Kartų skirtumai skaitmeniniame pasaulyje: nuo pasitikėjimo iki pažeidžiamumo

Skirtingos kartos – skirtingi pasitikėjimo šaltiniai

Tyrimai rodo, kad vyresni nei 55 metų žmonės naujienas dažniausiai sužino iš televizijos, radijo ar spaudos, o jaunesni (15–24 m.) – iš socialinės žiniasklaidos. Tai lemia ir pasitikėjimo skirtumus: vyresni dažniau remiasi oficialiais šaltiniais, o jaunimas – savo socialiniais tinklais ir nuomonės formuotojais.

„Vyresnės kartos labiau pasitiki institucijomis, jaunesnės – virtualiomis bendruomenėmis. Iš to kyla skirtingos klaidos: vieni labiau pasiduoda autoritetams, kiti – grupės nuomonei,“ – sako A. Diržytė.

Jaunesni žmonės dažniau dalijasi informacija, net kai šaltinis nėra patikimas, o vyresni linkę manyti, kad pažįstamas ar oficialus kanalas savaime garantuoja teisingumą. Todėl visos kartos rizikuoja – tik skirtingais būdais.

Kaip kartos viena kitą papildo

Pasak Aistės Diržytės, skirtingos kartos turi skirtingas stiprybes, kurias galima derinti. „Vyresni sukaupę daugiau žinių, geriau atpažįsta akivaizdžiai klaidinančius teiginius ar istorinius netikslumus. Jaunesni – technologiškai laisvesni ir greičiau randa informaciją. Kartu jie galėtų būti stipri komanda“, – sako psichologė.

Visoms amžiaus grupėms būdingas vadinamasis „iliuzinės tiesos efektas“ – kuo dažniau girdime teiginį, tuo labiau jis atrodo teisingas. Vyresni dažniau patiki pasikartojančiu melu, o jaunimas – dažniau jį išplatina, nes gyvena nuolatinio informacijos dalijimosi aplinkoje.

„Vyresniems žmonėms kartais sunkiau prisiminti, iš kur kilo žinutė, o jauni pervertina savo gebėjimą atskirti melą nuo tiesos. Jie drąsesni, bet kartais ir mažiau atsargūs,“ – aiškina A. Diržytė.

Skirtingi įgūdžiai – skirtingos grėsmės

Kibernetiniai sukčiai puikiai išnaudoja šiuos skirtumus. Vyresni žmonės dažniausiai tampa telefoninių, techninio palaikymo ar „loterijos“ apgavysčių aukomis, kai sukčiai apsimeta institucijų atstovais ar žaidžia žmonių pasitikėjimu. Jaunesni dažniau nukenčia nuo internetinių sukčiavimų – netikrų el. parduotuvių, investicijų, pažinčių ar darbo pasiūlymų schemų.

Tyrimai rodo, kad apie ketvirtadalis jaunų (18–29 m.) suaugusiųjų yra praradę pinigų dėl apgavysčių internete, o tarp vyresnių nei 65 metų tokių atvejų – apie 15 proc.Vyresni taip pat dažniau patiria „techninio palaikymo“ apgavystes, kai tariami IT specialistai įtikina sumokėti už neegzistuojančias paslaugas ar suteikti prieigą prie kompiuterio. Tuo tarpu socialiniai tinklai tapo pagrindiniu įrankiu siekiant jaunų aukų – beveik 40 proc. jų patiriamų apgavysčių prasideda „Instagram“, „Facebook Marketplace“ ar pažinčių platformose.

„Jaunesni internete aktyvesni, todėl natūraliai rizikuoja dažniau. Vyresni – mažiau pasitiki savimi technologijose, todėl gali patikėti netikru ‘banko’ ar ‘valstybės institucijos’ skambučiu. Kiekvienas turi savo akląją zoną,“ – sako moteris.

Ką kartos gali išmokti viena iš kitos?

Aistės Diržytės teigimu, stipriausias ginklas prieš dezinformaciją – bendradarbiavimas tarp kartų „Vyresni gali iš jaunimo pasimokyti technologinio smalsumo – kaip tikrinti šaltinius, kaip atpažinti netikrą paskyrą. Jaunimas – iš vyresniųjų kritinio mąstymo ir kantrybės atsirenkant informaciją,“ – pabrėžia pašnekovė ir priduria, kad atsparumą informacinėms grėsmėms stiprina bendravimas – kai šeimos ar bendruomenės atvirai kalbasi apie matytą turinį, dalijasi patirtimi ir įspėja vieni kitus. Tokie mažos apimties „tikrinimo ritualai“ – paprasti, bet veiksmingi.

„Kai šeimoje ar mokykloje susitariama trumpam stabtelėti ir pasitikrinti faktus prieš dalijantis informacija, klaidų rizika stipriai mažėja“, – teigia A. Diržytė.

Kaip emocijos silpnina mūsų budrumą internete

Kiekvieną dieną mūsų dėmesį užplūsta dešimtys žinučių, antraščių ir įspėjimų, raginančių veikti „čia ir dabar“. Tačiau, pasak psichologės Aistės Diržytės, stipriausia mūsų apsauga slypi ne technologijose, o mąstyme. „Kibernetinis saugumas prasideda ne nuo slaptažodžių, o nuo proto būsenos. Kai pavargstame ar patiriame stresą, mūsų mąstymas tampa reaktyvus – tada lengviausia manipuliuoti,“ – aiškina A. Diržytė.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad žmogaus protas veikia dviem režimais – „greituoju“ (intuityviu, emociniu) ir „lėtuoju“ (analitiniu, apmąstančiu). Kasdien dažniausiai remiamės greituoju – jis taupo laiką, bet informacinių grėsmių akivaizdoje tampa Achilo kulnu.

Kai pavargstame ar nerimaujame, suaktyvėja smegenų migdolinis kūnas, siunčiantis signalą „pavojus!“, o analitinis centras trumpam „nutyla“. Dėmesys susiaurėja, sprendimai priimami impulsyviai.

„Tokioje būsenoje žmogus greičiau paspaus įtartiną nuorodą ar patikės gąsdinančia naujiena, nes smegenys reaguoja į emociją, o ne į turinį,“ – akcentuoja psichologė.

Aistė Diržytė pabrėžia, kad atsparumą galima stiprinti paprastais kasdieniais įgūdžiais:

• Sąmoninga pauzė – prieš reaguojant į skubų pranešimą, sustoti ir kelis kartus giliai įkvėpti;
• Emocijų stebėjimas – jei naujiena kelia pyktį ar baimę, pirmas žingsnis nėra dalintis, o pasitikrinti;
• Emocinė higiena – riboti informacijos srautą ir leisti protui pailsėti nuo nuolatinio triukšmo.

„Emocija yra signalas, ne įrodymas. Jei mokame sustoti ir patikrinti, ką ji mums sako, tampame atsparesni manipuliacijai,“ – sako Aistė Diržytė.

Kasdieniai įpročiai, stiprinantys psichologinį atsparumą

Kritiškai mąstyti įmanoma tik tada, kai protas ramus. Anot Aistės Diržytės, emocinė pusiausvyra – tai ne prabanga, o mūsų kasdienio saugumo dalis. „Kibernetinė gynyba prasideda nuo vidinės ramybės. Kai mokame sustoti, įkvėpti ir stebėti, kas vyksta mūsų mintyse, tampame mažiau pažeidžiami informaciniame sraute,“ – pasakoja A. Diržytė.

1. Rytas be triukšmo. Pirmosios 20 minučių po pabudimo lemia visos dienos emocinį toną. „Jei rytą pradedame nuo žinučių ar naujienų, smegenys iškart įjungia budrumo režimą. Leiskite sau pabusti tyliai – be telefono, be skubėjimo. Tai padeda nervų sistemai išlaikyti balansą,“ – pataria specialistė. 

2. Sąmoningo kvėpavimo pauzės Susidūrę su emocinga naujiena ar skubiu pranešimu, sustokite bent 20 sekundžių. Įkvėpkite 4 sekundes, iškvėpkite 6.Tokios trumpos pauzės, anot neuromokslininkų, sumažina streso hormonų lygį ir grąžina racionalų mąstymą.

3. Informacijos dieta. Per daug naujienų – kaip per daug cukraus. Pasirinkite kelis patikimus šaltinius ir tikrinkite juos kelis kartus per dieną, o ne kas valandą. Tyrimai rodo, kad taip emocinis nuovargis sumažėja iki trečdalio.

4. Emocijų stebėjimas. Jei naujiena kelia pyktį ar baimę – sustokite. „Paklauskite savęs: kas nori, kad aš taip jausčiausi? Vien emocijos įvardijimas – ‘jaučiu pyktį’, ‘jaučiu nerimą’ – mažina jos intensyvumą ir įjungia logiką.

5. Pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite. Trumpas gyvas pokalbis – vienas efektyviausių būdų sumažinti informacinį nerimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, aptariantys naujienas su kitais, du kartus rečiau patiki klaidingais teiginiais. „Gyvas ryšys grąžina saugumo pojūtį. Vienas prasmingas pokalbis gali veikti stipriau nei bet kuris nusiraminimo pratimas,“ – teigia psichologė.

6. Vakaro tyla. Valanda be sensacingų naujienų prieš miegą – tai proto higiena. Ji mažina kortizolio lygį, atstato dėmesio kontrolę ir gerina miego kokybę.„Diena, pradėta ir užbaigta ramiai, sukuria psichologinį imunitetą. Ramus protas – pati tvirčiausia ugniasienė,“ – pabrėžia A. Diržytė.