Komentarai ir analizė

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas, rašoma pranešime spaudai. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.

Bet kas, abejojantis JAV įsipareigojimais Europos saugumui, turėtų pasižiūrėti neryškius žalsvus vaizdo įrašus iš pratybų „Swift Response“ pradinės fazės manevrų, praeitą savaitę vykusių Estijoje. 400 JAV karių iš 82-osios oro desantininkų divizijos 11 valandų skrido nesustodami iš Fort Brago bazės, kad naktį nusileistų su parašiutais. Jie susijungė su panašia bataliono dydžio kovine grupe, atskraidinta iš Lietuvos.

Kas keli metai Lietuvą sukrečia medikų savižudybės. Kiekviena tokia mirtis, nepriklausomai nuo to ar tai medikas, ar ne medikas yra didžiulė netektis, kurios galima būtų išvengti. Nepaisant to, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka labai aukštas. Savižudybė, ar tiksliau ėjimas iki jos, yra sudėtingas ir neretu atveju ilgas procesas. To proceso metu žmogus dažniausiai stengiasi apie savo sudėtingą situaciją siųsti ženklus aplinkiniams, tikėdamasis pagalbos ir paramos.

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Jau tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad LVŽS bene vienintelė partija, turinti frakciją Seime, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako už tradicinę šeimą. Mūsų pareiga rūpintis, kad ji būtų valstybės pamatas, puoselėjamas ne kaip kažkoks nykstantis dalykas, o kaip dominuojantis ir tuo garantuojantis valstybės ateitį bei išlikimą. Manau, kad visi matėte, kaip per praėjusius ketverius metus dėjome pastangas, kad šeimoms būtų kuo palankesnės sąlygos gyventi ir kurti savo ateitį Lietuvoje.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei? Ne, tokių dalykų jums girdėti neteko – nes pati mintis, kad Rusija galėtų surengti sėkmingą įtakos operaciją JAV kino pramonės širdyje, atrodo verta pajuokos.

Visi žinome, kad be kitų būdų, virusas plinta ir lašeliniu būdu. Juk tam ir nešiojame kaukes, laikomės atstumų, kad seilių dalelės nepasiektų kito žmogaus. Tuo tarpu, mūsų Vyriausybė su savo ekspertais ir toliau imituoja, kad seilėse viruso nėra. Ir dar didesnė svetima gėda apima suvokus, kad pandemijos kontekste, XXI informaciniame amžiuje, alternatyvaus testavimo srityje, nuo labiausiai išsivysčiusių šalių atsiliekame daugiau nei metais.

Vis garsiau viešojoje erdvėje aptariami tvarumo, energinio naudingumo bei su tuo susijusių sąnaudų klausimai turi įtakos ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pastebima, kad gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Finansiniai sukčiai šiemet tapo gerokai aktyvesni ir godesni. SEB banko statistika rodo, kad per tris pirmus šių metų mėnesius jie iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,1 milijono eurų. Palyginimui, per visus praėjusius metus sukčių padaryta žala siekė 2,1 mln. eurų. Kokių pagrindinių taisyklių reikėtų nepamiršti, kad išvengtume sukčiavimo internete? Pandemija padarė didelę įtaką daugelio žmonių gyvenimui, daug veiklos paskatino perkelti į internetą. Sukčiai tuo piktnaudžiauja.

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes visi dūsome, nuo jo žodžių prarasdavo savo niūriuosius kerus. Profesoriaus dėstomas dalykas vadinosi „Ūkinio mechanizmo tobulinimas“ (ko gero, jis pats ir sugalvojo šį naujovišką kursą). Tobulinimą K. Glaveckas vaizduodavo tokiais žodžiais, su tokia galia, kad sovietinė tikrovė suduždavo į šipulius.

Lietuvos BVP 2021 metų pirmą ketvirtį buvo 1 proc. didesnis negu prieš metus. Toks pokytis gerokai viršijo ankstesnę mūsų prognozę. Šalies BVP jau viršijo lygį, buvusį prieš pandemiją, o metinis pokytis pirmą ketvirtį veikiausiai vėl buvo vienas geriausių Europos Sąjungoje. Kad ir kaip stebintų, tačiau antro karantino metu ekonomikos augimas tik paspartėjo – pirmą ketvirtį, palyginus su ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos BVP pasistiebė 1,8 procento.

Lietuvos ekonomika nesiliauja stebinti ir nuginkluoja net užkietėjusius pesimistus. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo net 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kitaip sakant, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį. Kokie veiksniai lėmė tokią sėkmės istoriją? Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais.

Esame taške, kai turime pasirinkti mokestinius pakitimus lemsiančius kitų metų tendencijas, kurios iš esmės paveiks mūsų tautiečių verslo vystymo patrauklumą. Daug diskutuojama apie dividendus ir pelno mokestį. Estija, Latvija ir nesenai Lenkija pasuko keliu, kur uždirbtas pelnas apmokestinamas tik tada, kai akcininkas išsiima pinigus vartojimui arba kitoms investicijomis per išmokamus dividendus. Lietuva liko sala dėl šio svarbaus sprendimo ir jis sulaukia pasipriešinimo.

Atrodo, jog pagaliau vakcinacija įsibėgėja, ir jos tempai leidžia tikėtis, kad pagrindinius tikslus – visuomenės imunitetą iki rudens, matomai, pasieksime. Kuo daugiau vakcinuojame, tuo daugiau šeimos gydytojų sulaukia įvairių klausimų iš savo pacientų. Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įdarbina savo pinigus investuodami. Panašu, kad šią tendenciją spartina ir jaunimas. Remiantis naujausiais „Swedbank“ duomenimis, jaunuoliai nuo 18 iki 25 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje aktyviai renkasi investuoti į fondus ir vertybinius popierius.  Lietuvos jaunimas investavo daugiau nei 6 mln.

Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. Viena teorija – kad Vladimiras Putinas gavo, ko norėjo. Visgi jis neužsitikrino svarbiausio praktinio savo darbotvarkės punkto: skubiai reikalingo susitarimo dėl Krymo aprūpinimo vandeniu, kuris laikotarpiu iki okupacijos buvo gaunamas iš Ukrainos. Atrodys prastai, jeigu Rusijos didysis geopolitinis trofėjus taps dykuma ir praras gyventojus.

Palaukęs kelis mėnesius, Sveikatos apsaugos ministras pagaliau kažką rado. Na nes prieš tai daug ko nerado. Nerado pandemijos valdymo atmintinės, komunikacijos strategijos, net savo paties rengto pandemijos valdymo plano nerado. Ir staiga pagaliau surado. Tiksliau – rado, kad nerado. Labai laukiau, kol mane pareigose pakeitęs ministras „apšils kojas“, pažins sistemą ir pagaliau pademonstruos lyderystę bei pristatys kokią nors iniciatyvą, apie kurią bus galima diskutuoti.

Įsigydami automobilį visi be išimties susiduriame su klausimu apie šio pirkinio finansavimo būdus – už automobilį mokėti savo lėšomis, rinktis lizingo paslaugą ar reikiamą sumą pasiskolinti. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ir automobilio finansinis lizingas, ir paskola yra paplitę ir gyventojų naudojami automobilio įsigijimo būdai, tačiau verta žinoti detales, kuris būdas kada yra palankesnis.

Daug dirbti, dar daugiau taupyti ir išeiti į „pensiją“ sulaukus 30-ties kai kam gali skambėti kaip svajonių gyvenimo scenarijus. Dar prieš dešimtmetį užsienyje išpopuliarėjusios FIRE arba finansinės laisvės, ankstyvos pensijos (angl. Financial Independence, Retire Early) judėjimo atgarsiai girdimi ir Lietuvoje. Tiesa, girdėti ir skeptikų balsai, kad dėl sunkiai pasiekiamos galimybės nebedirbti sulaukus 30-ties ar 40-ties neverta aukoti šiandienos poreikių karštligiškai taupant.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Naujų atvejų prognozės Lietuvoje rodo, kad didinant vakcinavimo tempus atokvėpio nuo didelio naujų atvejų skaičiaus galime tikėtis birželio mėnesį. Tačiau pilnai atpalaiduoti daugumą ribojimų bus galima tik paskiepijus daugiau nei 70 proc. visos šalies gyventojų. Optimistiniu scenarijumi, tai būtų galima pasiekti dar liepos mėnesį.

Mes nesuprantame Rusijos žodžių ir nesipriešiname jos poelgiams. Ką daro Vladimiras Putinas? Šis klausimas neduoda ramybės sprendimų priėmėjams Berlyne, Briuselyje, Londone, Vašingtone ir kitur.

Sisteminė mokesčių sistemos peržvalga ir galima pertvarka sulaukia daug suinteresuotų grupių dėmesio. Ne išimtis ir galimas pelno mokesčio pakeitimų klausimas, kuris trečiadienį bus svarstomas Mokesčių pertvarkos grupės susitikime. Plačioji visuomenė, remdamasi komunikacine prasme labai patrauklia idėja, jog pelno mokestis turėtų būti mokamas tik tada, kai jis paskirstomas, ganėtinai aktyviai pasisako už šį kelią, Lietuvoje vadinamą estiškuoju.

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Praėjusiais metais būstą su paskola įsigyjantys gyventojai reikšmingai padidino pradinio įnašo sumą – ji išaugo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė vidutinę 23 tūkst. eurų sumą, rodo „Swedbank“ duomenys, rašoma pranešime spaudai. Visgi, jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis.

Balandžio 8 d., ketvirtadienį, šešėlinė Vyriausybė svarstė Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir nutarimu teikia pastabas I. Šimonytės ministrų kabinetui. „Valdantieji turėtų mažiau rūpintis kosmosu bei visą dėmesį skirti Lietuvos žmonėms.

Stalino Sovietų Sąjunga namuose kalbėjo apie komunizmą, bet svetur praktikavo kapitalizmą. Ji pardavinėjo pagrobtus meno kūrinius, medieną ir grūdus Vakarų šalims, dažniausiai žiūrėdavusioms pro pirštus į faktą, kad ši pelninga prekyba dvokia nusikaltimais ir melu, taip pat yra permerkta krauju ir ašaromis. Kinijos komunistų partija irgi laikosi leninizmo kaip veiksmingos politinės organizacijos doktrinos, bet atsikratė neįgyvendinamų marksistinės ekonomikos idėjų.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Praėjusią savaitę buvo skelbtos kelios geros žinios, kurios palies kiekvieno kišenę artimiausius kelis metus. JAV paslaugų pasitikėjimo indeksas pakilo iki 63,7 punkto, o balandžio 2 dieną buvo paskelbta, kad tose pačiose valstijose per kovo mėnesį į darbą naujai buvo priimta 916 tūkst. žmonių.  Šie skaičiai daugeliui nieko nesako, bet jie yra labai svarbūs. Visų pirma, vartotojų, žmonių, kurie perka prekes, optimizmas pakilo į aukštį, kurio nebuvo 40 metų.

Prezidento autoritetas visuomenėje ir tarp valdančiųjų vis silpsta. Politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, kad jau prieš rinkimus buvo galima nuspėti, kad Gitanas Nausėda bus vienas silpniausių prezidentų. Tokį teiginį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Šią savaitę mes išgirdome apklausų duomenis, kur buvo klausiama, kas Lietuvoje buvo geriausias prezidentas.

Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti. Šio dešimtmečio grėsmės – daug didesnės, susijusios su elektronais, o ne atomu, smegenų pajėgumu, o ne šiurkščia jėga.

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.

Euro zonos ekonomika pernai krito net 6,8 proc. ir stipriai atsiliko nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose ekonomika smuko 3,5 proc. Europoje taip pat išryškėjo ir didžiuliai skirtumai tarp šalių, pavyzdžiui, Lietuvos BVP susitraukė vos 0,8 proc., kai Ispanijos ekonomika smigo net 11 proc.

Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai negu baimintasi, būstas neatpigo.

Nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos, įsigaliojus Europos Sąjungos direktyvai, Lietuvoje buvo uždrausta prekiauti cigaretėmis su pridėtiniais skoniais. Buvo siekiama sumažinti cigarečių patrauklumą pradedantiesiems rūkaliams bei tiems, kuriems nepatogus degančio tabako kvapas maskuojamas papildomais skoniais ir kvapais. Taip pat buvo bandoma išvengti ribojimų, nes Pasaulinė vien mėtinių cigarečių rinka, pagal IMARC Group duomenis yra vertinama beveik 90 mlrd.

28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Tai reiškia, kad asmeninių finansų iššūkiai moterims tampa ypač reikšmingi sunkmečio ir krizių akivaizdoje.  Tai parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Finansinė nepriklausomybė arba finansinis saugumas reiškia kelis svarbius dalykus.

Nežinia ar kas galėtų pavydėti XVIII Vyriausybei. Ji pradėjo darbą pandemijos įkarštyje su valstiečių Vyriausybės palikta skyle biudžete. Todėl, bet koks Vyriausybės darbų per pirmuosius šimtą dienų vertinimas turi pradėti nuo objektyvaus pastebėjimo, kad situacija nėra lengva. Tačiau, Ingridos Šimonytės Vyriausybė nuo pat pradžia užduoda aiškų stagnacijos ir daugelio atveju, pastebimo silpnos ministrų kompetencijos toną. Stagnacija pastebima dėl atsakomybės stokos.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Patvirtintas beveik 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas JAV įkvėpė investuotojus, o akcijų rinkas paskatino šturmuoti naujas aukštumas, rašoma pranešime spaudai.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” mėnesio viduryje priartėjo prie simbolinės 4000 punktų ribos, kurios dar niekada nebuvo kirtęs. Europoje žadama toliau taikyti skatinančią pinigų politiką, tuo metu Kinijos valdžia imasi pastangų tvariam augimui akcijų rinkose užtikrinti.

Gavę neplanuotus 10 tūkst. eurų pajamų, žmonės pirmiausia juos skirtų savo namų remontui, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui.

Sprendimas iškviesti Caroline Wilson į Kinijos užsienio reikalų ministeriją turėjo įbauginti. Britanijos ambasadorė gavo pylos už paskelbtą straipsnį, kuriuo buvo palaikoma žiniasklaidos laisvė.

Pirmojo karantino metu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl pagrindinių grėsmių jų turtui atskleidė, kad žmonės dažniausiai baiminasi vagysčių (43 proc.) ir gaisro keliamo pavojus (38 proc.). Be to, net 2 iš 3 gyventojų tuo metu tikėjosi, kad dėl pandemijos vagysčių skaičius padidės.

Pamenate, kaip prieš keletą metų Putino ruporai aiškino, kad Lietuva yra tik dalis Lietuvos, kažkur apie Šiaulius ir Kauną, o Klaipėda – Rusijos dalis, Vilnius – padovanotas Baltarusijos. Girdint ministrės iniciatyvas dėl valstybės teritorijos skaldymo pagal tautinių mažumų kalbas, norom nenorom suklūsti, ar Putino svajonės kartais nepateko į liberalų ir jų įkaitais tapusių konservatorių darbotvarkę.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant pandemijos iššūkių, daugėjo aukštesnius atlyginimus gaunančių gyventojų, rašoma pranešime spaudai. Palyginti su 2019 m. spalio mėnesio duomenimis, pernai Lietuvoje gerokai – net beveik 9 proc. punktais sumažėjo gaunančių daugiau nei mėnesinį minimalų atlyginį, bet mažiau nei 800 eurų darbuotojų dalis. Beveik 1 proc. punktu mažesnė buvo ir 801–1000 eurų gaunančių darbuotojų dalis. Tačiau sparčiai – net 4 proc.