Dienos pjūvis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei „palaikyti taiką“ Maskvos remiamuose separatistiniuose regionuose Rytų Ukrainoje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pripažino jų nepriklausomybę.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Panašu, kad koronaviruso situacija Lietuvoje netrukus pasieks lūžį ir įžengsime į popandeminį laikotarpį. Visgi ekspertai pabrėžia, kad prie to, kad omikron atmainos banga praėjo lengviau, daug prisidėjo visuomenės imunizacija, o teiginys, kad omikron yra panašus lengvumo kaip sloga ar gripas, yra nesąmoningas ir klaidingas. „Situacija Lietuvoje atkartoja kitų šalių patirtis vyraujant omikron viruso atmainai.

Šiais laikais karas kariaujamas ne tik mums visiems įprastais ginklais. Šią savaitę Ukrainos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Tuo metu Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Pasaulis, atrodo, po truputį atsikvepia ir žvelgia į gyvenimą po koronaviruso pandemijos. Paskutinė ryškesnė jo atmaina – omikron – privertė valstybes įvesti griežtesnius ribojimus, tačiau besibaigianti omikron banga gali reikšti atlaisvinimus. Ne išimtis ir Lietuva, Vyriausybėje diskutuojama, kada būtų galima panaikinti ribojimus. Premjerės patarėja pažymi, kad į normalų gyvenimą įžengsime tik tuo atveju, jei neatsiras nauja grėsminga viruso atmaina.

Įtampai dėl Ukrainos neslūgstant, politikos specialistai sako, kad Rusijai palaikyti įtampą yra naudinga. Taip Kremlius elgiasi jau kurį laiką, o įtampos palaikymas iš esmės padeda nesulaukti sankcijų ir išlaikyti orumą bei žlugdyti Ukrainą. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis mano, kad Vakarai turėtų imtis veiksmų ir Rusijai taikyti sankcijas už situacijos eskalaciją. Įtampa regione neslūgsta.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas pasiduoda? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru, diplomatu Antanu Valioniu ir VU TSPMI docente, vadove Margarita Šešelgyte.

Lietuvoje metų pabaigoje daugiausia brango maistas visoje Europos Sąjungoje, tačiau valdantieji nelinkę reguliuoti maisto produktų kainų ir kištis į laisvąją rinką. Tą padarė kaimyninė Lenkijoje, kurioje nuo vasario panaikintas PVM maistui.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai. Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai prie Seimo prapliupo riaušės, kurias policija malšino guminėmis kulkomis.

Išaugusi infliacija kerta per gyventojų kišenes ir valdžia ieško būdų, kaip augančių kainų smūgį sušvelninti. Nors Vyriausybė pasiūlė sumažinti PVM šildymui, galutinis sprendimas gali būti priimtas tik kovą, tiesa, jis būtų taikomas atbuline data. Idėjų, kaip padėti kylančių kainų smaugiamiems gyventojams, turi ir prezidentas.

Užsienio valstybės jau garsiai kalba, kad netrukus atšauks koronaviruso ribojimus ir įžengs į gyvenimą po pandemijos. Kalbos, kad netrukus COVID-19 taps įprasta liga pasigirsta ir Lietuvoje. Premjerės patarėja teigia, kad artimiausiu metu jau gali būti priimti sprendimai dėl atšaukiamų ribojimų, o virusų tyrinėtojas pažymi, kad koronavirusas ateityje gali tapti sezonine liga, panašia į gripą.

Britų premjeras Borisas Johnsonas paskelbė apie vyriausybės planus mėnesiu anksčiu atšaukti visus ribojimus, įskaitant ir teisinį įsipareigojimą saviizoliuotis. Kad situacija gali pasikeisti ir Lietuvoje, prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris teigė, kad jau pavasarį į koronavirusą galbūt pradėsime žvelgti kaip į įprastą ligą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Seimui pateikė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Prezidento siūlymus mažinti infliacijos pasekmes valdantieji kritikuoja, o ir patys projektai dar negreitai pasieks Seimo salę – idėjos kitą savaitę šaukti neeilinę Seimo sesiją galiausiai atsisakyta.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir siaubą varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu valstybė turi būti solidari su savo piliečiais ir jiems padėti. Jis siūlo didinti neapmokestinamų pajamų dydį dirbantiesiems ir išdalyti vienkartines išmokas skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms: pensininkams, daugiavaikėms šeimoms.

Lietuvos konfliktas su Kinija nemažėja, o tik aštrėja. Dėl nesutarimų su Kinija verslai jau bėga iš Lietuvos. Ko dar galime sulaukti? Kiek tai kainuos Lietuvos valdtybei ir gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku ir Seimo nariu Andriumi Bagdonu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje.

Lietuvai sustabdžius „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, Aliaksandro Lukašenkos režimas pranešė, kaip keršys mūsų šaliai. Baltarusijos premjeras sako pateikęs Lietuvai savo siūlymą, o jei atsakymo nebus, neįsileis traukinių iš Lietuvos. Tuo metu visas pasaulis toliau sulaikęs kvapą laukia, kam prie Ukrainos sienų ryšis Vladimiras Putinas, o Rusijos veiksmai kelia nemenką baimę ir dėl Baltijos valstybių saugumo.

Jau šiandien Pekine įvyks iškilminga žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, duosianti oficialų startą svarbiausiam žiemos sporto renginiui. Į Kiniją Lietuva šiemet siunčia rekordinę sportininkų delegaciją – 13 olimpiečių. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ragina visus palaikyti mūsiškius ir džiaugtis net nedidelėmis jų pergalėmis.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Šalį sukrėtę protestai neketina liautis – mitingų taikiniu tapo valstybinės šventės. Kita stotelė bus Vasario 16-oji, kai protestuos ne tik „Šeimų sąjūdis“, bet ir antimitinguotojai.

Jau šį trečiadienį Vyriausybė žada priimti sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo. Dalį visuomenės supriešinusi kovos su COVID-19 pandemija priemonė daugeliui politikų ir medicinos specialistų jau atrodo nebereikalinga dėl šalyje plintančios omikron atmainos, kuria užsikrečia ir paskiepyti asmenys. Tiesa, dalis politikų mano, kad kai kuriuos ribojimus išlaikyti yra būtina.

Dėl omikron atmainos fiksuojant susirgimus ir tarp paskiepytųjų, o ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu imta abejoti galimybių paso reikalingumu. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Kol viso pasaulio akys nukreiptos į galimą karinį konfliktą Ukrainoje, susidariusia situacija gali pasinaudoti Kinija, kuri virš Taivano jau pasiuntė dešimtis karinių naikintuvų. Pasak saugumo ekspertės Eglės Murauskaitės, dialogas tarp Maskvos ir Pekino vyksta nuolat, ir nors ne visi Kinijos bei Rusijos interesai sutampa, abi didžiosios galios siekia sumažinti Vakarų ir konkrečiai JAV dominavimą tarptautinėje arenoje.

Socialdemokratų garbės pirmininkas, PSO atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad reikia atsisakyti galimybių paso, kadangi ir paskiepyti, ir nepaskiepyti žmonės gali vienodai pernešti ir užsikrėsti koronavirusu. Tokie jo žodžiai nustebino konservatorių Paulių Saudargą, kuris tikina, kad tokie V. P. Andriukaičio žodžiai yra neatsakingi.

Prieš aštuonerius metus Rusija aneksavo Krymą ir prorusiškų separatistų rankomis įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Visgi tuomet Kremlius dengėsi „žaliaisiais žmogeliukais“, Donecko ir Luhansko teroristais ir Krymo „referendumu“. Vladimirui Putinui prireikė aštuonerių metų, kad nesidangstydamas prie Ukrainos sienos sutelktų šimtatūkstantinę kariuomenę ir ginklų žvanginimu grasintų Ukrainos nepriklausomybei.

Lietuvoje mušami užsikrėtimo koronavirusu rekordai, o bene daugiausiai židinių nustatoma mokyklose. Serga ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tad neretai iškyla problemų, kadangi nėra kam gyvai mokyti sveikų vaikų. Ekspertai jau siūlo bent trumpam pereiti į nuotolinį mokymą. Kad šis pasiūlymas svarstytinas, sutinka ir politikai, tačiau pabrėžia, kad situacijos buvo galima išvengti, jei mokyklos būtų buvusios tinkamai paruoštos viruso plitimo pavojui.

Į Baltarusiją aktyviai juda Kremliaus čia pasiųstos milžiniškos pajėgos ir karinė technika. Minsko ir Maskvos lyderiai tikina, kad Lietuvos kaimynėje vasarį vyks viso labo tik karinės pratybos. Tačiau Lietuvos ekspertai perspėja – pratybos bus ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio, į Baltarusiją atgabenta technika pajėgi nešti branduolinį ginklą, o Baltarusija gali būti dar viena kryptis, iš kurios Rusija puls Ukrainą.

Pekino žiemos olimpiada prasidės jau visai netrukus. Vasario 4-20 dienomis vyksiančiame didžiausiame žiemos sporto renginyje, kurį transliuos TV3 kanalų grupė, dalyvaus 90 nacionalinių olimpinių komitetų bei 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio, o tarp jų – ir 13 Lietuvos sportininkų. Kaip seksis šiai rekordinei Lietuvos rinktinei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Lietuvoje ketvirtadienį fiksuotas dar vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejų rekordas – praėjusią parą nustatyta 10630 naujų COVID-19 atvejų. Dėl išaugusio sergamumo kai kurie ekspertai jau siūlo naujas pandemijos valdymo priemones, pavyzdžiui, svarstyti nuotolinio ugdymo grąžinimą. Tuo metu kitos Europos šalys pradeda atlaisvinti koronaviruso ribojimus.

Koronaviruso pandemija, migrantų krizė, konfliktas su Kinija, Baltarusija, neapsisprendimas dėl Taivano atstovybės, situacija prie Ukrainos sienų – tai tik dalis problemų, keliančių galvos skausmą valdžiai. Bet ar pavyks vidaus ir užsienio konfliktuose skęstančiai valdžiai išspręsti susikaupusias problemas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su konservatoriumi, Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu, Seimo nariu Gintautu Palucku.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad NATO reakcija priklausys nuo Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad pagrindinis pavojus dabar kyla ne Lietuvos, o Ukrainos saugumui, o stipri Ukraina gali tapti neįkandamu riešutu Rusijai, kuri, pasvėrusi visas galimybes, gali nuspręsti nesiimti neapgalvotų karinių veiksmų.

Rusija jau kurį laiką prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtus tūkstančių karių ir technikos. Ukraina ir Vakarai baiminasi, kad Kremlius įsiverš į Ukrainą ir taip prasidės didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Visgi pirmasis šūvis kol kas nepaleistas, nors ekspertai svarsto, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karo pradžiai gali pasirinkti simbolinę dieną.

Vokietija rodo absoliutų nenorą sustiprinti Rusijos agresijos stabdymo elementų dėl 3 priežasčių, teigė diplomatas Antanas Valionis.  Kokios tai priežastys A. Valionis atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Valioni, ar iš tikrųjų Vokietija ar Prancūzija – tos didžiausios valstybės – yra silpnoji Europos grandis ir nėra linkusios veltis į realų karinį konfliktą su Rusija? Kol kas čia nėra kalbama apie karinį konfliktą, mes turėtume atsargiau vartoti šiuo...

JAV prezidentui Joe Bidenui siūloma dislokuoti papildomus karinius dalinius ir karinės technikos Rytų Europoje ir Baltijos šalyse, skelbia „New York Times“. Pažymima, kad tai būtų esminis pokytis nuo jo santūrios pozicijos Ukrainos atžvilgiu ir Rusijos atgrasymo nuo tolimesnių agresyvių veiksmų siekio demonstravimas, neturintis precedento kelis dešimtmečius.

Saugumo situacija regione išlieka įtempta. Baltieji rūmai skelbia, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į Ukrainą. Prie Ukrainos sienos Rusija jau kurį laiką yra sutelkusi gausias karines pajėgas, kurias, anot JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno, dar gali padidinti. Visgi veiksmas vyksta ne tik prie Ukrainos sienos. Vasarį Baltarusijoje Minskas ir Maskva rengs plataus masto karines pratybas. Visa tai vyksta besitęsiančių Vakarų ir Rusijos derybų fone.

Sostinės gyventojus šokiravo už gruodį gautos šildymo sąskaitos – per metus kainos šoktelėjo 1,5 ar net 3 kartus. Ekspertai sako, kad dideles kainas vilniečiai turės kęsti ir toliau, kol miestas nenulips nuo dujų adatos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ketvirtadienį Seime žlugo idėja privalomai skiepyti medikus ir socialinius darbuotojus – paskutiniam etape valdantiesiems neužteko balsų. Konservatorė Paulė Kuzmickienė pripažįsta, kad buvo nustebinta tokių balsavimo rezultatų ir tikina, kad privalomi skiepai būtų buvusi veiksminga pandemijos valdymo priemonė, kurios reikia šiandien. Visgi politikė neatmetė galimybės, kad projektas dar grįš į Seimo darbotvarkę.

Seime ketvirtadienį žlugo bandymas įteisinti privalomus skiepus medikams ir socialiniams darbuotojams. Kodėl valdantiesiems nepavyko priimti šio projekto? Ar privalomų skiepų idėja dar gali grįžti? Apie šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos du Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai: Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiai muša rekordus, ligoninių užimtumas išlieka stabilus. Ekspertai sako, kad turime kelias savaites, per kurias pamatysime, ar pildosi reanimacijos lovos ir ar reikia įvesti griežtą karantiną. Jų teigimu, norint, kad sveikatos sistema nepalūžtų, trumpas ir griežtas karantinas būtų naudinga priemonė. Specialistai taip pat ragina nenumoti ranka į omikron atmainą, kuria, kaip skelbiama, sergama lengviau.

Seimui atmetus dalies valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti alkoholio prekybos ir reklamos tvarką, valdančiajai koalicijai priklausantys Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai sako pasigedę paramos iš didžiausios, konservatorių, frakcijos. Ir tai – tik vienas iš įtampą koalicijos viduje keliančių sprendimų.

Vyriausybė nusprendė iki kovo atidėti galimybių pasą vaikams. Ekspertai teigia, kad toks valdžios sprendimas reiškia, kad vaikams galimybių pasas tikriausiai niekada nebus taikomas ir nuspręsta ne skatinti vaikų vakcinaciją, o tiesiog leisti jiems persirgti ir taip įgyti imunitetą. Specialistų nuomone, galimybių paso nereiks ne tik vaikams – pavasarį ši priemonė apskritai gali būti panaikinta, nes nebeteks prasmės.

Nuo pirmadienio šalyje įsigaliojus naujoms COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė platesnį komentarą. Nuo pirmadienio keičiasi saviizoliacijos tvarka, renginiuose tampa privalomi respiratoriai, įsigalioja pokyčiai išduodant nedarbingumo pažymėjimus.

Praėjusią savaitę Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu vykęs protestas sukėlė aibę diskusijų. Ne vienas nerimavo, kad protesto vaizdus Rusija gali panaudoti savo propagandai skleisti, tačiau Ainius Lašas teigė, kad tai neturėtų stabdyti nuo protestų.  Kauno technologijos universiteto dekanas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad, jei dėl šios priežasties neleisime žmonėms protestuoti, elgsimės dar blogiau.

Šią savaitę Lietuvoje turėtų būti įteisinti privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Ekspertai ir politikai apgailestauja, kad nepavyko pasiekti susitarimo su švietimo bendruomene ir mano, kad mokytojai taip pat turėtų atsidurti tarp profesijų, kurioms būtų privalu pasiskiepyti nuo koronaviruso. Visgi specialistai nemano, kad Lietuvoje suveiktų dar didesnis botagas – privalomas skiepijimas visiems vyresniems gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas. Renginyje prie Seimo dalyvavo minia žmonių, tarp jų apie 750 protestuotojų, nešinų vėliavomis ir įvairiais plakatais, kurie nušvilpė kalbas sakančias premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen taip, kad aikštėje net nesigirdėjo, ką jos sako. Kliuvo ir Laisvės premiją, skirtą bažnyčios kronikos bendradarbiams, atsiėmusiai vienuolei.

Po kelių metų turėtų kilti dyzelino ir benzino akcizai, o tai reiškia, kad kils ir kuro kainos. Tai viena iš priemonių, kuria siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir taip kovoti su klimato krize. Visgi ūkininkams taikoma lengvata įsigyti „žaliąjį“ dyzeliną lieka, nors įsigyti jo ūkininkai galės mažiau. Žemės ūkio ministras gina šią lengvatą, tikina, kad jos panaikinimas stipriau smogtų ne patiems ūkininkams, o patiems vartotojams. Gruodį Seimui pateiktos Akcizų įstatymo pataisos.