VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, per šią vasarą gyventojai grąžino beveik 209,5 mln. užstato pakuočių. „Daugiau negu 200 mln. pakuočių yra aukštai iškelta vasaros kartelė, kurią padeda įveikti bendros mūsų visų pastangos. Šie mėnesiai parodo, dėl ko visų pirma buvo sukurta užstato sistema Lietuvoje – kad miškai, paežerės, paplūdimiai ir kitos laisvalaikio vietos gamtoje liktų švarios. Grąžindami pakuotes žmonės prisideda prie šio tikslo“, – komentuoja USAD vadovas Gintaras Varnas.
Didžiausią dalį grąžintų užstato pakuočių, USAD duomenimis, sudarė PET plastiko buteliai, kurių birželį–rugpjūtį surinkta per 99 mln. Kiek mažiau surinkta aliuminio skardinių – 95 mln. Per tą patį laikotarpį gyventojai grąžino apie 15 mln. stiklo butelių.
Šventojoje matavo dešimteriopą augimą
Anot G. Varno, taros grąžinimo tendencijos atspindėjo atostogų maršrutus – kai kuriose kurortų ir kitų vasarotojų pamėgtų vietovių parduotuvėse taros surinkimo mastai išaugo kelis kartus, palyginti su kitais metų mėnesiais. USAD duomenimis, Palangos miesto savivaldybėje per vasarą grąžinta beveik 3,5 mln. pakuočių, Neringos savivaldybėje – per 650 tūkst., o Molėtų rajone – beveik 1,7 mln. taros vienetų.
„Liepos mėnesį į mūsų parduotuvės Šventojoje taromatą žmonės grąžino net 10 kartų daugiau taros negu kovą. Atitinkamai, daugiau klientų atgautą užstatą iškart ir išsikeisdavo arba panaudodavo apsipirkimui. Parduotuvės darbuotojai pasakojo, kad yra pasitaikę atvejų, kai žmonės pateikdavo taromato čekius, kurių sumos viršijo kelis šimtus eurų“, – pasakoja Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.
Jos kolegos taip pat pastebėjo, kad vasarą prie taromato Šventojoje klientai dažniau ateina su dideliais maišais, pilnais taros. „Taromatą prižiūrintiems darbuotojams vasarą teko didesnis krūvis, bet surinkimas vyko sklandžiai. Svarbu, kad mūsų visų pastangomis pajūris liko švarus“, – priduria G. Kitovė.
Taromatų tinklą papildė Juodkrantė
Gamtą mylintys poilsiautojai vasarą greitai atrado kelią į naują taromatą Juodkrantėje. Jį prižiūrinčios parduotuvės „Smilga“ vadovė Inga Mažeikaitė sako, jog pokyčiai įvyko atnaujinus ir išplėtus prekybos plotą.
Klientams tapo patogiau, nes Neringoje taromatų tinklas nėra labai tankus. „Galima sakyti, kad aplink mūsų parduotuvę 20 kilometrų spinduliu kito taromato nėra. Natūralu, kad vasarą plūstelėjus poilsiautojams taromatui atsirado darbo. Per dieną prisipildydavo keli maišai PET pakuočių, aliuminio skardinių, netrūko ir stiklo butelių“, – dalijasi I. Mažeikaitė. Ji pastebi, kad gyventojų ir kurorto svečių nereikėjo papildomai informuoti apie atsiradusią galimybę grąžinti tarą – žinia sklido iš lūpų į lūpas ir kaip tiesioginė patirtis: pirkėjai ateina įsigyti gėrimų ir pamato, kad yra surinkimo vieta, tad po kurio laiko grįžta jau nešini krepšiu su tuščiomis pakuotėmis.
Pasak USAD vadovo G. Varno, šios vasaros duomenys rodo, kad kiekviena taros surinkimą užtikrinanti parduotuvė yra svarbi, nes prisideda prie bendro tinklo veiklos, užtikrina gerą gyventojų patirtį bei įtvirtina nuostatą, jog grąžinti verta. Kasmet atliekamos visuomenės apklausos Lietuvoje rodo, kad vienkartinių pakuočių užstato sistema mūsų šalyje naudojasi 9 iš 10 gyventojų. Didžiausia dalis (74 proc.) sistemą palaikančių asmenų atgautą užstatą išleidžia per apsipirkimą parduotuvėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
