Lietuvos verslas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Rugienienė tikisi, kad antrosios pensijų pakopos pertvarka Seime bus priimta iki šios sesijos pabaigos, o sprendimai dėl „Sodros“ pensijos indeksavimo parlamentui bus pateikti kitąmet – būsimoje pavasario sesijoje. Jeigu ministrės pažadai bus įgyvendinti, vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 187 eurais ir pasiekti 854 eurus. Vidutinė pensija kils iki 854 eurų? „Pradžiai mums reikia pirmo žingsnio – (priimti – ELTA) antrą pakopą.

Nuo 2025 m. pradžios įteisinta nauja išmokų vaikams rūšimi – vaiko priežiūros kompensacine išmoka – pirmąjį šių metų ketvirtį per mėnesį pasinaudojo beveik 200 Lietuvos šeimų. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ši išmoka populiariausia Vilniuje ir Kaune.

Atlyginimų iki mokesčių atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 54 eurais, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) per ketvirtį Sostinės regione padidėjo 1,3 proc. iki 2592,1 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – sumažėjo 1 proc. iki 2132,7 euro.

 Elektroninių cigarečių prekybos tinklui „Ecodumas“ pagrįstai skirta didesnė nei 5 tūkst. eurų bauda, praneša Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Bausmė bendrovei skirta už draudžiamą nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų reklamą per interneto svetainę „ecodumas.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo: Lietuvoje ir Latvijoje 10 proc. ir siekė atitinkamai, o Estijoje –  9 proc., skelbia „Elektrum Lietuva“.  „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse kainų pokyčius lėmė išaugusi elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su praėjusia savaite, augo 15 proc., saulės elektrinių – 12 proc., o hidroelektrinėse pagaminta net 48 proc. daugiau elektros energijos.

Seimui antradienį ketinama teikti Valstybinio kelių fondo, kuris turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, projektą.  Maždaug 400 mln. eurų vertės Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad fondas veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus. Vyriausybė Susisiekimo ministerijos parengtą įstatymo projektą patvirtino praėjusią savaitę.

Siekiant atliepti vis didėjantį krašto apsaugos sistemos personalo trūkumą, antradienį parlamentą pasieks siūlymas gerinti karių tarnybos sąlygas, didinti tarnybinio atlyginimo koeficientus bei nustatyti naujus jų priedus. Jei Seimas pritartų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuojamiems pokyčiams, nuo šių metų liepos mėnesio 7 proc. didėtų profesinės karo tarnybos karių darbo užmokestis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė antradienį su Seimo demokratų ir opozicijai priklausančių konservatorių frakcijomis aptars antrosios pensijų pakopos pertvarką. Šiuo metu Vyriausybės pateikti pensijų sistemos pokyčiai svarstomi parlamento komitetuose.

Seime toliau svarstomi mokesčių pakeitimai Lietuvoje. O svarstymuose bene daugiausia diskusijų kyla dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – ar parlamentarai pritars daliai gyventojų jį didinti nuo dabartinių 32 proc. iki 36 proc.? Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl GPM ir kilo daug diskusijų ir ginčų. Ypač dėl vienodesnio darbinių ir nedarbinių pajamų apmokestinimo ir didesnių mokesčio tarifų.

Vienai didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupei tarptautinė draudimo bendrovė „Euroins AD“ suteiks 9 mln. laidavimo draudimo limitą, kuriuo bus užtikrintas įsipareigojimų keliautojams vykdymas.

Seimo konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar anksčiau paviešintos sąsajos tarp valstybės paskolą gavusios premjero įmonės „Garnis“ ir kitos Vyriausybės vadovo iš dalies valdomos bendrovės „Emus“ neturi kreditinio sukčiavimo požymių.

Danijos mažmeninės prekybos milžinė „Salling Group“ galutinai užbaigė trijose Baltijos šalyse veikiančio mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ įsigijimą. „Salling Group“ už 1,3 mlrd. eurų įsigijo tinklo valdytoją bendrovę „Rimi Baltic“ bei valdys visas „Rimi“ parduotuves Baltijos šalyse, pirmadienį pranešė įmonė. „Rimi“ tapimas „Salling Group“ dalimi atvers naujų plėtros galimybių įgyvendinant ilgalaikę verslo strategiją“, – teigiama pranešime.

Energetikos ministerija skirs 8,5 mln. eurų kompensacijoms gyventojams, įsirengusiems modernius šildymo įrenginius. Paramos kvietimas bus skelbiamas liepos 1 dieną, o kompensacijos gyventojus pasieks per 30 kalendorinių dienų, pirmadienį pranešė ministerija.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis grupė“ gaus 60 mln. eurų paskolą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viešojo greito elektromobilių įkrovimo tinklui Baltijos šalyse plėsti.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad visų papildomų lėšų, gautų panaikinus ar sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas negalima nukreipti į Gynybos fondą, nes jos reikalingos ir kitoms reikmėms, visų pirma kompensacijoms už centralizuotą šildymą.   „Kategoriškai paprieštarautume tokiam pasiūlymui“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.

Pirmadienį Latvijos centrinei statistikos valdybai paskelbus, kad gyventojų skaičius Rygoje sumažėjo iki 592 tūkst., Vilnius oficialiai tapo daugiausiai gyventojų turinčia sostine Baltijos šalyse.  Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko teigimu, per paskutinį dešimtmetį gyventojų prieaugis sostinėje siekia 13 proc.  Pasak jo, teigiamus pokyčius mieste lemia stiprėjanti ekonomika, tarptautinių įmonių investicijos ir gerėjantys gyvenimo kokybės rodikliai.

Finansų ministerijai siūlant, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemokėtų gyventojai, kurių mokestis sieks iki penkių eurų, ministras Rimantas Šadžius sako, kad tokių žmonių bus iki 200 tūkstančių.  „Mūsų vertinimu, tokių namų ūkių būtų iki 200 tūkstančių“, – pirmadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė R. Šadžius.  „Neina šneka apie visuotinį NT mokestį, skleidžiami gandai, kad jis bus visuotinis. (...) Visuotinumas ir nebuvo tikslas“, – pridūrė ministras.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rokiškio gyventojas kaltinamas kreditiniu sukčiavimu, pirmadienį pranešė Lietuvos generalinė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų vasario mėnesį kaltinamasis, žinodamas, kad yra fiktyviai įdarbintas mažojoje bendrijoje, apgaule siekė gauti vartojimo kreditus iš įvairių kredito įstaigų.

Pirmadienį Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pareigas palieka Audrius Čiuplys. Jis skiriamas vadovauti Ugniagesių gelbėtojų mokyklai, pirmadienį pranešė BPC. Centro viršininko pareigoms taikoma rotacija, todėl antrajai kadencijai artėjant prie pabaigos A. Čiupliui, atsižvelgiant į jo sukauptą patirtį ir indėlį į valstybinės priešgaisrinės sistemos bei visuomenės saugumo stiprinimą, pasiūlyta perimti vadovavimą Ugniagesių gelbėtojų mokyklai.

Seime – dar vienas užmojis uždrausti vienkartines elektronines cigaretes.   Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas siūlo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančios viešojo apgyvendinimo įstaigos svečių, vertinant jų nakvynių skaičiumi, per pirmąjį šių metų ketvirtį sulaukė 0,2 proc. mažiau nei prieš metus, pirmadienį skelbia Eurostatas, pažymėdamas jog šiemet Velykos buvo balandį, o ne kovo pabaigoje kaip pernai, o tai turėjo įtakos šiai statistikai. ES statistikos agentūros duomenimis, sausio-kovo mėnesiais Bendrijos narių viešbučių klientai juose praleido 452,4 mln.

Seimui svarstant mokesčių paketą dalis didelių Lietuvos įmonių atstovų teigia, jog siūlomi pelno, pajamų ar kitų mokesčių pakeitimai jų veiklai didelės įtakos neturės. Vis dėlto kai kurie jų kritikuoja siūlomą didesnį gyventojų pajamų apmokestinimą ir lengvatos savanoriškam sveikatos draudimui panaikinimą.  Tuo metu bankų, kurie valdo ir pensijų fondus, vadovai pabrėžia, kad didesnį poveikį jiems turės antros pensijų pakopos reforma.

Praėjusią savaitę saulės jėgainės šalyje pagamino net 65 gigavatvalandės (GWh) elektros – daugiausia šiais metais, pranešė „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę pirmą kartą šiemet daugiausia elektros energijos Lietuvoje pagamino saulės elektrinės“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas. Pasak jo, saulės elektrinių gamyba per savaitę pasiekė rekordines 65 GWh ir aplenkė vėjo bei šiluminių jėgainių generaciją.

Praėjusią savaitę  dėl didelės atsinaujinančių energijos išteklių gamybos  elektros kaina mažėjo 10 proc.  Skaičiuojama, kad saulės jėgainės pagamino net 65 GWh elektros energijos ir pagerino savaitės gamybos rekordą. „Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo  iki 57 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati.

Tūkstančiai gyventojų, šiemet įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje, dar nenusprendė, ką darys su savo pinigais – daugiau jų gaus dabar ar senatvėje. Apsispręsti dėl pensijų kaupimo reikia iki birželio 30 d. Tai reikia padaryti, net jeigu Seime dabar ir svarstomi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai, nes kol kas neaišku, ar ir kokie jie bus priimti. „Sodra“ informuoja gyventojus apie įtraukimą elektroniniais laiškais, automatiniais skambučiais ir asmeninių konsultacijų metu.

Politikams siekiant pavesti Valstybės kontrolei atlikti „Ignitis grupės“ įgyvendinamo jūros vėjo jėgainių parko auditą, valstybės valdomos energetikos grupės vadovas Darius Maikštėnas teigia tokį Seimo narių norą suprantantis, tačiau audito svarbos nesureikšmina. „Įvairias tyrimo iniciatyvas suprantame, vertiname, bet nesureikšminame“, – Vilniaus „Nasdaq“ biržos investuotojų ir listinguojamų bendrovių vadovų susitikime pirmadienį sakė D. Maikštėnas.

Penktadienio pavakare Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai organizuoja prevencinę priemonę – bus galima pasitikrinti transporto priemonių skiedžiamą triukšmą (išmetimo sistemos skleidžiamą garsą). Taip pat bus galima pasitikrinti ur transporto priemonių stiklų skaidrumą šviesos laidumo matuokliu, skelbia uostamiesčio policija.

Lietuviško kapitalo bankas „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) šiemet tikisi 17,5 proc. mažesnio grynojo pelno nei 2024-aisiais, tačiau viliasi, jog po kelerių metų jo pelnas išaugs beveik dukart. „Artea“ prognozuoja, jog šiemet banko grynasis pelnas sieks 65 mln. eurų, 2026 metais – 86 mln. eurų, o 2027 metais – 112 mln. eurų. Jo prognozėmis, nuosavo kapitalo grąža šiemet sieks 11,1 proc. – 20,7 proc. mažiau nei pernai (14 proc.), tačiau augs iki 15,4 proc. 2026 metais, 16,5 proc.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia vienus moderniausių išmaniųjų skaitiklių Europoje, kurie turi P1 sąsają. Ją įsidiegę ir prie išmaniojo skaitiklio prijungę klientai gali realiu laiku stebėti elektros suvartojimo duomenis, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Pasitelkę šią informaciją, ESO klientai gali naudotis pažangiais energijos valdymo sprendimais, tokiais kaip išmaniųjų namų sistemos, saulės elektrinių optimizavimas ar elektromobilių įkrovimo valdymas.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje populiaraus poilsio ir sveikatingumo komplekso, esančio Kretingos rajone, direktorius kartu su trimis darbuotojomis kaltinami veikę bendrininkų grupėje ir apgaulingai tvarkę įmonės finansinę apskaitą, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Be to, minėto komplekso direktoriui pareikšti kaltinimai dėl neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimo.

Besitęsiant Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) deryboms dėl tarpusavio muitų taikymo, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad bus pasiektas ES palankesnis susitarimas ir JAV įves 20 proc. tarifus. „Mano manymu, labiausiai tikėtinas scenarijus yra, kad ES pavyks susitarti su JAV dėl mažesnių tarifų, mažesnių nei buvo paskelbti balandžio 2 d. – t.y. 20 procentų“, – pirmadienį  „Žinių radijuje“ teigė N. Mačiulis.

Pradėta platinti devintoji gynybos obligacijų emisija, pirmadienį pranešė Finansų ministerija. Svarbios ginkluotės įsigijimui skirti vertybiniai popieriai bus platinami iki birželio 16 dienos, o išperkami 2026 metų birželio 17 dieną, už juos bus mokamos 2 proc. metinės palūkanos. Pernai spalį pradėjus gynybos obligacijų platinimą gyventojai, verslas ir kitos organizacijos jų jau įsigijo už 37,3 mln. eurų.

„Lidl“ švenčia 9-ąjį gimtadienį Lietuvoje – būtent tiek laiko prekybos tinklas siekia kurti ne tik išskirtinę apsipirkimo patirtį, pasiūlyti aukštą kokybę už žemą kainą, bet ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Nuo paramos vaikų dienos centrams, dėmesio biologinei įvairovei iki aplinkosaugos ir socialinių iniciatyvų – „Lidl“ veikla neapsiriboja tik parduotuvėmis. Šia proga prekybos tinklas dalijasi 9 faktais, kurie atskleidžia, ką kartu su pirkėjais bei partneriais nuveikė prekybos tinklas.

Europos centrinis bankas (ECB) bazines palūkanų normas šią savaitę mažins 0,25 proc. punkto – iki 2 proc., o iki metų pabaigos – dar du kartus, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Šį ketvirtadienį Europos centrinis bankas sumažins dar palūkanų normas ir bazinės palūkanų normos mažės iki 2 proc.

Labai dažnai žmonės savo augintinius laiko šeimos nariais, o bevaikės poros savo gyvūnėlius netgi myli kaip vaikus. Tad skiriantis kyla labai svarbus klausimas – kam atiteks gyvūnas, jei abu sutuoktiniai ar sugyventiniai jį tiek pat myli ir nori pasilikti? Tokį klausimą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje iškėlė vilnietė, teiraudamasi, kaip skyrybų metu pasidalinti šunį.

Daugeliui lietuvių yra įprasta, kad krikštynose, vestuvėse ar laidotuvėse dalyvautų kunigas. Vis tik mažai kas žino ar apskritai pagalvoja, kiek už dvasininko skirtą laiką ir pagalbą reikėtų „sumokėti“, t. y. kokią auką skirti. Laikant, kad Bažnyčia yra prieš materialus dalykus, nesitikima, kad kunigas pareikalaus apvalios sumos, o negavęs norimos aukos atsisakys atlikti apeigas, pvz., vesti mišias. Su tuo susidūrė Genė iš Pasvalio.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinių veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina išplėsti atvejų ratą, kada gyventojų skirta dalis jų pajamų mokesčio (GPM) nepasieks paramos gavėjų. VMI žada pinigų nepervesti paramos gavėjams, kurie laiku nepateikė mokesčių deklaracijų ar kitų privalomų dokumentų ir kurių mokestinė nepriemoka viršija 15 eurų, taip pat jeigu gavėjui būtų taikomos tarptautinės sankcijos. VMI Mokestinių prievolių departamento vadovė Inga Gedminienė BNS nurodė, kad iš maždaug 18,5 tūkst.

Siekiant stiprinti nelegalių statybų kontrolę, siūloma nuo 2 iki 5 metų pratęsti terminą, per kurį gyventojai gali pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) apie nelegalią statybą.

Seimui svarstant mokesčių pertvarkos paketą, kuriuo numatoma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad šiuo metu šalyje suvartojamas cukraus kiekis yra dukart didesnis nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tuo metu gaiviųjų gėrimų gamintojai teigia, kad Lietuvoje suvartojama 30 proc. mažiau saldžiųjų gėrimų nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis.

Dalis gyventojų jau susitaikė, kad kasmet tiek prekių, tiek paslaugų kainos Lietuvoje kyla. Tačiau kai kurių produktų pabrangimas vis dar stebina. Pvz., pasak vilnietės Gretos, nesunku pastebėti, kad per kelerius metus parduotuvėse kone dvigubai pabrango ledai. „Ledus, ypač vasarą, valgau labai dažnai. Visą laiką mėgdavau tuos dėžutėse. Pamenu, mokėdavau 4 eurus, po to 5 ar 6, o dabar daugelis jų kainuoja 9 ar 10 eurų. Tai kainos išaugo ir du, ir tris kartus.

Ramiai gyvenant savo namuose nesitikima, kad butui staiga kažkas nutiks ir teks kelerius metus bylinėtis teismuose, mokėti teisininkams ir siekti, kad turtui padaryta žala būtų atlyginta. Tačiau tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Pvz., skaitytojas Arvydas papasakojo, kad jo senyvų tėvų kaimynas viršuje remontuoja savo butą, griauna leidžiamas griauti sienas, bet dėl to ėmė trūkinėti Arvydo tėvų buto lubos ir sienos, atsirado labai daug dulkių.

Auga rizikos Lietuvos ekonomikos ir finansų stabilumui, perspėja Lietuvos banko vadovas. Esą neprognozuojama aplinka, galimas prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis didina finansinio nestabilumo riziką. Į ką tai gali pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbina Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų. Girdime, kad Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika didėja.

Dažniausiai prastai pasijutę registruojamės ir patys vykstame pas savo gydytoją. Tačiau gali būti ir tokia situacija, kai net neišeis pasikelti iš lovos, jokie vaistai nepadės ar sunkiai sirgs mažas vaikas. O tokiais išimtiniais atvejais gydytojas atvyksta į jūsų namus. Priklausomai nuo situacijos, į namus gali atvykti ne tik šeimos gydytojas, bet ir psichiatras ar net chirurgas. Tik kartais už paslaugas teks susimokėti, o kartais jos bus suteikiamos nemokamai.

Net itin geras ilgametis darbuotojas gali likti be jokio atlygio ir pinigų, jei jo darbdavys tapo nemokus ar bankrutavo. Tokiu atveju darbuotojui yra skiriama išmoka, galinti siekti ir 6 minimaliąsias mėnesines algas (MMA), o šiuo metu tai būtų 6 228 eurai. Tam, kad valstybė darbuotojams galėtų suteikti tokias garantijas ir darbovietės bankroto atveju nepaliktų jų visai be pinigų, lėšos šioms išmokoms yra kaupiamos Garantiniame fonde.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį pranešus apie galimas premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomų įmonių „Garnis“ ir „Emus“ sąsajas, pastarosios vadovas Mindaugas Milašauskas tikina – susiklosčiusi situacija primena bandymą susidoroti politiškai. „Aš tai vertinu kaip bandymą politiškai susidoroti su mano daugiamečiu verslo partneriu (G. Palucku – ELTA), pritempiant tam tikrus naratyvus prie patogių išvadų“, – penktadienį LRT televizijai teigė M. Milašauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išvadas apie premjero Gintauto Palucko įmonei suteiktos lengvatinės paskolos istoriją darys po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimo. „Yra klausimų, kurie yra toje vadinamojoje šešėlinėje zonoje ir kad nebūtų paskui interpretacijų laisvės, tegul jie pateikia savo verdiktą, o tada mes darysime savo išvadas“, – TV3 žinioms penktadienį sakė G. Nausėda.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį paviešinus Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko iš dalies valdomų bendrovių „Emus“ ir „Garnio“ sąsajas, pats premjeras ir toliau tikina šių įmonių veikloje nedalyvaujantis jokia forma. „Ne kartą esu sakęs ir galiu tik pakartoti – įmonių veikloje ir valdyme aš nedalyvauju jokia forma.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 15,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 3,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai. Įmonės nuosavas kapitalas kovo pabaigoje pasiekė 238,1 mln. eurų arba 19,82 euro akcijai – beveik 31 proc. daugiau, penktadienį pranešė įmonė. „Šių metų pradžios esminis akcentas – strategiškai svarbaus didžiausio Baltijos šalyse fondo „INVL Private Equity Fund II“ sėkmingas startas“, – pranešime sakė „Invalda INVL“ vadovas Darius Šulnis.