Nesakysiu! Nespausiu! Nepervesiu! 

Sukčiai nenustoja skambinti Lietuvos gyventojams ir įtikinėja perduoti slaptažodžius, pinigus ar net banko korteles. Vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį užfiksuota 7,8 tūkst. bandymų išvilioti pinigus iš Lietuvos gyventojų. Sukčiai buvo nusitaikę į beveik 29 mln. eurų. „Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, gyventojai dažniausiai įtraukiami į finansinius nusikaltimus per sukčiavimus.

Skaitmeninė erdvė šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – nuo darbo iki laisvalaikio, nuo apsipirkimo iki bendravimo. Tačiau kartu su technologijų patogumais auga ir rizikos: kibernetinės atakos tampa vis sudėtingesnės, o klaidos – vis brangesnės. Apie tai, kaip Lietuva atrodo šiame kontekste, kokios visuomenės grupės labiausiai pažeidžiamos ir kokį vaidmenį čia gali atlikti verslas, kalbamės su INFOBALT vadovu Simonu Černiausku.

Kibernetinių atakų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, neretai tam yra pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, automatizuoti įrankiai ar robotizuoti skambučiai, kad rinktų duomenis, vykdytų tikslines apgaules, o valstybė stiprina gynybą įstatymais ir technologijomis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) 2024 metais užregistravo net 3 874 kibernetinius incidentus – 63 procentais daugiau nei praėjusiais metais. Per pirmuosius devynis 2025-ųjų mėnesius situacija pasikeitė: užfiksuoti 2 302 incidentai, tai 15 procentų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2 725 atvejai). Šis teigiamas pokytis siejamas su šį rudenį Lietuvoje pradėtu taikyti automatizuotu kenksmingų svetainių blokavimu.

Lietuviai vis drąsiau į kasdienybę įsileidžia dirbtinį intelektą (DI) – juo naudojasi ne tik kasdienybėje, bet ir darbe. DI tampa patogiu įrankiu kiekvienam, tačiau kartu išryškėja ir problema, kad ne visi atsakymai yra patikimi, o gebėjimo kritiškai vertinti rezultatus dar trūksta.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad technologijos tampa neatsiejama senjorų kasdienybės dalimi. Nors dalis jų vis dar vengia technologijų dėl baimės suklysti ar pakliūti į kibernetinių sukčių pinkles, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių atranda skaitmeninio pasaulio privalumus – naudojasi kasdienėmis paslaugomis, bendrauja su artimaisiais, domisi naujienomis.

Kibernetiniai sukčiai vis dar randa naujų būdų, kaip apgauti žmones, ypač vyresnio amžiaus asmenis. Aferistai ne tik siunčia melagingas žinutes, bet ir skambina telefonu bei apsimeta artimaisiais, banko darbuotojais ar net teisėsaugos pareigūnais. Sukčių tikslas visada tas pats – gauti asmeninę informaciją ir išvilioti pinigus. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ragina visus gyventojus būti atidžius ir laikytis esminių patarimų.

Siekdama didinti valstybės kibernetinį saugumą ir visuomenės atsparumą, Krašto apsaugos ministerija pradeda plačią komunikacijos kampaniją „Nesakysiu! Nespausiu! Neperversiu!”. Jos metu gyventojus įvairiais būdais pasieks informacija, kaip apsisaugoti susidūrus su sukčiais.  „Valstybės kibernetinis saugumas labai priklauso nuo gyventojų sugebėjimo atpažinti grėsmes ir tinkamai reaguoti.

Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį iš viso registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Daugiau negu pusę visų atvejų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing). Tiesa, sukčiavimo atvejų skaičius auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sukčiai pinigus, asmens duomenis, prieigas prie banko sąskaitų išvilioti bando apsimesdami mokesčių inspektoriais, bankų darbuotojais ar investavimo konsultantais.