Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja, kad atostogų sezonu lietuviai pergyvena, kad vasara yra per trumpa ir skuba „atsigriebti“ už visus praėjusius metus – dėl to mažiau rūpinasi savo sveikata ir dažnai elgiasi neatsakingai.
„Esminis dalykas – įprastas tautiečių zyzimas, kokia trumpa vasara: ūkininkams – per blogai, Palangos verslininkams – blogai. Visi taip nori greitai ja pasidžiaugti, skuba. Pagrindinis pavojus yra noras per daug atsipalaiduoti“, – kalbėjo gydytojas, paklaustas apie vasarą sveikatai kylančius pavojus.
Vienas didžiausių pavojų gamtoje – erkės
Šeimos gydytojas teigia, kad vasarai ruoštis reikia jau pavasarį – ypač svarbu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
„Mašalai, uodai ir kitos moškės nėra tokios baisios. Lietuvoje mes turime vieną baisiausią vabzdį, kurio visi bijome ir kuris generuoja labai daug nereikalingų sveikatos paslaugų – erkę. Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti – pasiskiepyti nuo erkių“, – pabrėžia gydytojas.
Norint gamtoje apsisaugoti nuo vabzdžių, gydytojas pataria turėti repelentų, kurie padeda jų išvengti.V. Morozovo teigimu, svarbu nepamiršti ir savistabos – nuolat apsižiūrėti save ir artimuosius, patikrinti, ar nėra ropojančio gyvio.
Klaidos gydantis nudegimus: nuo grietinės iki šlapimo
Šeimos gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinė klaida, kuria daro žmonės – būna saulėje be jokios apsaugos. Kaip pastebi V. Morozovas, dažniausiai žmonės nudega arba patiria saulės ar šilumos smūgius ne ilsėdamiesi, o dirbdami šiltnamiuose ar daržuose. Pašnekovas įvardija, kad esant kaitrai nereikėtų būti po saule arba ja džiaugtis prisidengus, o, pavyzdžiui, nudegus, odą svarbu atvėsinti vėsiu vandeniu.
Tiesa, rūpinantis nudegusia oda žmonės imasi dar labiau pakenkti galinčių priemonių: tepasi odą riebiais kremais ar kitais produktais.
„Riebūs kremai, kaip ir grietinė, jogurtas, kefyras, aliejus, mačiau žibalu apsitepusius žmones – visi šie dalykai dar papildomai užkemša poras, neleidžia odai atvėsti ir mes turime dar didesnių problemų. Tam tikruose rajonuose plačiai naudojamas šlapimas – jis neblogai vėsina, bet turi kvapo elementą – šiais laikais, kai švaraus vandens yra daug, nebereikia jo naudoti kaip promočiučių gydymą – galima tiesiog apsišlakstyti vandeniu“, – pasakoja gydytojas.
Pavojingi ir maisto produktai
Gydytojas įvardija, kad vasaros metus atsipalaidavę ir alkoholio pavartoję žmonės būna drąsesni, mažiau atsargūs, todėl neišvengiama rimtų traumų ir pavojų. Tiesa, sveikatai grėsmę kelia ne tik alkoholis – kaip teigia gydytojas, svarbu vasarą atkreipti dėmesį į perkamus maisto produktus.
„Šašlykai, ypač iš parduotuvės, vakuoti yra viena iš didžiausių problemų. Lygiai taip pat ir saulėkaitoje parduodami perpjauti arbūzai, blogai vėdinamoje patalpoje, neveikiančiame šaldytuve parduodama balta mišrainė, saulėkaitoje stovintys ir tuo pačiu šaukšteliu matuojami ir dalijami sveriami ledai. Kai negalime užtikrinti higienos, esant dideliam, ilgalaikiam temperatūros poveikiui maistui – tai skatina veisimąsi negerų vabaliukų ir bakterijų“, – įspėja gydytojas.
Kokie yra didžiausi pavojai sveikatai vasarą, kaip nuo jų apsisaugoti ir gydytis bei kokius medikamentus vertėtų turėti šalia savęs, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
