Užsienis

Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Kashas Patelis penktadienį pranešė, kad Mičigane sulaikyti keli asmenys, įtariami planavę smurtinį išpuolį Helovino savaitgalį. „Šį rytą FTB užkirto kelią potencialiam teroristiniam išpuoliui ir Mičigane sulaikė kelis asmenis, kurie, kaip įtariama, planavo Helovino savaitgalį surengti smurtinį išpuolį“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė FTB direktorius.  K. Patelis kol kas nepateikė daugiau informacijos, teigdamas, kad ji bus paskelbta vėliau.

Suomijos migracijos institucijos atsisakė suteikti prieglobstį 21 metų Rusijos piliečiui Danilui Muchametovui. Šių metų birželio 17 d. jis iššoko iš keleivinio traukinio „Adleris – Kaliningradas“, kai traukinys buvo Lietuvos teritorijoje. Savo pirmąjį interviu apie pabėgimo priežastis ir tai, kas vyko toliau, jis davė „Current Time“. 2004 metais gimęs Rusijos pilietis Danilas Muchametovas iš tranzitinio traukinio Adleris-Kaliningradas pabėgo birželio 17 dieną.

Nyderlandų centristų lyderis Robas Jettenas penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo pergalė rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderį Geertą Wildersą parodė, jog įmanoma įveikti populistines partijas, kurios stiprėja Europoje. „Manau, kad dabar likusiai Europai ir pasauliui parodėme, jog įmanoma įveikti populistinius judėjimus, jei agituosite siųsdami teigiamą žinią savo šaliai“, – teigė R. Jettenas.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

Tanzanijoje per tris dienas trukusius protestus dėl rinkimų žuvo apie 700 žmonių, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė pagrindinė opozicinė partija „Chadema“.  Protestuotojai penktadienį žygiavo į ekonominės sostinės Dar es Salamo centrą, sakė atstovas Johnas Kitoka.  „Šiuo metu mirčių skaičius Dar (es Salame) yra apie 350, o Mvanzoje – daugiau nei 200. Susumavus su skaičiais kitose vietose iš viso yra apie 700 (žuvusiųjų)“, – teigė jis.

Centristinė partija D66 nedidele persvara iškovojo pergalę Nyderlandų pirmalaikiuose rinkimuose, penktadienį savo prognozę skelbia vietos naujienų agentūra ANP. Jos teigimu, šios politinės jėgos surinktas balsų skaičius rodo, jog kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas (Gertas WIldersas) nebegali sumažinti atotrūkio.

Turkijos teismas penktadienį nuteisė aštuonis asmenis dėl sausį prabangiame slidinėjimo kurorte kilusio gaisro, per kurį žuvo 78 žmonės.  Skelbiama, kad tarp nuteistųjų yra ir viešbučio savininkas. Gaisras sausio 21 dieną įsiplieskė populiariame slidinėjimo kurorte Turkijos šiaurėje, kuriame per žiemos atostogas buvo apsistoję daug žmonių, įskaitant šeimas su vaikais.  Incidento, kilusio viešbutyje „Grand Hotel“ Kartalkajoje, metu taip pat buvo sužeista 130 žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

Latvijos parlamento sprendimas pasitraukti iš Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo siunčia „pavojingą žinutę“, penktadienį pareiškė Europos Taryba. Ketvirtadienį dauguma Latvijos deputatų nubalsavo už pasitraukimą iš Stambulo konvencijos, teigdami, kad ji skatina „genderistines“ teorijas ir naujas lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos normas.

 Dešimtys Prancūzijos advokatų pateikė ieškinį prieš teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, kuris kalėjime aplankė buvusį šalies prezidentą Nicolas‘ą Sarkozy. Penktadienį paskelbtame ieškininiame pareiškime 30 advokatų kaltina ministrą šališkumu. G. Darmaninas viešai pareiškė savo „liūdesį“ dėl N. Sarkozy skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Po paskelbimo apie karinių pajėgų sumažinimą Rumunijoje, JAV valdžios pareigūnai NATO sąjungininkėms pranešė apie Vašingtono ketinimus taip sumažinti dislokuotų karių skaičių Bulgarijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį teigė, kad per pirmąjį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Pietų Kinijos jūros, Honkongo ir Sindziango. „Taip pat išreiškėme rimtą susirūpinimą dėl veiksmų Pietų Kinijos jūroje, kaip ir dėl padėties Honkonge ir Sindziango uigūrų autonominiame regione“, – po derybų Pietų Korėjoje žurnalistams sakė S. Takaichi.

Madride (Ispanija) lapkričio 4 d. vyks itin slaptas 35 šalių atstovų susitikimas, kuriame bus sprendžiama, kaip toliau remti Ukrainą. Žiniasklaida skelbia, kad „Norinčiųjų koalcijos“ pasitarimas vyks už uždarų durų, o dalyviams net bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais. Kaip rašo „El Mundo“, susitikimas organizuojamas laikantis griežto slaptumo.

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad netrukus „dvokianti“ Europa mokės jo šaliai už švarų orą, o pats pažadėjo, jog Baltarusija nesikiš į karą, jei nepatirs išorinės agresijos, skelbia „Zerkalo“. Netrukus Europa mokės Baltarusijai už švarų, gryną orą, susidarantį iš šalies miškų ir pelkių – tokią mintį A. Lukašenka išsakė spalio 31 d., lankydamasis Berezinos biosferos draustinyje.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis. „Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu pareiškė, kad bet kokie mėginimai nugalėti Rusiją karine jėga yra pasmerkti nesėkmei. Kalbėdamas pirmojo Tarptautinio Rusijos ir NVS tautų festivalio atidaryme, jis teigė, jog Vakarai siekia suskaldyti šalį ir pakirsti jos vertybinius pagrindus, tačiau esą „tautų brolybė išlieka nesulaužoma“, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vokietijos degalinėje spalio 31 d. nugriaudėjo galingas sprogimas. Per incidentą Kastrope-Raukselyje sužeisti 4 žmonės – du iš jų sunkiai, skelbia „Bild“. Pasak ugniagesių tarnybos atstovo, sprogimas įvyko sunkvežimių remonto dirbtuvėse. Manoma, kad remonto darbų metu užsidegė ir sprogo autocisterna. Dviem sunkiai sužeistiems žmonėms pagalba buvo suteikta įvykio vietoje, jie paruošti transportuoti sraigtasparniu į ligoninę. Dar du asmenys patyrė lengvus sužalojimus.

Estijos kariuomenės vado manymu, šalyje girdisi per daug karo isterijos balsų ir per mažai konstruktyvių, informuotų diskusijų apie dabartinę saugumo padėtį, rašo visuomeninis transliuotojas ERR. „Kalbama, kad kitas (taikinys – ELTA) bus Narva, o tai tik kursto isteriją ir neatspindi realybės. Manau, kad informacinėje erdvėje trūksta tikslumo“, – interviu žurnalui „Sõdur“ sakė Estijos gynybos pajėgų vadas generolas leitenantas Andrusas Merilo.

Izraelis pagal JAV tarpininkaujant pasiektą paliaubų susitarimą į Gazos Ruožą grąžino dar 30 žuvusių palestiniečių palaikų, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė ligoninė.  Nasero medicinos komplekso Kan Junise atstovai AFP sakė, kad „Izraelis perdavė 30 palestiniečių kalinių kūnų pagal mainų susitarimą“. Pagal paliaubų susitarimą Izraelis turi perduoti 15 palestiniečių kūnų už kiekvieną mirusį įkaitą, kuris jam grąžinamas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Rygos Domo aikštėje lapkričio 6 dieną vyks demonstracija prieš pasitraukimą iš Stambulo konvencijos. Kaip pažymi moterų teises ginančios organizacijos MARTA atstovė Beata Jonitė, už pasitraukimą balsavusios partijos neįsiklausė į Latvijos žmones. „Neatgręžkime nugaros Latvijos visuomenei ir kiekvienai smurto aukai. Netoleruokime Konvencijos pasmerkimo. Apginkime savo demokratiją ir žmogaus teises“, – ragino ji.

Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, pasienio punkte „Brestas“ į Lenkiją laukiančių patekti autobusų eilė ėmė staigiai augti, skelbiama „Zerkalo“, remiantis Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos stebėjimo duomenimis. Pagal šios institucijos informaciją, spalio 30 d. 18 val. iš Baltarusijos į Lenkiją išvykti laukė 90 autobusų. Prieš parą eilėje stovėjo 50 autobusų. Spalio 31-osios rytą eilėje laukė 65 autobusai.. Praėjusį penktadienį „Brest“ autobusų spūsties išvis nebuvo.

JAV įvedus sankcijas, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro patiria sunkumų gauti atlyginimą, ketvirtadienį sakė jo advokatas.  G. Petro, jo žmona, vienas jo sūnų ir vidaus reikalų ministras neseniai buvo įtraukti į JAV iždo departamento juodąjį sąrašą. Baltieji rūmai kaltina G. Petro negebėjimu kovoti su narkotikų prekeiviais. Sankcijos įšaldė jų turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neleidžia bendradarbiauti su įmonėmis, susijusiomis su JAV.

Vilniaus, Marijampolės, Klaipėdos ir Šiaulių apkrityse sukčiai įvairiais būdais iš žmonių išviliojo apie 122,5 tūkst. eurų, pranešė policija.  Didžiausią žalą patyrė vilnietis – iš jo per tris mėnesius buvo išviliota beveik 60 tūkst. eurų. Kaip skelbia Policijos departamentas, ketvirtadienį 14.19 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) gavo vyro (gim. 1956 m.) pranešimą. Jis pasakojo, kad nuo sukčių nukentėjo rugpjūčio 1–spalio 27 dienomis.

Lenkijoje siautėjant stiprioms audroms, ketvirtadienio naktį ir penktadienio rytą Lenkijos gaisrininkai reagavo į beveik 1,9 tūkst. iškvietimų, buvo sužeisti septyni žmonės, penktadienį ryte pranešė Lenkijos nacionalinis transliuotojas. Stiprios liūtys ir vėjai, kurių greitis siekė 100 kilometrų per valandą, talžė didžiąją Lenkijos dalį, o labiausiai nukentėjo šalies šiaurės ir vakarų regionai, taip pat centrinės sritys, įskaitant sostinę Varšuvą.

JAV vėl telkia karinę galią Karibų jūros regione – didžiausią nuo Johno F. Kennedy laikų. Donaldo Trumpo administracija dislokuoja įspūdingą karinių jūrų pajėgų kontingentą, oficialiai aiškindama tai kova su narkokarteliais, tačiau ekspertai įspėja: tikrasis tikslas gali būti jėgos demonstravimas Rusijai ir Kinijai. Analitikai neatmeta, kad pasaulis žengia į naują globalios konfrontacijos etapą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį Malaizijoje vyksiančio viršūnių susitikimo metu savo JAV kolegai Pete'ui Hegsethui sakė, kad abi šalys turėtų kurti pasitikėjimą, pranešė Pekinas.

JAV atšaukė planuotą prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Budapešte po to, kai iš Kremliaus sulaukė memorandumo, kuriame išdėstyti bekompromisiai reikalavimai Ukrainos atžvilgiu, rašo portalas „TVP World“, remdamasis penktadienį dienraštyje „Financial Times“ paskelbta informacija.

Rusijos kariuomenėje klesti žiauri „nulinimo“ praktika – kariai kankinami, žudomi ir siunčiami į savižudiškas misijas. Nepriklausomo leidinio „Verstka“ tyrimas atskleidžia, kad vadų įsakymai žudyti savus tapo ne pavieniais atvejais, o sisteminiu reiškiniu. Karių artimieji ir liudininkai pasakoja apie egzekucijas, kankinimų duobes ir kyšius, už kuriuos galima išvengti mirties fronte.

Naktį Rusiją sukrėtė virtinė sprogimų – degė šiluminės elektrinės ir naftos perdirbimo gamyklos. Dronų atakos užfiksuotos keliuose regionuose, tarp jų Oriolo, Jaroslavlio ir Vladimiro srityse. Po smūgių dalyje miestų dingo elektra, o vietos valdžia skelbia apie apgadintą energetinę infrastruktūrą. Remiantis „Telegram“ kanalo „Astra“ duomenimis, dronai užpuolė šiluminę elektrinę Oriolo mieste. Atakos momentas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis.

 Australijos teismas penktadienį buvusiam valstijos įstatymų leidėjui skyrė daugiau nei penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą ir seksualinį priekabiavimą. Naujojo Pietų Velso dešiniųjų pažiūrų politikas Garethas Wardas (Garetas Vordas) liepą buvo nuteistas už dviejų 18 ir 24 metų amžiaus vyrų išnaudojimą nuo 2013 iki 2015 metų.

Pasaulis atsiduria ant naujo branduolinio konflikto slenksčio – vėl tvyro Šaltojo karo nuotaikos. Vos po to, kai Vladimiras Putinas pasigyrė išbandęs naują branduolinę sistemą „Poseidon“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė Pentagonui pradėti savo ginklų bandymus. Ekspertai perspėja – prasideda nauja pavojinga ginklavimosi era, rašo CNN. „Aš įpareigojau Gynybos ministeriją pradėti mūsų branduolinio ginklo bandymus lygiomis sąlygomis su kitomis šalimis“, – pareiškė D. Trumpas.

Rusijos puolimas prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto atskleidė skaudžią Ukrainos problemą – vis labiau juntamą karių trūkumą. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ perspėja, kad po daugiau nei trejų metų karo Kyjivas gali priartėti prie ribos, kai nebeturės pakankamai pajėgų išlaikyti fronto.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad ankstesnė vyriausybė „visiškai sugriovė“ šalies teisingumo sistemą. Interviu „TVP Info“ D. Tuskas teigė, kad jo centristinė Pilietinės koalicijos (KO) vyriausybė tęs sudėtingą teismų nepriklausomybės atkūrimo procesą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad jo šalis jau nustatė prioritetinius naujos „tolimojo nuotolio sankcijų“ bangos, kuri bus įgyvendinta artimiausiu metu, taikinius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis apie tai paskelbė tinkle „Telegram“ po susitikimo su aukščiausiais saugumo pareigūnais, įskaitant SBU vadovą Vasylį Maliuką ir užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Olehą Ivaščenko.

 Izraelis ketvirtadienį pranešė, kad atpažino įkaitų Amiramo Kuperio ir Saharo Barucho palaikus, „Hamas“ grąžintus anksčiau tą dieną.  Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuro pranešime sakoma, kad Nacionaliniam teismo medicinos institutui baigus identifikavimo procesą apie tai buvo pranešta žuvusiųjų šeimoms.  Per „Hamas“ ataką 2023 m. spalio 7 d., išprovokavusią karą Gazos Ruože, teroristai Izraelyje įkaitais paėmė 251 žmogų.

Uragano Melissa aukų skaičius ketvirtadienį padidėjo iki beveik 50, pranešė pareigūnai. Smarki audra nusiaubė Karibų salas ir artėjo prie Bermudų.  Tikimasi, kad Bahamuose potvyniai nuslūgs, nors Kuboje, Jamaikoje, Haityje ir Dominikos Respublikoje gali išlikti aukštas vandens lygis, pranešė JAV Nacionalinis uraganų centras (NHC).  Karibų jūros saloje Jamaikoje „Melissa“ pražudė mažiausiai 19 žmonių, rodo pirmasis oficialus aukų skaičius, jį ketvirtadienį paskelbė informacijos minist...

Latvijos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad šalis pasitrauktų iš Stambulo konvencijos, sutarties dėl smurto prieš moteris prevencijos, nutaręs, kad ji skatina „lyčių teorijas“. Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį. Ketvirtadienio sprendimas priimtas 56 balsais prieš 32, du parlamentarai susilaikė.

Britų karalius Charlesas III atims iš savo jaunesniojo brolio Andrew karališkuosius titulus ir gyvenamąją vietą Vindzore, sakoma ketvirtadienį paskelbtame karališkųjų rūmų pranešime. Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai vėl kilo pasipiktinimas dėl vienos iš pagrindinių liūdnai pagarsėjusio JAV finansininko, lytinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino kaltintojų mestų kaltinimų 65 metų princui. Šis juos neigė.

Ukrainos kariniai vadai ne visada praneša tiesą apie padėtį fronte – taip teigia karo ekspertas Pavlo Narožnyjus, pasak kurio, vadams dažnai paprasčiau nuslėpti nesėkmes nei aiškintis dėl prarastų pozicijų. „Tai vyksta brigadų ir batalionų vadų lygmeniu. Būtent šie lygmenys teikia pranešimus apie padėtį mūšio lauke. Jei prarandama kokia nors pozicija, vadas privalo perduoti informaciją aukštesnei vadovybei.

Rusijos pajėgos surengė masinį smūgį prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą – viena iš atakų pataikė į Sloviansko šiluminę elektrinę. Žuvo mažiausiai du žmonės, dar keli buvo sužeisti, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prieš kelias valandas rusai bombardavo Slovianskos šiluminę elektrinę, žuvo du žmonės. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, skelbia „Ukrinform“. „Prieš kelias valandas buvo smogta Sloviansko šiluminei elektrinei – smūgį sudavė Rusijos bombos.

Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai ketvirtadienį pareiškė, jog branduolinių ginklų bandymai nebus leidžiami jokiomis aplinkybėmis. „Generalinis sekretorius ne kartą tvirtino, kad dabartinė branduolinė rizika jau ir taip kelia nerimą, todėl reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti klaidingą apskaičiavimą ar eskalaciją su katastrofiškomis pasekmėmis (...), branduoliniai bandymai niekada ir jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiami“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterre...

Jungtinės Valstijos gali sukelti naują branduolinių įtampų bangą. „The New York Times“ skelbia, kad Donaldo Trumpo sprendimas atnaujinti branduolinių ginklų bandymus gali tapti pavojingu signalu Rusijai ir Kinijai – esą tai suteiktų joms visišką laisvę daryti tą patį. Ekspertai perspėja: toks žingsnis susilpnintų dešimtmečius galiojusį branduolinio neplatinimo režimą ir dar labiau pagilintų nepasitikėjimą tarp pasaulio galybių.

Netoli Stambulo esančiame mieste sugriuvus pastatui žuvo du vaikai ir jų tėvai, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos, o žiniasklaida teigė, kad šis nelaimingas atsitikimas parodė, jog Turkijoje nepakankamai griežtai kontroliuojamas statybų planavimas. Netoli septynių aukštų daugiabučio Gebzėje, esančioje maždaug už 60 km į rytus nuo Stambulo, kasamas metro tunelis, o žiniasklaida pranešė, kad institucijos buvo įspėtos, jog pastate atsirado įtrūkimų.