Dienos pjūvis

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje, tačiau atvykusių kariškių mes neturime, kur treniruoti, teigė buvęs kariuomenės vadas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis aiškino, kad yra kitas modelis, kuris galėtų veikti.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos ir Gitano Nausėdos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje. Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija. Kad tokių veiksmų NATO ketina imtis, trečiadienį Madride pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas.

Praėjusią savaitę Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas duodama interviu britų dienraščiui „Financial times“ teigė, kad norint aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, reikia vienbalsio visų 30-ies NATO valstybių bendro sutarimo. Pasak Estijos ministrės, tai leistų Rusijai nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio, nes Baltijos šalys apgintos galėtų būti tik maždaug po 180-ies dienų.

Visas pasaulis šią savaitę laukia atsakymo, ar Rusija galės gabenti savo prekes per Kaliningradą? Tokių situacijų negali būti, teigė užsienio politikos ekspertas Albinas Januška. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ A. Januška aiškino, kad Europos Komisija priėmusi tokį sprendimą atrodys kaip federacinė valstybė. Kodėl Kaliningrado klausimas svarbus Lietuvai? Mes čia negalime susikurti kitokios teisinės situacijos nei visoje Europos Sąjungoje.

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, tačiau jau pasigirdo kalbų, kad Europos Komisija (EK) gali nuspręsti atšaukti sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimą.

Pastaruoju metu Kaliningrado srities klausimai kelia dideles audras ne tik tarp valdžios atstovų, bet ir visuomenės. Rusija piktinasi dėl Vakarų veiklos Kaliningrade, tačiau jis niekada nepriklausė Rusijai, teigė Valdas Rakutis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ istorikas aiškino, kad tai eilinis Rusijos propagandos naratyvas.  Pone Rakuti, ar Kaliningrado sritis kada nors turėjo išskirtinį statusą Rusijoje? Tokia Kaliningrado iš viso nebuvo, jis atsirado 1946–1947 metais.

Vasaros sezonas daugeliui neatsiejamas nuo kepimo lauke. Ne išimtis ir TV3 televizijos sinoptikas Naglis Šulija, kuris laidoje „Lidl grilio talentai“ pasidalino savo vištienos sparnelių marinato receptu. N. Šulija pasakojo, kad šis receptas labai mėgstamas jo šeimos narių. „Mano šeimoje jis išbandytas ne kartą ir yra labai mylimas, gerbiamas. Mes su dukra ypatingai jį mėgstame“, – pasakojo sinoptikas.

Prasideda ilgasis Joninių savaitgalis. Kokių orų galime tikėtis? Ar dar yra laisvų vietų tiems, kurie paskutinę minutę nusprendė Jonines sutikti prie jūros? Kokių orų galime laukti per Jonines ir kaip ilgajam savaitgaliui pasiruošę Lietuvos kurortai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis ir Neringos meras Darius Jasaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį. Maskva ėmėsi agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu ir žada reaguoti. Karybos ekspertas Darius Antanaitis ramina ir primena, kad Lietuva yra NATO valstybė, o net ir be pagalbos susitvarkytume su likusiais rusų pajėgumais.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį Rusijoje. Rusijos institucijos ir politikai ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis Lietuvai, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik savo šalies, bet ir užsienio žiniasklaidoje. Politikos apžvalgininkai ir energetikos ekspertai sako, kad pirmasis ir visada labiausiai tikėtinas Rusijos ginklas yra dezinformacija, propaganda ir siekis išgasdinti.

Kaliningrado srities tranzitui pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos sukėlė Rusijos įsiūtį ir privertė imtis agresyvios retorikos Lietuvos atžvilgiu. Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Po COVID-19 pandemijos padarinių sekęs Rusijos karas Ukrainoje smarkiai sulėtino pasaulinės ekonomikos vystymąsi. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė pareiškė, kad ekonominė krizė yra neišvengiama ir ragina Lietuvos valdžią pradėti gyventi realybėje.

Jei norime sumažinti būsto kainas, viskas yra mūsų rankose, sako „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. Esą gyventojai susiduria su didžiulėmis būsto kainomis dėl sumažėjusios pasiūlos, o tai įvyko dėl biurokratinių stabdžių ir neišduodamų statybos leidimų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad būsto kainos šoktelėjo ne tik dėl sumažėjusios pasiūlos, o jos padidinimas nebūtinai reikš mažėjančias kainas.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra politinis ir yra skirtas pripratinti visus gyventojus prie mokesčių, sako verslininkas Arvydas Avulis. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad NT mokestis yra simbolinis ir iš jo surinkta suma rinkai nedarytų jokios įtakos.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kokie pagrindiniai šalies vadovo kalbos akcentai? Kam prezidentas skyrė pagyras, o kam išsakė kritiką? Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertins Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tęsiasi iki šiol. Ukrainiečiai uoliai ginasi ir visais įmanomais būdais bando išlaikyti savo žemes. Tačiau Vladimiras Putinas neišsižada savo imperinių ambicijų. Tad ar gali būti, kad vėl prasidės kaimynų žemių dalybos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja profesorius Vytautas Landsbergis ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos banko vadovas praėjusią savaitę perspėjo, kad šiemet lietuvių finansiniam saugumui bus pavojų, o juos kels Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai – sutrikusi prekyba, brangstančios žaliavos, taip pat būsto rinkos perkaitimas, užsitęsusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas, dėl ko brangtų paskolos. Negana to, jis tikino, kad būtina vėsinti dešimtadaliu pervertintą nekilnojamojo turto rinką.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Grūdų krizė ir vis kylanti infliacija neramina ne tik visą pasaulį, bet ir lietuvius, tačiau jie tikrai turi, iš ko gyventi, nors ateitį prognozuoti kol kas sudėtinga, teigė ekonomistas Marius Dubnikovas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ M. Dubnikovas teigė, kad kylanti infliacija tautiečių neveikia labai stipriai dėl per 6 metus susidėjusių santaupų.

Kivirčai tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos pyktį kelia ne tik paties Seimo nariams, bet ir visuomenei, tačiau politologas aiškino, kad taip valdantieji gudrauja patys prieš save.  Bernaras Ivanovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad pozicija nuo tokio elgesio nukentės pati. Į tokį jo teiginį sureagavo ir Seimo narys Paulius Saudargas.

Valdantieji ir opozicija šįkart susipyko kaip reikiant ir posėdžiauja atskirai. Akstinas susipykti tapo staigus apsisprendimas šią savaitę galutinį balsavimą dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos padaryti trečiadienį, kas yra labai neįprasta. Aistras dar labiau paskatino Viktorijos Čmilytės-Nielsen apsisprendimas iš pirmininkavimo grafiko išbraukti opozicijai atstovaujančius Seimo pirmininko pavaduotojus.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ką tai reiškia paskolas pasiėmusiems gyventojams ir verslui? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jau netrukus gali keistis vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tėvai galės rinktis prižiūrėti vaikus dvejus metus ar pusantrų. O vyrai privalomai turės išeiti dviejų mėnesių atostogų – jei to nepadarys, šeima nukentės finansiškai: mažės išmokos ir trumpės atostogos.

NATO turi įsitraukti į karą Ukrainoje ne tik ginklais, bet ir kariais, nes tai karas prieš visą Europą, teigė buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ P. Vaitiekūnas teigė, kad laikas tai suprasti ir paaiškinti visam pasauliui.

Prieš Rusijai vasario pabaigoje pasiunčiant savo pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukraina buvo viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojų. Praeitais metais Ukrainos žemės ūkio produkcija maitino apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau prasidėjus karui Ukrainos teritorijoje viskas pasikeitė, o visam pasauliui gresia beprecedentė maisto krizė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „pametė skaičių“, bandydamas prisiminti, kiek laiko pokalbiuose telefonu su Vladimiru Putinu jis praleido nuo 2021-ųjų gruodžio. E. Macronas pažymėjo, kad su Rusijos prezidentu jis bendravo Volodymyro Zelenskio paprašytas. Pasakodamas apie bendravimą su V. Putinu E. Macronas teigė, kad kalbėjo su juo telefonu nuo 2021-ųjų gruodžio apie 100 valandų ir žadėjo, kad palaikys kontaktą tiek, kiek reikės taikos deryboms pradėti.

Karas Ukrainoje perkopė 100 dienų ribą, tačiau pabaigos vis dar nematyti. Rusijos kariuomenė lėtai, tačiau užtikrintai veržiasi gylyn į Donbaso regioną. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad intensyvūs mūšiai yra tikriausiai paskutinis Rusijos bandymas minimaliai įvykdyti savo programą, o tikėtis lengvos ukrainiečių pergalės niekada ir nereikėjo.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Europos Komisija pagaliau nusprendė uždėti embargą Rusijos naftai. Tai ir dar vienas aspektas lems, kad benzino kaina perkops 2 eurus, o infliacija Lietuvoje gali peraugti 20 proc. ribą. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išdėstė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Pone Izgorodinai, kaip dėl naftos embargo keisis kainos? Ar akcijų biržoje naftos kaina šoktelėjo į viršų? Taip, gegužės 31-ąją ji šoktelėjo į viršų daugiau nei 3 proc.

Šį šeštadienį Vilniuje vyks „Baltic Pride“ eitynės. Ko galime tikėtis iš renginio ir kokia LGBT bendruomenės padėtis Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniuje antradienį prasidėjo iki savaitgalio truksiantis „Baltic Pride“ festivalis.

Milijoną du šimtus tūkstančių lietuvių nauju mokesčiu apkrauti sugalvojusi Finansų ministerija užrūstino ne tik kai kuriuos nekilnojamojo turto savininkus, bet ir koalicijos partnerius. Seimo komiteto posėdyje susikibo viceministrė ir Laisvės partijos narys, esą liberalai apie planuojamą mokestį sužinojo tik iš žurnalistų. Valdantieji neslepia, kad iki politinio susitarimo dar toli.

Karas Ukrainoje tęsiasi daugiau nei tris mėnesius ir kol kas jo pabaigos dar nematyti. Įnirtingi mūšiai vyksta Rytų Ukrainos teritorijoje, Rusijos kariuomenė veržiasi vis gylyn į Donbaso regioną. Tiesa, Rusijos dėmesys Rytų Ukrainai, anot JAV Karo studijų instituto (ISW), sukūrė pažeidžiamumą kitose šalies dalyse, kurias Ukrainos pajėgos gali išnaudoti kontratakoms.

Europos Sąjungos lyderiai, pasiekę kompromisą su Vengrija, antradienio naktį pritarė tam, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje. Bet ką tai reiškia Lietuvai? Kaip tai atsilieps kainoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, dar didesnis skurdo lygis fiksuojamas tarp vyresnių nei 65 metų gyventojų, praneša Statistikos departamentas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir Civilinio kodekso pataisoms, kurios įteisintų artimą ryšį. Kaip šie projektai dera tarpusavyje ir kokia ateitis jų toliau laukia Seime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Paulius Saudargas ir Jurgita Sejonienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Rusija išnaudojo apie 30 proc. savo sausumos karių, o greitu metu ji tikriausiai nebegalės pasigaminti ir raketų, teigė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ V. Malinionis aiškino, kad yra ir optimistinė Rusijos karo Ukrainoje pabaigos prognozė.  Pone Malinioni, pirmosiomis karo dienomis buvome pripratę matyti, kad Rusijos kariuomenei nesiseka ir žūva daug karių.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai pietuose stiprina oro gynybą, atlieka žvalgybą. Manoma, kad Rusijos pajėgos greičiausiai ruošiasi kontrpuolimui ir pietų Ukrainoje. Ar Rusija iš tiesų ruošia naują puolimo kryptį? Ko tikėtis? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir politologas Vytis Jurkonis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.