Sveikata

Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia. Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudenį gali tapti dominuojančia.

Sveikatos apsaugos viceministrui Edgarui Diržiui užsiminus, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą pas gydytoją iš anksto nepranešusiems pacientams įvesti baudas, ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad šiuo metu tokių priemonių imtis neplanuojama. „Šiuo metu ant stalo tokio sprendimo tikrai nesvarstome. Natūralu, kad tai yra kaip pasiūlymas. Tai yra tikrai radikali ir kraštutinė priemonė“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo ministras.

Sodų ir daržų sezonui einant pabaigos link, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina per vasarą užaugintas gėrybes sandėliuoti saugiai – nepamiršti darbo pirštinių, esant žaizdoms – jas prižiūrėti, nes net menkai susižeidus nešvariu ar žemėtu aštriu įrankiu, daiktu, pavyzdžiui, užlipus ant seno surūdijusio vinies, įsipjovus ar įsidūrus, galima užsikrėsti mirtinai pavojinga liga – stablige.

Rankų tremoras, arba drebėjimas, yra dažna problema, kurią gali sukelti įvairios priežastys, tačiau neretai lieka nepaaiškinta. Profesorius Alvydas Unikauskas TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ aptarė esencialinį tremorą – rankų drebėjimą, kuris nėra susijęs su kitomis ligomis, kaip Parkinsono liga, ir kurio priežastis dažnai lieka nežinoma. Prof. A. Unikauskas kalbėjo apie rankų tremorą (drebėjimą) ir jo ryšį su mitochondrijomis.

Patikslinus psichiatrijos paslaugų teikimo reikalavimus numatyta, kad jos taps labiau prieinamos esant sunkiau gydomoms būklėms, o nėščiosioms ir žindančioms pacientėms sudaromos sąlygos jas gauti žaliojo koridoriaus principu. Taip pat nuo kitų metų daliai pacientų bus pradedamas finansuoti farmakogenetinis – vaistų tolerancijos – tyrimas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su rimtu iššūkiu – žmonių regėjimo silpnėjimu, kuris kasmet tik didėja. Statistika ir kasdieniai pastebėjimai rodo, kad regėjimo problemos, ypač tarp jaunų žmonių, tampa vis dažnesnės. Apie tai prabilo ir specialistai. Klinikos „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė dalinosi, kad tendencija, jog blogėja žmonių rega, yra matoma praėjus ilgesniam laiko tarpui, tai nenutiko staiga.

Šiemet stebint nematytą sergamumo kokliušu protrūkį ir jau daugiau nei dešimtmetį mažėjant bendroms vaikų skiepijimo apimtims politikai prabilo ir apie tai, ar nereikėtų tėvams, kurie neskiepija vaikų, taikyti griežtesnes priemones.  Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pristačius naujausią informaciją dėl vaikų sergamumo infekcinėmis ligomis Lietuvoje konservatorius Linas Slušnys ėmė svarstyti, ar nepribrendo laikas tam tikroms sankcijoms tėvams.

Daugiau nei mėnesį trukusiame Nacionalinio kraujo centro (NKC) kraujo donorystės ture per Lietuvą kraują dovanojo daugiau nei 1,3 tūkst. gyventojų iš dvylikos skirtingų miestų. Kaip trečiadienį pranešė NKC, per šią akciją surinkta daugiau nei 400 litrų kraujo, taip pat kiekviename mieste keliomis dešimtimis daugiau žmonių, nei praėjusiais metais. „Turus organizuoti pradėjome, nes matėme, kad donorais tapti norinčių yra daugiau, nei jais tampama.

Nervų sistemos disbalansas – sunkius kasdienybės trikdžius galinti sukelti būklė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kad išsibalansavus nervų sistemos veiklai sutrinka centrinė ir periferinė nervų sistemos dalys, kurios koordinuoja ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Žmogų gali pradėti kankinti miego, nuotaikų, nerimo, atminties problemos, atsirasti širdies ritmo pokyčių, virškinimo sutrikimų, varginti išsekimo jausmas.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą bioetikos komiteto direktoriaus pareigoms užimti. Anot ministerijos, pretendentų į bioetikos komiteto direktoriaus pareigas paraiškos priimamos iki spalio 2 dienos. „Dažnai klinikines procedūras lydi moraliniai dalykai – ir čia reikia stipraus pagalbininko ir arbitro pacientams, medikams, mokslininkams, įstaigų vadovams, sprendimų priėmėjams.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skelbiant apie šio sezono vakcinacijos nuo gripo ir COVID-19 pradžią, gydytojai pažymi jau matantys gerokai daugiau pacientų. Be to, išskiriami ir būdingi kitokie ligos simptomai. Nors už lango dar vasariškas oras, gydytojai kelintą savaitę skaičiuoja išaugusį sergamumą COVID-19. „Šeimos gydytojai pastebi, kad daugėja COVID-19 viruso atvejų, turime besikreipiančių pacientų jau apie tris savaites, kas yra neįprasta, nes ruduo tik prasideda.

Šį rudenį Lietuvoje stebint kiek padidėjusį sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sveikatos priežiūros specialistai pripažįsta, kad vis dažniau šiomis ligomis serga ir vaikai. Todėl šį sezoną 2–7 metų amžiaus vaikai, kaip ir kitos rizikos grupės, nuo gripo bei Covid-19 bus skiepijami nemokamai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai keičiasi ir mutuoja.

Lietuvoje startuoja naujas peršalimo ligų, gripo ir COVID-19 sezonas. Šalį jau pasiekė naujoms atmainoms pritaikyti skiepai, tad didžiausios rizikos gyventojai raginami paskubėti skiepytis. Pasiskiepyti nuo abiejų ligų galima ir vienu kartu, bet naujovė ta, kad vakciną nuo gripo nemokamai galės gauti ir 2–7 metų amžiaus vaikai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, derėtų mąstyti apie žmonių gerovę. „Vertinčiau labai neigiamai tokį pasiūlymą. Nepasimokome iš pandemijos valdymo klaidų.

Antradienį Seimas svarstys įstatymo projektą, kuriuo siūloma įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines į visuotinę informacinę sistemą – Kompetencijų platformą – teikti duomenis apie jose dirbančius asmens sveikatos priežiūros specialistus. Pareigos nepaisančioms įstaigoms įstatymo projekte numatyta ir nuobauda – asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo stabdymas.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bus pristatyta šio žiemos sezono skiepijimo strategija – galimybė skiepytis nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu, taip pat šių metų šaltajam laikotarpiui įsigytų vakcinų skaičius. Nors gripo sezonas dar neprasidėjo, pastaruoju metu Lietuvoje augo užsikrėtimų koronavirusu skaičius –pirmąją rugsėjo savaitę Lietuvoje registruoti 2799 COVID-19 užsikrėtę pacientai, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

Gydytojai psichiatrai atvirai pasakoja, kad šiais laikais dažniau susiduria su tokiomis psichikos sveikatos būklėmis kaip psichozė. Gydytojas psichiatras ir Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad kartais psichozę gali sukelti ir vienkartinis draudžiamų cheminių medžiagų vartojimas.

Rudenėjant, Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiekė trijų skirtingų sveikatos apsaugos įstaigų pranešimai apie numatomus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie tai įspėjo 37 savo darbuotojus, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika – 43, o Kaune esanti viešoji įstaiga – LSMU Kauno ligoninė – vienu darbuotoju mažiau nei anksčiau paminėta klinika.

Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus. Kiekvienais metais suserga nuo 47 iki 50 mln. žmonių visame pasaulyje, o iš jų miršta mažiausiai 11 milijonų. Kasmet rugsėjo 13-ąją minint Pasaulinę sepsio medikai priminė, ką reikia žinoti apie šią gyvybei pavojingą būklę. Pasak VU MF SMVT Anesteziologijos ir reanimatologijos grupės koordinatorės Mildos Kančytės, sepsiu gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, rasės ar gyvenamo regiono.

Siekiant pritraukti į Klaipėdą aukštos kvalifikacijos specialistus numatoma didinti finansavimą, skirtą paskatoms, skelbia miesto savivaldybė. Nurodoma, kad jos tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame siūloma išmoką vienam asmeniui didinti nuo 2400 iki 5400 eurų. Taip pat pildomas prioritetinių specialybių, galinčių pretenduoti į šį finansavimą, sąrašas – įtraukti ir medikai, atvyksiantys dirbti į Savivaldybei pavaldžias sveikatos priežiūros įstaigas.

Vėžys – nelaukiama ir visą žmogaus gyvenimą supurtanti diagnozė. Tačiau dalimi atveju ligai galima užbėgti už akių, jei žinai, kad riziką susirgti vėžiu paveldėjai. Šiandien medikai džiaugiasi turėdami ypač pažangias ištyrimo galimybes, vis tik kartu valdžios atstovų prašo pagerinti sąlygas, kad genetiniai tyrimai būtų prieinami kuo daugiau žmonių. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof.

Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT PSMA), galima įvertinti ligos išplitimą, ligos atsinaujinimą ir suteikti galimybę taikyti naujus gydymo metodus.

Minėdami Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną, ligonių kasų specialistai primena apie Lietuvoje vykdomą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir kviečia vyrus nuo 50 iki 69 metų imtinai ir vyrus nuo 45 metų, jei jų tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, pasitikrinti sveikatą pagal šią programą. Programa padeda kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, kai ligos gydymas gali būti efektyvus.

Netrukus pasirodys naujos kartos COVID-19 vakcinos, kurioms visiškai nereikia adatų. Nauji tyrimai rodo ketverius metus kurtos nosies purškalo pagrindo (intranazalinės) vakcinos potencialą, skelbia portalas „IFL Science“. Šis metodas sukuria imuninį atsaką ten, kur virusas paprastai patenka į organizmą: nosyje.

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje periodontitu serga aštuoni iš dešimties vyresnių nei 35 metų žmonių. Ši klastinga liga gali sukelti rimtų padarinių, kaip dantenų atsitraukimas, kraujavimas, o bene skaudžiausias padarinys – dantų netekimas. Gydytojai specialistai perspėja, kad daug bėdų kyla, kai žmonės kreipiasi per vėlai.  O gydymas – brangus: privačiose klinikose kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų ir gali viršyti tūkstančius.

Vienas žmogus Naujajame Hampšyre (JAV) mirė nuo rytų arklių encefalito (EEE) – retos uodų platinamos ligos. Tuo tarpu Europoje padaugėjo keleto labiau paplitusių ligų atvejų.

Ekspertai įspėja – COVID-19 atvejų skaičiai toliau auga, o sergamumo gripu bei kitomis infekcijomis pakilimas dar tik laukia. Kokį sezoną mums žada baigiantis praūžti gripas Pietų pusrutulyje ir kaip saugotis? Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjos Gretos Gargasienės, vertinant bendrą viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pakilimą, jis yra panašus į buvusius iki pandemijos, tačiau situacija dėl COVID-19 nėra eilinė.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Sunkumas kojose, skausmas, patinimas – visa tai ne tik estetiškai varginančios, bet ir labai pavojingos ligos – venų varikozės – simptomai. Skaičiuojama, kad 40–60 proc. populiacijos patiria problemas dėl venų, daliai jų nesigydant laukia tragiškos pasekmės. VUL Santaros klinikų gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas konstatavo, kad venų varikozė visuomenėje gerai žinoma ir plačiai paplitusi liga. Moterys – didesnėje rizikos grupėje Pasak jo, 40–60 proc.

30 tūkstančių eurų į rankas – tokią premiją mokės Alytaus savivaldybė kiekvienam atvykstančiam trūkstamos specialybės gydytojui. Pinigų dalybų miestas ėmėsi neapsikentęs medikų trūkumo. Naujiena iškart davė rezultatų – solidi išmoka į Alytų jau priviliojo vieną urologą. Penkiaženkles sumas jau siūlo ne vienas regionas, visgi gydytojai pabrėžia, kad vienkartinė išmoka nėra panacėja, o ir savivaldybių iždai gali greitai išsekti.

Kepenų cirozė – lėtinis kepenų randėjimas, kuriam progresuojant organas gali visiškai numirti. Nors įprastai manoma, kad šia liga labiausiai rizikuoja susirgti piktnaudžiaujantys alkoholiu, nemažai kepenų cirozės atvejų sąlygoja virusiniai hepatitai. Nors kepenų cirozė nepagydoma, gera žinia, pašalinus ligos kaltininką procesą galima kiek sulėtinti. Kaip pasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. habil. dr.

Institucijoms toliau ieškant sprendimų, kaip mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Diržius pripažįsta, kad ministerija svarstytų galimybę apie neatvykimą nepranešusiems pacientams taikyti baudas. Vis dėlto, tai būtų kraštutinis sprendimas, pažymi viceministras. „Baudos variantas visąlaik sklando mūsų galvose ir tai yra vienas iš variantų, kurį galima būtų taikyti.

Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį vyks socialinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į vėžiu sergančius vaikus. Akciją „528 GYVENIMAI“ organizuojantis labdaros fondas „Mamų unija“ teigė, jog šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga 528 vaikai. „Ši iniciatyva kviečia visuomenę išreikšti paramą ir solidarumą, užpildant 528 tuščias kėdes savo palinkėjimais“, – teigiama pranešime.

Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai kasdien konsultuoja bei atlieka tyrimus pacientams, dalyvaujantiems širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų. Deja, dalyvaujančių šioje programoje skaičius labai sumažėjo.

Šiemet Lietuvoje smarkiai daugėja sergančių kokliušu vaikų. Ne visiems vaikams liga pavojinga vienodai – vieniems jos eiga lengvesnė, kitų tėvams tenka išgyventi tikrą košmarą dėl rimtos grėsmės vaiko gyvybei. Kas lemia tokį, atrodytų, staigų šios pavojingos ligos plitimą, pranešime spaudai kalbamasi su Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Aušra Šiškute-Karanauskiene.

Nors sunkiai pas gydytojus prasibraunančių gyventojų skundai nesiliauja, naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina, kad ministerija nemiega – turi planą eilėms pas gydytojus mažinti. Vis tik palyginęs, kad svetur paslaugų tenka laukti ir 4–5 mėnesius, jis konstatavo, jog pacientams laukimo laikas pas medikus visada atrodys per ilgas.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė 3 automobilius – 2 „Volkswagen“ ir 1 „Citroen“. Jie buvo nebeeksploatuojami, nurašyti, tačiau sutvarkius visus formalumus jie techniškai buvo „prikelti“ ir pasiekė tikslą – centrinėje Ukrainoje esantį Taraščios miestelį (Kijevo sritis). 2022 m. duomenimis čia gyveno 9 689 gyventojai.

Mus kasdien lydi tiek garsų, kad dalies jų kartais nepalaikytume kažkokių neigiamų pasekmių mūsų sveikatai galinčiu turėti triukšmu. Gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius gi pasidalino, kokio stiprumo garsas turi neigiamos įtakos kardiovaskulinei sistemai ir pacientams.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.

Vos kelių mėnesių dukrelę į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežusi moteris išgirdo, jog kūdikiui Roto virusas. Tačiau gulint ligoninėje mergytei tik blogėjo – iki keturiasdešimties laipsnių pakilo temperatūra, prasidėjo traukuliai. Mažylę pervežus į Kauną klinikų medikai nustatė meningitą ir kraujo užkrėtimą. Dabar mergytė kovoja dėl savo gyvybės.  Klaipėdietė Viktorija šiuo metu išgyvena tikrą pragarą.

Inovatyvi studija rodo, kaip susieti genetiniai ir bendrieji kraujo tyrimai padeda atskleisti mūsų odos pokyčių paslaptis, o individualizuota pagalba – pristabdyti senėjimo procesą, kontroliuoti ligas, ilgiau išsaugoti sveikatą ir grožį. Tikėtina, kad odos genetinis „pasas“ taps neatsiejama kasdienybės dalimi. Raukšlės, elastingumo mažėjimas ar padidėjusi pigmentacija – tai tik keli ženklai, kuriuos ant mūsų odos palieka laikas, aplinkos poveikis ir ligos.

 Palangos savivaldybei sunerimus, kad reorganizuojant kurorto ligoninės veiklą Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) dalį įstaigoje teikiamų paslaugų ketina atšaukti, pastarosios vadovas Audrius Šimaitis pažymi, kad dėl šio klausimo artimiausiu metu ketina susitikti su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) reorganizacija toliau kelia aistras. Palangos savivaldybė kreipėsi į valdžios institucijas nuogąstaudama, kad miesto gyventojai neteks dalies sveikatos paslaugų, tarp kurių – ir kvalifikuota skubi pagalba. Kol sveikatos apsaugos ministras planuoja vizitą į Palangą situacijai aiškintis, KUL tikina, kad niekas skubios pagalbos skyriaus užverti neketina.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) bendru sutarimu nusprendė apriboti įsiskolinusios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo teises vienašališkai priiminėti įstaigos išlaidas didinančius sprendimus. Kaip komiteto posėdyje pažymėjo SRK pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas, norėdamas priimti tokį sprendimą, KUL vadovas turės gauti ligoninės dalininkų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Klaipėdos universiteto – sutikimą.

Dėl išliekančio padidėjančio oro užterštumo Lietuvoje ir Kaune, Lapių sąvartyne, kilusio gaisro dalis gyventojai skundžiasi dėl dūmų kvapo ar net smogo. Sveikatos specialistai gi dalinasi patarimais, kaip elgtis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įspėjo, kad šiuo metu ypač būtina pasisaugoti didesnės rizikos grupės žmonėms.  „Mieli kauniečiai ir aplinkinių apylinkių gyventojai! Vėl degam.

Dar vasarą apie neįprastai išaugusį užsikrėtimo kokliušu atvejų skaičių pranešęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dalijasi atnaujinta statistika. Centro duomenimis, iki rugsėjo 5 dienos kokliušo atvejų Lietuvoje išaugo dar 138, o iš viso šiemet šalyje fiksuoti 463 ligos atvejai. „Iš jų vaikų 0–17 metų amžiaus – 325. Vaikų nuo 0 iki 3 metų – 72“, – nurodoma Eltai raštu perduotame NVSC komentare.

Kaltinimai piktnaudžiavimu buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei byloje dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo galėjo mesti korupcinį šešėlį, todėl ministerija, esant kaltės įrodymui teisme, svarstė reikalauti viešo buvusios viceministrės atsiprašymo.