„WHY AI“ mokymų įkūrėjas ir dirbtinio intelekto treneris Antanas Bernatonis atkreipia dėmesį, kad ši technologija turi dvejopą vaidmenį: ji leidžia saugumo specialistams aptikti grėsmes, bet kartu suteikia pranašumų ir kibernetiniams nusikaltėliams. Dėl to svarbu nuolat tobulinti DI naudojimo įgūdžius ir mokytis atpažinti įtartinas veiklas.
Dirbtinis intelektas kasdienybėje: kaip lietuviai jį naudoja
Dirbtinis intelektas vis plačiau taikomas tiek kasdienėje, tiek verslo aplinkoje. Pasak DI trenerio, žmonės jau nebe tik pasyviai susiduria su dirbtiniu intelektu socialiniuose tinkluose, bet ir patys jį naudoja savo reikmėms. „Lietuviai šiandien DI renkasi ne tik vietoje „Google“ paieškos, bet ir prašo jo pagalbos ruošiant darbus – nuo pardavimų užduočių iki ataskaitų rengimo. Itin įdomu stebėti kelionių planavimą su DI, nes žmonės patiria visiškai kitokias kelionių patirtis“, – pastebi specialistas.
Dvejopas DI vaidmuo kibernetinėje erdvėje: apsauga ir grėsmės
Dirbtinis intelektas kibernetinėje erdvėje atlieka dvejopą funkciją. „Teigiama pusė yra ta, kad saugumo specialistai pasitelkia DI aptikti įtartinas veiklas ir greičiau reaguoti į grėsmes, nes DI sistemos sugeba peržiūrėti milžiniškus srautų ar prisijungimų duomenis ir akimirksniu pastebėti anomalijas, kurias žmogus gali praleisti“ – pasakoja A. Bernatonis.
Kita vertus, technologiją išnaudoja ir kibernetiniai nusikaltėliai. Jie generuoja sukčiavimo laiškus (angl. phishing) ir net automatizuoja atakas, kurios prisitaiko prie aukos veiksmų. „Atsirado „anūko 2.0“ schema, kai auka sulaukia skambučio su tariamo giminaičio balsu, kuris dramatišku tonu maldauja skubios finansinės pagalbos. Kadangi DI generuotas balsas skamba beveik įtikinamai, per pastaruosius metus tokių atvejų skaičius išaugo net dešimteriopai“ – dalinasi DI treneris.
Žmonėms svarbu atpažinti apgaulės signalus. Bernatonis įspėja, kad jei žinutė ar skambutis kelia neįprastai stiprų spaudimą ir prašo atlikti įtarimą keliančius veiksmus, pavyzdžiui, atskleisti PIN kodą ar pervesti pinigus, verta suklusti. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į techninius požymius – nesinchronizuotas lūpų judesys vaizdo skambutyje ar šiek tiek „metalinio“ tembro balsas gali išduoti DI klastotę“ – dalinasi įžvalgomis jis.
Kokia yra dirbtinio intelekto ateitis?
Mokymų įkūrėjas neabejoja, kad per artimiausius kelerius metus DI vaidmuo kibernetinėje erdvėje tik dar labiau išaugs. „Jau dabar net apie 66% organizacijų prognozuoja, kad būtent dirbtinis intelektas artimiausiu metu darys didžiausią įtaką kibernetiniam saugumui“, – dalijasi A. Bernatonis. Anot jo, DI stebės sistemas 24/7, mokysis atpažinti naujus atakų būdus ir akimirksniu neutralizuos galimas grėsmes tokiu greičiu, kokiu žmogus pats nepajėgtų.
Kodėl būtinas DI raštingumas ir švietimas visuomenėje?
Kadangi dirbtinio intelekto įrankiai tampa plačiai prieinami, visuomenės raštingumas – būtinas. A. Bernatonis pastebi, kad žmonės linkę pervertinti DI galimybes, todėl dažnai supainioja patarimą su faktu ir praleidžia tam tikrus netikslumus. „Didžiausia naujokų klaida – per daug pasitikėti pirmaisiais DI atsakymais ir priimti juos net nepatikrinus“ – pabrėžia jis. Tai reiškia, kad švietimas turi apimti ne tik įrankių valdymą, bet ir kritinio vertinimo įgūdžius.
Specialisto nuomone, Lietuvoje dirbtinio intelekto raštingumo dar trūksta. „Viešajame sektoriuje šis potencialas menkai išnaudojamas: tik apie 15% institucijų taiko DI sprendimus, o daugeliui valstybės tarnautojų trūksta atitinkamų kompetencijų ir mokymų“ – dalinasi įžvalgomis A. Bernatonis. Dėl šios priežasties jis įkūrė dirbtinio intelekto agentūrą, kuri siekia, jog kiekvienas žmogus išnaudotų DI technologijas, atitinkančias tiek asmeninius poreikius, tiek įmonės procesus.
DI treneris taip pat pastebi, kad žinių stokoja ir vyresnio amžiaus žmonės bei tie, kurie nesusiduria kasdien su technologijomis. „Atotrūkis jaučiamas ir regionuose, nes mažesniuose miestuose ar kaimuose gyvenantys žmonės turi mažiau galimybių susipažinti su naujausiomis DI tendencijomis“ – pastebi A. Bernatonis. Jo nuomone, švietimo iniciatyvos būtinos visoms grupėms: nuo mokymų programų, supažindinančių jaunimą su DI pagrindais, iki perkvalifikavimo ar tęstinių mokymų dirbantiems asmenims ir net specialių kursų senjorams. „Tik padidinus DI raštingumą, visi gyventojai galės jaustis užtikrintai naudodami įvairias technologijas ir jų teikiamomis galimybėmis, o ne baimintis kibernetinių sukčių apgaulių“ – teigia specialistas.
Dirbtinis intelektas Lietuvoje jau kuria apčiuopiamą vertę kasdienybėje ir versle, tačiau kartu reikalauja kritiško naudojimo. Jo dvejopas vaidmuo kibernetinėje erdvėje reiškia, kad technologiniai sprendimai turi eiti išvien su aiškiomis saugumo taisyklėmis. Dėl to prioritetu tampa DI raštingumas: mokėjimas tiksliai formuluoti užduotis, tikrinti gautą informaciją ir atpažinti apgaulės signalus. Galiausiai, nuoseklus švietimas bei bendradarbiavimas tarp viešojo sektoriaus, verslo ir švietimo įstaigų gali padėti pilnavertiškai išnaudoti DI potencialą ir sumažinti kibernetinių atakų rizikas. Toks požiūris leidžia neatsilikti nuo inovacijų ir kurti saugesnę bei stipresnę skaitmeninę aplinką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
