Demencija – kas skatina jos vystymąsi ir kas padeda sulėtinti progresavimą

Demencija – tai sindromas, kuris rimtai sutrikdo kasdienį gyvenimą, o jos rizika auga ne tik dėl tam tikrų ligų ar medicininių būklių išsivystymo, bet ir dėl propaguojamo gyvenimo būdo bei kai kurių vartojamų vaistinių preparatų. Aptarkime priežastis, dėl kurių galimai išsivysto demencija ir kas galėtų padėti jau kenčiant nuo progresuojančio kognityvinių funkcijų silpnėjimo. 

Kokios ligos provokuoja demencijos išsivystymą ir progresavimą? 

Duomenys rodo, kad dažniausiai pasitaikanti demencijos forma susijusi su Alzheimerio liga ir sudaro net iki septyniasdešimt procentų visų demencijos atvejų. Kognityvinės funkcijos menksta dėl progresuojančio smegenų ląstelių nykimo, ypač tokiose smegenų srityse kaip smegenų žievė ir hipokampas. 

Kita svarbi demencijos rūšis – tai kraujagyslinė demencija, atsirandanti dėl įvairių smegenų kraujotakos sutrikimų. Šie kraujotakos sutrikimai paprastai susiję su insultais ir smulkiųjų kraujagyslių pažeidimais. Itin svarbu pabrėžti, kad smegenų kraujotakos sutrikimai/ kraujagyslinė demencija ypatingai dažnai „keliauja kartu“ su širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Būtina paminėti ir demenciją su Lewy kūneliais, kurios metu stebimos tam tikro baltymo (alfa-sinukleino) sankaupos. Ši demencijos rūšis išsiskiria tokiais simptomais kaip ryškus dėmesio koncentracijos svyravimas, įvairūs judėjimo sutrikimai, haliucinacijos. 

Demencija gali išsivystyti ir dėl įvairių galvos smegenų traumų, pavyzdžiui, sportininkams patiriant pakartotinius galvos sumušimus. 

Įtakos gali turėti ir kitos ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, smegenų navikai, ŽIV ir kitos infekcijos. 

Pastebėta, kad gana vėlyvose Parkinsono ligos stadijose taip pat gali išsivystyti demencija. Jaunesniems nei šešiasdešimt penkerių metų asmenims gali būti pažeidžiamos priekinė ir smilkininė smegenų žievės dalys – dėl to gali pasireikšti frontotemporalinė demencija. 

Kokie gyvenimo būdo veiksniai reikšmingai didina demencijos išsivystymo riziką?

Būtina pabrėžti, kad tam tikri gyvenimo būdo faktoriai ne tik didina demencijos atsiradimo, bet ir spartina jau esamo sindromo progresavimą. Būtina paminėti: 

• Rūkymą ir alkoholio vartojimą. Pavyzdžiui, ilgalaikis ir gausus piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti alkoholinę demenciją;
• Fizinio aktyvumo stoką – pastebima, kad fiziškai aktyviems asmenims demencija visai neišsivysto arba išsivysto daug vėliau nei tiems, kurie gyveno labai sėslų, nejudrų ir gana tingų gyvenimo būdą;
• Netinkamą, nemaistingą ir nesubalansuotą mitybą – daugiau rizikų susirgti demencija stebima tiems, kas vartojo nepakankamai gerųjų riebalų, vitamino B12 ir folio rūgšties; tuo tarpu greituoju maistu, perdirbtais pusgaminiais ir gyvulinės kilmės produktais piktnaudžiaujantiems asmenims rizika susirgti demencija – daug didesnė;
• Ilgai nediagnozuotą, negydomą arba netinkamai kontroliuojamą cukrinį diabetą;
• Nutukimą, aukštą kraujospūdį ir kitas širdies, kraujagyslių ir medžiagų apykaitos ligas;
• Miego sutrikimus (ypač žalinga miego apnėja), socialinę izoliaciją ir depresiją. 

Demencijos priežastys išaiškinamos ne visuomet – kognityvinių funkcijų silpnėjimą dažnai nulemia keletas veiksnių, t.y. faktorių derinys. 

Kokie vaistai gali sukelti demenciją arba pabloginti jau esamo sindromo eigą? 

Duomenys rodo, kad kai kurie vaistiniai preparatai dažniau nei kiti gali sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimus ir (arba) pabloginti jau esamas sveikatos problemas – tai ypač aktualu senyviems asmenims:

• Kai kurie anticholinerginiu poveikiu pasižymintys vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, senesnės kartos vaistai nuo alergijos, vaistai nuo šlapimo nelaikymo; kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, tricikliai antidepresantai;
• Narkotiniai analgetikai ir benzodiazepinai gali labai pabloginti pažintines funkcijas, sukelti atminties sutrikimus, nesiorientavimą aplinkoje;
• Duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje vartojami antipsichotiniai vaistiniai preparatai didina demencijos sindromo progresavimo riziką ir vartojant ilgai bei didelėmis dozėmis – net ir mirties tikimybę.

Svarbu pabrėžti, kad ne visi asmenys, vartojantys šiuos vaistinius preparatus, patirs demencijos išsivystymą ar progresavimą. Rizika paprastai didėja priklausomai nuo asmens amžiaus, vartojamų dozių, vartojimo trukmės.

Kokie vaistiniai preparatai dažniausiai skiriami siekiant palengvinti demencijos simptomus? 

Kadangi viena dažniausių demencijos priežasčių yra Alzheimerio liga, dažnai pasirenkami   cholinesterazės inhibitoriai, kurie padeda palaikyti acetilcholino lygį smegenyse. Tikimasi, kad vartojant tokius vaistinius preparatus pagerės paciento dėmesys, atmintis, orientacija ir kitos pažintinės funkcijos, kurių reikia kokybiškam kasdieniam funkcionavimui. 

Taip pat skiriama ir glutamato veiklą smegenyse reguliuojančių vaistinių preparatų, siekiant pagerinti paciento mąstymą ir dienos metu reikalingas kognityvines funkcijas. 

Simptomų lengvinimui gali būti naudingi ir antidepresantai, ypač jei stebima depresijai būdingų požymių. Jei pasireiškia sunkesnių elgesio sutrikimų, tuomet gali prireikti antipsichotikų; ypač tuomet, kai būdinga agresija, kliedesiai ir yra rizikos susižaloti. 

Kenčiant nuo nerimo bei miego sutrikimų gali prireikti ir raminamųjų vaistų, tačiau ir antipsichotikus, ir raminamuosius vaistinius preparatus geriau vartoti kuo trumpesnį laiko tarpą ir kuo mažesnėmis dozėmis (ir būtinai atidžiai stebėti pacientą). 

Viena iš vilčių teikiančių vaistų grupių yra nootropais vadinamos vaistinės medžiagos. Jos skirtos degeneracinių arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimų senyvame amžiuje gydymui. Nootropų grupės veikliosios medžiagos gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Jų veikimo mechanizmas nėra visiškai ištirtas. Veikdamos cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, šios medžiagos didina neuronų aktyvumą. Jos neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos. Tačiau tyrimais su eksperimentiniais gyvūnais nustatytas vidutinio stiprumo antidepresinis poveikis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropai pagerino dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus, todėl tai gali būti puikus pasirinkimas senatvinės silpnaprotystės gydyme. 

Kokios gyvenimo būdo korekcijos gali padėti sulėtinti demencijos progresavimą?

Norisi pabrėžti, kad svarbūs ne tik vaistiniai preparatai – gyvenimo būdui reikia teikti tiek pat, o gal net ir daugiau reikšmės. Pacientui rekomenduojama:

• Reguliariai judėti, nes tokiu būdu veiksmingai pagerėja smegenų kraujotaka, dar svarbiau – gerėja nuotaika. 
• Taip pat siūloma laikytis Viduržemio jūros dietos, kurioje gausu riebios žuvies, daržovių, riešutų, alyvuogių aliejaus ir kitų gerųjų riebalų bei skaidulų šaltinių. Reikia riboti cukraus ir perdirbto maisto kiekius, vengti raudonos mėsos. 
• Svarbu neapleisti protinės veiklos – skaitymas, galvosūkių sprendimas, kryžiažodžiai, stalo žaidimai, šaškės ir šachmatai – puikūs smegenų mankštos pavyzdžiai. 
• Taip pat rekomenduojama mokytis naujų dalykų – groti dar nemėgintais instrumentais, piešti, kalbėti nauja kalba, kurti naujomis technikomis, domėtis technologijomis ir pan. Tokiu būdu galima susirasti naujų draugų, mažinti socialinę atskirtį, nes depresija ir apribotas bendravimas su kitais asmenimis labai blogina nuo demencijos sindromo kenčiančių asmenų būklę. 
• Reikia stengtis palaikyti kokybišką miegą ir mažinti streso poveikį, nes miego sutrikimai ir nervinė įtampa gali sparčiai bloginti esamą būklę.

Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.