Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje pareiškė, kad Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų karą jo šalyje. Taip jis kalbėjo po JAV raginimo Pekinui ir kitiems nustoti pirkti rusišką naftą. Kinija nėra konflikto šalis, tačiau Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, kurios gali būti panaudotos kare prieš Ukrainą, ir toliau perka rusišką energiją.

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją po incidento, kai Rusija pažeidė jos oro erdvę dviem dešimtimis dronų. Po to Rusijos kariniai lėktuvai keliolika minučių buvo įsiveržę į Estijos oro erdvę, o šie incidentai sukėlė įnirtingą NATO, kuriai priklauso ir Lenkija, atsaką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavadino „labai geru ir konstruktyviu“. Pagrindinės temos esą buvo padėtis karo lauke ir Rusijos ekonomikos nuosmukis.  „Tai buvo tikrai labai geras pokalbis“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje po susitikimo su D. Trumpu. Anot Ukrainos vadovo, jiedu aptarė Ukrainos kontrataką Donecko regione, taip pat Rusijos ekonomikos padėtį.

Federalinis prisiekusiųjų teismas antradienį pripažino vyrą, bandžiusį pasikėsinti į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kaltu pagal visus kaltinimus. 59 metų Ryanas Routhas iš Havajų buvo sulaikytas pernai rugsėjį ir apkaltintas bandymu nužudyti D. Trumpą, žaidžiantį golfą Floridos pietuose.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė pakartotinius oro erdvės pažeidimus ir sutiko, kad reikia sumažinti Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.

JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“. D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu. „Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis. Kalbėdamas apie savo Prancūzijos kolegą, D. Trumpas sakė, kad E. Macronas kovoja už Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną nutraukti rusiškos naftos importą, praneša agentūra „Reuters“. Jis jam (V. Orbanui) paskambins, sakė D. Trumpas prieš susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke. V. Orbanas esą yra jo draugas ir galbūt jo paklausys. Vengrija ir Slovakija, nepaisant ES sankcijų, toliau perka naftą iš Rusijos. Dėl to D. Trumpas kaltina europiečius dviguba morale.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau. Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje. „Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje.

Brazilijos vyriausiasis prokuroras pirmadienį apkaltino Eduardo Bolsonaro kišimusi į jo tėvo, buvusio prezidento Jairo Bolsonaro, teismo procesą dėl nepavykusio bandymo įvykdyti perversmą. Kaltinimai E. Bolsonaro pateikti dėl to, kad jis siekė JAV sankcijų brazilų pareigūnams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų gauti Nobelio taikos premiją tik tuo atveju, jei sustabdytų Izraelio ir palestiniečių konfliktą dėl Gazos Ruožo, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas interviu televizijai BFMTV iš JT Generalinės Asamblėjos kuluarų Niujorke sakė, kad D. Trumpas „nori gauti Nobelio taikos premiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas galėtų gauti Nobelio taikos premiją tik tuo atveju, jei sustabdytų Izraelio ir palestiniečių konfliktą dėl Gazos Ruožo, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. E. Macronas interviu televizijai BFMTV iš JT Generalinės Asamblėjos kuluarų Niujorke sakė, kad D. Trumpas „nori gauti Nobelio taikos premiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį susitikęs su savo kolega iš Argentinos ir sąjungininku Javieru Milei pareiškė nemanantis, kad ekonominių sunkumų patiriančiai Pietų Amerikos šaliai reikia finansinės pagalbos. „Mes jiems padėsime, bet nemanau, kad jiems reikia finansinės pagalbos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas miglotai atsakė į klausimą, ar vis dar pasitiki Vladimiru Putinu. Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jo buvo paklausta, ar jis vis dar pasitiki Rusijos režimo lyderiu V. Putinu. „Atsakysiu jums po maždaug mėnesio, gerai?“ – nurodė jis. Trumpo kantrybė su Putinu baigiasi Panašu, kad D. Trumpo kantrybė su V. Putinu pastaruoju metu senka.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO šalys turėtų numušinėti Rusijos lėktuvus, pažeidusius NATO šalių oro erdvę. Apie tai jo buvo paklausta antradienį susitikimo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu metu. Jo buvo paklausta, ar NATO šalys turėtų numušti rusų lėktuvus, pažeidusius šių šalių oro erdvę. „Taip, manau“, – trumpai atsakė D. Trumpas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei antradienį pareiškė, kad Islamo Respublika nepasiduos spaudimui nutraukti urano sodrinimą.  „Amerikos pusė tvirtai pareiškė, kad Iranas neturi sodrinti (urano)“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė K. Khamenei.  „Mes nepasidavėme ir nepasiduosime (...) spaudimui šiuo ar bet kuriuo kitu klausimu“, – pabrėžė jis.

„Hamas“ antradienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kaltinimą, kad palestiniečių kovotojų grupuotė blokuoja pastangas sudaryti paliaubas Gazos Ruože.

Zaporižios atominėje elektrinėje nutrūko elektros energijos tiekimas iš Ukrainos energetinės sistemos, skelbia UNIAN. Tai jau dešimtasis toks atvejis nuo tada, kai ją okupavo rusai, sako Ukrainos Energetikos ministerija. Pavojinga padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje Vienintelė elektros perdavimo linija buvo atjungta 16:56 buvo atjungta vienintelė elektros perdavimo linija, per kurią atominė elektrinė gaudavo energiją iš Ukrainos energetikos sistemos.

Indonezijos vadovas antradienį pasisiūlė į Gazos Ruožą nusiųsti mažiausiai 20 000 karių taikos palaikymo pajėgoms, siekiant apsaugoti bet kokį būsimą taikos susitarimą. Kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją prezidentas Prabowo Subianto sakė, kad daugiausiai gyventojų turinti musulmoniška pasaulio valstybė nori tokios taikos, kuri parodytų, kad „jėga negali būti visada teisi“. „Mes tikime Jungtinėmis Tautomis.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį rekomendavo palikti galioti Vengrijos opozicijos lyderio Peterio Magyaro ir italės antifašistinės aktyvistės teisinę neliečiamybę, pranešė parlamento šaltiniai. Anot kritikų, jų persekiojimas politiškai motyvuotas. Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komitetas atmetė prašymus atimti iš P. Magyaro ir kairiosios pakraipos įstatymų leidėjos Ilarios Salis (Ilarijos Salis) apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakomentavo idėją numušti Rusijos objektus NATO oro erdvėje. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos dronai įskrido į Lenkiją, naikintuvai į Estiją. Europa ir NATO perspėja, kad tokius objektus ateityje numuš. Atsakė, kokiu atveju naikintuvai bus numušti Interviu „CBS“ jo buvo paklausta, ar JAV dalyvautų tokiose misijose. „Na, nemanau, kad kas nors kalbėjo apie Rusijos naikintuvų numušimą, jei jie nepuls.

Palestiniečiai okupuotame Vakarų Krante antradienį šventė virtinės Vakarų šalių sprendimą pripažinti Palestinos valstybę.  Ramalos centre vienoje aikštėje susirinko daugiau kaip šimtas žmonių, mojo Europos vėliavomis ir laikė plakatus su užrašu „Sustabdykite genocidą“. Iš garsiakalbių aidėjo nacionalistiniai šūkiai. Aukšti palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso partijos „Fatah“ ir palestiniečių savivaldos nariai šypsodamiesi spaudė vieni kitiems rankas.

Protestuotojai, praėjusią savaitę pradėję demonstracijas prie Peru turistų traukos objekto Maču Pikču, pirmadienį jas nutraukė, kai vietos įmonėms buvo suteikta teisė keturis mėnesius vežti turistus į šią vietą, pranešė vienas pareigūnas. „Mobilizacija baigta. Gyventojai susirinko Limoje, kur buvo pasiekta keletas susitarimų,“ – naujienų agentūrai AFP pareiškė Peru ombudsmeno biuro atstovas Oscaras Luque.

Rusijos pajėgoms atakavus Odesą, žuvo moteris, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė civilinės saugos tarnyba. Dar trys asmenys buvo sužeisti. Per ataką apgadintas viešbutis, administracinis pastatas ir civilinė infrastruktūra. Kilo gaisras, kurį ugniagesiai užgesino. Antradienį, be kita ko, taip pat atakuotas Nikopolis Dnipropetrovsko srityje. Čia dronas pražudė vieną moterį ir dar vieną sužeidė, informavo srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėjo eiti Niujorko gatvėmis pėsčiomis, nes jo automobilis buvo priverstas sustoti dėl pravažiuojančio JAV prezidento Donaldo Trumpo kortežo. E. Macronas, atvykęs į Niujorką dalyvauti JT generalinėje Asamblėjoje, ir jį lydintys asmenys pirmadienį tęsė kelionę pėsčiomis, kai jų automobilis negalėjo važiuoti toliau dėl užblokuoto kelio, pranešė šaltiniai iš Prancūzijos prezidento aplinkos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose. D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. „80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kritikavo lėšų mažinimą vystomajam bendradarbiavimui ir įspėjo dėl rimtų to padarinių.„Paramos vystymuisi mažinimas turi pragaištingų padarinių, – sakė jis Niujorke susirinkusiems šalių lyderiams. – Daugeliui tai yra mirties nuosprendis.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu pirmadienį apkaltino Rusiją, kad ji moka pinigus šimtams žmonių, kad destabilizuotų šią nedidelę šalį prieš savaitgalį vyksiančius parlamento rinkimus. Buvusi sovietinė respublika, įsiterpusi tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumunijos, ne kartą perspėjo dėl Rusijos kišimosi. Moldovos gyventojai sekmadienį balsuos įtemptuose parlamento rinkimuose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pažadėjo sunaikinti narkotikų kontrabandininkus po to, kai JAV pajėgos sunaikino mažiausiai tris įtariamus Venesuelos kontrabandininkų laivus ir nužudė daugiau kaip dešimt žmonių. „Kiekvieną teroristą banditą, gabenantį nuodingus narkotikus į Jungtines Amerikos Valstijas, įspėjame, kad mes jus nušluosime nuo žemės paviršiaus“, – sakė D. Trumpas JT Generalinėje Asamblėjoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareikalavo, kad Europos sąjungininkės tuoj pat nustotų pirkti naftą iš Rusijos, ir apkaltino Kiniją bei Indiją, kad jos, pirkdamos naftą, finansuoja karą Ukrainoje. „Jos turi tuoj pat nutraukti visus energijos pirkimus iš Rusijos. Priešingu atveju mes visi gaištame laiką“, – sakė D. Trumpas apie Europą savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje.

Daugiau kaip dvi dešimtys šalių, tarp jų ir Lietuva, siūlo paramą pacientų iš Gazos Ruožo, kur verda karas, gydymui okupuotame Vakarų Krante bei Rytų Jeruzalėje.

Ispanijos vyriausybė įvedė visišką ginklų embargą Izraeliui.  Ministro pirmininko Pedro Sanchezo kabinetas priėmė atitinkamą įstatymo dekretą, kuris įsigalioja iš karto, pranešė kairiųjų vyriausybė. Embargas yra devynių priemonių paketo, apie kurį P. Sanchezas paskelbė prieš dvi savaites, dalis. Taip Madridas teigia norįs prisidėti prie „genocido Gazoje sustabdymo“. Kitos priemonės buvo priimtos jau prieš tai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pažėrė sarkastiškos kritikos Jungtinėms Tautoms (JT), sakydamas, kad ši institucija nepadeda taikai ir pašiepdamas jų būstinės pastato kokybę. „JT turi tokį milžinišką potencialą. Aš visada tai sakiau – ji turi tokį milžinišką, milžinišką potencialą. Bet ji jo visiškai nepasiekia“, – sakė D. Trumpas kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją, kurioje jis, be kita ko, skundėsi sugedusiu eskalatoriumi.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje antradienį prasidėjo trikdžiais. D. Trumpas savo kalbą turėjo skaityti iš suflerio, tačiau jis neveikė. Trumpas susidūrė su techniniais trikdžiais JAV prezidentas suragavo juokaudamas. „Man nesvarbu, jei reikės sakyti kalbą be suflerio, nes sufleris neveikia. <...> Kad ir kas valdo suflerį, turės didelių bėdų“, – sakė jis. Po D. Trumpo pastabos buvo girdėti juokas salėje.

Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas, Malta ir kitos šalys pirmadienį Niujorke oficialiai pripažino Palestinos valstybę – tai jau padarė dauguma Europos valstybių. Toliau apžvelgiame diplomatinio valstybės, kurią 1988 metais vienašališkai paskelbė Palestinos vadovybė tremtyje, pripažinimo situaciją. Izraelis šiuo metu yra okupavęs Vakarų Krantą, o Gazos Ruožas, kurį palestiniečiai nori matyti būsimos suverenios valstybės dalimi, yra beveik visiškai sugriautas.

Kopenhagos ir Oslo oro uostuose – sumaištis: dėl neatpažintų dronų buvo nutraukti skrydžiai, lėktuvai negalėjo nusileisti. Danijos valdžia keturioms valandoms uždarė oro erdvę – tūkstančiai keleivių nukentėjo dėl perkeltų skrydžių. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neatmeta, kad tai galėjo būti dar viena suplanuota Rusijos provokacija. Pasak premjerės, tokiomis atakomis Kremliaus diktatorius kelia paniką ES šalyse ir tikrina, kiek toli gali nueiti.

Jungtinės Valstijos į JT Generalinės Asamblėjos sesiją atvykusiai Irano delegacijai įvedė griežtus ribojimus. Pasak JAV valstybės departamento atstovo Tommy Pigotto, delegacijos nariai negalės laisvai lankytis didmeninės prekybos vietose ir prabangių prekių parduotuvėse. „Neleisime, kad Irano režimas sudarytų sąlygas Niujorke apsipirkti savo klerikaliniam elitui, kai iraniečiai kenčia skurdą, griūvančią infrastruktūrą ir didelį vandens bei elektros stygių“, – teigė atstovas.

Irano ir Europos valstybių ministrai antradienį Niujorke surengs derybas dėl Teherano branduolinės programos, pranešė prancūzų diplomatinis šaltinis. Derybos rengiamos, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai nubalsavus už sankcijų Iranui atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

Europos Sąjunga (ES), pasak Europos Komisijos, turėtų greitai ir ryžtingai plėsti savo dronų gynybą. „Naujausi įvykiai rodo, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, – Briuselyje sakė Komisijos atstovas. – Veiksime greitai ir ryžtingai“. Europa turi geros patirties ir jokiu būdų neturėtų būti nuvertinta, „kai kalbama apie mūsų gebėjimus ir gynybos srityje investuoti į inovatyvias technologijas bei jas gaminti“, pabrėžė atstovas.

Naujasis Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa pirmadienį Niujorke išreiškė viltį, kad bus pasiektas saugumo susitarimas, kuris sumažintų įtampą su Izraeliu. Buvęs džihadistas A. al Sharaa surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, o vėliau pasakys kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Tai bus pirmas kartas per dešimtmečius, kai Sirijos lyderis kreipsis į JT Generalinę Asamblėją.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, svarsto įvesti sankcijas visam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Sprendimas dėl sankcijų prieš instituciją turėtų būti priimtas netrukus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šeši su situacija susipažinę asmenys. Tai būtų eskalacija po to, kai Vašingtonas jau pritaikė tikslines sankcijas atskiriems prokurorams ir teisėjams. „Individualių sankcijų instrumentas išnaudotas, – sakė aukštas diplomatas.

Lenkija skelbia atidaranti anksčiau šį mėnesį uždarytą sieną su Baltarusija. Bus atnaujintas traukinių judėjimas geležinkeliais ir atidarytos kelios perėjos, kurios veikė iki šio sprendimo.

Palestiniečių sienų agentūra pranešė, kad Izraelis nuo trečiadienio „iki atskiro pranešimo“ uždaro pagrindinę pasienio perėją tarp okupuoto Vakarų Kranto ir Jordanijos. „Palestiniečių pasienio punktų ir sienų valdymo pirmininkas Nazmi Muhanna (Nazmis Muhana) paskelbė, kad Izraelio pusė mus informavo apie Al Karamos pasienio punkto uždarymą nuo rytojaus, trečiadienio (...) iki atskiro pranešimo abiem kryptimis“, – teigiama pranešime.

Anot Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis „faktinės Moldovos okupacijos“, anot rusų, vien tam, kad respublika ir toliau laikytųsi „rusofobinės politikos“.  Pasak rusų specialiųjų tarnybų, toks scenarijus buvo repetuojamas NATO pratybų Rumunijoje metu ir gali būti įgyvendintas po rugsėjo 28 d. Moldovoje vyksiančių parlamento rinkimų.

Latvijos vyriausybės pozicija dėl palestiniečių valstybės pripažinimo nepasikeitė: Ryga ir toliau pritaria dviejų valstybių sprendiniui, bet kol kas Palestinos nepripažins. Kaip naujienų agentūrai LETA sakė Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Diana Eglitė, pagal bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją Latvija remia dviejų valstybių sprendinį, jei jis būtų pasiektas laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos 2002 ir 2024 metų rezoliucijas.

 Egipto prezidentui Abdelui Fattah al Sisi suteikus malonę, iš kalėjimo paleistas žinomas politinis kalinys Alaa Abdelas Fattah. Jo sesuo Mona Seif antradienį tinkle „X“ paskelbė nuotrauką, kurioje ji apsikabinusi savo brolį. Kitoje nuotraukoje aktyvistas matyti su savo motina. A. Abdelo Fattah advokatas ir keli vyriausybės atstovai pirmadienį pranešė, kad prezidentas šešerius metus kalinamą aktyvistą atleido nuo likusios bausmės.

NATO yra pasirengusi „įbauginti“ Rusiją, kad užkirstų kelią nuolatinėms provokacijoms. Tai spaudos konferencijoje pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, praneša „Sky News“. „Žinoma“, – atsakė NATO generalinis sekretorius į klausimą, ar NATO yra pasirengusi griežtesniam atsakui. „Bet mes visada turime įvertinti situaciją“, – pridūrė jis.

 NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad „dar per anksti spręsti“, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su neseniai Rusijos vykdytais aljanso oro erdvės pažeidimais. „Danai šiuo metu tiksliai vertina, kas įvyko, kad įsitikintų, kas už to slypi. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu. Tad spręsti dar per anksti“, – sakė M. Rutte, pridurdamas, kad apie tai kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke.

Norvegijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Rusija šiemet tris kartus pažeidė Norvegijos oro erdvę, ir pavadino šiuos incidentus „nepriimtinais“. Jos teigimu, balandžio 25 d. Rusijos naikintuvas SU-24 keturioms minutėms buvo įskridęs į Norvegijos oro erdvę, o liepos 24 d. joje tris minutes praleido transporto lėktuvas L410 „Turbolet“.  Visai neseniai, rugpjūčio 18 d., naikintuvas SU-33 Norvegijos oro erdvėje išbuvo vieną minutę.