Komentarai ir analizė

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti? Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje.

Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? Kad darbo rinka yra aktyvi, rodo ir viešoje erdvėje girdimos „darbuotojų medžioklės“ ir „karo dėl talentų“ temos. Į užburtą talentų paieškos ratą neretai įsisuka tos organizacijos, kurios tik praradusios darbuotoją skuba ieškoti jo kompetencijas atitinkančio pakaitalo.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Kuo skiriasi tautų apsisprendimo judėjimai Katalonijoje, Kryme, Kosove, Kvebeke ir Škotijoje? Kodėl Vakarai laiko Krymo balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos negaliojančiu, bet pripažino Kosovo nepriklausomybę? Šie klausimai gali pasirodyti sudėtingi – ypač tiems, kurie Šaltojo karo metais agitavo už pavergtųjų tautų teises. Patogiausias būdas atsakyti į šiuos klausimus yra pasižiūrėti į moralinį bei istorinį kontekstą.

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose.

Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties gerinimą. Nors nėra abejonių dėl to, kad skurstančiaisiais reikia pasirūpinti, tačiau nederėtų pamiršti ir viduriniosios klasės – bet kurios ekonomikos stuburo ir vartojimo variklio.

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos numylėtoms įmonėms galioja tie patys įstatymai kaip ir visiems mirtingiesiems. Gaila, šią konstitucinę vertybę Lietuvos valdžiai turi priminti Briuselis. Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti. Pirma, kas mokės 28 mln.

Lietuvoje absoliuti dauguma gyventojų (97 proc.) naudojasi mobiliaisiais telefonais. Išmaniuosius telefonus yra pasirinkę kiek daugiau nei pusė, tai yra, apie 56 proc. šalies gyventojų. Dėl itin didelio funkcionalumo ir greičiausio bei paprasčiausio kelio į interneto erdvę išmaniųjų telefonų skvarba artimiausiu metu tik spartės. Skaičiuojama, kad išmanųjį telefoną naudojame vidutiniškai daugiau nei 100 kartų per dieną.

Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono melodijų, kol atsilaisvins mokesčių konsultantas ir paaiškins painias įstatymo nuostatas, su kuriomis susiduriate bandydami pateikti deklaraciją? Gal „užlūžus“ sistemai nerimaujate, ar nepateikus deklaracijos laiku neprisidarysite rūpesčių? O gal, kaip ir daugi...

Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos. Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę.

Rusija turėjo visus reikiamus ginklus užpulti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel – daugybę vogtų elektroninių laiškų ir dokumentų iš šios šalies parlamento ir kanclerės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU). Selektyviai juos suredagavęs ir nutekinęs, Kremlius būtų parodęs, kaip politikai vykdo politiką: kuria intrigas, apsimetinėja ir niekšiškai elgiasi. Rinkėjai būtų buvę šokiruoti. Panašiai buvo sužlugdyta kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton kampanija.

Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti, ką šiuo klausimu galėtume daryti geriau.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį.

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją patikrinti į Teisingumo ministeriją. Pasitikrino. Ir čia nieko naujo. Idėja vis dar prieštarauja Konstitucijai. Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, vien savo atsiradimu ši idėja jau daro žalą valstybei ir Lietuvos, kaip investicijoms draugiškos šalies, įvaizdžiui.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis straipsnis būtent jums, nes Lietuva ir vėl įsisuka į infliacijos verpetą, koks buvo prieš krizę. Statistiką vedantis EUROSTAT paskelbė, kad rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje akseleravo iki senai regėtų 4,6 proc. (panašiai buvo tik 2007 – 2009 ir 2011 metais) ir buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai. Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip. Bet čia panašumai ir baigiasi.

Kaip jaunam žmogui būdingas polinkis matyti supaprastintą juoda-balta vaizdą, taip pat, matyt, yra ir jaunai valstybei, ypač – jos valdžiai. Lyg ir metas būtų išaugti iš „visi verslininkai – vagys ir oligarchai“, „visi darbdaviai – išnaudotojai“, „visi pardavėjai – sukčiai“ lygio mąstymo, bet niekaip nepavyksta. Kad nepavyksta, rodo valdžios teisės aktų pakeitimo iniciatyvos, akivaizdžiai „subalansuotos“ tik „vagims, sukčiams ir išnaudotojams“. Štai du pavyzdžiai.

Kainos kyla. Ir prekių, ir paslaugų. Šią tendenciją jau aptarinėja ne tik gyventojai, bet oficialiai pripažino ir Statistikos departamentas, ir Lietuvos bankas. Atrodė, daugelis žinojo ir buvo nusiteikę tam, jog Lietuvai atsidūrus bendroje rinkoje ir euro zonoje kartu su kitomis Europos valstybėmis vyks konvergencijos procesas – mūsų prekių bei paslaugų kainos nori nenori priartės prie kitų šalių kainų. Ir priartėjo.

Ypatingai lauktas Europos centrinio banko (ECB) susitikimas, kuris nuo vasaros pradžios įkvėpė daugybę spekuliacijų ir spėliojimų, kas bus toliau su finansų rinkomis, vėl nieko nedavė. Sprendimų ir informacijos apie dėliojamus planus stoka tik dar labiau įaudrino investuotojus ir spekuliantus, o tai nulėmė ir taip brangaus euro kilimą kitų valiutų atžvilgiu. ECB susimoka už neveiksnumą Per ECB vadovo Mario Draghi kalbą euras JAV dolerio atžvilgiu pakilo daugiau nei 1 proc.

Penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ žurnalistas Raigardas Musnickas, kalbindamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, išryškino valdančiosios koalicijos problemišką situaciją, socialdemokratų laikyseną ir Seimo darbą netrukus prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Nyksta Lietuva. Jauni išvažiuoja, niekas vaikų negimdo, net ir tie, kurie lieka čia. Būdama Lietuvoje vis girdžiu tokius ir panašius padejavimus. Liūdna, bet tikrai galiu pasakyti, kad mūsų šalis nėra išskirtinė.  Visose Europos šalyse pastebima tendencija, kad moterys gimdo mažiau vaikų, todėl dauguma jų jau ėmėsi priemonių gimstamumo skatinimui.

Prieš daugiau nei savaitę publikavome jonaviečio studento komentarą apie tai, kad visą vasarą prekybos centre „Maxima“ kasininku dirbęs vaikinas sulaukdavo aplinkinių žmonių neigiamų reakcijų ir patyčių. Komentaras sulaukė milžiniško kiekio reakcijų feisbuke, o vienas vaikinas, prisistatęs Karoliu, ryžosi papasakoti savo istoriją. Vaikinas pasakoja, kad studijuodamas dirbo pačius įvairiausius darbus: nuo sunkių darbų „Senukuose“ iki tualetų valytojo darbo.

Dažnai mūsų šalyje ekonominės, socialinės ar politinės problemos yra laikomos išskirtinėmis. Manoma, kad svetur gyvenimas užtikrintai gerėja, o situacija Lietuvoje išlieka nepavydėtina. Tačiau užtenka pabendrauti su kolegomis, dirbančiais kitose Baltijos šalyse, ar atsiversti jų vietinę spaudą kad suprastum, jog daugelis aktualių probleminių klausimų yra tokie pat visose trijose valstybėse.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Tik vienas aukšto lygio krepšininkas, trumpas atsarginių žaidėjų suolas, ūgio trūkumas. Taip galima apibūdinti Izraelio rinktinę, su kuria šiandien Europos čempionato rungtynėse jėgas išbandys Lietuvos krepšininkai. Lietuviai, turintys nepalyginamai galingesnę sudėtį, tiesiog privalo įveikti varžybų šeimininkus. Kitu atveju mūsiškiai užsitrauktų didelę gėdą. Izraelio krepšininkai itin graudžiai atrodė pirmajame mače, kai net 48:69 nusileido italams.

Jonavietis studentas Žilvinas Galimovas vasarą praleido ne ilsėdamasis, tačiau dirbdamas – jaunas vaikinas įsidarbino prekybos centre „Maxima“ Plento gatvėje. Sulig nepastebimai prabėgusia vasara taip pat nepastebimai baigėsi ir mano darbas kasininku-pardavėju (konsultantu (asistentu) savitarnoje) prekybos centre "Maxima". Šiek tiek - apie darbą, pirkėjus, sukauptą patirtį, atlyginimą ir puikų bendradarbių kolektyvą.

Nuolat spausti varžovus, taip pat ir visoje aikštėje, žaisti labai greitai ir tokiu būdu varginti gruzinus, neįsivelti į jų lėtą, pozicinį žaidimą. Spėju, kad būtent šiuos dalykus akcentuos savo auklėtiniams Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis prieš šiandien vyksiančias pirmąsias Europos čempionato rungtynes su Gruzijos komanda. Gruzinai nuostabiai atrodė kontrolinėse rungtynėse. Iš devynerių jie laimėjo net septynerias.

Ūkio ministerija skelbia, kad per šių metų pirmą pusmetį pavyko sumažinti administracinę naštą verslui 1,3 mln. eurų. Labiausiai administracinę naštą sumažino pati Ūkio ministerija, supaprastinusi viešųjų pirkimų procesus. Prie administracinės naštos mažinimo reikšmingai prisidėjo ir Statistikos bei Muitinės departamentai. Administracinė našta – nėra visa valdžios uždėtų reguliavimų našta, o tik ta jos dalis, kuri susijusi su įvairiausios informacijos pateikimu valdžios institucijoms.

Vaiko pinigų reikia Lietuvai. Ne tik vaikams, jų tėvams, šeimoms. Lenkijos pavyzdys – akivaizdi nuoroda Lietuvos politikams kuo greičiau imtis šio žingsnio, kuris kaimynų šalyje jau tapo ir ekonomikos postūmiu, ir davė socialinių, demografinių problemų sprendimo akivaizdžių rezultatų. Patys lenkai dar neapibendrino išvadų apie vaiko pinigų mokėjimo pasekmes, tačiau jų skelbiama statistika ir gyventojų vertinimai – įkvepiantys.

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai. Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015-ųjų sausio. Į tokias aukštumas jį stumtelėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen kalbos Džeksone (JAV) vykusiame pasaulio ekonomikos simpoziume. Įdomu tai, kad šie, itin daug įtakos pasaulio ekonomikai turintys žmonės, konferencijoje atsisakė kalbėti apie ateities planus ir ypač daug dėmesio skyrė praeities pasiekimams suvaldant finansų krizės pasekmes.

„Sodra” pranešė gerą naujieną, kad Lietuvoje kilo atlyginimai. Tačiau vos tik padangėje pasirodo spindulėlis optimizmo, jį iš karto lyg šikšnosparniai savo šešėliais puola dengti politikai. Kad tik spindulėlis nepasiektų žemės ir nepraskaidrintų liūdnos kasdienybės. Apie ką kalbu? Vos tik pasiekė žinia, kad atlyginimai auga, tą pačią dieną Seimo nariai „sužibėjo“ užregistruodami projektą didinti mokesčius ir įvesti progresinio pajamų mokesčio tarifą.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Jungtinei Karalystei ir Europos Sąjungai (ES) dėliojant skyrybų planą, pasigirsta vis daugiau kalbų apie šio sprendimo pasekmes. Akivaizdu: jas pajus tiek gyventojai, tiek ir šalies ekonomikai itin reikšmingas finansų sektorius. Londono turimą pasaulio finansų centro titulą be skrupulų jau matuojasi kiti didieji Europos miestai. Nors praėjo daugiau nei metai nuo precedento neturinčio įvykio – šalies sprendimo palikti Bendriją, – dar nėra jokio konkretaus plano, kas bus daroma toliau.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

Pasibaigus dar vienam politiniam sezonui, prasminga apibendrinti viešosios politikos pasiekimus Lietuvoje. Nors nemažai Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbų dar tik pradėta vykdyti, galima vertinti ir pradinius rezultatus. Įdomu, kaip valdančiajai daugumai sekėsi įgyvendinti „labai didelius pokyčius“, kuriuos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai žadėjo pavasario sesijos metu.

Nors iki lemtingo JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimo liko daugiau nei mėnuo, finansų rinkų dalyviai jau dabar užgniaužę kvapą dėlioja ateities scenarijus. Nerimauti juos verčia per paskutinį susitikimą paskelbta naujiena apie sąlyginai greitai prasidėsiantį 4,5 trln. JAV dolerių vertės obligacijų balanso mažinimą. Iki šiol tokio precedento, kuomet iš rinkos ištraukiama tokia didelė suma, istorijoje nebuvo.

Socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis atsakė komentatoriams, kurie tikina, kad reforma „didins turtingųjų pajamas“. „Turtingųjų“ – aš tai gal sakyčiau, daug uždirbančių – pajamų nedidinsime. Mes tik dalinai sumažinsime jiems tenkančią mokestinę naštą. Tai skirtingi dalykai. Dabar prie esmės. Ką siūlome? Siūlome įvesti vadinamąsias „Sodros“ lubas daug uždirbantiems. Lubas tiems, kurių algos siekia 120 vidutinių darbo užmokesčių ir daugiau.

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje cukraus mokesčio. Nes cukraus suvartojame 22 procentais daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos. Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį.

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, kodėl iš šios įmonės patys atėmė galimybę konkuruoti perspektyvioje srityje ir atidavė kitai valstybinei institucijai. Dabar priimtina tampa tik Registrų centro elektroninių sąskaitų sistema, į kurią nuo liepos varu varomas viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantis verslas.

Lietuvos ekonomika išlieka įjungusi aukštesnę pavarą. Nors likusią šių metų dalį gali būti nelengva išlaikyti tokį patį augimo tempą, bendra ekonominė situacija šalyje rodo aiškius pakilimo ženklus. Vis dėlto, didžiausia vidutinio laikotarpio rizika išlieka per menkas ekonomikos potencialo augimas. Į priekį stumia eksportas Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo 3,9 proc.

Lietuva vis tvirčiau jaučiasi tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, o šalies viduje kylanti ekonominių vertinimų kreivė parodo vis didesnį rinkos dalyvių optimizmą ir teigiamus lūkesčius dėl ateities. Po energingo šuolio pirmąjį ketvirtį, Lietuvos ekonomika nepraranda pagreičio. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas Lietuvoje išaugo 3,9 proc.