tik mažuosius, bet ir visą šeimą sveikais produktais ir kokie įpročiai gali padėti geriau jaustis ir išsaugoti sveikatą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ diskutuoja ...

Šiandien Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – per savo gimtadienį mirė 79-erių sulaukusi žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Apie tai pranešė žmonės.lt. Dar šių metų rugpjūčio mėnesį poetė lankėsi naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kur atvirai pasakojo apie kovą su atsitiktinai aptiktu vėžiu.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų.

Kokybiškas miegas yra viena svarbiausių žmogaus rutinos dalių. Tačiau lengvai užmigti pavyksta ne visiems. „Sveikatos DNR“ laidoje svečiavosi šeimos gydytoja Elena Šukė, kuri papasakojo apie nemigą ir pasidalijo patarimais, kaip geriau valdyti savo miegą. Dažnu atveju, miegą sujaukia netvarkinga žmogaus rutina. Tad pirmas veiksmas, kuriuo reikia užsiimti – miego higiena. Tai dienos, vakaro ar prieš pat miegą atliekami ritualai, kurie padeda nurimti.

Neretai žmonės teigia, kad alkoholis padeda jiems lengviau užmigti. Dėl šios priežasties nevengia išgerti tauriųjų gėrimų prieš ruošdamiesi ilsėtis. Šeimos gydytoja Elena Šukė „Sveikatos DNR“ laidoje atskleidė, kokio poveikio galima tikėtis išgėrus alkoholinių gėrimų prieš miegą.  Laidos metu ekspertė dalijosi, kad neretai žmonės prieš naktį griebiasi alkoholio, nes juos kankina nemiga. Daugeliui atrodo, kad tai veiksminga priemonė siekiant užmigti.

Norint ne tik jaustis gerai, bet ir atrodyti sveikai, reikia įdėti pastangų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ apie tai kalba gydytojas neurologas, knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius Jokūbas Fišas. Jis vardija, kad yra keli esminiai dalykai, kuriuos žmonės turėtų daryti. Pirmiausia, labai svarbu nepersivalgyti, antra – skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui.

Susitikimo su draugais ar giminaičiais metu neretai būna vartojami alkoholiniai gėrimai. Žmonės juos vartoja norėdami atsipalaiduoti, lengviau bendrauti su kitais asmenimis, tačiau kartais nekaltas išgėrimas gali baigtis priklausomybės liūnu, iš kurio vėliau bus sunku išlipti. Kaip pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata, neįklimpti į priklausomybių liūną ir kada jau reiktų kreiptis pagalbos, laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Priklausomybės ligų centro gyd.

Miegas – vienas svarbiausių dalykų, norint jaustis gerai. Gydytojai vieningai sako, kad prasta miego kokybė ne tik blogina žmogaus savijautą kitą dieną, bet gali tapti ir daugelio ligų priežastimi. Tad ką daryti, kad naktį pailsėtume geriau, ar galima miegoti dienos metu, kaip tinkamai pasiruošti miegui ir kada jau galima įtarti nemigą ir reiktų kreiptis į gydytoją, pasakoja šeimos gydytoja Elena Šukė.

Praėjusią savaitę lietuviai turėjo daugiau nedarbo dienų, nei įprasta, o Vėlinės, kai prisimenami išėjusieji anapus, tampa proga giminėms susirinkti pabendrauti ne tik prie valgiais, bet ir gėrimais nukrautų stalų. Darbdaviai jau anksčiau yra pastebėję, kad nedarbo dienos ar ilgieji savaitgaliai gali pakenkti kai kurių žmonių gebėjimui grįžti į įprastą rutiną, o policijos pareigūnai ir medikai žino, kad veikiausiai esant laisvadieniams tarnybų pagalbos reikės daugiau.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Ši savaitė Lietuvoje – ypatinga, yra minimos Vėlinės, prisiminami išėjusieji anapus, lankomos kapinės ir giminės susirenka pabendrauti prie valgiais, o kartais ir gėrimais, nukrautų stalų. Darbdaviai jau anksčiau yra pastebėję, kad nedarbo dienos ar ilgieji savaitgaliai gali pakenkti kai kurių žmonių gebėjimui grįžti į įprastą rutiną, o policijos pareigūnai ir medikai žino, kad veikiausiai esant laisvadieniams tarnybų pagalbos reikės daugiau.

Nors pagal laimės indekso rodiklius Lietuva nėra žemoje vietoje, kai kurie žmonės teigia, kad yra nelaimingi. Apie tai, kodėl žmonės net ir turėdami socialines garantijas gali jautis nelaimingi naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Gyvename laikais, kai internete galime pamatyti kiekvieną kito žmogaus gyvenimo akimirką, nes daugelis iš mūsų mėgsta parodyti savo draugams, savo geriausias gyvenimo minutes. Tačiau labai svarbu suvokti, kad socialiniuose tinkluose rodoma realybė nebūtinai yra tikra.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Protarpinis badavimas yra mitybos praktika, kurios metu žmogus laikinai riboja maisto suvartojimą arba tam tikrą laiko tarpą visiškai susilaiko nuo valgymo.

„Keto“ dieta yra žinoma dėl greito svorio mažinimo ir medžiagų apykaitos greitinimo. Visgi kaip ir bet kuri kita dieta, ji turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.

Norint gyventi ilgai ir be didesnių sveikatos problemų, tuo, ką dedame į savo lėkštę, turime susirūpinti kuo anksčiau. Jau dabar moksliniai tyrimai rodo, kad pakeitę savo mitybą žmonės gali ne tik sumažinti ligų riziką, bet kartais ir padėti valdyti jau esamas sveikatos problemas. Apie tai, kokį maistą valgyti, ar maistas yra kartu ir vaistas, diskutuoja medicinos gydytojas Irmantas Aleksa ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas.

Šį rudenį gydytojai Lietuvoje jau pastebi vis sparčiau plintantį piktesnį A tipo gripo virusą, o Vilniuje gyvenantis Rimvydas Vekerotas kalba iš patirties: net lengva gripo forma gali baigtis širdies transplantacija. Asociacijos „Gyvastis“ narys, širdies persodinimą išgyvenęs vilnietis Rimvydas Vekerotas ir gydytoja Jurga Dūdienė tv3.lt studijoje kalbėjo apie infekcinių ligų pavojų ir kaip kiekvienas galime jų saugotis.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį 100 metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt studijoje kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį 100 metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt studijoje kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Vilnietis Mantvydas  dabar turi du gimtadienius, mat prieš keletą metų jam sustojo širdis tiesiog laisvalaikiu žaidžiant krepšinį. Tik dėl neabejingų žmonių jis buvo atgaivintas ir dabar gali džiaugtis gyvenimu.

Pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Kartais žmonės ignoruoja tam tikrus kūno siunčiamus signalus ir nesusimąsto, jog jiems sveikatą tirtis reiktų kur kas dažniau.

Vilnietis Mantvydas dabar turi du gimtadienius, mat prieš keletą metų jam sustojo širdis tiesiog laisvalaikiu žaidžiant krepšinį. Tik dėl neabejingų žmonių jis buvo atgaivintas ir dabar gali džiaugtis gyvenimu.

Vaikų sloga yra dažnai pasitaikanti problema, su kuria susiduria daugybė tėvų. Sloga gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir trukti kelias dienas ar net keletą savaičių. Kaip apsisaugoti nuo šios ligos bei palengvinti vaiko būklę, šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. I. Aleksa atskleidžia, kad svarbiausias veiksmas siekiant, jog vaikai išvengtų slogos –  nuolat plauti nosį.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininku Rimvydu Blynu. Imuninė sistema žmogų saugo tiek nuo išorinių veiksnių, infekcijų ir bakterijų, tiek nuo vidinių, pavyzdžiui, vėžio.

Į Lietuvą iš Australijos vos mėnesiui atvykusi garsi lietuvė, finansų ir draudimo konsultantė bei specialistė Roberta Kazilionienė tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasidalijo itin jaudinančia ir išskirtine patirtimi.  Ji sako, kad jeigu ne jos budrumas ir kontaktai su medikais gimtojoje Lietuvoje, ji jau dabar būtų Australijoje išoperuota ir neturėtų vieno kiaušintakio.  Žodžius „jums reikalinga skubi operacija“ 36-erių lietuvė išgirdo privačioje Australijos klinikoje.

Į Lietuvą iš Australijos vos mėnesiui atvykusi garsi lietuvė, finansų ir draudimo konsultantė bei specialistė Roberta Kazilionienė tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasidalijo itin jaudinančia ir išskirtine patirtimi.  Ji sako, kad jeigu ne jos budrumas ir kontaktai su medikais gimtojoje Lietuvoje, ji jau dabar būtų Australijoje išoperuota ir neturėtų vieno kiaušintakio.  Žodžius „jums reikalinga skubi operacija“ 36-erių lietuvė išgirdo privačioje Australijos klinikoje.

Lietuvoje jau dešimtus metus veikia asociacija „Lietaus vaikai“, kuri vienija šeimas, auginančias autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Ir nors šiandien daugelis žino, kas yra autizmas ir kaip auginti tokius vaikus, deja, visuomenėje vis dar susiduriama su stigmomis, o tolerancijos trūkumą jaučia ne tik autistiški vaikai, bet ir juos auginantys vaikai.

Vilniečiui Mantvydui per krepšinio varžybas staiga sustojo širdis. Vyras nepamena, kaip tiksliai jautėsi prieš pat suklupdamas, bet kartu buvę bičiuliai jam sakė, esą jaunas vyras pasiskundė kojos skausmu ir sukniubo. Mantvydas dabar turi antrąjį gimtadienį, kurį gali minėti tą pačią dieną, kai jį ištiko netikėta nelaimė: žaidžiant krepšinį sporto salėje tiesiog sustojo širdis.

Į Lietuvą iš Australijos vos mėnesiui atvykusi garsi lietuvė, finansų ir draudimo konsultantė bei specialistė Roberta Kazilionienė tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasidalijo itin jaudinančia ir išskirtine patirtimi.  Ji sako, kad jeigu ne jos budrumas ir kontaktai su medikais gimtojoje Lietuvoje, ji jau dabar būtų Australijoje išoperuota ir neturėtų vieno kiaušintakio.

Lietuvoje jau dešimtus metus veikia asociacija „Lietaus vaikai“, kuri vienija šeimas, auginančias autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Ir nors šiandien daugelis žino, kas yra autizmas ir kaip auginti tokius vaikus, deja, visuomenėje vis dar susiduriama su stigmomis, o tolerancijos trūkumą jaučia ne tik autistiški vaikai, bet ir juos auginantys vaikai.

Lietuvoje jau dešimtus metus veikia asociacija „Lietaus vaikai“, kuri vienija šeimas, auginančias autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Ir nors šiandien daugelis žino, kas yra autizmas ir kaip auginti tokius vaikus, deja, visuomenėje vis dar susiduriama su stigmomis, o tolerancijos trūkumą jaučia ne tik autistiški vaikai, bet ir juos auginantys vaikai.

Lietuvoje jau dešimtus metus veikia asociacija „Lietaus vaikai“, kuri vienija šeimas, auginančias autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Ir nors šiandien daugelis žino, kas yra autizmas ir kaip auginti tokius vaikus, deja, visuomenėje vis dar susiduriama su stigmomis, o tolerancijos trūkumą jaučia ne tik autistiški vaikai, bet ir juos auginantys tėvai.

Dainininkas, prodiuseris, tekstų autorius ir muzikantas Stanislavas Stavickis-Stano prieš penkerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Tada jaunas vyras viešai pasakė, kad jam – limfoma, pradėtas gydymas. Prognozuoti, kaip seksis Stano gydymas, tada nesiryžo niekas. Šiemet suėjo lygiai penkeri metai po išgirstos Stano diagnozės ir garsaus vyro nuotaika – visai kitokia.

Dainininkas, prodiuseris, tekstų autorius ir muzikantas Stanislavas Stavickis-Stano prieš penkerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Tada jaunas vyras viešai pasakė, kad jam – limfoma, pradėtas gydymas. Prognozuoti, kaip seksis Stano gydymas, tada nesiryžo niekas. Šiemet suėjo lygiai penkeri metai po išgirstos Stano diagnozės ir garsaus vyro nuotaika – visai kitokia.

Dainininkas, prodiuseris, tekstų autorius ir muzikantas Stanislavas Stavickis-Stano prieš penkerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Tada jaunas vyras viešai pasakė, kad jam – limfoma, pradėtas gydymas. Prognozuoti, kaip seksis Stano gydymas, tada nesiryžo niekas. Šiemet suėjo lygiai penkeri metai po išgirstos Stano diagnozės ir garsaus vyro nuotaika – visai kitokia.

Dainininkas, prodiuseris, tekstų autorius ir muzikantas Stanislavas Stavickis-Stano prieš penkerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Tada jaunas vyras viešai pasakė, kad jam – limfoma, pradėtas gydymas. Prognozuoti, kaip seksis Stano gydymas, tada nesiryžo niekas. Šiemet suėjo lygiai penkeri metai po išgirstos Stano diagnozės ir garsaus vyro nuotaika – visai kitokia.

Dainininkas, prodiuseris, tekstų autorius ir muzikantas Stanislavas Stavickis-Stano prieš penkerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Tada jaunas vyras viešai pasakė, kad jam diagnozuota limfoma, pradėtas gydymas. Prognozuoti, kaip seksis Stano gydymas, tada nesiryžo niekas. Šiemet suėjo lygiai penkeri metai po išgirstos Stano diagnozės ir garsaus vyro nuotaika – visai kitokia.