Pasak finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, Vyriausybei trečiadienį pritarus minsiterijos siūlymui supaprasti fiskalinės drausmės taisykles ši riba yra pagrindinė taisyklė – dabar vienintelis ribojantis dydis bus išlaidų augimas. Tai, pasak jo, reiškia, kad didinama fiskalinė erdvė, bet išsaugomas ir viešųjų finansų tvarumas.
Anksčiau ši drausmė būdavo apibrėžiama pagal biudžeto deficitą.
„Derėdamiesi dėl šito dydžio, išlaidų augimo tempo Finansų ministerija derėjosi iki paskutinės dienos, iki paskutinės minutės ir todėl mūsų augimo tempas yra leidžiamas vienas aukščiausių Europos Sąjungoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, išlaidų rodiklį nustačius vieninteliu vertinamu rodikliu, fiskalinės drausmės procese bus didinamas valdžios sektoriaus finansų skaidrumas ir politinė atsakomybė už jų valdymo sprendimus.
Be to, toliau galiotų Mastrichto kriterijus, numatantis iki 3 proc. biudžeto deficito ribą ir iki 60 proc. BVP skolą.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos inicijuotiems pakeitimams. Tam dar turės pritarti Seimas.
Labai svarbu supaprastinti galiojančias fiskalinės drausmės taisykles ir padaryti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimą aiškesniu bei stiprinti visuomenės, rinkų pasitikėjimą Lietuvos fiskaline politika“, – posėdyje sakė ministras.
„Dabar mūsų esantis konstitucinis įstatymas, kuris pabrėžia fiskalinę drausmę, yra į kitus rodiklius suvestas nei naujieji ES priimti reikalavimai, tiesiog mūsų įstatymas nebeatitinka šiandienos realijų“, – sakė jis.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisomis perkeliama Europos Sąjungos (ES) direktyva į nacionalinę teisę ir suderinamos nacionalinės taisyklės su atnaujintomis ES fiskalinės drausmės taisyklėmis.
Pakeitimais taip pat plečiamos kai kurios savivaldybių fiskalinio lankstumo ribos.