Kokios mokesčių reformos dalys netenkina prezidento?
I. Segalovičienė: Pradėkime nuo pozityvių dalykų – prezidentūra sveikina pokyčius dėl investicijų skatinimo, verslo sąlygų gerinimo. Šiose srityse matome gerų dalykų, kurie ir prezidentūroje buvo sutarti dėl investicinių lengvatų pratęsimo ir pan.
Kita dalis yra individualios veiklos arba savarankiškai dirbančių blokas. Čia matome nelabai didelius pataisymus. Jie yra galbūt į pozityvią pusę, bet, kas prezidento nuomone nėra gerai, tai didinti bazinį GPM tarifą nuo 15 iki 20 proc. Esame įsitikinę, kad šis bazinis tarifas yra vidurinės klasės tarifas ir jis neturi būti didinamas vien dėl to, kad turime stiprinti ir plėsti vidurinę klasę.
Dabar nėra tinkamas laikas tokiam pokyčiui ir darbo santykiai nėra lygu savarankiškai dirbantiems, ir nelygūs individualią veiklą vykdantiesiems, tad turime atskirti šiuos dalykus, todėl bazinio tarifo sulyginimas su 20 proc. GPM tarifu mums atrodo negeras sprendimas.
Kai kurie darbdaviai įdarbina darbuotojus su individualia veikla tik dėl to, kad mokestinė našta yra mažesnė. Ar tai adekvatu?
I. Segalovičienė: Kas yra svarbu mokesčių reformoje, tai siūlomas progresyvusis tarifas aukštų pajamų ribose, dirbantiems pagal individualią veiklą. Ši dalis mums atrodo korektiška ir atitinka siekį mažinti mokestinį arbitražą, t. y., kad žmonės negalėtų išvengti mokesčių mokėjimo, jei jie uždirba tikrai daug. Ši dalis atitinka teisingumo dalykus, kuriuos prezidentas akcentuoja gerovės valstybės vizijoje, tačiau bazinio tarifo didinimas atrodo neteisingas ir neturėtų būti siekiama jo padidinti.
Kalbant apie pokyčius individualios veiklos apmokestinimo srityje, kiek reikšmingi yra siūlomi pakeitimai? Ar matote prasmę labiau sulyginti mokesčius individualiai ir samdomai dirbantiems darbuotojams?
N. Mačiulis: Panašu, kad prezidentūra gal ne visai suprato, kokia yra mokesčių reformos esmė. Tie didinami mokesčių tarifai nėra sulyginami. Tai, kad jie abu bus 20 proc. nereiškia, kad mokestinė našta bus tokia pati, nes savarankiškai dirbantiems yra taikomas milžiniškas mokestinis kreditas ir tiems, kas savarankiškai dirbant uždirba iki 3000 Eur. per mėnesį, mokestinė našta nedidėja ir išlieka dvigubai mažesnė nei samdomiems darbuotojams.
Jei yra savarankiškai dirbantis mokytojas, korepetitorius, tai samdomai dirbančio mokestinė našta yra dvigubai didesnė nei savarankiškai dirbančio, nors kažin ar yra priežasčių, dėl ko ji galėtų skirtis. Galime rasti ir kitų pavyzdžių, pavyzdžiui, maisto išvežiotojai ar pavėžėjai. Kuo skiriasi maisto išvežiotojas, kuris moka dvigubai mažesnius mokesčius, negu padavėjas, dirbantis restorane?
Mes čia kalbame, kad dalis gyventojų yra subsidijuojami kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Samdomi darbuotojai sumoka dvigubai didesnius mokesčių tarifus, kad dalis darbuotojų mokėtų mažesnius mokesčius. Blogiausia yra tai, kad pusiau savarankiškai dirbantys yra labiausiai nuskriaudžiami, nes mokestinę naudą pasiima įmonės, o darbuotojai gauna mažesnes socialine garantijas – negauna atostogų, išeitinių kompensacijų.
Sutinku, kad mokestinė našta neturėtų būti lygi savarankiškai dirbančių asmenų ir samdomų darbuotojų, nes samdomą darbą dirbantys turi didesnes socialines garantijas, bet atotrūkis yra per didelis.
Visos tarptautinės institucijos, politikai, prezidentūra yra kalbėję, kad tai yra gyvulių ūkis. Negali būti taip, kad panašų darbą dirbantys mokėtų dvigubai besiskiriančius mokesčių tarifus, bet kai ateina laikas priimti įstatymus, tai visi atsitraukia ir pradeda ginti nežinia ką. Galime likti prie itin neteisingos mokesčių sistemos, bet tai nesustiprins vidurinės klasės ir nesukurs didesnės teisybės valstybėje.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
.jpg)
