Sveikata

Krūties vėžys nepaiso amžiaus ir socialinės padėties, tačiau gydytojai apgailestauja šiandien negalintys vienodai efektyviai padėti visoms susirgusioms moterims. Laukiama, kada taps prieinamas individualizuotas gydymas, ypač esant itin agresyvioms vėžio formoms. Dabartinę situaciją iliustruojančia istorija pasidalino Simona, kuri krūties vėžio diagnozę išgirdo po savo 45-ojo gimtadienio praėjus kelioms dienoms.

Įtarus širdies nepakankamumą taikomi modernūs diagnostikos metodai, nustačius ligą, skiriamas inovatyvus gydymas. Tačiau vien modernių metodų ir vaistų nepakanka, būtini ir paciento gyvenimo būdo pokyčiai. Ar gydymas bus sėkmingas, labai svarbus paciento ir gydytojo tarpusavio pasitikėjimas, kuo šiandien gali pasidžiaugti ne vienas Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Širdies nepakankamumo kabineto, įkurto gydytojos kardiologės Virginijos Ežerskienės, lankytojas.

Padidintas kraujo spaudimas (arterinė hipertenzija) – daugelio gyventojų problema. Dažnas į tai moja ranka ir nenori nieko girdėti apie vaistus. Deja, nemaža dalis žmonių išvis neįtaria, kad serga arterine hipertenzija. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi dalinasi būdais, kaip sumažinti kraujo spaudimą be vaistų.

Viena pavojingiausių ir net mirtimi pasibaigti galinčių nelaimių namuose – kūdikio užspringimas. Tokiu atveju, patariama skubiai kviesti greitąją pagalbą. O kol laukiama medikų, galima atlikti keletą veiksmų, kurie padėtų išgelbėti kūdikio gyvybę. Kaip tą padaryti – žiūrėkite straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše. Užspringimų tipai Užspringimai gali būti dviejų tipų.

Po Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) reorganizacijos Palangos savivaldybei sunerimus dėl mieste teikiamų paslaugų užtikrinimo, ketvirtadienį sutarta, kad kurorto ligoninėje, be kitų medicinos paslaugų, chirurgijos profilio paslaugos bus užtikrintos ištisus metus. Tuo metu KUL iki kitų metų vasaros įsipareigojo parengti gydytojus, kurie nuolat dirbtų Palangos Skubios pagalbos skyriuje.

Vienas didžiausių sveikatos priežiūros ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklų „Antėja“ su pasididžiavimu atvėrė duris į naują modernią laboratoriją Kaune. Ši laboratorija, galinti kasdien atlikti daugiau nei 300 000 laboratorinių tyrimų ir apdoroti 30 000 mėginių per dieną, iš naujo apibrėš medicininės diagnostikos standartus, sako įmonės direktorius Vidas Gedutis.

Lietuvoje šiemet iš viso užregistruoti 36 legioneliozės atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, daugiausia atvejų – 17 – užfiksuota Vilniaus regione, 8 – Kaune, 5 – Klaipėdos regione, po 2 legioneliozės atvejus registruota iš Marijampolės, Panevėžio ir Utenos regionuose. Pasak centro specialistų, ši liga dažniau registruojama tarp vyrų ir vyresnio amžiaus asmenų: tarp susirgusiųjų buvo 23 vyrai ir 13 moterų, 72 proc.

Skelbia gerą naujieną – nuo kitų metų pasitikrinti dėl vieno iš dažniausių vėžių galės daugiau moterų. Nors dažnai vis dar galvojama, kad krūties vėžiu jauname amžiuje nesergama, realybė byloja ką kita. Todėl moterys raginamos nedelsti tikrintis vos pajutus menkiausią nerimo signalą. Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Deja, nuo šios ligos miršta nemažai moterų – kasdien po vieną dvi.

Rudens pradžia mus lepino saulėtomis ir šiltomis dienomis, tačiau su atvėstančiu oru ir mažėjančia natūralia šviesa artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.

Sąnariai endoprotezuojami juos pažeidus sunkioms ligoms arba traumoms, kai sąnarys nebegali tinkamai funkcionuoti, judesius lydi nuolatinis skausmas. Tačiau atsiradus pirmiesiems skausmams ir nustačius sąnarių pažeidimus dar nereiškia, kad juos būtina endoprotezuoti. Pirmiausia taikomi kiti, vadinamieji konservatyvūs gydymo metodai (mankštos, fizinio krūvio korekcija, fizioterapinės procedūros, vaistai nuo skausmo ir uždegimo, injekcijos ir kt.

Pradėjo veikti nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Užimtumo tarnybos specialistų sukurta vieno skambučio paslauga. Ji padės gyventojams, kurie kreipiasi telefonu į šių įstaigų konsultacijų centrus, atsakymus į rūpimus klausimus gauti greičiau ir efektyviau. Abi institucijos nusprendė supaprastinti konsultacijų procesą telefonu.

Stebint Lietuvoje augantį sergamumą kokliušo infekcija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad ši liga daugiausia plinta tarp vaikų. Pasak jos, tai lemia nepakankamos vakcinavimo apimtys. „Vakar dienos duomenimis, kokliušo turime 600 atvejų, didžioji dalis sergančių – vaikai iki 17 metų“, – LRT radijui teigė NVSC epidemiologė, pažymėdama, kad apie 30 proc. jų sudaro maži vaikai, kuriems ši infekcija ypač pavojinga.

Atėjus šaltesniems orams, sveikatos priežiūros specialistai sulaukia vis daugiau nusiskundimų dėl slogos ir komplikacijų. Taip pat jie, pastebi, kad dažnas į slogą numoja ranka – esą, anokia tai liga. Tačiau kai kuriais atvejais negydoma sloga gali pasibaigti ir komplikacijomis. Kaip jų išvengti, pataria vaistininkė ir gydytoja otorinolaringologė.

Spalio 3 d., ketvirtadienį, Santaros slėnyje atidaromas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos mokslo centras. Naujajame VU MF Medicinos mokslo centre įsikūrė unikalios laboratorijos ir tyrimų centrai. Čia pasitelkiant įvairiausius įrankius – nuo žmogaus ląstelių auginimo, modernių molekulinių tyrimų iki skaitmeninių technologijų – bus siekiama plėtoti transliacinę, personalizuotą ir skaitmeninę mediciną.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) – itin gera žinia. Kaip skelbiama, sudarytos visos sąlygos jau kitą savaitę vaistinėse atsirasti sergančiųjų taip ilgai lauktiems vaistams cistinei fibrozei gydyti. Sergančiųjų šeimos sako sulaukusios tikro stebuklo, tik prašo, kad jo neužtemdytų biurokratinė pekla. Kaip pranešė sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius, sutartis su gamintoju jau pasirašyta, o vaistai fiziškai jau yra Lietuvoje.

Prasidėjęs ruduo atneša ne tik vėsesnius orus, bet ir įvairias ligas, iš kurių pačios pavojingiausios – gripas ir COVID-19. Pasak gydytojų, ypač suskubti pasiskiepyti nuo šių ligų turėtų priklausantys rizikos grupėms gyventojai. Jiems siūloma abiem skiepais vakcinuotis to paties vizito metu.

Spalį, krūties vėžio žinomumo mėnesį, gydytojai pradeda aiškia žinute – jei norime, kad kuo mažiau moterų pasiglemžtų ši grėsminga liga, paprasčiausiai tereikia pasitikrinti. Deja, dėl krūties vėžio pasitikrina mažiau nei pusė tikslinei amžiaus grupei priklausančių moterų. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ir viena iš pagrindinių mirties priežasčių nuo piktybinių navikų Lietuvoje. Ja kasmet naujai suserga apie 1700 moterų, o miršta – beveik pusė tūkstančio.

Moterų sveikata yra ypač svarbus rūpestis, kuriam reikia skirti dėmesio visose gyvenimo srityse. Vienas iš pagrindinių būdų išlaikyti gerą sveikatą – reguliariai tikrintis profilaktiškai, ypač dėl galimų onkologinių susirgimų. Profilaktiniai krūtų tyrimai, tokie kaip ultragarso tyrimas, yra paprastas ir greitas būdas įvertinti krūties sveikatą bei užtikrinti ramybę dėl savo sveikatos.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta atkreipti dėmesį į širdies ligas sukeliančius rizikos faktorius ir paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių. Tad „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė dalijasi naudingais praktiniais patarimais, kaip žengdami po mažą žingsnelį galime suteikti didžiulę pagalbą savo širdžiai.

Kauno klinikų gydytojai spalio 17–18 d. kviečia nėščias moteris išsitirti nemokamai. Tiesa, reikia, kad nėštumas būtų tam tikro laiko. Kaip pasidalino klinikų gydytoja Eglė Jocaitė-Machtejevienė, jeigu moteriai 11–13 nėštumo savaitė bus spalio 17–18 d., ji laukiama nemokamam ištyrimui. „Kauno klinikose Moterų konsultacijoje organizuojamas ultragarso kursas gydytojams mažose grupelėse.

Spalio 1-ąją minėdamos Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, ligonių kasos linki vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti žvaliems, išsaugoti gerą sveikatą ir kviečia aktyviai naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis medicinos paslaugomis, kurios garantuojamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams.

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.

Jei suskaudo dantį, nemokamai esą jį galima susitaisyti Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Tačiau žodis „nemokamai“, galima sakyti, čia tinka tik sąlyginai, mat nereikia mokėti tik už patį danties sutaisymą, kitaip sakant – už gydytojo suteiktą paslaugą arba jo atliktą darbą, o už danties gydymui sunaudotas medžiagas sumokėti vis tiek tenka. Tai ką daryti, jei skauda dantį, o pinigų neturi? Panašu, kad atsakymas vienas – kentėti.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikomis ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru, rugsėjo 30-ąją kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti specialioje, Pasaulinei širdies dienai (PŠD) paminėti skirtoje, sveikatos patikros akcijoje Kaune. Akcijos metu dalyviai turės galimybę pasitikrinti gliukozės, cholesterolio ir vitamino D koncentraciją kraujyje bei sužinoti savo arterinį kraujospūdį.

Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais žmonėms vis tiek gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pataria, kaip teisingai vartoti vitaminus, kad mūsų organizmas pakankamai jų pasisavintų. Kaip grupuojami vitaminai? „Atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kaip vitaminai ar mineralai vartojami. Pavyzdžiui, valgio metu arba prieš valgį, ryte ar vakare, o jeigu sportuojate – prieš ar po treniruotės.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) giriasi, kad paslaugų apimtys pagaliau grįžo į priešpandeminius laikus, o didžioji dalis pacientų eilėse laukia tiek, kiek numatyta įstatymu, patys pacientai tokias kalbas deda į šuns dienas. Jie piktinasi net metus siekiančiomis eilėmis ir svarsto, ar specialiai nėra stumiami privačios medicinos link.

Didelis tarptautinis tyrimas teigia, kad COVID-19 savo gyvavimą pradėjo mėsos ir žuvies turguje, kuriame buvo užsikrėtusių gyvūnų. Mokslininkai atmetė teoriją, kad COVID-19 buvo paskleistas iš laboratorijos. Anot jų, viruso istorija prasidėjo turguje Uhane, Kinijoje.

Lietuvoje kiekvienais metais namuose nudega daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, kurių nemažą dalį sudaro aktyviai supantį pasaulį tyrinėjantys vaikai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia, artimieji turėtų pasirūpinti, kad būtų kuo mažesnė tikimybė vaikui arba kūdikiui nusideginti. Vienas iš prevencijos būdų, neturėti jokių karštų gėrimų šalia vaikų ir kūdikių, kurie turėdami labai stiprų griebimo instinktą, gali apsiplikyti. Kitas būdas – švietimas.

Drastiškai išaugo užsikrėtimų Laimo liga skaičius: vien per porą metų užsikrėtusiųjų kone trigubai daugiau. Gydytojai pasakoja, kad nenustačius ligos laiku ją tampa sunkiau diagnozuoti, o tuomet žmogaus gali laukti ilgos kančios, skausmai, kūno paralyžius ir ilgi antibiotikų kursai. Specialistai pastebi, kad dėl šylančio klimato erkės Lietuvoje tyko visus metus, mat išgyventi gali ir minusinėje temperatūroje. O skiepų nuo klastingos Laimo ligos nėra.

Nors dažnas ne kartą girdėjo, kad valgyti riebiai nesveika, šis pasakymas nėra toks vienareikšmis. Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, nesveiko maisto nėra, tačiau mityba gali būti negera. Tad jei vienam riebi varškė bus pats tas, kitam jos reikėtų vengti. Taip pat ir lašinukų riekutė nebus jokia nuodėmė, jei žinosime, su kuo ją valgyti.

Rudenį vaikams sugrįžus į kolektyvus išauga rizika ir susidurti su itin nemaloniais parazitais – utėlėmis. Vis tik gana paplitusi nuomonė, kad utėlių turi tik netvarkingos ir apsileidusios šeimos ir jų atžalos, specialistų teigimu, nėra teisinga.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.

Remiantis naujais tyrimais, rytinis puodelis kavos gali ne tik pakelti nuotaiką. Saikingas kofeino vartojimas – maždaug trys puodeliai kavos ar arbatos per dieną – yra susijęs su mažesne kardiometabolinių (širdies ir medžiagų apykaitos ligų) rizika, sako pagrindinis tyrimo autorius, Dr. Chaofu Ke, Soochow universiteto (Sudžou, Kinija) epidemiologijos ir biostatistikos docentas.

Rugpjūtį paskelbtas mokslininkų tyrimas apie tai, kad senėjimas vyksta dviem aiškiomis bangomis – 44-erių ir 60-ies metų, kilo įvairiausių diskusijų ir pastebėjimų. Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė pabrėžia, kad nereikėtų akcentuoti šių skaičių, tačiau verta atsižvelgti į tyrimo rezultatus, kurie rodo, kokie organizmo pokyčiai vyksta žmogaus organizme tam tikrame amžiuje.

Prostata arba dar kitaip vadinama antroji vyro širdis taip įvardijama ne veltui. Pasak gydytojų, ankstyvieji kardiovaskulinės sistemos patologijos šaukliai būtent yra erekcijos sutrikimai. Tačiau lytinė funkcija sutrikti gali ir kiti simptomai dažniau atsiranda dėl pačios prostatos ligų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas urologas dr.

Daugybė žmonių Lietuvoje nė neįtaria, kad jiems gresia mirtis nuo infarkto ar insulto, nes spjauna į gydytojus ir profilaktiškai nesitikrina. Pasak medikų, tuo metu net 60 proc. vyrų pirmas širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas – jie tiesiog numiršta. Pasigirti neturime kuo – mirtingumu nuo ŠKL lenkiame daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvos kardiologai gerų žinių turi mažai – padėtis dėl ŠKL šalyje išlieka katastrofiška.

Jeigu jūsų vaikui pradėjo bėgti kraujas iš nosies, reikėtų kuo greičiau užspausti ten, kur bėga kraujas. Nepriklausomai, kad kraujuoja tik iš vienos šnervės, užspausti reikia abi. Tada kūną  palenkite žemiau, galva ir nugara turi likti vienoje tiesėje. Kaip padėti vaikui? Pirmos pagalbos vaistinėlėse turite 2 šalčio maišelius. Juos pirmiausia aktyvuokite, t. y. smarkiau spustelėkite ir papurtykite, tuomet jie pradeda šalti ir šaltį išlaiko apie 30 minučių.

Specialistai pastebi, kad jaunų pacientų su rimtais nusiskundimais vis daugėja. Tai esą kelia nerimą, nes dažnai dėl skundų kaltas būna per mažas fizinis aktyvumas. Aktyvus gyvenimas prisideda ne tik prie bendros kūno sveikatos, bet ir prie nervų sistemos vystymosi.

Nors donoro kortelė Lietuvoje įteisinta 24 metus, per šį laiką buvo tik 9 atvejai, kai žmogus, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis, turėjo donoro kortelę. Per ketvirtį amžiaus šią kortelę pasiėmė beveik 50 tūkstančių žmonių. Kai kurie žmonės dar turi baimių, kad jų organus parduos, arba numirę jie prisikels, bet negalės gyventi, nes organai išimti. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže. Vilniečiai Algis ir Mantas pirmą kartą susitinka, nors galima sakyti, yra broliai.

„Gebėjimas ilsėtis yra žinutė sau, kad galiu savimi pasirūpinti“, – įsitikinusi psichiatrė-psichoterapeutė Marija Šiaučiūnaitė. Deja, specialistė pastebi, kad ne visi suvokia poilsio reikšmę, o ir tinkamai tai daryti ne visada moka. Psichoterapeutė, konsultuojanti žmones, patiriančius perdegimą darbe, įsitikinusi, jog pabėgti nuo mados būti maksimalistais – sunku. „Moderniam pasaulyje labai akcentuojami vertinimai paremti tuo, ką dirbi, kiek uždirbi. Tai yra tam tikra nauja dirbtinė vertybė.

Visai greta Lietuvos, Latvijoje, sugrįžo primiršta, tačiau labai pavojinga infekcija – difterija. Nuo jos Latvijoje mirė ketverių metų berniukas, susirgo ir dvi jo sesutės, visi jie neskiepyti. Lietuvoje difterijos nebuvo jau keliolika metų, tačiau epidemiologai sunerimę – tautiečiai vangiai skiepijasi nuo šios ligos, nors vakcinos nemokamos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ką tik paskelbus apie šiemet fiksuotą pirmą b raupų atvejį, specialistai ramina, kad didelio nerimo, jog ši liga galėtų išplisti, nėra. Tiesa, tam tikroms rizikos grupėms rekomenduojama pasisaugoti labiau ir net pasiskiepyti. Šį trečiadienį paskelbta, kad šalyje užfiksuotas pirmas šiemet b raupų atvejis, iš viso jų nuo 2022 m. registruota 6. Užsikrėtęs asmuo – ne lietuvis, o 37-erių vyras iš Ispanijos, kuris lankėsi Lietuvoje kaip turistas.

Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.

Rugsėjo 29-ąją, Pasaulinę širdies dieną, atkreipiame dėmesį į vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo Prano Šerpyčio, Lietuva vis dar susiduria su dideliu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, o pagrindinė to priežastis – sveikatai nepalanki gyvensena, kurioje gausu streso, netinkamos mitybos ir kitų sveikatai žalingų įpročių.

Remigijus Juškevičius, 55-erių kaunietis, jau šeštus metus švenčia antrąjį gimtadienį. 2018-ųjų rugpjūtį ištikus miokardo infarktui artimųjų apdairumas ir laiku suteikta pagalba padėjo išvengti paties baisiausio scenarijaus. Šiandien Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ narys sako, kad net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Siekdama užtikrinti sklandžią greitosios medicinos pagalbą gyventojams ir sukurti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija skelbia konkursą ir kviečia kandidatus dalyvauti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) konkurse.

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis šiais metais beždžionių raupų atvejis. B raupais užsikrėtęs vyras į Lietuvą kaip turistas atvyko iš Ispanijos. Visuomenės sveikatos centro specialistai išsiaiškino, kad vyras greičiausiai beždžionių raupais užsikrėtė lytiniu būdu su asmeniu, kuris jau sirgo šia liga. Vis dėlto specialistai neabejoja, kad vyras užsikrėtė antra šios ligos atmaina, nuo kurios mirtingumas pasaulyje ypač mažas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.