Sveikata

Per praėjusius metus penkių didžiausių vaistų prekybos įmonių įtaka dar padidėjo: jos kartu sudėjus parduoda 83 proc. pacientų įsigyjamų medikamentų ir grožio prekių, kai 2023 metais ši dalis sudarė 80 proc.

Aortos aneurizma yra būklė, kurios ilgą laiką galite nepastebėti ir visiškai nejausti, tačiau jai plyšus padariniai gali būti tragiški: ne visuomet žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų. Dėl to ši grėsminga būklė yra vadinama tyliąja žudike. „Aorta yra pagrindinė ir stambiausia mūsų kraujagyslė, ji tęsiasi nuo širdies, po to atsišakoja ir nueina link kojų. Jei ji yra sveika, jos neturėtų matytis.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi sloga, kosuliu ar gerklės skausmu. Nors šie simptomai būdingi peršalimui, dažnai jie gali reikšti ir koronaviruso infekciją. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gydymą, bet ir imtis apsaugos priemonių.

Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių.

Pasaulinė kineziterapijos diena primena judėjimo svarbą ir teigiamą įtaką sveikatai. Kineziterapija – gydymas judesiu – yra svarbi medicininės reabilitacijos dalis ir kartu su fizioterapija, masažu, ergoterapija bei kitomis reabilitacijos priemonėmis padeda gerinti, palaikyti ir atkurti judėjimo, koordinacijos, kvėpavimo bei kitas kūno funkcines galimybes. Tai leidžia pagerinti gyvenimo kokybę ir grįžti į aktyvią kasdienybę po traumų, operacijų ar ligų.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus vis dar išlieka didele problema Lietuvoje. Tačiau ne viena šalies poliklinika dalinasi ir geromis žiniomis, kai pas gydytoją galima patekti ir tą pačią savaitę. Tiesa, svarbu turėti šeimos gydytojo siuntimą. Tokia žinia socialiniame tinkle pirmadienį pasidalino ir Vilniaus rajono poliklinika.

Dauguma mūsų išvardintume pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) rizikos veiksnius, kita vertus, nerastume šeimos, kurios nario nebūtų palietusi ši liga. Šiandien suskaičiuojama bemaž 50 ŠKL rizikos veiksnių, kai kurie jų – visiškai nauji, o daliai jų vis dar neskiriame reikiamo dėmesio. Ateityje ši kova bus dar sunkesnė, nes bus identifikuojami nauji ŠKL vystymuisi palankūs veiksniai, o daliai jų dar ilgai neturėsime priešnuodžių.

Vasaros pabaigoje ir rugsėjį jau įsigaliojo ne viena atnaujinta tvarka, turinti palengvinti pacientų gyvenimą. Dar kiti pakeitimai rudenį tik laukia, vienas svarbesnių – pokyčiai dėl receptinių vaistų išrašymo. Portalas tv3.lt primena, kokie svarbūs pokyčiai sveikatos sistemoje įvyko pastaruoju metu ir kas dar laukia.

Energijos stoka, kritęs darbingumas, nuolatinis noras užkandžiauti – tik vieni iš šiuolaikinio žmogaus lūpose dažnai kartojamų nusiskundimų. Net jei ir miegate pakankamai, pasirodo, visai tai gali išduoti daug pavojingesnę būklę, kuri ilgainiui sekina organizmą ir gali paskatinti lėtines ligas.

Skubi kontracepcija, mėnesinių ciklo sutrikimai, nerimas dėl nėštumo – apie tai jaunos moterys dažnai pradeda galvoti tik tada, kai ištinka problema. Ir nereta moteris mano neteisingai. Gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė atvirai kalba apie tai, ką privalo žinoti kiekviena pradėjusi lytinį gyvenimą, dažniausius mitus ir kodėl su kontraceptinėmis tabletėmis derėtų elgtis labai atsargiai.

Prieš penkerius metus socialiniuose tinkluose pradėjo populiarėti vaizdai, kuriuose įvairūs žmonės išbandė mėsėdžio dietą kaip naują greito svorio metimo būdą. Bet dietologas Edvardas Grišinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kvietė visus žiūrovus atsargiau žiūrėti į šį ganėtinai naują fenomeną.

„Eilės yra neišvengiamos tam, kad kiekvienam iš mūsų nereikėtų mokėti bent po 500 eurų draudimo“, – įsitikinusi šeimos gydytoja Justė Latauskienė. Pasak jos, vienintelė galimybė, kad pas gydytojus nebūtų eilių, jei sveikatos priežiūra būtų prioritetizuota nacionaliniu mastu ir visi sutiktų už ją mokėti daugiau. „Kas negali finansiškai, „paaukotų“ savo vaiką tapti slaugytoju ir panašiai. Arba tada reikia gimdyti po 4–5 vaikus. Gal imigrantai čia mums padės“, – svarstė ji.

Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai baigia tirti dar vieną akušerio-ginekologo Vytauto Abraičio bylą – jam pareikšti įtarimai yra susiję su korupcija, medikas įtariamas kyšininkavimu. „Taip, mums pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Manau, kad prokuroras rašo kaltinamąjį aktą“, – Eltai sakė V. Abraičio advokatas Mindaugas Martinaitis. Jo teigimu, pareigūnai leido susipažinti su naujos baudžiamosios bylos medžiaga. „Mes esame susipažinę, turime kopijas.

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo Lietuvoje gydytojai seniai kelia raudoną vėliavą. Vis tik patys tautiečiai ne visada iki galo rimtai suvokia, kokių žalingų įpročių turi ar geba atpažinti jau prasidėjusį infarktą. Nors žmogus gali nejausti jokių įtartinų požymių, širdine sveikata Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė patarė pradėti rūpintis laiku, nelaukiant ligos pradžios signalų.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mažėja vaikų fizinis aktyvumas, silpnėja raumenynas, nuo ko silpsta ir širdis, taip pat, vis daugiau vaikų tunka. Natūralu, kad ieškome būdų, kaip šiuos rodiklius pagerinti.

Nuo rugsėjo 1-osios – svarbūs pokyčiai grožio rinkoje. Specialistai privalės atsisakyti gelinių nagų lakų, kurių sudėtyje yra TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide) – cheminės medžiagos, pripažintos pavojinga žmogaus sveikatai. Kuo dar rizikuojama nuolatos be pertraukų atliekant gelinį manikiūrą? Plačiau apie pokyčius papasakojusi gydytoja dermatovenerologė Andrė Lideikaitė pabrėžė, kad šie pokyčiai daugiau susiję su galima rizika, bet dar aiškiai neįrodyta žala sveikatai.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Naujo sujudimo tarp pacientų įnešė siūlymas įteisinti galimybę medikams dirbti nuotoliu, tai yra tuo metu nebūnant pačioje gydymo įstaigoje. Nors viešojoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, esą medikai dabar konsultuos iš paplūdimio, jie patys pasiūlė „nusileisti ant žemės“ ir labiau įsigilinti, kam reikia tokių pakeitimų.

Nors apie skaidulų svarbą žarnyno veiklai, sotumo jausmui ar cholesterolio mažinimui kalbama ne vienerius metus, realybė – kita: didelė dalis žmonių jų kasdien gauna gerokai per mažai. Šiuolaikinėje mityboje, kurioje dominuoja perdirbtas maistas, greiti užkandžiai ir rafinuoti produktai, skaidulos lieka nustumtos į šalį. Dar blogiau – neretai jos suvokiamos kaip stebuklingas ingredientas, galintis kompensuoti visas mitybos klaidas.

Rizikos grupei priklausantys Prienų rajono gyventojai mobiliojoje laboratorijoje nemokamai išsityrė vėžio žymenis. Padidėję rodikliai nustatyti net dešimtims žmonių. Tokia ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, o itin svarbų vaidmenį čia atlieka ir lokalūs projektai. Tyrimai „atėjo“ pas žmones Ligų prevencija yra ne prabanga, o būtinybė visiems žmonėms.

Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai galėtų geriau ją kontroliuoti, jiems kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Ketvirtadienį VUL Santaros klinikos pasidalino įspėjimu gyventojams – dėl vykstančių pratybų prie ligoninės galimas didesnis tarnybų sujudimas.  Žinia apie tai įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje. „Šiandien Santaros klinikose vyksta pasirengimo veikti masinės nelaimės atveju pratybos. Jų metu imituojamas didelis kiekis nukentėjusiųjų, todėl galite pastebėti išaugusį besikreipiančiųjų skaičių ir neįprastą veiklą Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje.

Pasaulio sveikatos organizacija praneša apie Vakarų Ramiojo vandenyno regione sparčiai plintantį čikungunijos virusą – šiemet jau užfiksuota per 14 tūkstančių ligos atvejų. Nors mirčių nefiksuota, virusas vietiniu būdu išplito penkiose šalyse. Pasaulyje nuo 2024 m. pabaigos 119 šalių patvirtino vietinį perdavimą.

Lietuvos medikų profesinės sąjungos sukilo – dar rugpjūčio 28 d. pateikė visus reikalingus dokumentus kelti kolektyvinį ginčą dėl intereso prieš Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), nesutariant derybose dėl Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (NSSŠKS). Dar 2025 m. liepos 9 d. visą Lietuvos medikų bendruomenę sukrėtė derybų dėl NSSŠKS nutraukimas, kai šios derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai išsiuntė Nesutarimo protokolą...

Nors už lango oras dar vasariškas, dėl augančių virusinių infekcijų atvejų gydymo įstaigos jau pradeda skelbti pirmus ribojimus lankytojams. Šįkart apie privalomas dėvėti medicinines kaukes paskelbė Vilniaus rajono poliklinika. Žinia apie pasikeitimus kai kuriuose padaliniuose įstaiga pasidalino socialinio tinklo paskyroje.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį kaltu dėl korupcinių nusikaltimų pripažino buvusį Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinį direktorių Petrą Simavičių.  Buvusiam ligoninės direktoriui, pripažintam kaltu dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, teismas skyrė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant 2 metams, pranešė prokuratūra. Nuteistajam taip pat skirta 15 tūkst.

2024 m. Lietuvoje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį sudarė mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų – net 50,8 proc. visų mirčių. Kitos dažniausios mirties priežastys buvo piktybiniai navikai (21,5 proc.), išorinės mirties priežastys (6,1 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,7 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad be mokinio sveikatos pažymos vaikas negalės ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelių. Patikrinti vaikų sveikatą reikia iki rugsėjo 15 d., pažyma galioja vienerius metus nuo jos užpildymo datos. Deja, atlikti tyrimai rodo, kad dėl fizinio aktyvumo stokos, ilgo sėdėjimo ir nekokybiško maisto moksleivių sveikata prastėja. Kita vertus, yra viena gera žinia – šiuolaikinis jaunimas turi geresnę pusiausvyrą nei jų tėvai ar seneliai.

Pasirašyta pirmoji Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos jungtinė kolektyvinė sutartis, ja įsipareigojama laikytis Darbo kodekso nuostatų, užtikrinti tinkamą psichoemocinį klimatą, aptartos darbo ir poilsio sąlygos, kurias būtina užtikrinti. Kaip trečiadienį pranešė tarnyba, dokumente taip pat reglamentuojamas pareigybinių nuostatų laikymasis, bendradarbiavimas tarp GMP ir profsąjungų, sprendžiant įvairius su veikla susijusius klausimus.

Kartais užtenka vos juntamo diskomforto – nežymaus sukietėjimo, tempimo pojūčio ar pakitusios krūties formos – ir galvoje ima suktis blogiausios mintys. Nerimas suprantamas, bet ne visuomet pagrįstas. Trakų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja echoskopuotoja Jurgita Gruodienė sako, kad dauguma krūtyse aptinkamų darinių yra gerybiniai, tačiau norint įsitikinti ir nusiraminti, svarbu išsitirti.

Po šią vasarą žiniasklaidai išplatinto anoniminio skundo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojams taikomo mobingo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) institucijoje pradėjo tyrimą, rašo portalas „15min“. „Suprantama, kad anoniminis kreipimasis nėra tvirtas pagrindas informacijai pateikti, nes paaiškėjus besiskundžiantiems asmenims, valstybės tarnyboje vietos rasti bus sunku net kitose ministerijoje ar valstybinėse įstaigose.

Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį numato grįžti prie pacientes slapta filmavusio akušerio-ginekologo Vytauto Abraičio baudžiamosios bylos. Prieš tai birželį vykusiame posėdyje bylos pradėti nagrinėti iš esmės nepavyko – buvo sprendžiami teisėjos nušalinimo, ieškinių prijungimo ir kiti klausimai. Tąkart bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas rudeniui.

Rugpjūčio pabaigoje, likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, sveikatą buvo pasitikrinę beveik 69,69 proc. šalies moksleivių, rodo Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje (VSSIS) pateikiami duomenys.  Higienos instituto švieslentėje skelbiama, jog abi Mokinio sveikatos pažymėjimo dalis rugpjūčio 30 d. buvo pateikę 70,1 proc. mergaičių ir 69,29 proc. berniukų.  Kaip rodo viešai skelbiami duomenys, aktyviausiai sveikata tikrinama 7–10 metų moksleiviams.

Po atostogų turėtume jaustis pailsėję ir kupini jėgų, tačiau realybėje ne vienam nutinka priešingai – grįžus į darbus užklumpa nuovargis, tampa sunku susikaupti, o įprastos užduotys atrodo gerokai sunkesnės, nei prieš išvykstant. Šis pojūtis nėra atsitiktinis – mūsų kūnui ir protui tenka persijungti iš atostogų ritmo į kasdienį darbų tempą, o tai ne visada vyksta sklandžiai. Ši būsena turi ir savo pavadinimą – poatostoginis sindromas.

Antradienį iš stažuotės Ukrainoje sugrįžo aštuntoji Lietuvos medicinos srities darbuotojų komanda. Šiais metais tai buvo jau paskutinė pirmojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoto ciklo stažuotė, kurioje medikai bei kiti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai galėjo susipažinti su darbu karo sąlygomis. Tiesa, šią iniciatyvą tikimąsi tęsti ir tolimesnių ciklų metu.   „Šiandien yra nepaprastai jautri ir jaudinanti diena.

Siekiant pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, siūloma leisti sutarčių su Valstybine ligonių kasa (VLK) nesudariusių įstaigų gydytojams išrašyti pacientams kompensuojamuosius vaistus ir siuntimus valstybės lėšomis apmokamoms paslaugoms. Tai numatančias įstatymų pataisas įregistravusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad siūlomas reguliavimas leistų sumažinti pacientų eiles, skatintų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.

Nors už lango oras dar vasariškas, atėjus rudeniui, ypač vaikams grįžus į kolektyvus, ima augti sergamumas užkrečiamosiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Štai dėl plintančių virusų viena ligoninė jau pasidalino ir ribojimu lankyti artimuosius. Kaip skelbia Joniškio ligoninė, plintant virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, rugsėjo 1–7 dienomis stabdomas slaugos skyriaus pacientų lankymas.

Valstybinė ligonių kasa prie SAM savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje primena svarbią žinią visiems, kurie rugsėjo pradžioje žengia į naują gyvenimo etapą. Pasibaigus mokslo metams, baigus studijas ar pasirinkus kitą kelią, ne vienam kyla klausimas – kaip pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu? Įmokų tvarka ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori būti užtikrinti, kad sveikatos paslaugos jiems bus prieinamos be rūpesčių.

Netektis – eidama 68-uosius metus mirė ilgametė Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja Aldona Kajutytė. A. Kajutytė buvo gydytoja dermatologė, dermatovenerologė, Klaipėdos Respublikinės ligoninės Odos ir veneros ligų centro vedėja. Užuojautą dėl kolegės netekties paskelbė Respublikinė Klaipėdos ligoninė: „Aldona Kajutytė buvo aukštos kompetencijos gydytoja, atsakinga vadovė ir nuoširdus, atsidavęs žmogus.

Sveikatos apsaugos ministre pretenduojanti likti Marija Jakubauskienė tikina, jog esama ženklų, kad eilės pas gydytojus specialistus kai kuriose gydymo įstaigose mažėja.  „Jau matome pirminius gerus ženklus, kad kai kuriuose gydymo įstaigose eilės, laukimo laikas pas gydytojus specialistus – trumpėja“, – pirmadienį, po susitikimo su šalies vadovu, kalbėjo M. Jakubauskienė.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigalioja atnaujinta pacientų skundų dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pažeistų paciento teisių nagrinėjimo tvarka, praneša Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Skundo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės teikimo formą galima rasti čia. Kas keičiasi?  Kaip praneša Akreditavimo tarnyba, visų pirma yra patvirtinta skundo forma.

Prieš kurį laiką išplatinta žinia apie gyventojams nemokamai dalinamus testus, skirtus pasitikrinti, ar nesergama Laimo liga, tarp specialistų sukėlė gana audringas reakcijas. Pasak jų, pasitikėti tokio testo atsakymu sudėtinga, o ir naudoti jis nėra skirtas plačiajai visuomenei. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras praėjusią savaitę pasidalino pranešimu apie tai, kad mieste bus nemokamai dalinami testai Laimo ligai diagnozuoti.

Ar sveika gerti kavą ir koks jos kiekis per dieną būtų leistinas – amžinas diskusijų klausimas. Į jį uoliai bando atsakyti ir mokslininkai – gera žinia kavos mėgėjams ta, kad šis gėrimas išties gali turėti naudos mūsų sveikatai. Tiesa, dar lieka ir neatsakytų klausimų.  Kaip su socialinio tinklo sekėjais dalinosi Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof.

Kai veidrodyje pamatome bręstantį spuogą, ranka dažnai pati tiesiasi jį išspausti. Tačiau gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis laidoje „Sveikatos DNR“ perspėjo, kad toks žalingas įprotis gali kainuoti mums gražią odą. Tokiu atveju, gali atsirasti randai, pigmentinės dėmės ir net sunkesnė infekcija. „Bendra rekomendacija – neužsiimti bet kokių esančių spuogų manipuliacija savarankiškai.

Skiepai, viena populiariausių prevencijos priemonių, norint apsisaugoti nuo tokių infekcinių ligų kaip erkinis encefalitas. Tačiau ką žinome apie infekcijas, tokias kaip stabligė, pasiutligė, ir ar apsisaugojimo būdas nuo šios ligos taip pat veikiamas skiepais? Atsakymus į šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pateikė Santaros klinikų infekcinių ligų gydytojas Olegas Aliancevičius.

Nors ilgaamžiškumo tema ir pastangos „atsukti“ savo biologinį laikrodį šiandien – ant bangos, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas dėl aklo įvairių metodų vaikymosi yra kiek skeptiškas. Jis visų pirma ragino ne ieškoti stebuklingo gralio, o pasirūpinti kasdienos įpročiais – sąmoningai rinktis ne tik maisto, bet ir buitinės chemijos, higienos priemones.

Vis populiarėjanti tema – limfa bei jos sutrikimai. Limfodrenažinius masažus ir jų teigiamą poveikį sveikatai, tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pristato kvalifikuota masažo meistrė, mentorė Karina Mikailova. Pašnekovė pasakoja, kaip atpažinti limfos sutrikimus bei kaip sau padėti, kamuojant netinkamam limfotakos aktyvumui. K. Mikailova dalinasi, namuose, kiekvienam prieinamai limfos priežiūros rutina, kuri padės numesti svorio, sumažinti rytinį paburkimą ir nuovargį dienos pabaigoje.

Nors net kelias dienas trunkantis badavimas skamba kaip itin ekstremali praktika, atlikę naują tyrimą lietuvių mokslininkai teigia, kad tai turėjo labai gerą poveikį sveikatai. Tiesa, to nerekomenduojama daryti be gydytojų priežiūros, mat badauti galima toli gražu ne kiekvienam.