Dienos pjūvis

Eina 16-as Rusijos karo prieš Ukrainą mėnuo. Profesorius Vytautas Landsbergis yra sunerimęs dėl to, kaip šis karas vadinamas Vakaruose ir skatina Rusiją pagaliau pasisakyti, ji yra Vladimiras Putinas, ar ne.  Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytautu Landsbergiu.

Rusijos susprogdintos Ukrainos Kachovkos hidroelektrinės nebeįmanoma atkurti tokios, kokia ji buvo, mašinų salėje sunaikinta visa įranga, antradienį paskelbė daugelį Ukrainos hidroelektrinių administruojanti valstybinė įmonė „Ukrhidroenerho“. Apie Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimą pranešta anksti antradienį. Internete paskelbti vaizdai rodo, kad vanduo nekontroliuojamai plūsta pro smarkiai pažeistą užtvanką.

Seimas antradienį atmetė konservatorių sugalvotą scenarijų skelbti priešlaikinius parlamento rinkimus kaip atsaką į savivaldą krečiantį čekučių skandalą, kuris apėmė ir buvusius tarybų narius Vyriausybėje ar Seime. Parlamentarai po pateikimo projektą atmetė. Po nesėkme pasibaigusio balsavimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad prie šio klausimo grįžtama nebus. Dabar jis tikina, kad ir Vyriausybė nebūtinai pasitrauks.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdyje kilo konfliktas tarp partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir jo senelio, partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio dėl pirmalaikių rinkimų pasiūlymo. Profesorius Landsbergis skatina taisyti padėtį bei neįvaryti į krizę tiek visos valstybės, tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo posėdyje kilo konfliktas tarp partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir jo senelio, partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigo tarnystė iki šių įvykių buvo nepriekaištinga, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Lietuvos politikai jau daugiau nei metus negali pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos, ilgą laiką vyko aršios diskusijos dėl vokiečių brigados, skaldo ir skirtingi požiūriai į Kiniją. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs – gynyba ir saugumas yra valstybės klijai, todėl tokiais klausimais diskusijų neturėtų kilti. Audronis Ažubalis, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras, ragina partijų atstovus būti kuklesniems, jei norima pasiekti sutarimą.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti įprastam gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai. Apie tai, ar normalu iš miesto vyti gyventojus dėl NATO susitikimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės koordinatorė NATO vadovų susitikimui Lina Koriznienė ir rašytojas, žurnalistas Andrius Užkalnis.

Pedofilijos skandalui krečiant Vilniaus arkyviskupiją, aiškėja naujausia žinia – seksualiai išnaudoti jaunuolį galėjo siekti ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Dainius Kunigėlis, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė neslėpė, tokia žinia – šokiravo. Jos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai netinkamo prokuroro elgesio.

Lietuvą krečia politinė krizė – Vyriausybė gali atsistatydinti, Seimas gali būti paleistas. Visa tai vyksta ne tik neramioje geopolitinėje situacijoje, bet ir ekonominių iššūkių kontekste – šalies ekonomika panirusi į recesiją, kalbama apie dar didesnę krizę, mokesčių reforma vėluoja, o rudenį turi būti pateiktas svarbiausias valstybės dokumentas – biudžetas – kurį neaišku, kas ruoš.

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Kaip ir kitose šalyse, kuriose anksčiau vyko šis renginys, sostinėje numatomi eismo ribojimai ir kiti įprastam miestiečių gyvenimo ritmui įtakos turintys pokyčiai.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Pedofilijos skandalui krečiant Vilniaus arkyviskupiją, aiškėja naujausia žinia – seksualiai išnaudoti jaunuolį galėjo siekti ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Dainius Kunigėlis, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą. Pranešama, kad dėl galimai netinkamo prokuroro elgesio ikiteisminį tyrimą pradėjo generalinė prokurorė.

Tėvynės sąjungos nariai – pasiskirstę į dvi stovyklas, vieni palaiko pirmalaikius rinkimus, kiti jiems nepritaria. Seimo narys Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad pirmalaikiai rinkimai sumažins nevertingas diskusijas, kurios atitraukia politikus nuo svarbių darbų, o Jurgis Razma įsitikinęs, jog valstybei vertingiausia būtų išsaugoti dabartinę koaliciją ir priimti racionalius sprendimus.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Šių įvykių reikšmę ekspertai vertina skirtingai. Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas kalbėjo, kad šios Rusijos struktūros siekia itin svarbių tikslų Rusijos kare prieš Ukrainą, o politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tikino, jog į situaciją reikėtų žiūrėti kiek skeptiškiau.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas įsitikinęs, politinės sistemos perkrovimas – vienintelis logiškas sprendimas, o politologė Rima Urbonaitė retoriškai klausia, kam perkrauti Seimą, kai problemos yra savivaldoje? Apie susidariusią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (...

Premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis partiečiams sako, kad neskaidrių savivaldos išmokų sukeltos politinės krizės akivaizdoje nėra objektyvaus arbitro, todėl norint tęsti Vyriausybės ir Seimo darbus reikalingas „naujas pasitikėjimo mandatas“. Taip argumentuojamas siekis inicijuoti pirmalaikius rinkimus, o tam nepavykus – atsistatydinti Vyriausybei, jie tvirtina iki šiol laikęsi pozicijos, kad kiekvieną  tarybų narių išlaidų apmokėjimo atvejį reikia ...

Dėl nukirsto šimtamečio ąžuolo Vilniaus centre meras Benkunskas kreipėsi į prokuratūrą – kaltininkams grasinama baudžiamąja atsakomybe ir šimtatūkstantine bauda. Verslininkai kratosi atsakomybės, bando prisidengti formalumu – neva ažuolas trukdė lietaus kanalizacijai ir neturi saugomo statuso. Sostinės vyriausiasis architektas spėja, kad ąžuolą nupjovė tik dėl to, kad jo vietoje tilptų apie pusšimtis brangiai kainuojančių vietų automobiliams.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Ką reiškia šie įvykiai? Kaip toliau jie klostysis? Ar tai gali paveikti karo Ukrainoje eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo siekdama perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų apie neskaidriai naudojamas Lietuvos savivaldybių tarybų narių kanceliarines išmokas.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

Šeštadienį Šnipiškėse, prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype, vystytojams nukirtus šimtametį ąžuolą, savivaldybė spręs dėl incidento aplinkybių ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Pirmadienį į spaudos konferenciją atvykęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po tokio veiksmo atsakas bus labai griežtas ir bekompromisis.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Kaip toliau klostysis ši situacija? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Apie tai, kur dingo Šimonytės iškelti standartai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius ir žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras Virgis Valentinavičius.

Lietuvos savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemų, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Tarp tokių politikų ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri bandė įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje, o šiuo metu yra pateikusi atsistatydinimo raštą.

Finansų ministerija pranešė, kad mokesčių reforma siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos. Tačiau taip gyventojams planuojama taikyti didesnį individualios veiklos apmokestinimą, papildomą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Apie tai, kam mokesčiai mažės, o kam augs, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Konservatoriai siūlys inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, jei tai nepavyks – svarstys Ingridos Šimonytės Vyriausybės patraukimą. Ekspertai sako, kad konservatoriams toks sprendimas gali išeiti į naudą, tačiau tai yra didžiausias politinis žaidimas, kokio iki šiol ėmėsi Gabrielius Landsbergis. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas mano, kad pirmalaikiai rinkimai – patogesnis kelias patiems konservatoriams.

Konservatorių prezidiumas penktadienį spręs, ar Vyriausybė turėtų trauktis bei ar turėtų vykti išankstiniai Seimo rinkimai.  Ar „čekiukų skandalas“ privers perkrauti visą Lietuvos politinę sistemą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos savivaldybėse klesti mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemos, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Anot jo, savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų schemų pinigams pasisavinti ir tai daro praktiškai visi politikai, nepriklausomai nuo politinės jėgos, kuriai atstovauja.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje. Kodėl Lietuvai svarbu, kad būtų pasirašyta NATO deklaracija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Lietuvos politikai jau daugiau nei metus negali pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos, ilgą laiką vyko vyko aršios diskusijos dėl vokiečių brigados, skaldo ir skirtingi požiūriai į Kiniją. Ar sugebėsime susitarti viduje prieš liepą vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja du buvę užsienio reikalų ministrai – Audronius Ažubalis ir Linas Linkevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Švietimo ministerijos planai ambicingi – į 11-ą klasę nepateks visi po žinių patikrinimo neperžengę 4 balų kartelės. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, remdamasis praėjusių metų mokinių pasiekimais, teigia, kad tai – 10 tūkst. moksleivių. Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Mindaugas Grigaitis baiminasi, kad tokia situacija sukels sąmoningą, fiktyvų patikrinimo balų kėlimą, norint išlaikyti gimnazijos klases.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad per ilgai laukėme, kol mus apgins kažkas iš šalies, jo teigimu, turime jausti asmeninę atsakomybę už savo valstybės išlikimą, nes kitaip esame nieko verti.

Atskleidžiama vis daugiau detalių apie savivaldybių tarybose vykstantį lėšų švaistymą. Naujos istorijos epicentre – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri būdama Kauno miesto tarybos nare galimai iššvaistė daugiau nei 13 tūkst. eurų.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Šalies pareigūnai ir diplomatai siekia, kad išskirtinis susitikimas būtų ir savo turiniu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje, dar nepradėtas rengti. Diskusijas dėl jo formuluočių tikimasi pradėti gegužę.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad Lietuvos švietime matyti šiurpą keliančios tendencijos: mokiniai ir mokytojai turės išgyventi mažiausiai septynias iki galo neparengtas reformas, o labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie kitais metais, būdami vienuoliktokai, bet nebaigę viso kurso, turės laikyti pusegzaminį. Šis sudarys valstybinio brandos egzamino dalį ir nulems vaikų ateitį.

Gegužės 9-osios paradai Rusijoje pasirodė skurdžiau nei ankstesniais metais. Raudonojoje aikštėje pravažiavo vos vienas senas tankas, atsisakyta ir aviacijos pasirodymo, 21-ame mieste paradai buvo atšaukti. Apie tai, ar gegužės 9-osios paradas atspindi, kokie prasti Rusijos kariniai resursai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas ir atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis.

Gegužės 9-osios išvakarėse išniekinti partizanų vado Vanago paminklai. Gegužės 9-ąją kelios dešimtys žmonių rinkosi Vilniuje ir Klaipėdoje prie sovietinių karų kapų. Įsisegę Georgijaus juosteles jie dėjo gėles, leido sovietinius ir sakė, kad karą Ukrainoje sukėlė Amerika. Taip jie atkartojo naratyvą, kurį Pergalės dienos parade skleidė Vladimiras Putinas.

Vakarai labai bijo visiško Rusijos pralaimėjimo kare su Ukraina, nes Rusija turi branduolinį ginklą ir suskilus tokiai didelei valstybei dezintegraciniai procesai gali tapti nevaldomi.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Seime liko vienas balsavimas, kad būtų priimtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti vaistininkų padėjėjams vaistinėse dirbti vieniems, juos prižiūrint nuotoliniu būdu. Iniciatyvai nepritariantis parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad jos autorius Antanas Matulas gina verslų interesus, taip rizikuodamas šalies sveikatos sistema.

Į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi, tiek prezidentui, tiek parlamentarams kyla abejonių, ar ši programa užtikrins lygybę ir įtrauks socialinę atskirtį patiriančius vaikus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais – tūkstančiai darbuotojų išleidžiami į prastovas. Pasak Ingos Ruginienės, tokia tendencija rodo, jog darbdaviai laukia ekonomikos atsigavimo. Vidmantas Janulevičius pridėjo, kad galutinį produktą Lietuvoje kuriančios įmonės atlyginimus turėtų kelti.

Beveik pusė gyventojų, norėjusių gauti pagalbą dėl priklausomybės, jos nesulaukė – 45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena, rodo Valstybės kontrolės užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. . Ji atlikta pernai lapkritį, apklausta 1 tūkst. gyventojų.

Į Tūkstantmečio mokyklų programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi Konstitucinis Teismas nusprendė, kad mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, o Prezidentūra siūlo kol kas programą stabdyti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.