„Labai svarbu, kad dabar karantino suvaržytas Lietuvos verslas tinkamu metu gautų reikiamą impulsą augti. Taigi kartu su teikiama parama rengiamės ir verslo plėtrai pasibaigus karantinui. Jau dabar turime rasti būdų, kaip skatinti valstybės ilgalaikį augimą, didinti ekonominį ir socialinį atsparumą, rengtis skaitmeninei pertvarkai – tam svarbu skatinti eksportą ir kartu pritraukti investicijų.
Jei Lietuva nenori likti vidutinių pajamų spąstuose, turime persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ir skaitmeninės bei ir inovatyvios pramonės kūrimą, siekti aktyvesnio mokslo ir verslo atstovų bendradarbiavimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Pernai Pasauliniame inovacijų indekse, kuriame vertinamas išlaidų inovacijoms dydis, Lietuva užėmė 40-ąją vietą iš 131 – tai rodo, kad šalyje nemažai investuojama į inovacijas, tačiau, palyginti su kitomis šalimis, jų sukuriama ir įdiegiama nedaug. Pasak ministrės, Lietuva per ketverius metus turi pakilti bent iki 35-osios vietos, o iki 2030-ųjų metų kartelę kilstelėti dar aukščiau.
Nepaisant pandemijos, praėję metai Lietuvos eksportuotojams buvo gana sėkmingi, todėl reikia visokeriopai stengtis, kad eksportą padidinusios įmonės išlaikytų jo mastą, o eksporto kryptys turi būti labiau diversifikuojamos. Taip pat ministrė pabrėžia keitimosi informacija tarp užsienyje veikiančių verslą skatinančios organizacijos „Versli Lietuva“, komercijos atašė ir diplomatinių atstovybių svarbą.
Lietuvos startuolių ekosistemos plėtra yra vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijos ministerijos strateginių veiklos prioritetų. Todėl „Versli Lietuva“ turi gerinti veiklos sąlygas startuoliams ir pritraukti jų iš užsienio. Taip pat būtina stiprinti ir didinti su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra dirbančių startuolių skaičių. Šiuo metu šalyje tokių turime vos 5 proc.
Ministrė pabrėžė, kad svarbu skatinti verslumą regionuose, ugdyti moksleivių ir jaunimo verslumą, stiprinti bendradarbystės centrų „Spiečius“ plėtrą. Šiemet, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, planuojama įsteigti dar šešis naujus „Spiečius“ Utenoje, Birštone, Plungėje, Rokiškyje, Ukmergėje ir Visagine.
Siekiant užtikrinti palankias sąlygas verslui, ketinama mažinti reguliavimo naštą ir šalinti biurokratines kliūtis. Viena iš „Verslios Lietuvos“ užduočių galėtų būti didesnis įsitraukimas į verslo aplinkos gerinimą. Šiuo metu pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaitos valdžios reguliavimo naštos įvertį Lietuva iš 141 šalies yra 85 vietoje.
Lietuvos ekonominių interesų stiprinimas pasaulyje, investicijų pritraukimas, inovacijų politika, valstybės paslaugų skaitmenizavimas ir biurokratinių kliūčių verslui mažinimas – svarbiausi ministrės A. Armonaitės politiniai prioritetai.
