Lietuvos verslas

Pastaruosius trejus metus prestižinės klasės būstų kaina Vilniuje augo beveik dukart, tačiau pirkėjų tai negąsdina – trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje parduoti 78 prestižiniais klasifikuojami būstai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, būstų kaina Vilniuje per pastaruosius trejus metus kilo visose klasėse. Šiuo metu vidutinė kaina ekonominėje klasėje siekia apie 2760 eur už kv. m., vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv.

Vyriausybės parengtame 2025-ųjų valstybės biudžete numačius mažesnį nei šiemet finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus. „Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Vidutinės gaunamos pajamos netenkina darbuotojų, jie nori, kad alga didėtų kasmet. Tuo metu finansų specialistai tam nepritaria. Anot jų, minimali alga negali augti kasmet ir siūlo kitus būdus didinti pajamas. Kalbėdamas ketvirtadienį surengtame Lietuvos verslo forume „Bitė group“ vadovas Pranas Kuisys pastebėjo, kad  pastaruoju metu Lietuvoje darbuotojų vidutinių pajamų augimas stagnuoja. „Jos auga apie 2 proc. kai tuo metu reikia, kad didėtų 4–5 proc.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis ir administracijos direktorius Gintautas Muznikas šią savaitę susitiko su rajone veikiančių įmonių „Lifosos“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ dėl įmonėse nustatytos padidėjusios kvapų taršos, praneša savivaldybė. Pranešama, kad susitikimo metu „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai patikino, jog pakartotinai kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) bei nepriklausomą akredituotą Latvijos laboratoriją, kad tyrimai būtų pakartoti.

Seimas išplėtė minimalios mėnesinės algos (MMA) formulės kriterijus – ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į perkamąją galią pagal pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, augimo greitį ir darbo našumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Darbo kodekso įstatymų paketą ketvirtadienį po priėmimo palaikė 77 parlamentarai.

Bent jau visuomenės apklausose daugelis lietuvių gyvenimu nesiskundžia ir savo padėtį vertina kur kas geriau nei europiečiai. Vis dėlto kartais mėgstame paniurzgėti, kad kainos auga greičiau nei algos. Vis dėlto oficiali statistika rodo ką kita. Praėjusį mėnesį kainos Lietuvoje augo lėčiausiai tarp visų Europos Sąjungos (ES) ir euro zonos šalių. Šia prasme nusileidome tik Airijai, kurioje kainos visai nesikeitė. „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn.

Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc.

Ketvirtadienį Vyriausybei Seimo plenariniame posėdyje teikiant 2025 m. valstybės biudžeto projektą, parlamento opozicijos atstovai jį vadina „bomba“. Anot jų, valdantieji bando atimti galimybes iš kito Ministrų kabineto kitaip dėlioti prioritetus. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tvirtina, kad 3 proc. numatytas deficitas nepalieka galimybės atsižvelgti į galimus pokyčius Lietuvos ekonomikoje.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje. „Sakyti, kad viskas, toliau plaukiame ir 12,5 proc. didiname minimalų atlyginimą kiekvienais metais – labai neužilgo bus ir estiškas scenarijus.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako, kad 2025 m. valstybės biudžeto projektas iš esmės džiugina – verslas nemato pigaus politinio pataikavimo, turint omenyje, kad projektas reikiamas rinkimų laikotarpiu. Vis dėlto, LVK neigiamai vertina tai, kad kitąmet ketinama skirti mažiau lėšų gynybai nei faktiškai skirta šiais metais, skelbiama LVK pranešime žiniasklaidai.. „Šis biudžetas parodo, kad kai yra politinė valia – Vyriausybė pinigų gali rasti.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie finansinių technologijų įmonės  „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės bei jos sugyventinio Vilhelmo Germano ir buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko sulaikymus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad netrukus teisėsauga pateiks daugiau informacijos apie pastarąjį skandalą. „Teisėsauga daro savo darbą, kaip ir turi jį daryti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad politikų „eksperimentavimas“ su mokesčių sistema nepadeda šaliai kelti savo konkurencingumo. Verslininkas siūlo apsvarstyti grįžimą prie proporcinės mokesčių sistemos. „Vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo elementų yra mokesčių sistema.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo žmonių, administruojančių daugiabučius namus, darbo diena? Į kokius iškvietimus jie vyksta, kokias problemas sprendžia ir kaip greitai jas likviduoja? Apie tai mums papasakos „Mano būstas“ avarinės tarnybos technikai Edvardas ir Vaidas. Avarinės tarnybos technikų darbo diena prasideda nuo dispečerės skambučių. Šį kartą Edvardas ir Vaidas vyksta į vieną Vilniaus mikrorajoną, kur jų laukia išsigandusi buto savininkė.

2025 metų valstybės biudžeto projekte trūksta ambicijos Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, sako koalicinės Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Manau, kad, viena vertus, (biudžeto projekte – BNS) matome daug augimo (...), bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios realiai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką, joms iš esmės palaikomos tokios gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama.

Skaitmeninių finansinių paslaugų platformos „Credit24“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad pagrindinis Lietuvos gyventojų tikslas per artimiausius 12 mėnesių yra taupyti nenumatytoms situacijoms (44 proc.). Tai ypač aktualu moterims (48 proc.), kurios taupymą nenumatytiems atvejams vertina labiau nei vyrai (39 proc.). „Noras taupyti nenumatytiems atvejams rodo, kad žmonės turi neapibrėžtumo, nesaugumo jausmą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria spalio pradžioje trijose Lietuvos įmonėse įvykusius tris mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad šiuos incidentus sieja svarbi aplinkybė – visus juos daugiau ar mažiau lėmė nukentėjusiųjų veiksmai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos daugiabučiuose jau investuota į automatinius šilumos punktus, kurie leistų daugiabučių gyventojams įjungti šildymą savo nuožiūra, tačiau tam dar nėra priimti reikalingi pakeitimai teisės aktuose, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. „Tikrai reikėtų keisti (šildymo – ELTA) tvarką.

Dėl tebevykstančių derybų su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ gali vėluoti koncerno planuojamų gamyklos statybų Radviliškio rajone pradžia, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Aš galiu tik pasakyti, kad procesas tebevyksta, derybos tebevyksta. Kadangi derybos tebevyksta, tai nelabai galiu ką ir komentuoti.

Seimui ketvirtadienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, taip pat „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems trečiadienį pritarė kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas. „Turime pareigą pateikti projektą, kol dar nei kampanija (Seimo rinkimų – BNS), nei rinkimai nesibaigę. O tolesni tvirtinimo procesai bus jau kitame Seime.

Nuo policininko, gydytojo ar mokytojo iki Seimo nario ar prezidento, nuo vaikų iki pensininkų išmokas ar algas gauna iš pinigų, kuriuos mokesčių pavidalu sumoka visi mokesčių mokėtojai. 2025 m. gyventojai jų turės sumokėti pastebimai daugiau, nei numatoma šiemet. Taip galima spręsti iš kitų metų valstybės biudžeto projekto, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad iš gyventojų papildomai bus surinkta daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo. Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui? Kur dingo 5 eurai? Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eu...

Lietuvos erdvinės informacijos portalas (geoportal.lt) švenčia savo 15 metų jubiliejų. 2009 m. gegužės 22 d. startavęs kaip duomenų dalijimosi platforma, per šį laikotarpį portalas tapo neatsiejama priemone, palengvinančia prieigą prie geografinės informacijos tiek visuomenei, tiek institucijoms. Pirmuosius veiklos metus geoportal.lt pradėjo su 10 partnerių ir 2,5 tūkst. vartotojų. Šiandien portalo bendruomenė gerokai išsiplėtė: juo naudojasi 25 tūkst. registruotų naudotojų, dar 45 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didinti daugiau nei suplanuota biudžete. „Augimas tikrai rekordinis – matome, kad 2025 m. (vidutinė – ELTA) pensija išaugs apie 70-80 eurų per mėnesį arba 800-900 eurų per metus“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams kalbėjo V. Šilinskas.

Trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, pirmasis numatantis lėšas 3 metams. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikimasi, kad toks tvarkos pasikeitimas užtikrins efektyvesnį asignuotų lėšų naudojimą institucijose, o galimybė jas perkelti – sumažins išlaidavimą. „Tai yra pirmas trimetis biudžetas, kur asignavimai yra sudėliojami ateinantiems trims metams. Tai duoda tikrumo ir asignavimų valdytojams, jie tai žino ne tik šiems, bet ir dar dviem metam į priekį.

Kitąmet turėtų išaugti Seimui skirti asignavimai, lėšos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms liks panašios, kaip šiemet, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitais metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 52,7 mln. eurų, šiemet jis sudaro beveik 47 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog kanceliarijos biudžetas po šio šuolio išliks panašus. 2026-aisiais jis turėtų viršyti 55 mln. eurų, dar po metų – 54 mln. eurų.

Kitąmet Užsienio reikalų ministerijai (URM) skirti asignavimai turėtų augti beveik 15 mln. eurų, vėliau – dar papildomai per 32 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitąmet asignavimai šiai ministerijai sudarys 129 mln. 577 tūkst. eurų, šiemet URM skirta beveik 115 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog URM biudžetas augs dar labiau. Numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks 162 mln. eurų, dar po metų – 169 mln. eurų.

Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.

Teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ paslaugų, teiktų Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA, buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas), kainodara buvo netinkama – įmonė trejų metų veiklos sąnaudas siekė susigrąžinti per pirmus metus, konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT teigimu, dėl tokių bendrovės veiksmų už paslaugas galėjo permokėti galutiniai vartotojai.

Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nuo kvietimų paskelbimo spalio 1 d. buvo gauta 2,7 tūkst. gyventojų paraiškų, kuriose prašoma paramos suma siekia 8,5 mln. eurų – maksimalią šiame etape numatytą paskirstyti lėšų sumą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus. „Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimas kitąmet auga maždaug 7 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025-ųjų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, asignavimai LRT kitąmet sudarys per 79 mln. 642 tūkst. eurų, šiemet valstybės biudžete visuomeniniam transliuotojui buvo skirta 72 mln. 886 tūkst. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo dar daugiau išaugsiantį LRT biudžetą: numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks daugiau nei 87 mln. eurų, dar po metų – 97 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui.  Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.

Kiekvienam vaikui priklauso vaiko išmokos, kurios kiekvieną mėnesį išmokamos jų tėvams. Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai turėtų išaugti tiek, kiek niekada dar neaugo – 27,3 proc. 2025 m. vaiko išmokos sieks 122,5 euro. Tai numatyta pradiniame kitų valstybės biudžeto projekte, kuris trečiadienį pristatytas Vyriausybės posėdyje.

2025 metų valstybės biudžeto pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, turėtų augti 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų. Tai numato trečiadienį Finansų ministerijos įregistruotas kitų metų biudžeto projektas.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc. , valdžios skola – 43,2 proc.

Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Statybos turėtų prasidėti kitąmet, teigiama pranešime. Konkreti įmonė ir būsimos gamyklos vieta pranešime neįvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus gynybos pramonės poreikiams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.

Energetikos ministerija siūlo pratęsti paramos priemonę dujų balionų keitimui kitais energijos šaltiniais ir skirti tam papildomus 2,1 mln. eurų trejų metų laikotarpiui. Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, dujų balionai negalės būti naudojami trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose, tad tokių daugiabučių gyventojai bus kviečiami suskubti juos pasikeisti ir pasinaudoti valstybės parama.

Keičiantis valdžiai nacionalinėje politikoje, rinkimai įvyko ir Lietuvos verslo konfederacijoje (LVK). Naujos 2024-2028 m. kadencijos taryba slaptu balsavimu antrai kadencijai LVK prezidentu išrinko Andrių Romanovskį bei paskyrė šešis viceprezidentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Taip sutapo, kad šiais metais be rinkimų nacionaliniu mastu, turėjome rinkimus ir mūsų verslo bendruomenėje.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama nekilnojamojo turto plėtros ir mažmeninės prekybos bendrovė „Kauno saulėtekis“ vietoje Vilniuje, Rinktinės gatvėje planuoto viešbučio „Double Tree“ ketina plėtoti butus ir administracinės paskirties patalpas, skelbia „Verslo žinios“. Projekto įmonė „Rinktinės investicijos“ pateikė projektinius pasiūlymus 0,7 hektaro projekto sklype statyti 13,8 tūkst. kv metrų ploto 5–7 aukštų pastatą. 6,94 tūkst.

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti avansines išmokas pagal tam tikras paramos schemas, atsižvelgiant į taisykles ir sąlygas, kurios reglamentuoja paramos išmokėjimą, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tiesioginių išmokų, ekologinių sistemų, susietosios paramos  avansinės išmokos sudarys 70 proc., o pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Lietuvoje maisto trūksta iki 450 tūkst. žmonių, sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. „Maisto bankas“ padeda 232 tūkst. žmonių ir tai yra turbūt labiau skaičius tų žmonių, kuriems mes padėti galime“, – trečiadienį LRT radijui sakė „Maisto banko“ vadovas. „Žmonių, kuriems maisto reikia, Lietuvoje yra apie 400-450 tūkst. ir tai rodo apklausos“, – kalbėjo jis.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes. Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Vis dažniau praeiviai ir patys vairuotojai vaizdo registratoriai ar telefonais fiksuoja eismo pažeidėjus arba tiesiog chuliganiškus vairuotojus. Ne tik fiksuoja, bet dažnai ir dalijasi nuotraukomis ar vaizdo siužetais socialiniuose tinkluose. Tačiau teisės ekspertai įspėja nepamiršti, kad toks, regis, pilietiškas ir atsakingas elgesys gali turėti neigiamų pasekmių.

Liepos pabaigoje šalyje praūžus didelei audrai, elektros tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad ateinantį dešimtmetį bendrovė ketina investuoti papildomus 300 mln. eurų į elektros kabelines linijas, tinklų patikimumą. Vertindamas operatoriaus darbą šalinant audros padarinius, ESO vadovas kalbėjo apie komunikacijos problemas, tačiau pabrėžė teigiamai vertinantis šių darbų tempą.

Praėjusią savaitę nutekėjo dalies Estijos kapitalo banko „Inbank“ klientų telefono numeriai, taip pat – galimai ir asmenų vardai bei sutarties numeriai, BNS antradienį patvirtino bankas. „Inbank“ teigimu, kiti klientų duomenys spalio 7-ąją įvykusio incidento metu sukčių nepasiekė.

„Dalijamės, jog dėl tebesitęsiančios situacijos regione, vengrų oro linijų bendrovė „Wizz Air“ laikinai stabdo skrydžius į ir iš Tel Avivo iki 2025 m. sausio 14 d. imtinai“, rašoma „Wizz Air“ pranešime spaudai. „Wizz Air“ apgailestauja dėl nepatogumų, kuriuos klientams sukėlė aplinkybės, nepriklausančios nuo oro linijų. Bendrovė ir siūlo paveiktiems keleiviams kompensaciją WIZZ kreditais arba originalia apmokėjimo forma, taip pat nemokamą skrydžio keitimą.

Medijų rėmimo fondas, vadovaudamasis Fondo Tarybos 2024 m. spalio 15 d. sprendimu, skelbia konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti. Konkursai vyks iki šių metų lapkričio 13 d. vidurnakčio.

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžetas. Numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos – 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sudarys pensijų anuitetų išmokos, valdymo ir administravimo paslaugų išlaidos sieks 591 tūkst. eurų, o kitos išlaidos – 97 tūkst. eurų. Tarp investicinės veiklos išlaidų, beveik 25,7 mln. eurų planuojama skirti ilgalaikio finansinio turto įsigijimui.

Dar praėjusią savaitę paaiškėjo, jog Kaunas pirmasis įžiebs Kalėdinę eglutę – jau lapkričio 23 dieną. O rugsėjo pabaigoje buvo patvirtinta ir tvarka, pagal kurią bus prekiaujama Kalėdų miestelyje, kuris bus įrengtas visai šalia eglutės, Vienybės aikštėje. Komercinę veiklą norintys vykdyti verslininkai privalo pateikti paraiškas.