Sveikata

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

Žiemą viso organizmo darbą reguliuojanti mažytė skydliaukė patiria didžiulį krūvį, todėl jos veikla gali sutrikti. Vis tik daugybei žmonių įsibėgėjanti liga gali būti diagnozuota neteisingai, jeigu nebus atidžiai įvertintas ir metų laiko poveikis.  Manote, kad blogai veikianti skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti? Labai klystate. Kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka gamina į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus.

Kauno klinikų kraujo centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino pagalbos prašymu. Pranešime teigiama, jog kritiškai trūksta dviejų kraujo grupių – žmonės kviečiami tapti kraujo donorais. Prašo visų pagalbos „Kritiškai trūksta A ir 0 grupių kraujo. Prašome A ir 0 kraujo grupių donorų pagalbos ir kviečiame atvykti į Kauno klinikų kraujo centrą jau dabar! Būsime nuoširdžiai dėkingi visiems prisidėjusiems“, – rašoma pranešime.

Šiaulių rajono gyventojas 52 metų Mindaugas Juknys atviras – jei ne laiku suteikta Respublikinės Šiaulių ligoninės operatyvi medikų pagalba, sausio 2-ąją buvusio gimtadienio galėjo ir nesulaukti. Neįprastą dusulį bei skausmą krūtinės srityje naujųjų metų išvakarėse pajutęs vyras nebeleido žmonai savarankiškai vežti jo į Skubios medicinos pagalbos skyrių, o liepė kviesti greitąją.

„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Visgi, numoti ranka į jas nederėtų – pasak Kauno „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Giedrės Viganauskienės, svarbu prisiminti, kad virusų arba bakterijų infekcijos gali komplikuotis ir sukelti plaučių uždegimą, dar vadinamą pneumonija.

Eilės gydymo įstaigose – vienas didžiausių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gi tvirtina, kad mažiausiai 10 proc. eiles būtų galima sumažinti vien atsisakius nereikalingų siuntimų. Be to, jis siūlė atsigręžti ir į pačius pacientus, kurie, jo teigimu, patys reikalauja siuntimų, nors jų jiems net nereikia.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose implantuotas pirmas nugaros smegenų stimuliatorius lėtinį skausmą patiriančiai pacientei. Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus Kaune finansuos iki 50 tokių prietaisų. Šis prietaisas skirtas padėti pacientams, kuriuos vargina lėtinis nugaros ar galūnių skausmas. Pirmoji klinikų pacientė, kuriai implantuotas stimuliatorius, lėtinį nugaros ir kairės kojos skausmą, anot gydymo įstaigos, jautė dešimt metų.

Grožio ir plastinė chirurgija daugybei brandų amžių pasiekusių moterų padėjo susigrąžinti jaunystės grožį ir iš naujo pamilti save. Viena jų – Airijoje gyvenanti Daiva Biretienė, kuriai prasidėjusi menopauzė įvarė ne vieną kompleksą. Išdrįsusi praverti klinikos duris, šiandien moteris žydi. „Atjaunėjau dešimtmečiu! Įsitikinau, kad grožis turi magišką galią.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos medikams, kurių labai trūksta, pasiūlo net iki 700 eurų užmokestį už vieną darbo dieną. Tos pačios specializacijos mediko atlyginimas skirtingose valstybinėse gydymo įstaigose gali skirtis kelis kartus. O skubią pagalbą teikiantys ar žmonių gyvybes gelbstintys medikai uždirba mažiau už grožio procedūras atliekančius kolegas.

Nuo šios savaitės supaprastinta patekimo pas gydytojus specialistus tvarka – sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytais atvejais pacientai galės kreiptis į gydytojus specialistus ir be siuntimo. Be to, kitoms paslaugoms gauti siuntimą galės išduoti ne tik ųšeimos gydytojas. Kaip antradienį pranešė ministerija, siuntimo antrinio lygio konsultacijai nereikės, kai paciento greitojo atrankinio arba laboratorinio tyrimo dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsakymas teigiamas.

Remiantis naujais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros skaičiavimais, per ateinančius du dešimtmečius naujų vėžio atvejų skaičius Europoje išaugs 22,5 proc. Numatoma, kad 2022–2045 m. pasaulyje vėžio diagnozių skaičius padidės 55 proc. nuo maždaug 19,9 mln. vėžio atvejų 2022 m. iki 30,9 mln.

Naujausios mokslininkų prognozės baugina – su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Tačiau stigmos visuomenėje vis dar ryškios – susirgus vėžiu nuo kai kurių nusisuka ne tik draugai, bet ir artimieji. Ne svetimi ir diskriminacijos darbovietėse atvejai, kai susirgęs darbuotojas tampa nebereikalingas. Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims.

Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.

Nemažai pacientų aktuali operacija – sąnarių endoprotezavimas. Dažnai ligonių kasų klausiama apie endoprotezavimo eilės sudarymą. Gyventojams neaišku, kodėl pasikeitė eilės vieta, pavyzdžiui, iš 35 į 39-tą. Ligonių kasų specialistai paaiškina, kad taip gali nutikti dėl to, jog kai kurie pacientai atideda operacijos datą. „Pacientai, kuriems jau paskirta endoprotezavimo operacijos data, turi žinoti, kad jie operaciją gali atidėti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip metams.

Atsižvelgusi į Seimo narių, moterų teises ginančių organizacijų ir sveikatos priežiūros specialistų siūlymus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o pačių gimdyvių pageidavimu.

Žiemos sezono metu minkštųjų audinių traumos tampa ypač dažnos. Sniegas ir ledas sukuria pavojingas sąlygas, kurios padidina riziką patirti patempimus, sumušimus ir kitas traumas. Tokiais atvejais, tinkamas skausmo ir uždegimo mažinimas yra būtinas, o NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali būti efektyvus pasirinkimas. Kodėl žiemą dažnesnės minkštųjų audinių traumos? Žiemos sąlygos, tokios kaip slidus paviršius ir netikėtas oro temperatūros kritimas, didina traumų riziką.

Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių išreiškia norą po mirties savo kūną paaukoti medicinos mokslui. Tam ryžtasi jau ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Dėl to medicinos studentai džiaugiasi, nes jiems daugėja galimybių mokytis iš realaus kūno, o ne čiupinėjant muliažus. Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, sutikimą po mirties savo kūną paaukoti medicinai pastaraisiais metais pateikė apie pusšimtis tautiečių. Prieš dešimt metų per metus tai darydavo vos vienas kitas.

Sakoma, kad žmogus pramiega apie trečdalį savo gyvenimo, tad kokybiškas miegas neginčijamai turėtų būti kiekvieno rūpesčiu. Specialistai pažymi, kad geram miegui svarbi ne tik tinkama aplinka ir raminantys ritualai, bet ir miego poza. Ant kairio, dešinio šono, nugaros ar pilvo – kaip miegoti nerekomenduojama, o kas yra sveikiausia? Paklaustas tokio klausimo „Affidea“ klinikų vyr. kineziterapeutas Juozas Kupčiūnas visų pirma atkreipė dėmesį, kad nėra vienos visiems tinkamos padėties miegojimui.

Į smegenis implantuojami elektrodai ir po oda pravedamais laidais prijungiami prie stimuliatoriaus, kuris patalpinamas krūtinės srityje. Gal kiek skamba kaip iš fantastikos srities, bet taip atrodo naujoviška operacija – gilioji smegenų stimuliacija. Nors šiuo metu ji dažniausiai pasitelkiama pagelbėti sergantiesiems Parkinsono liga, gydytojai ateityje mato daug platesnes pritaikymo galimybes.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad atlyginimo tvarka už medikų padarytą žalą prieštarauja Konstitucijai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžia, kad šis klausimas turi būti išspręstas. Anot jo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnio neatitikimai yra ankstesnių Seimo kadencijų pasekmė. „Vienareikšmiškai šis klausimas turi būti išspręstas. Dabar turime dar ankstesnių kadencijų teiktų įstatymo projektų pasekmes“, – Eltai KT išvadą komentavo A. Dulkys.

Inkstų uždegimas gali būti dviejų tipų ir yra svarbu suprasti, kuo jie skiriasi. Laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas sulaukė žiūrovės Erikos klausimo apie inkstų uždegimą ir papasakojo, kaip atskirti, kokio tipo uždegimu sergama. Laidoje Erika iš Kauno klausė: „Trečią kartą susirgau inkstų uždegimu. Pirmą kartą blogi buvo ir kraujo, ir šlapimo tyrimai, temperatūra 41. Antrą kartą temperatūra pakilo iki 38, kraujas geras, šlapimas rodo uždegimą.

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Sutrikusi skydliaukės veikla yra problema, kuri gali turėti įvairių pasekmių žmonių sveikatai. Skydliaukė – maža riebalinė liauka, esanti kakle, atlieka esminį vaidmenį organizmo medžiagų apykaitos procesuose, energetiniame balanse ir daugelyje kitų funkcijų. Kai skydliaukės veikla sutrinka, gali pasireikšti įvairūs simptomai: nuo nuovargio ir svorio pokyčių iki nuotaikos svyravimų ir kognityvinių problemų.

Žiemos metu traumų padaugėja ne tik dėl nepastovaus oro ir pasirinkto netinkamo apavo, bet ir be pasirengimo išvykus atostogų slidinėti į kalnus. Ortopedas traumatologas Nerijus Linkus įspėja, kad visus metus gyvenus pasyviai vieną kartą į metus pasirinkus tokį aktyvų poilsį galima grįžus iš kelionės patekti tiesiai į gydytojo kabinetą. „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbintas gydytojas patikino, kad sulaukia daug pacientų, grįžusių po slidinėjimo kalnuose.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

Jau metus Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų. Patikra atliekama nemokamai, o šių ligų tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Jie padeda sumažinti genetinių ligų keliamą grėsmę kūdikių sveikatai ir netgi gyvybei.

Norintiesiems mesti rūkyti netrukus pradės veikti speciali pagalbos telefoninė linija 1819. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), specialistai gyventojus konsultuos nemokamai. Skelbiama, kad linija veiks darbo dienomis, nuo 11 iki 19 val., savaitgaliais – nuo 11 iki 14 val. Norinčius mesti rūkyti konsultuos penki pagal specialią moksliniais įrodymais grįstą metodiką apmokyti specialistai.

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas 71 legioneliozės atvejis, 4 iš jų pasibaigė mirtimis. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra pastatų viduje palaikoma tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Vis dėlto pastebima, kad dalis gyventojų į šias prevencijos taisykles yra linkę numoti ranka, todėl rizikuoja savo sveikata.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Su stresu susiduriame kasdien – jį patiriame ir darbo, ir namų aplinkoje, o nerimą keliančios mintys dažnai nepalieka ramybėje net ir atitolus nuo stresinių situacijų. Ilgesnį laiką užsitęsęs stresas tampa lėtinis ir gali kelti grėsmę sveikatai – tai yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių įtaką ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, aukštas cholesterolio lygis, padidėjęs kraujospūdis, taip pat širdies ir kraujagyslių ligos, vystytis.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristato naujai sukurtą įrankį, skirtą visiems, susidūrusiems su onkologinės ligos iššūkiu – internetinę navigacijos sistemą www.priesvezi.lt. Ši sistema buvo kurta daugiau nei metus, stengiantis struktūruotai pateikti informaciją iš „paciento batų“ pozicijų.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 153 asmenims, iš kurių 29 susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9889. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Sparčiai senkant 0 ir A kraujo grupių atsargoms, Nacionalinis kraujo centras (NKC) kreipiasi į šalies gyventojus ir prašo paaukoti kraujo artimiausiame padalinyje. NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, šiuo metu bendras kraujo donorų aktyvumas visuose NKC padaliniuose yra padidėjęs, tačiau šalies gydymo įstaigose perpylimui naudojamų kraujo komponentų poreikis yra žymiai didesnis nei įprastai.

Nors koronaviruso pandemija baigėsi, tačiau grėsmė vis dar yra gyvuoja. Sunkėjančios komplikacijos ir reali grėsmė naujagimiams yra tai, ką per pastaruosius mėnesius bando pabrėžti mokslininkai. Tad atsipalaiduoti nevalia – tai tik ledkalnio viršūnė po kuria slepiasi nepastebimos ligos. Nenuostabu, kad per pastaruosius ketverius metus COVID-19 atvejų yra mažiau nei per patį piką, tačiau duomenys parodo, kad vien Didžiojoje Britanijoje susirgimų skaičius siekė apie 1,2 mln. žmonių.

Naujų vėžio atvejų iki 2050 metų padaugės 77 procentais, palyginti su 2022 metų skaičiumi, ketvirtadienį įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų agentūra. „2050-aisiais prognozuojama daugiau kaip 35 mln. naujų vėžio atvejų“, – sakoma PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) pareiškime. Tai būtų 77 proc. daugiau nei maždaug 20 mln. 2022-aisiais diagnozuotų atvejų. Kaip svarbias prognozuojamo augimo priežastis IARC nurodė tabaką, alkoholį, nutukimą ir oro taršą.

„Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva, dėl mūsų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti paciento slaugos poreikiais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbanti išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė.

Plungės ligoninė pasidalino neeiliniu įvykiu – įstaigoje buvo atlikta neeilinė operacija. Gydytojai pasakoja iškart matę, koks tai sudėtingas atvejis, tačiau sukūrė stebuklą – pacientas išgyveno. „Infekcija buvo taip toli pažengusi, jog visi sakė, kad pacientas neišgyvens. O jis išgyveno. Plungės ligoninės Chirurgijos-traumatologijos skyriaus gydytojo traumatologo Giedriaus Repšio ir kartu su juo dirbusių kolegų dėka.

Dėl profilaktinio vairuotojų sveikatos patikrinimo į Karoliniškių polikliniką kreipusis vilnietė Gražina liko ne tik pasipiktinusi paslaugos organizavimu, bet ir be teisės kurį laiką vairuoti automobilį. Tiesa, kaip teigia moteris, ji galėjusi tapti pažeidėja to net nežinodama, mat neturėdama pažymos galėjo vairuoti. Poliklinika gi atsiprašė ir neslėpė, kad paslaugos šįkart nebuvo suteiktos sklandžiai.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos (OVLK) vadovę Skaidrą Valiukevičienę rezidentai kaltina mobingu. Anot jų, profesorė ilgus metus šaiposi iš jų išvaizdos, menkina jų nuomonę, pavedinėja su rezidentų darbu nesusijusias užduotis, pranešė portalas „Delfi“. Kaip nurodoma portalo publikacijoje, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) informavus apie numatomą galimybę sudaryti sąlygas estetinės medicinos paslaugas teikti ir kitų specializacijų gydytojams, baigusiems specialų įvadinį kursą, ...

Mūsų balsas yra vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų: juo perduodame informaciją, išreiškiame jausmus ir bendraujame vieni su kitais. Viena iš svarbiausių balso aparato dalių yra gerklos. Kai jų veikla sutrinka, gali prasidėti gerklų ligos. Siekiant išvengti ligų ir komplikacijų, svarbu kuo anksčiau nustatyti balso pakitimus.

Nauja paslauga Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – nuo vasario mėnesio pacientus, su lėtiniu skausmu, konsultuos gydytojas anesteziologas-reanimatologas Tadas Gabinaitis, skausmo gydytojas. Gydytojas Tadas Gabinaitis keletą metų dirbo RKL Reanimacijos intensyviosios terapijos skyriuje, vėliau prisijungė prie anesteziologų komandos. Papildomai baigęs lėtinio skausmo gydymo kursą, konsultuos pacientus su lėtiniu skausmu.

Per pastarąsias savaites (palyginus 3-osios ir 4-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičiai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, taip pat daugiau asmenų dėl gripo patenka į ligonines, tačiau toks sergamumo pakilimas yra įprastas šiam metų laikui. Situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Nors pagal oficialius duomenis Lietuvoje netrūksta dermatologų, dauguma jaunų specialistų renkasi ne gydomąją, o estetinę veiklos kryptį, pastebi medikų atstovai. Patys dermatologai neslepia – mažai šios srities specialistų dirba tik valstybinėse įstaigose, kur pacientai priimami gydymui. Dermatologo specialybę pasirinkę asmenys neretai dirba ir privačiame sektoriuje, kur dažnai suteikiamos gerai apmokamos estetinės.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos pripažintos ir sertifikuotos kaip vienas iš aukščiausius kokybės standartus atitinkančių EUROSPINE stuburo chirurgijos referentinių centrų visoje Europoje. Pagal savo atliekamų operacijų skaičių ir sudėtingumą bei užtikrinamą gydymo kokybę šis centras konkuruoja su vokiečių, prancūzų, austrų, šveicarų ir kitomis garsiomis Europos klinikomis. Artimiausias kitas toks centras Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse yra Stavangeryje, Norvegijoje.

Antradienį naujai atidarytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas, kuriame vienu metu gydytis galės 86 pacientai, o per metus planuojama suteikti per 9 tūkst. konsultacijų. Į sostinės filialo atnaujinimą buvo investuoti 6 milijonai eurų valstybės lėšų.