Sveikata

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.

Jei suskaudo dantį, nemokamai esą jį galima susitaisyti Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Tačiau žodis „nemokamai“, galima sakyti, čia tinka tik sąlyginai, mat nereikia mokėti tik už patį danties sutaisymą, kitaip sakant – už gydytojo suteiktą paslaugą arba jo atliktą darbą, o už danties gydymui sunaudotas medžiagas sumokėti vis tiek tenka. Tai ką daryti, jei skauda dantį, o pinigų neturi? Panašu, kad atsakymas vienas – kentėti.

Nuo 2024 m. spalio 1 d. rizikos grupėms priklausantys asmenys bus skiepijami vienkartine 20-valente pneumokokinės vakcinos doze, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol rizikos grupių asmenys buvo skiepijami 13-valente pneumokokinės vakcinos doze. Tai reiškia, kad minėti asmenys bus papildomai apsaugoti – didesnis skirtingų serotipų skaičius vakcinoje suteiks platesnę apsaugą nuo susirgimo pneumokokine infekcija.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA), bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikomis ir Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru, rugsėjo 30-ąją kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti specialioje, Pasaulinei širdies dienai (PŠD) paminėti skirtoje, sveikatos patikros akcijoje Kaune. Akcijos metu dalyviai turės galimybę pasitikrinti gliukozės, cholesterolio ir vitamino D koncentraciją kraujyje bei sužinoti savo arterinį kraujospūdį.

Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais žmonėms vis tiek gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pataria, kaip teisingai vartoti vitaminus, kad mūsų organizmas pakankamai jų pasisavintų. Kaip grupuojami vitaminai? „Atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kaip vitaminai ar mineralai vartojami. Pavyzdžiui, valgio metu arba prieš valgį, ryte ar vakare, o jeigu sportuojate – prieš ar po treniruotės.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) giriasi, kad paslaugų apimtys pagaliau grįžo į priešpandeminius laikus, o didžioji dalis pacientų eilėse laukia tiek, kiek numatyta įstatymu, patys pacientai tokias kalbas deda į šuns dienas. Jie piktinasi net metus siekiančiomis eilėmis ir svarsto, ar specialiai nėra stumiami privačios medicinos link.

Didelis tarptautinis tyrimas teigia, kad COVID-19 savo gyvavimą pradėjo mėsos ir žuvies turguje, kuriame buvo užsikrėtusių gyvūnų. Mokslininkai atmetė teoriją, kad COVID-19 buvo paskleistas iš laboratorijos. Anot jų, viruso istorija prasidėjo turguje Uhane, Kinijoje.

Lietuvoje kiekvienais metais namuose nudega daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, kurių nemažą dalį sudaro aktyviai supantį pasaulį tyrinėjantys vaikai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia, artimieji turėtų pasirūpinti, kad būtų kuo mažesnė tikimybė vaikui arba kūdikiui nusideginti. Vienas iš prevencijos būdų, neturėti jokių karštų gėrimų šalia vaikų ir kūdikių, kurie turėdami labai stiprų griebimo instinktą, gali apsiplikyti. Kitas būdas – švietimas.

Drastiškai išaugo užsikrėtimų Laimo liga skaičius: vien per porą metų užsikrėtusiųjų kone trigubai daugiau. Gydytojai pasakoja, kad nenustačius ligos laiku ją tampa sunkiau diagnozuoti, o tuomet žmogaus gali laukti ilgos kančios, skausmai, kūno paralyžius ir ilgi antibiotikų kursai. Specialistai pastebi, kad dėl šylančio klimato erkės Lietuvoje tyko visus metus, mat išgyventi gali ir minusinėje temperatūroje. O skiepų nuo klastingos Laimo ligos nėra.

Nors dažnas ne kartą girdėjo, kad valgyti riebiai nesveika, šis pasakymas nėra toks vienareikšmis. Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, nesveiko maisto nėra, tačiau mityba gali būti negera. Tad jei vienam riebi varškė bus pats tas, kitam jos reikėtų vengti. Taip pat ir lašinukų riekutė nebus jokia nuodėmė, jei žinosime, su kuo ją valgyti.

Rudenį vaikams sugrįžus į kolektyvus išauga rizika ir susidurti su itin nemaloniais parazitais – utėlėmis. Vis tik gana paplitusi nuomonė, kad utėlių turi tik netvarkingos ir apsileidusios šeimos ir jų atžalos, specialistų teigimu, nėra teisinga.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialistė, entomologė Milda Žygutienė pasakojo, kad utėlė yra labai specifinis žmogaus parazitas.

Remiantis naujais tyrimais, rytinis puodelis kavos gali ne tik pakelti nuotaiką. Saikingas kofeino vartojimas – maždaug trys puodeliai kavos ar arbatos per dieną – yra susijęs su mažesne kardiometabolinių (širdies ir medžiagų apykaitos ligų) rizika, sako pagrindinis tyrimo autorius, Dr. Chaofu Ke, Soochow universiteto (Sudžou, Kinija) epidemiologijos ir biostatistikos docentas.

Rugpjūtį paskelbtas mokslininkų tyrimas apie tai, kad senėjimas vyksta dviem aiškiomis bangomis – 44-erių ir 60-ies metų, kilo įvairiausių diskusijų ir pastebėjimų. Biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė pabrėžia, kad nereikėtų akcentuoti šių skaičių, tačiau verta atsižvelgti į tyrimo rezultatus, kurie rodo, kokie organizmo pokyčiai vyksta žmogaus organizme tam tikrame amžiuje.

Prostata arba dar kitaip vadinama antroji vyro širdis taip įvardijama ne veltui. Pasak gydytojų, ankstyvieji kardiovaskulinės sistemos patologijos šaukliai būtent yra erekcijos sutrikimai. Tačiau lytinė funkcija sutrikti gali ir kiti simptomai dažniau atsiranda dėl pačios prostatos ligų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas urologas dr.

Daugybė žmonių Lietuvoje nė neįtaria, kad jiems gresia mirtis nuo infarkto ar insulto, nes spjauna į gydytojus ir profilaktiškai nesitikrina. Pasak medikų, tuo metu net 60 proc. vyrų pirmas širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) simptomas yra mirtis. Ne skausmas, ne griuvimas – jie tiesiog numiršta. Pasigirti neturime kuo – mirtingumu nuo ŠKL lenkiame daugelį Europos Sąjungos (ES) šalių. Lietuvos kardiologai gerų žinių turi mažai – padėtis dėl ŠKL šalyje išlieka katastrofiška.

Jeigu jūsų vaikui pradėjo bėgti kraujas iš nosies, reikėtų kuo greičiau užspausti ten, kur bėga kraujas. Nepriklausomai, kad kraujuoja tik iš vienos šnervės, užspausti reikia abi. Tada kūną  palenkite žemiau, galva ir nugara turi likti vienoje tiesėje. Kaip padėti vaikui? Pirmos pagalbos vaistinėlėse turite 2 šalčio maišelius. Juos pirmiausia aktyvuokite, t. y. smarkiau spustelėkite ir papurtykite, tuomet jie pradeda šalti ir šaltį išlaiko apie 30 minučių.

Specialistai pastebi, kad jaunų pacientų su rimtais nusiskundimais vis daugėja. Tai esą kelia nerimą, nes dažnai dėl skundų kaltas būna per mažas fizinis aktyvumas. Aktyvus gyvenimas prisideda ne tik prie bendros kūno sveikatos, bet ir prie nervų sistemos vystymosi.

Nors donoro kortelė Lietuvoje įteisinta 24 metus, per šį laiką buvo tik 9 atvejai, kai žmogus, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis, turėjo donoro kortelę. Per ketvirtį amžiaus šią kortelę pasiėmė beveik 50 tūkstančių žmonių. Kai kurie žmonės dar turi baimių, kad jų organus parduos, arba numirę jie prisikels, bet negalės gyventi, nes organai išimti. Apie tai daugiau – TV3 žinių reportaže. Vilniečiai Algis ir Mantas pirmą kartą susitinka, nors galima sakyti, yra broliai.

„Gebėjimas ilsėtis yra žinutė sau, kad galiu savimi pasirūpinti“, – įsitikinusi psichiatrė-psichoterapeutė Marija Šiaučiūnaitė. Deja, specialistė pastebi, kad ne visi suvokia poilsio reikšmę, o ir tinkamai tai daryti ne visada moka. Psichoterapeutė, konsultuojanti žmones, patiriančius perdegimą darbe, įsitikinusi, jog pabėgti nuo mados būti maksimalistais – sunku. „Moderniam pasaulyje labai akcentuojami vertinimai paremti tuo, ką dirbi, kiek uždirbi. Tai yra tam tikra nauja dirbtinė vertybė.

Visai greta Lietuvos, Latvijoje, sugrįžo primiršta, tačiau labai pavojinga infekcija – difterija. Nuo jos Latvijoje mirė ketverių metų berniukas, susirgo ir dvi jo sesutės, visi jie neskiepyti. Lietuvoje difterijos nebuvo jau keliolika metų, tačiau epidemiologai sunerimę – tautiečiai vangiai skiepijasi nuo šios ligos, nors vakcinos nemokamos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ką tik paskelbus apie šiemet fiksuotą pirmą b raupų atvejį, specialistai ramina, kad didelio nerimo, jog ši liga galėtų išplisti, nėra. Tiesa, tam tikroms rizikos grupėms rekomenduojama pasisaugoti labiau ir net pasiskiepyti. Šį trečiadienį paskelbta, kad šalyje užfiksuotas pirmas šiemet b raupų atvejis, iš viso jų nuo 2022 m. registruota 6. Užsikrėtęs asmuo – ne lietuvis, o 37-erių vyras iš Ispanijos, kuris lankėsi Lietuvoje kaip turistas.

Karpos – pavieniai arba daugybiniai, plokšti arba iškilę odos ir gleivinės dariniai – dažnai būna apipinamos įvairiais mitais ir neteisingais vertinimais. Jos atsiranda „nužiūrėjus“ piktam žmogui, palietus rupūžę, patiriant ilgalaikį stresą, jomis užsikrečia dažnai besilankantys baseinuose bei pirtyse ir besiskundžiantys padidėjusiu prakaitavimu – kiek tiesos yra šiuose teiginiuose, atsako vaistininkė.

Rugsėjo 29-ąją, Pasaulinę širdies dieną, atkreipiame dėmesį į vieną svarbiausių mūsų organų – širdį. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo Prano Šerpyčio, Lietuva vis dar susiduria su dideliu sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis, o pagrindinė to priežastis – sveikatai nepalanki gyvensena, kurioje gausu streso, netinkamos mitybos ir kitų sveikatai žalingų įpročių.

Remigijus Juškevičius, 55-erių kaunietis, jau šeštus metus švenčia antrąjį gimtadienį. 2018-ųjų rugpjūtį ištikus miokardo infarktui artimųjų apdairumas ir laiku suteikta pagalba padėjo išvengti paties baisiausio scenarijaus. Šiandien Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ narys sako, kad net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų.

Epidemiologai jau kuris laikas kelia raudoną vėliavą – drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims grįžta užmirštomis laikytos ligos. Skelbiami ne tik augantys kokliušo, tymų, raudonukės atvejai, kyla grėsmė išvysti ir seniai neregėtą sunkią infekcinę ligą – difteriją. Nuo jos ką tik Latvijoje jau mirė vaikas, o atvejai fiksuojami kasmet. Difterija – tai ūmi viena sunkiausių užkrečiamųjų infekcinių ligų, plintanti oro lašiniu būdu ir pasižyminti dideliu mirtingumu.

Lietuvoje kaip ant mielių augant sergamumui COVID-19 ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis keičiasi ir nedarbingumo išdavimo tvarka – tą bus galima padaryti nuotoliniu būdu. Gydytojai pažymi, kad tvarka, kai karščiuojantys pacientai turi tą pačią dieną gyvai prisistatyti į polikliniką, siutina tiek pačius ligonius, tiek apsunkina darbą gydymo įstaigoms.

Siekdama užtikrinti sklandžią greitosios medicinos pagalbą gyventojams ir sukurti patrauklias darbo sąlygas darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija skelbia konkursą ir kviečia kandidatus dalyvauti VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) konkurse.

Lietuvoje užfiksuotas pirmasis šiais metais beždžionių raupų atvejis. B raupais užsikrėtęs vyras į Lietuvą kaip turistas atvyko iš Ispanijos. Visuomenės sveikatos centro specialistai išsiaiškino, kad vyras greičiausiai beždžionių raupais užsikrėtė lytiniu būdu su asmeniu, kuris jau sirgo šia liga. Vis dėlto specialistai neabejoja, kad vyras užsikrėtė antra šios ligos atmaina, nuo kurios mirtingumas pasaulyje ypač mažas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje paskutinį kartą difterijos atvejis registruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras nurodo, kad  jau kurį laiką stebimi tam tikri nerimo ženklai dėl itin išaugusio difterijos atvejų skaičiaus. Šiemet kaimyninėje Latvijoje užfiksuotas ir vaiko mirties nuo šios ligos atvejis.

Priklausomybės ligos yra rimtas iššūkis ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir visuomenei. Deja, priklausomybės ligos dažnu atveju paveikia ne tik žmogaus fizinę sveikatą, bet ir gebėjimus dirbti ar dalyvauti šeimos gyvenime. Kaip atpažinti priklausomybės ligas ir kada bei kur kreiptis pagalbos, pataria gydytojai. Priklausomybė – tai psichikos sutrikimas, atsirandantis dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar imtis tam tikros veiklos, pavyzdžiui, lošti.

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė prisideda prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuojamos Vyresnio amžiaus žmonių savaitės, skirtos Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti, kuri vyks 2024 m. rugsėjo 30 d. – spalio 4 d. ir kviečia vyresnio amžiaus žmones pasinaudoti unikalia galimybe ir registruotis į nemokamas: Haloterapijos (Druskų kambarys) ir Hidroterapijos (Sūkurinės vonios) procedūras.

Didelis sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka opia problema – pernai kraujotakos sistemos ligos tapo kas antros šalyje registruotos mirties priežastimi. Mirštamumas nuo šių ligų Lietuvoje yra dukart didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Rugsėjo 24-ąją vykusiame renginyje „Širdies ir kraujotakos ligų tendencijos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Sėdimas gyvenimo būdas šiandien tapo daugelio kasdienybe. Valandos, praleidžiamos prie kompiuterių ar biuro stalų, dažnai virsta sveikatos problemomis, ypač jei kartu nėra fizinio aktyvumo. Tad kokį poveikį sveikatai daro sėdimas darbas ir kaip su tuo kovoti? „Dauguma mano klientų yra ofiso darbuotojai, kartais freelanceriai, tačiau visus juos vienija sėdimas darbas“, – teigia sporto treneris Augustinas Rukas.

Panevėžio taryba pritarė Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės padalinio statyboms, ketvirtadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, pastatas bus skirtas pacientams sergantiems Alzheimerio liga ir senatvine demencija. „Panevėžyje, kaip ir kituose šalies miestuose, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų poreikis auga. Alzheimerio liga ir senatvinė demencija reikalauja ypatingos priežiūros, kurios šiuo metu trūksta“, – rašoma pranešime.

Ar kada nors susimąstėte, kaip reikėtų skaityti, jei raidės šoktų ir maišytųsi prieš akis? Tą patiria mažiausiai 7–10 procentų vaikų, kurie turi disleksiją - neurologinį sutrikimą, apsunkinantį skaitymo ir rašymo procesus. Tačiau spalio 5 dieną „Telia“ kviečia į Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vykstantį Neskaitymo festivalį, kuris parodys pasaulį disleksiją turinčių žmonių akimis – per reklamas, manga personažus, improvizacijas ir diskusijas.

Šiomis dienomis sparčiai kyla koronaviruso užsikrėtimų skaičius. Specialistai plitimą sieja su dažnėjančiais susibūrimais ir tuo, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia patalpose. Gydytojai įspėja, kad virusas vis sunkiau atpažįstamas –  nuo pandemijos pradžios simptomai gerokai pakito. Vos prasidėjus mokslo metams sostinės Pavilnio progimnazijoje koronavirusas išguldė dalį vaikų.

Didžioji dalis žmonių savo gyvenime yra patyrę sunkumus, dėl kurių sutrinka miego kokybė. Tačiau užsitęsusi nemiga gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus, kurie vėliau paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Medicinos srities specialistai sako, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, dažnai jaučiasi išsekę, krinta jų darbingumas, sutrinka ir koncentracija.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, tai šeštasis atvejis nuo 2022 m., o užsikrėtęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. „Nuo 2022 m. turėjome penkis atvejus „b raupų“. Dabar yra šeštas. Tikėtina, kad jis atvežtinis“, – trečiadienį žurnalistams teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Pranešus apie pirmąjį šiais metais patvirtiną „b raupų“ atvejį Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tikina – gąsdintis dėl šios ligos gyventojams nereikėtų. Anot jo, užsikrėsti „b raupais“ yra sunkiau nei, pavyzdžiui, koronavirusu, tad dideli ligos proveržiai yra mažai tikėtini. „Lietuvoje diagnozuotas vienas užsikrėtimo „b raupais“ atvejis.

Mama pasikeitė, bet kokia tai liga Raminta suprato tik vėliau: abiejų gyvenimą pakeitė vienas sprendimas  Vilnietė Raminta pasakojo dar prieš kelerius metus pastebėjusi keistą mamos elgesį, tačiau vis rasdavusi paaiškinimų jam: amžius, išgyventa tėčio netektis, charakterio savybės. Galiausiai paaiškėjo, jog sunkiai paaiškinamo elgesio pokyčius lėmė visą šeimą paliečianti liga – demencija.

Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot NVSC, susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. Jis prieš kelias dienas kreipėsi į infekcinių ligų specialistus atsiradus simptomams: bėrimams, nedideliam karščiavimui. Tai – šeštas minėtos ligos atvejis Lietuvoje nuo 2022 metų, kai Europoje kilo jos protrūkis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.    „Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus.

Pasaulinę aortos dieną, rugsėjo 19-ąją,  Respublikinės Šiaulių ligoninės angiochirurgai  jau trečią kartą surengė nemokamą pilvo aortos patikros akciją. Prevencinė sveikatos akcija skirta visuomenės informavimui apie kasmet šimtus gyvybių pasiglemžiančią aortos aneurizmą. Tačiau svarbiausia – diagnozuoti aortos pakitimus, kol aneurizma efektyviai koreguojama ir žmogus išvengia blogiausio – aneurizmos plyšimo, reikalaujančio itin skubaus gydymo.

Ligonių kasų specialistai primena, kad sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) pasirašiusiose įmonėse, pacientams visų pirma turi būti pasiūlytas klausos aparatas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Daugelis pamiršta, kokias galimybes suteikia privalomas sveikatos draudimas. Kaip gauti klausos aparatą? Pajutę klausos sutrikimo požymius ar norintys pasitikrinti klausą, gyventojai pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Gera savijauta kiekvieną dieną: vaistininkė įvardija 3 auksines taisykles   Gera savijauta yra esminė sąlyga norint mėgautis pilnaverčiu ir džiaugsmingu gyvenimu. Kiekvieną dieną mūsų pasirinkimai lemia, kaip jaučiamės tiek fiziškai, tiek emociškai. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais paprasti įpročiai gali reikšmingai pagerinti mūsų bendrą sveikatą. Tad ji išskiria tris auksines geros savijautos taisykles, kurias vertėtų išbandyti kiekvienam.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) padaliniams visuose Lietuvos regionuose perduodama 15 naujų geltonai mėlyna schema pažymėtų pagalbos automobilių. Kaip teigia sveikatos apsaugos sistemos atstovai, ši efektyvesnė spalvinė gama nuo šiol bus standartinė naujiems GMP automobiliams.

Dirgliosios žarnos sindromas: pasiekti remisiją padeda tik kompleksinis gydymas Dirgliosios žarnos sindromas – funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų.

Įvairiems greitosios medicinos pagalbos (GMP) padaliniams perduodama 15 naujų greitosios pagalbos automobilių, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Greitosios medicinos pagalba yra pirmoji linija žmonių gyvybių gelbėjime, todėl būtina užtikrinti, kad ši paslauga būtų teikiama naudojant modernią, patikimą techniką“, – pranešime sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.