Komentarai ir analizė

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Kaukės daro represijas anonimiškomis. Tereikia jas nuplėšti, ir diktatūra turi veidą: asmens, kurį galima priversti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tokia yra nauja pamoka Baltarusijoje, kur protestuotojos plešia balaklavas OMON'o pareigūnams nuo galvų. Paprastas nepaklusnumo veiksmas aukštyn kojomis apverčia jėgos dinamiką. Taip nutinka, kai OMON'ininkas (regis, paprastai tai būna vyras) trumpam atsiduria mažumoje.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau politiniame gyvenime – visiška ramybė.  Ar partijos tokios tikros dėl savo lyderystės, kalbėjome su politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi. Laba diena. Tai iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau tylu, ramu.

Nors ir šiandieną Lietuvoje egzistuoja žmonių gyvenimo lygio skirtumai, vieni gyvena geriau, kiti – prasčiau, retai kada pagalvojame, kokios gyvenimo sąlygos buvo praeityje. Pavyzdžiui, kaip prieš kelis šimtus metų gyveno paprasti žmonės – valstiečiai? Skaitytojui, bandančiam tai įsivaizduoti, greičiausiai atsiveria niaurus ir tamsus vaizdinys. Dėl to jis labai neklysta.

Prasidėjęs ruduo apmalšino investuotojų entuziazmą, o vasaros pabaigoje naujus rekordus fiksavęs JAV rinkų indeksas „S&P 500“ pirmosiomis rugsėjo savaitėmis atsitraukė nuo aukštumų. Korekciją paskatino pastebimai atpigusios technologijų sektoriaus įmonių akcijos. Ar ši trumpalaikė korekcija nepakeis vasarą vyravusios augimo tendencijos, gali priklausyti ir nuo to, ar iki metų pabaigos pavyks sukurti vakciną.

Visi Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai sulaikyti arba išvaryti iš šalies, išskyrus Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič. Kokių dar veiksmų imsis Aleksandras Lukašenka? Kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriumi Šarūnu Liekiu.

Antikūnai – tai imuniniai baltymai, parodantys šeimininko imuninio atsako į infekciją evoliuciją. Antikūnus galima išmatuoti jautriais ir specifiškais metodais o tyrimų rezultatai parodo esamą ar buvusią infekciją. Jei organizme yra pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, jie gana greitai užblokuoja pakartotinio užsikrėtimo galimybę ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė, kad liepos mėnesį Lietuvoje buvo daugiau parduota beveik visų alkoholio rūšių, išskyrus spirituoto vyno. Daugiausiai augo stipraus alkoholio pardavimai – net 42,6 proc. Dviženkliais skaičiai didėjo ir putojančio vyno – 22,5 proc., vyno iki 8,5% stiprumo – 16.2 proc., alaus – 16.1 proc. pardavimo augimas.  Per pirmus septynis šių metų mėnesius daugiausiai lietuviai didino vyno iki 15% stiprumo pirkimus. Pastarojo pardavimai padidėjo 15,7 proc.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

Nors koronaviruso pandemija yra vienas didžiausių iki šiol žmonijai kilusių iššūkių, yra sričių, kurioms pasaulinis protrūkis turėjo teigiamą poveikį. Viena jų – elektroninė prekyba. Prognozuojama, kad pasaulio elektroninės prekybos rinka šiemet išaugs trečdaliu – nuo 1,8 trilijono JAV dolerių 2019 m. iki 2,4 trilijono šiais metais.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

Politikams JAV nepavyko susitarti dėl tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių, tad prie šio klausimo jie turės grįžti rudeniop. Dėl šio ir kitų nepalankių veiksnių doleris pastaruoju metu silpnėja. Euro zonos šalių rodikliai parodė gilų nuosmukį, tačiau koordinuotas ES finansinis atsakas į pandemiją investuotojams teikia užtikrintumo ir lemia euro stiprėjimą. Tuo metu taurieji metalai toliau kursto investuotojų aistras – ilguoju laikotarpiu auksui prognozuojama 3,4 tūkst.

Bandymas atsisakyti didelių globos namų vaikams ir neįgaliesiems vyksta jau šeštus metus, tačiau informacijos daug, o procesas sudėtingas, todėl daug kam gali būti sunku susiorientuoti, kas čia vyksta ir kodėl. Dėl šios priežasties norėčiau paprastai ir, kiek įmanoma, trumpai paaiškinti, kas yra globos namų pertvarka ir kodėl tai nėra „globos namų uždarymas“, kaip kartais klaidingai teigiama.

Kaimyninėje Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas aršiai dorojosi su gatves užplūdusiais protestuotojais. Valdžiai skelbiant triuškinamą pergalę rinkimuose – žmonės gatvėse stojo į kovą su OMON‘ininkais. Bet Lukašenkos pajėgos guminėmis kulkomis, dujų granatomis ir net taranuodami minią per kelias valandas ją išvaikė. Plačiau apie Baltarusijos prezidento rinkimus ir situaciją pas mūsų kaimynus kalbamės su politologu Linu Kojala.

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių.

Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse. Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones.

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai suvaldant koronaviruso protrūkį ir skatinant ekonomiką, finansų sektoriaus atsparumas ar tiesiog sėkmė – tai dar ilgai bus aktuali tema ieškant veiksnių, kurie lėmė, kad Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko bene mažiausiai visoje Europoje.

Ką jūs veikėte prieš ketverius metus? Nenuostabu, jei nepamenate, ir man sunku prisiminti. O ką jums žadėjo prieš ketverius metus? Tikėtina, tai irgi užsimiršo. Ir kaip visgi patogu, kad užsimiršo, nes kai kurie politikai nepraleisdami progos tuo naudojasi rinkėjams ant lėkštelės kaip naują patiekalą siūlydami vakarykščius pietus. Net ne juos, dar blogiau – bando naujose rinkimų programose įbrukti tai, ką žadėjo įgyvendinti prieš ketverius metus.

Demokratiją lengva laikyti savaime suprantamu dalyku. Žvelgiant iš kairės, jos principai atrodo menkas figos lapelis imperializmui ir kitų formų nesąžiningumui. Tiesa yra pramanas. Svarbiausia – klausimai dėl galios ir identiteto. Konfliktas yra neišvengiamybė. Teisingumas reiškia, kad silpnieji galiausiai tampa pranašesni už stipriuosius. Abstraktūs klausimai dėl sąžiningumo gali palaukti, tikriausiai amžinai. Žvelgiant iš dešinės, kritika atrodo panašiai nyki.

Kol valdžia ruošiasi apribojimams, finansų ekspertai džiaugiasi mūsų ekonomikos rezultatais. Dabar jie bene geriausi Europoje. Tiesa, dalis ekonomistų rudenį įžvelgia ir grėsmių. Kokios gi grėsmės gali kamuoti Lietuvos ekonomiką, paklausėme ekonomisto Žygimanto Maurico. Sveiki, pone Mauricai. Buvo paskelbta antro ketvirčio BVP (Bendrojo vidaus produkto – red. past.) statistika ir Lietuva atrodo bene geriausiai visoje Europoje.

Vos prieš metus, bet tarsi kitoje epochoje – dar ikipandeminiame pasaulyje – vasara neabejotinai buvo geidžiamiausias metas atostogoms. Šiemet COVID-19 kėsinosi į šio sezono patrauklumą žmonėms tikintis, kad galbūt vėliau viruso plitimas bus suvaldytas, ribojimų mažės, o kelionės bus atnaujintos. Tačiau vis grėsmingiau skambant įspėjimams apie antrąją pandemijos bangą, panašu, kaip tik skubama atsipalaiduoti ir spėti pailsėti dar iki rudens.

Blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė grąžina prievolę dėvėti apsaugines veido kaukes viešose uždarose vietose. Kaip veiks ši taisyklė ir kokių papildomų priemonių reikės imtis, jei daugės susirgimų? Ar gali keistis Seimo rinkimų tvarka? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavaduojančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi Sveiki.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus dvi partijos – valstiečiai žalieji ir konservatoriai-krikdemai – toli atitrūko nuo kitų varžovų ir kovoja dėl pirmos vietos. Tai rodo atlikta bendrovės „Vilmorus” naujausia apklausa. Kas lemia tokį atotrūkį ir kas dar gali iš esmės keistis, klausėme bendrovės „Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio. Sveiki, jūsų naujausia apklausa rodo, kad dvi pirmaujančios partijos – valstiečiai ir konservatoriai – atitrūko toli nuo savo varžovų.

Kiek trapi yra Rusija? Valdant Vladimirui Putinui šis klausimas atrodo gana nereikšmingas. 10-o dešimtmečio neramumai, kai maištingi regionai įprastai ignoruodavo Kremliaus instrukcijas ir net kalbėdavo apie savo ambasadas ir valiutą, tėra tolimi prisiminimai. „Valdžios vertikalė“, kai vykdomi iš aukščiau gauti nurodymai, yra svarbiausias V. Putino politinio modelio bruožas. Tačiau institucijos ir procesai Rusijos federalinėje sistemoje, kaip ir jos rinkimai, yra apgaulingi.

Pirmadienį vakare sutrikus Registrų centro aptarnaujamai e. sveikatos sistemai, Lietuvoje veikiančios daugiau nei 1300 vaistinių antrą dieną iš eilės susiduria su sudėtingais iššūkiais aptarnaujant pacientus. Įprastai kiekvieną dieną vaistinėse su e. receptais įsigyjama apie 50 tūkst. vnt. vaistų. Susiklosčius neeilinei situacijai, antrą dieną iš eilės gyventojų su e. receptais vaistinės aptarnauti negali, nes prisijungti prie e. sveikatos sistemos nėra galimybių.

Pandemija ir karantinas ne tik priminė svarbiausias asmeninių finansų pamokas, bet ir pakoregavo šių metų atostogų planus. Didžioji dalis gyventojų atostogas šiemet leis Lietuvoje ir ne paslaptis − taip ketina sutaupyti. Ko svarbu nepamiršti per šios vasaros „artimas“ atostogas, kad finansinė padėtis išliktų sveika, o ir mes patys būtume pailsėję? Iki šių metų lietuviai kasmet keliaudavo vis daugiau ir intensyviau.

Artėjant antrojo metų ketvirčio įmonių rezultatų skelbimui, ir JAV, ir Europoje prognozuojama, kad įmonių pelnai gali mažėti iki 50 proc. Nepaisant to, JAV ir Europos ekonomikose toliau stebimi atsigavimo ženklai, o tokios įmonės, kaip „Amazon“ ar „Tesla“ fiksuoja naujus akcijų kainų rekordus. Kinijos ekonomika vis labiau įsibėgėja, ir šalies akcijų biržas pastaruoju metu yra užplūdusi euforija. Geromis naujienomis pasidalino ir kelios Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos bendrovės.

Lietuvos verslas piktinasi negaunantis valstybės žadėtos paramos. Reikšdami pasipiktinimą, šią savaitę į gatves išėjo turizmo verslo atstovai. Paklausėme, ko ketina imtis naujasis ūkio ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Laba diena. Ministre, kaip čia nutiko? Šitoje pozicijoje ministravo jūsų sūnus Mindaugas, vėliau jūsų bendrapavardis Virginijus, jaunimas išsilakstė ir tenka jums stoti prie šitos vagos. Tai ką – jaunimas nieko nepadarė? Sveiki, gyvi.

„Įsisukus į tokį darbų tempą su nusivylimu turiu konstatuoti, kad nebespėju visko padaryti, ką norėjau, patarėjai nespėja apžioti visų dalykų“, – 2019-ųjų gruodį atvirame pokalbyje su Britanijos lietuviais Londone pripažino prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė dėl to sulaukęs ir prezidento Valdo Adamkaus pastabų, kai aplankė jį pasveikinti gimtadienio proga. „V. Adamkaus žodžiai skambėjo maždaug taip: „Ką jūs darote?!“ – atviravo G. Nausėda. Iki šiol daug diskutuojama apie prezidento stilių.

Po metų darbo atsiskaitydamas Lietuvos gyventojams prezidentas Nausėda tikina esantis kitoks nei jo pirmtakai – esą stengiasi kalbėti su žmonėmis neįžeidinėdamas ir pagarbiai.  Prezidentas savo darbais didžiuojasi ir išskiria tik vieną klaidą – ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą. Visgi politologai  pasigenda griežtesnio šalies vadovo žodžio.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Po karantino daugeliui pacientų sunku ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinti gydymo įstaigai. Visgi, medikai atvirai dalijasi savo nuomone, panašu, kad gyvenimas greitai į ankstesnes vėžes negrįš, nes antra koronaviruso banga greičiausia kils ir Lietuvoje. Už ką gi mes mokame privalomąjį sveikatos draudimą, kas laukia Lietuvos dar šiemet ir ką reikėtų žinoti pacientams, aiškinamės su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Vladimiras Putinas turi pasirinkimą. Tai – daugiau, negu Rusijos žmonės turėjo per tuščią balsavimą dėl konstitucijos pataisų. Vis dėlto pasidžiaugęs savo pergale Rusijos lyderis grįš į savo kabinetą Kremliuje – ir prie klausimo, ką daryti su Kinija. Daug metų Rusija vengė imtis spręsti šią problemą.

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Įvertinus Covid-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti, kad turi puikų gelbėjimosi ratą – „Rail Baltica“ projektą, kuris netrukus vien į Lietuvos ekonomikos kraujotakos sistemą turėtų „įpilti“ apie pusę milijardo eurų.  Didelės investicijos lauktų ir Latvijos bei Estijos ekonomikų, tik reikia pasiskubinti pereiti prie realių darbų įgyvendinimo.

Europos Komisijos publikuotoje 2019 metų Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos būklės ataskaitoje skelbiama – lietuviai yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle visoje ES. Atliktas tyrimas parodė, kad vos 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą įvertino gerai arba labai gerai, kai ES vidurkis yra net 70 proc. Toje pačioje ataskaitoje pažymima, jog, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos sveikatos apsaugai skiriamas finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,5 proc. BVP.

Mėnesius besitęsęs karantinas paveikė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir mūsų psichinę sveikatą. Tyrimai fiksavo panikos ir nevilties bangas, pakilusius pykčio ir streso lygius. Kaip susitvarkyti su besitęsiančiu stresu, o gal net ir pirmaisiais depresijos požymiais, klausiame psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Šiuo metu 7 iš 10 lietuvių pasitiki policija. Šis pasitikėjimo skaičius nuolat auga ir per keliolika metų kone padvigubėjo. Ir likimo ironija. 2020 metais, kuomet visuomenė ją ginančiais pareigūnais pasitiki rekordiškai, atsirado spaudimas atsiprašyti. Už ką, manęs klausė dažnas kolega? Kasdien rizikuojantis gyvybe. Kuris kasdien, užverdamas namų duris, atmintyje išsineša vaiko šypseną ir artimo žmogaus rūpestingą žvilgsnį. Tai jį šildo sunkiausiomis tarnybos akimirkomis.