Dienos pjūvis

Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo. Prie Seimo susirinkę protestuotojai prieš skiepus ir valdžią nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Lietuvoje plintant omikron atmainai, valdžia ėmėsi naujų pandemijos valdymo priemonių. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių pasą vaikams iki kovo, operacijų vadovo sprendimus dėl naujų izoliavimosi, respiratorių dėvėjimo ir kitų tvarkų valdant koronaviruso pandemiją Sveikatos apsaugos ministerija žada paskelbti iki kitos savaitės pradžios. Kitą savaitę į Seimo posėdžių darbotvarkę grįžta ir privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams klausimas.

Migrantų krizė prie Lietuvos sienos kiek atlėgo, pasieniečiai fiksuoja vis mažiau bandymų nelegaliai kirsti sieną. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina neatsipalaiduoti, kadangi Baltarusijoje vis dar yra keli tūkstančiai migrantų, kurie bet kada gali būti atgabenti prie Lietuvos sienos. Pasak ministrės, Minsko režimas taip pat ieško naujų migrantų gabenimo kelių.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. Tačiau gyventojų gaunamos naujos šokiruojančiai didelės sąskaitos už būsto šildymą gali būti tik problemų pradžia. Kiek dar kainos gali šokti į viršų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovu Valdu Lukoševičiumi.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusiais metais prie Finansų ministerijos veikianti ekspertų grupė išnagrinėjo įvairias mokestines lengvatas ir galimus jų pokyčius. Planuojama, kad jau šiemet kai kurie mokesčių įstatymai bus pakeisti. Taigi kuriems gyventojams ir kokie mokesčiai padidės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Trąšos pastaruoju metu tapo plačių politinių diskusijų klausimu, tačiau jų svarba Lietuvai daug didesnė, nei tik JAV paskelbtos sankcijos „Belaruskalij“. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad mineralinės trąšos yra pagrindinė dedamoji, jei norima gauti derlių. Ir nors tarptautinės institucijos spaudžia Lietuvą mažinti trąšų naudojimą žemės ūkyje, ministro teigimu, Lietuvos žemės ūkis be trąšų yra utopija.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija, nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama vis mažiau atvejų, kai nelegalūs migrantai bando kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną ir patekti į šalies teritoriją. Praėjusią savaitę iš Lietuvos buvo išsiųsti 98 savanoriškai į Iraką grįžti sutikę migrantai.

Lietuvoje per metus rekordiškai brango maisto prekės, o kai kurie produktai brango daugiau nei du kartus. Smarkiausiai kilo daržovių kainos, o tai, anot žemės ūkio ministro, lėmė tai, kad Lietuvoje neužsiauginame tiek, kiek suvartojame. Kainų šuolį išgyvena ir Lenkija, tačiau kaimyninės valstybės valdžia ketina pusei metų naikinti maistui taikomą PVM. Visgi lietuviai lenkų pavyzdžiu nepaseks ir šį sprendimą vadina populistiniu.  Labiausiai Lietuvoje per metus brango daržovės.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos nemažėja. Dvišaliai santykiai nugarmėjo į žemumas, Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Šis sprendimas ne juokais įsiutino Pekiną, o mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis Kinijos režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas. Nuostoliai esą gali būti ir milijardiniai.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kai kurie maisto produktai pernai pabrango dvigubai. Bulvių kaina 2021-aisiais, lyginant su 2020-aisiais, išaugo 120 proc., kopūstų 100 proc. Apie dar didesnį kainų šuolį kalba ir ūkininkai, kurie baiminasi, kad netekus baltarusiškų trąšų, jie gali netekti 20–30 proc. derliaus.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Tai kaip reikiant patuštins kai kurių gyventojų pinigines ir kai kuriems gali tekti sukti galvas, kaip išgyventi. Bet gal valdžia imsis mažinti kainas? Ko tikėtis lietuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nors pokalbiai tarp Rusijos ir Vakarų švelnina įtemptą situaciją prie Ukrainos sienos, esminių problemų tai nesprendžia. Pasak jo, Rusijos ultimatumai yra sunkiai įgyvendinami, o įtempta situacija regione leidžia kalbėti apie nuolatinį amerikiečių karių dislokavimą Lietuvoje.

Kol kinai grūmoja kumščiu, Lietuva savo nuomonės nekeičia – ir toliau palaiko Taivaną, jo atstovybės neuždaro. Tuo tarpu Kinija savo grasinimus perkelia į ekonominę erdvę. Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų, o tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms.

Kremlius jau kuris laikas žvangina ginklais ir prie Ukrainos sienos sutelkė šimtus tūkstančius karių ir karinės technikos. Ekspertai teigia, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju lauktų ilgas ir kruvinas konfliktas, kuris būtų didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visgi jie pabrėžia, kad nors nerimauti dėl Rusijos veiksmų priežasčių apstu, tikrojo Kremliaus tikslo mes galime taip ir nesužinoti.

Dėl tokios didelės infliacijos kalti centriniai bankai ir vyriausybių biudžeto deficitai, sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ N. Mačiulis aiškino, kad negali būti tokios didelės pinigų pasiūlos. Ekonomistą kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Pone Mačiuli, ar didelis pinigų įliejimas į rinką iš Centrinių bankų nesidaro žalingas? Jau akivaizdu, kad pandemija tapo visiškai atsieta nuo ekonominių procesų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5-8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tai sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą, tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad jai svarbiausia kokybiškas vaikų ugdymas, o ne tėvų „pagraudenimai“. Apie tai švietimo, mokslo ir sporto ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. 2022 metais turėtų pradėti galioti mokyklų tinklo optimizavimo reforma.

Rusija žvangina ginklais Ukrainos pasienyje. Jeigu Kremlius nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, ekspertai regi didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulio karo. Pašliję santykiai su Kinija kelia grėsmę ne tik šalies verslui, bet ir nacionaliniam saugumui – regima galimybė, kad gali padaugėti Pekino koordinuojamų kibernetinių atakų. Nerimo kelia ir prie Lietuvos sienų vykstantį migrantų krizė, kurią organizuoja vis labiau su Rusija besiintegruojanti Baltarusija.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

2021-ieji Lietuvai nebuvo lengvi metai. Šiemet mūsų šalį vargino užsitęsęs COVID-19, vykdydamas hibridinę ataką į kampą Lietuvą spaudė diktatorius Aliaksandras Lukašenka, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo skandalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. O kas laukia kitąmet? Ar Lietuvos laukia sunkūs 2022-ieji? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paruošė mokyklų tinklo pertvarkos planą, pagal kurį 5–8 klasėse Lietuvoje turėtų nebelikti jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mažos mokyklos. Tad panašu, kad 2022-ieji bus mokyklų permainų metai. Tad kaip ir kas tiksliai keisis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tačiau senstant visuomenei, vis mažėja darbingų asmenų, kurie galėtų uždirbti pensijas. Kaip spręsti šią problemą, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ svarstė ekonomistas Romas Lazutka.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Apie tai, kas laukia nepasiskiepijusių, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tad kokie iššūkiai dėl to laukia? Apie tai naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su VU profesoriumi, sociologu, ekonomistu Romu Lazutka ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ stojasi ant kojų ir pervilioja narius iš kitų partijų. Demokratų gretos pildosi ne vienos partijos sąskaita, tačiau labiausiai kenčia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politikos ekspertės tikina, kad nors S. Skvernelio partijos startas sėkmingas, šauti šampano demokratai vis dar negali, o valstiečius raminantis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai sunerimti, nes pas S. Skvernelį perbėgantys partiečiai gali ...

Naujoji koronaviruso atmaina – omikron – jau Lietuvoje. Specialistai pabrėžia, kad ji daug labiau užkrečiama nei kitos viruso atmainos, o tai gali ateityje lemti ir mušamus dienos užsikrėtimų atvejų rekordus. Ir nors omikron atmaina nesergama daug sunkiau nei užsikrėtus kitais viruso variantais, ekspertai pažymi, kad naujoji atmaina vis tiek gali lemti ligoninių apgultį. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Lietuvoje oficialiai fiksuoti pirmieji omikron atmainos atvejai.

Nuo Didžiojo šeimos gynimo maršo gegužės mėnesį Lietuvoje nuvilnijo ne viena protesto akcija, už kurių stovi ne vienas naujas judėjimas. Tik dalis protestų organizatorių ar dalyvių garsiai kalba apie norus kurti naujas politines partijas, visgi neatmetamos galimybės paremti jau egzistuojančius politikus.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Trečiadienį Lietuvos oficialiai patvirtinti pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai. Vyriausybė posėdžio metu patvirtino kriterijus, kada galimybių paso ribojimai galėtų būti sušvelninti arba atšaukti. Šias temas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Pasak premjerės, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją. Bet ar tikrai Vyriausybė atsistatydins ir bus sudaryta nauja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Pauliumi Saudargu ir Gintautu Palucku.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.

Buvę premjerai skirtingai žvelgia į kilusį baltarusiškų trąšų skandalą. Saulius Skvernelis teigė, kad susiklosčiusi situacija daro žalą Lietuvos reputacijai, o bandymai taisyti padėtį įvedant nacionalines sankcijas yra kvailystė. Andrius Kubilius tikina, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera ir šią krizę mato kaip puikią galimybę nutraukti sutartis su Baltarusijos įmonėmis.

Vyriausybė šeštadienį minės pirmąsias savo darbo metines ir, panašu, kad jų išvakarėse ministrų kabinetą ištiko viena didžiausių jo krizių. Dėl baltarusiškų trąšų tranzito skandalo gali kristi ne tik avansą iš „Belaruskalij“ gavusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, bet ir dviejų ministrų galvos.

Paaiškėjus, kad JAV taikant sankcijas baltarusiškų trąšų įmonei „Belaruskalij“, jos toliau keliauja tranzitu per Lietuvą, kilo nemenkas skandalas. Opozicija beda pirštu į valdančiuosius ir tikina, kad Vyriausybę ištiko krizė, pasitraukti turėtų atsakingi ministrai, o vertybinę šalies užsienio politiką ištiko bankrotas ir krachas. Tuo metu konservatoriai už skandalo mato kyšančius autokratinių režimų interesus ir teigia, kad būtina ištirti, kas darė įtaką „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų vadovams.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Netoli Ukrainos sienų Rusijai dislokuojant vis daugiau karių baiminamasi karinio konflikto. Dėl šios priežasties antradienį įvyko ir virtualios JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Nors Rusija neigia planuojanti įsiveržti į Ukrainą, kur jau 2014 metais užgrobė teritorijų, derybų metu Joe Bidenas įspėjo Vladimirą Putiną, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas bet kokio karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.

Ilgametė, partijos veidu laikyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pasitraukė iš partijos ir frakcijos. Kai kurių ekspertų tvirtinimu, partija byra dėl jos pirmininko Ramūno Karbauskio noro turėti absoliučią valdžią. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politologas Virgis Valentinavičius ir Seimo narė Agnė Širinskienė. Ponia Agne, iš jūsų pasakojimų viskas panašiau į mobingą, nei į šiaip kokias intrigėles.

Ilgametė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti partiją ir frakciją. Kone „valstiečių“ veidu vadinamos A. Širinskienės pasitraukimas ne vienam sukėlė klausimų apie pačios LVŽS likimą. Jei pasitraukė net A. Širinskienė, tai ar LVŽS paliks ir daugiau narių?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nare Agne Širinskiene ir politologu Virgiu Valentinavičiumi.